Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2013-05-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 164 straipsnį (toliau ir str.) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams (toliau ir mėn.; 2) 2017-07-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (toliau ir d.), pritaikius BK 64¹ str. – 10 mėn. laisvės apribojimu; 3) 2018-03-30 Kauno apylinkės teismo rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 70 parų areštu, tačiau 2018-06-27 Kauno apygardos teismas nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeitė į 1 metų (toliau ir m.) ir 6 mėn. laisvės apribojimą; 2018-07-12 teismo nutartimi į nuteistajam E. P. Kauno apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-485-594/2018 paskirtos 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės laiką buvo įskaitytas pagal 2017-07-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pridėtos ir jau atliktos bausmės laikas - 2 mėnesiai; į probacijos tarnybos registrą įrašytas 2018-07-17, bausmės pabaiga 2020-01-15, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. vasario 25 d. apie 06.00 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė vazoną į lovoje gulinčią savo šeimos narę – sugyventinę V. M., pataikė jai į galvą ir galvą praskėlė, tuo savo tokiu smurtiniu veiksmu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kėdainių m., Žemaitės g. 4-7, susiginčijus dėl sūnaus elgesio, metė gėlės vazoną į lovoje gulinčią savo sugyventinę V. M. ir pataikė jai į galvą, galvą šiek tiek praskėlė. Suvokia, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Pripažino, kad išgėręs tampa agresyvus. Jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Sugyventinės, su kuria kartu gyvena apie 20 metų atsiprašė. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2019-02-25 06.05 val. bendrajam pagalbos centrui paskambinusi nukentėjusioji V. M. nurodė, kad vyras jai vazonu trenkė per galvą ir galvą praskėlė (b. l. 20)

Įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 16-30) fiksuota, kad Kėdainių m., Žemaitės g. 4-7 bute rasta: lovoje tarp pagalvių gulintis stiklinis vazonas su gėle, ant vazono fiksuota raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, fotografuota.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama (b. l. 32-36), iš filmuoto vaizdo aprašymo matyti, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams rodė jos sužalotą galvą, nurodė, kad į ją metė be priežasties.

Kaltinamajam nustatytas neblaivumas 2,06 promilės, nukentėjusiajai 2,96 promilės (b. l. 40)

Nukentėjusioji V. M. apklausta (b. l. 44-45, 59, 61) nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku su sugyventiniu E. P. buvo svečiuose, vartojo alkoholį. Grįžus namo ji atsigulė miegoti svetainėje. Namuose buvo tik ji ir sugyventinis. Jokio konflikto su sugyventiniu nebuvo. Miegodama pajuto smūgį į galvą, nuo smūgio prabudo, susiėmė už pakaušio ir suprato, kad kraujuoja. Ant lovos krašto pamatė keramikinį vazoną su gėle, ant kurio buvo kraujo. Atsikėlusi paėmė rankšluostį ir stabdė kraujavimą. Sugyventinis E. P. buvo virtuvės zonoje. Jų virtuvė sujungta su svetaine. Sugyventinis buvo šoke, sakė, kad jis nesuprato ką padarė. Ji taip pat buvo išsigandusi, todėl paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį. Iškviestų medikų pagalbos ji atsisakė. Patvirtino, kad įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisakė. Pretenzijų sugyventiniui neturi, sužalojimas nežymus, ieškinio nereiškia, sugyventiniui atleidžia, prašo neatlikti ikiteisminio tyrimo.

