Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (apelianto) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys M. M., savivaldybės įstaiga ,,Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 35 vykdomąsias bylas dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojų SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai.Pareiškėjas M. M. 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė tris skundus antstolei: 1) skundas dėl atsisakymo nutraukti vykdomąsias bylas; 2) skundas dėl 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymo Nr. S-1-6870, kuriuo antstolė areštavo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; 3) skundas dėl išskaičiuojamų priteistų teismų sprendimais neturtinės žalos atlyginimo lėšų ir šių lėšų grąžinimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 27 d. suėjo vykdymo senaties terminas, dėl ko, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomosios bylos privalo būti nutrauktos. Taip pat nurodė, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nurodė, jog jam buvo priteista neturtinė žala dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, tačiau dėl sąskaitos arešto, šis teismo sprendimas negali būti įvykdytas. Skundais prašė nustatyti pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą – 1 MMA, grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, jei jos buvo nurašytos, taip pat skirti baudą antstolei. Antstolė Virginija Meškauskienė 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S1-7951 atsisakė tenkinti skolininko skundus ir persiuntė skundus su visomis vykdomosiomis bylomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundus.Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl vykdomųjų bylų nutraukimo. Nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje, kuriame numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Bylos duomenimis antstolis visą vykdymo laikotarpį veikė aktyviai, nuolatos darė užklausas į įvairius registrus, siekdamas išieškoti iš skolininko paskirtas baudas, dėl to teismas nenustatė pagrindo sustabdyti vykdomąsias bylas.Teismas atsisakė skirti baudą antstolei, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko vykdymo išlaidos yra nepagrįstos. Teismas atsisakė tenkinti skundą dėl nuskaičiuojamų lėšų ribojimo ir nurodė, jog siekiant užtikrinti kreditorių teisėtus interesus ir lūkesčius, kad įsiskolinimas būtų išieškotas, reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojo interesus, pagrindų taikyti senatį ar skirti antstolei baudą nenustatyta, byloje nėra duomenų, jos iš skolininko būtų nuskaičiuotos lėšos, gautos už neturtinės žalos atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundus tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nurodo, kad nutartis prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurios laikosi ir kiti teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154-313/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016; ir kt.).Antstolė piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, kadangi žinojo, jog apeliantas atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, netikrino registrų, laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų negavo jokio rašto iš antstolės.Net ir nuskaičius areštuotą sumą (2 040,45 Eur) iš jam tenkančių 2 090,85 Eur, todėl susidaro situacija, jog apeliantas permoka. Teismas privalėjo taikyti išieškojimo senaties terminą. Antstolė Virginija Meškauskienė atsilepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų.Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės veiksmų, o dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.Apeliantas turi įrodyti kokios būtiniausios išlaidos, jų dydis jam reikalingos. Apelianto gaunamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių kategorijų sąrašą, iš kurių išieškoti negalima. Marijampolės pataisos namai į antstolės sąskaitą per klaidą pervedė 2 090,85 Eur, todėl permokėta 50,37 Eur buvo grąžinta pataisos namams. Pareiškėjas gali laisvai disponuoti likusia suma ir tenkinti savo poreikius. Suinteresuoti asmenys SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, VMI prie FM atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo suėjus senaties terminui bei antstolės patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/02974, Nr. 15/09/04586, Nr. 15/09/04224, Nr. 15/09/02204, Nr. 0015/13/13164, Nr.0015/13/09253, Nr. 15/13/8671, Nr. 0015/14/00993, Nr. 0015/14/07742, Nr. 0015/14/17791, 0015/14,17507, Nr. 0015/14/17122, Nr. 0015/14/17038, Nr. 0015/14/17036, Nr. 0015/14/1543, Nr. 0015/14/14508, Nr. 0015/14/14441, Nr. 0015/14/14333, Nr. 0015/14/01847, Nr. 0015/14/02268, Nr. 0015/14/03276, Nr. 0015/14/03691, Nr. 0015/14/05037, Nr.0015/14/05393, Nr. 0015/14/05885, Nr.0015/14/06020, Nr. 0015/14/07967, Nr.0015/14/09921, Nr. 0015/14/09937, Nr. 0015/14/10580, Nr. 0015/14/10690, Nr. 0015/14/12588, Nr. 0015/14/13530, Nr. 0015/14/13713, Nr. 0015/14/13871 (toliau – vykdomosios bylos) dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojų SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, VMI prie FM naudai. 2016 m. lapkričio 28 d. antstolė vykdomosiose bylose priėmė 3 patvarkymus: 1) patvarkymą Nr. S1-6870 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodė, kad areštuoja 1 031,06 Eur skolos ir 1 064,52 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 2 040,48 Eur) iš skolininkui M. M. priklausančių sąskaitų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, su reikalavimu minėtą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2) patvarkymą Nr. S1-6872 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios vienos MMA; 3) patvarkymą Nr. S-6871 vykdyti vykdymo išlaidų išieškojimą, vadovaudamasi CPK 611 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Dėl išieškojimo senaties termino taikymo

