Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirti 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 6.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė vazoną į lovoje gulinčią savo šeimos narę – sugyventinę V. M., pataikė jai į galvą ir galvą praskėlė, tokiu smurtiniu veiksmu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras pritarė jų pozicijai ir prašė E. P. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams, o jos vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

5. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).

6. Vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius nešališkumo aspektus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjos asmeninį tendencingumą, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališka. Nuteistasis teisėjos šališkumą argumentuoja tuo, kad ji ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskyrusi per griežtą bausmę, kurią apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sušvelnino. Tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti apie pažeistas BPK 58 straipsnio nuostatas. Tai, kad ta pati teisėja anksčiau nuteistojo atžvilgiu yra priėmusi jo netenkinantį nuosprendį ar kad šioje byloje padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, E. P. asmenybę. Apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu. Anksčiau jis teistas 3 kartus, dabartinį nusikaltimą įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės. Jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas, neįgalumo neturi. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. P. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis. Kadangi nuteistasis už smurtinius nusikaltimus teisiamas trečią kartą, teismas sprendė, jog asmuo nesikeičia, nepateisina teismo parodyto pasitikėjimo ir nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju visgi yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis nėra teigiamai charakterizuojama asmenybė, turi polinkį smurtauti, ir kad jam anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi jis ir vėl nusikalto, be to, net neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Tačiau į šias aplinkybes jau atsižvelgta parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tuo tarpu sprendžiant ar yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, būtina atsižvelgti ir į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį po to ir pan.

11. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. anksčiau nėra teistas už smurtavimą savo sugyventinės atžvilgiu. Nukentėjusioji aiškino, kad kartu gyvena jau 21 metus, šeimoje konfliktų būna, daugiausia dėl sūnaus elgesio, tačiau tikino, jog anksčiau fizinio smurto nepatyrė. Ji nurodė jokių priekaištų ir pretenzijų sugyventiniui neturinti ir jam atleidžianti, į medikus ji nesikreipė. Pats nuteistasis taip pat gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, kritiškai vertina savo elgesį. Po nuosprendžio priėmimo jis ėmėsi spręsti problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur jam paskirtas ambulatorinis gydymas, skirtas vardinis vaistinis preparatas, rekomenduota lankyti Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, konsultuotis su psichologu, o būtent įtakotas alkoholio jis ir padarė tiek dabartinę, tiek ankstesnes smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti. Pastebėtina, kad anksčiau jis du kartus teistas už nežymų sūnaus sveikatos sutrikdymą, tačiau analizuojant ankstesnius nuosprendžius matyti, kad jo smurtiniam elgesiui įtakos taip pat turėjo ir nevisiškai tinkamas paties sūnaus elgesys. 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 164 straipsnį, t. y., nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. laikėsi jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų. Administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y, už tokį nusižengimą, kuris nėra susijęs nei su smurto, nei su alkoholio vartojimu. Atsižvelgus į šias aplinkybes negalima teigti, kad E. P. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, jo pastangas spręsti problemą, susijusią su alkoholio vartojimu. Be to, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistais nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje.

12. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad E. P. gali sąžiningai dirbti, spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą. Akcentuotina, kad kolegija teigiamai vertina nuteistojo norą bei pastangas pasitaisyti bei konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo patikėti nuteistuoju bei daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus, turinčius teigiamos įtakos jo elgesiui. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aptartus apelianto asmenybės ypatumus, jam skirtini įpareigojimai tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybes ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 10 punktai) ir baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nemokami darbai. Kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, apeliantas bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai bei siekis pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

13. Esant aptartoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti.

E. P., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir nuteistam galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 straipsnį 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirti įpareigojimus:

1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligą – gydytis dėl alkoholio vartojimo;

2) tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, skirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.