Liudytojai J. V. ir A. M. – policijos pareigūnai, apklausti (b. l. 64, 70) nurodė, kad pagal budėtojo pranešimą buvo nuvykę į įvykio vietą, kur V. M. nurodė, kad sugyventinis E. P. metė į ją vazoną, kai ji gulėjo lovoje, pataikė jai į galvą, rodė sužalotą galvą. Vazoną rado lovoje, ant jo buvo kraujo dėmė. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai buvo nustatytas neblaivumas. Nukentėjusioji vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė, norėjo tik, kad sugyventinis būtų išvežtas iš namų.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, pranešimo PK pažyma, filmuota vaizdo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 06.00 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė vazoną į lovoje gulinčią savo šeimos narę – sugyventinę V. M., pataikė jai į galvą ir galvą praskėlė, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, praskėlė jai galvą, tai yra ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir rašytiniai įrodymai, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios nukentėjusiosios parodymus – lovoje gulintis sukruvintas vazonas; BPC pažymoje nurodytos nukentėjusiosios pranešimo apie nusikaltimą aplinkybės; vaizdo įrašas su įvykio vietoje filmuota medžiaga, liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios išsakytas kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai dėl sužalojimo buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų - metant vazoną į lovoje gulinčios sugyventinės galvos sritį, nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių, nes buvo supykęs, akivaizdžiai siekė, todėl kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl vartojo alkoholį, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, pripažino, kad neblaivus tampa agresyvus, todėl, kaip teismas jau pasisakė ir prieš tai buvusiame nuosprendyje, prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo bei privalėjo valdyti savo veiksmus, ko vėl nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš moterį; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 120-162, 172-176): teistas 3 kartus, paskutinius du kartus 2017 ir 2018 metais už analogiškus nusikaltimus prieš savo šeimos narį - nepilnametį sūnų, du kartus į jį taip pat metant daiktus (telefoną ir butelį) ir praskeliant vaikui galvą, paskutinį kartą apylinkės teismui paskyrus areštą, tačiau apygardos teismui nuosprendį pakeitus ir vėl paskyrus laisvės apribojimo bausmę, naują smurtinį analogišką nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, nes bausmės pabaiga 2020-01-15, turėdamas teistumą, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nusikaltimą padarė vėl būdamas neblaivus; kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas, neįgalumo neturi.

Nors teismas paskutiniais nuosprendžiais ir suteikė kaltinamajam galimybę neizoliuotam nuo visuomenės pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, jis išvadų taip ir nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus nusikaltimus, net du kartus buvęs teistas už nusikaltimus, kuriuos padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais už smurtą prieš šeimos narį paskirtos bausmės, vėl padarė tokią pačią nusikalstamą veiką, vėl smurtavo prieš šeimos narį, todėl savo elgesiu kelia pavojų ir kenkia visiems šeimos nariams. Tik atsitiktinumo dėka dar neatsirado sunkesnės ar sunkios pasekmės, nes, kaip matyti ir iš ankstesnių nuosprendžių, kaltinamasis mesdamas daiktus taiko ir pataiko į gyvybiškai svarbią bei jautrią kito žmogaus kūno dalį – galvos sritį.

Kadangi anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, teismas mano, jog bausmės tikslas šį kartą gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), jos dydį, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti, tačiau dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskiriant žemesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę, atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į tai, kad sužalojimas sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str. 1 d., 1) p., b) p. p.), subendrinant su 2018-03-30 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos (laisvės apribojimo) bausmės dalimi – 8 mėnesiais laisvės apribojimu (BK 64 str. 1 d., 3 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant proceso dalyvių prašomą bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.), nes kaltinamasis visiškai nesikeičia, smurtauja toliau, tai yra paniekimo teismo ne vieną kartą jam parodytą pasitikėjimą ir tikėjimą, kad kaltinamasis gali pasikeisti būdamas laisvėje.

Kauno apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nebendrinama ir vykdoma (jei dar nebuvo įvykdyta) atskirai, nes nuosprendžiu bendrinamos tik paskirtos bausmės (BK 63 str.). Dar kartą skirti tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės ir šiuo nuosprendžiu nebėra tikslo.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2019-02-25 06.15 val. iki 2019-02-26 13.46 val. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir paskirti - 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto, b) p. p., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-03-30 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu - pakeistu 2018-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 8 mėnesius laisvės apribojimo, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (4 mėnesius laisvės atėmimo) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-25 06.15 val. iki 2019-02-26 13.46 val. (2 d.).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti/pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).