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Būtina pabrėžti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, matyti, kad šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalies nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju visi nutarimai dėl administracinės nuobaudos taikymo apeliantui M. M. priimti iki 2015 m. liepos 1 d., todėl dėl apeliantui priimto nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Nagrinėjamu atveju visose vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolė pagrįstai vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad apeliantas vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia. Aplinkybė, jog apeliantas atlikinėjo bausmę pataisos namuose, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Apeliantas teigia, jog niekada nebuvo gavęs jokio rašto iš antstolės, tačiau pats kreipdamasis į antstolę dėl vykdomų bylų nutraukimo jis patvirtina faktą, jog apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, jis žinojo, todėl jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 strasipnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Tuo labiau, jog apeliantas nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirbo VĮ ,,Mūsų Amatai“ ir gavo pajamas. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nekilnojamojo turto ir gyventojų registrams ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą ir sustabdyti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.

Dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl išieškojimo iš apeliantui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Teismų praktikoje CPK 736 straipsnio prasme kitos pajamos yra vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamos lėšų įplaukos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 739 įtvirtintas baigtinis sąrašas, iš kokių sumų negalima vykdyti išieškojimų. Į minėtą sąrašą nepatenka išmokos gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nagrinėjamu atveju, skolininko M. M., į Marijampolės pataisos namų sąskaitą gautos lėšos, kaip neturtinės žalos atlyginimas, iš Lietuvos Respublikos, prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš M. M., esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas laikantis CPK 733 – 743 straipsniuose nustatytos tvarkos.Antstolė 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė tris patvarkymus, susijusius su lėšų išieškojimu. Pirmuoju patvarkymu (Nr. S1-6872) antstolė, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais nurodė areštuoti 70 ir 20 procentų dalis nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų kitų pajamų. Antruoju patvarkymu (Nr. S1-6870) antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, nurodė areštuoti visas skolininko lėšas. Trečiuoju patvarkymu (Nr. S1-6871) antstolė nutarė išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko bei pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tačiau minėtas patvarkymas nėra apeliacinio skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas šis patvarkymo ir jame nurodytų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo nevertina. Taigi, nustačius, kad apelianto gautas neturtinės žalos atlyginimas laikytinas kitomis pajamomis CPK 733 straipsnio prasme, iš kurių išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai, darytina išvada, kad antrasis antstolio patvarkymas (Nr. S1-6870) buvo priimtas netinkamai pritaikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir sutiktina su apelianto argumentu, kad patvarkymas Nr. S1-6870 yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi patvarkymas priimtas nepagrįstai remiantis CPK 688 straipsniu.Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje taip pat nurodoma, kad CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas ir antstolė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad valstybė garantuoja bausmę atliekančio skolininko M. M. minimalių ir būtinų poreikių patenkinimą, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties dalis dėl antstolės veiksmų atliktų 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S1-6870, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl antstolės veiksmų atliktų 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S1-6870 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atliktų 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S1-6870 tenkinti.

Panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. lapkričio 28 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-6870.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.