Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. (toliau – E. P.) gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant E. P. sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. P. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant E. P. subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš E. P. priteista 5,08 (penki eurai 8 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d., apie 04.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metė tuščią alaus butelį į artimą giminaitį ir šeimos narį – nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jam į galvą, tuo dėl muštinės žaizdos galvoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.Apeliaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas S. Štaraitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį, paskiriant jam prokuroro prašytą bausmę. Nuteistojo gynėjo teigimu, viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo E. P. pripažino, gailėjosi dėl jo įvykdymo. 2018 m. balandžio 4 d. jam buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, dėl kurios jam bus reikalinga ambulatorinė reabilitacija, tačiau jos gauti dėl jam paskirtos arešto bausmės, nuteistasis negalės. Be to, atlikdamas jam paskirtą arešto bausmę, E. P. neturės jokios galimybės kreiptis į atitinkamus gydytojus reabilitavimo klausimais, būklės įvertinimui, negalės savalaikiai gauti ne tik medicininės apžiūros, bet ir reikiamų vaistų, naudotis ramentais. Tokiu atveju, apelianto įsitikinimu, nuteistasis patirs ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus. Advokatas pažymi, kad nei nuteistojo sūnus, nei šio įstatyminė atstovė jokių pretenzijų E. P. neturėjo ir iš esmės sutiko su prokuroro prašoma bausme. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo E. P. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundas yra nepagrįstas, nes patenkinus apeliacinį skundą bus pabloginta nuteistojo padėtis, ką imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, prašė jį atmesti.Nuteistojo E. P. gynėjo advokato S. Štaraičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant E. P. gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su E. P. paskirta bausme, iš esmės prašant ją pagriežtinti, paskiriant prokuroro pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pasiūlytą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, jos vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui BK 75 straipsnio pagrindu.Vertinant tokio nuteistojo gynėjo prašymo pagrįstumą pažymėtina, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta arešto bausmė, kuri neabejotinai yra švelnesnė nei nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu prašoma laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, esant tik nuteistojo gynėjo apeliaciniam skundui, apeliacines instancijos teismas negali E. P. paskirti griežtesnės bausmės, nors ir atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Toks teisėjų kolegijos procesinis sprendimas neabejotinai sunkintų nuteistojo E. P. teisinę padėtį bei prieštarautų imperatyvioms BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl šis nuteistojo gynėjo prašymas atmestinas, pasisakant tik dėl galimo E. P. paskirtos bausmės švelninimo, kadangi iš skundo akivaizdu, jog nuteistasis siekia, jog jam nebūtų paskirta bausmė susijusi su laisvės atėmimu (areštas). Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. P. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad skirdamas bausmę E. P. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio nepilnamečio asmens atžvilgiu, namuose sukėlus konfliktą, daužius daiktus bei triukšmavus taip, kad policijos pagalbą iškvietė neapsikentę kaimynai. Atsižvelgė į E. P. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas 2 kartus, paskutinį kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė ankščiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs vieną E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas E. P. skyrė vieną griežtesnių komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių – areštą, nustatydamas didesnį nei vidurkis šios bausmės dydį – 75 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis). Šių duomenų visumoje analizuojant nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus akcentuotina, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmes nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vertinant šių duomenų visumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaip numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, asmeniui už komentuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų. Analizuojant aukščiau aptartus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu E. P. buvo paskirta viena griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių, galima tik manyti, jog priimant tokį sprendimą iš esmės buvo remiamasi praeityje buvusiais nuteistojo teistumais, neįvertinus praeityje E. P. padarytų nusikalstamų veikos pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybėmis, nepakankamai įvertinus E. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo sveikatos būklę, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinamu atveju E. P. paskirta arešto bausmė yra aiškiai per griežta. Abejonių tuo, kad nuteistasis E. P. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo metu panaudojo fizinį smurtą savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, teisėjų kolegijai nekyla. Tačiau, sprendžiant E. P. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės proporcingumo ir teisėtumo klausimą, būtina įvertinti ir namuose kilusio konflikto, kuriam, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, parenkant E. P. arešto bausmę, buvo skirtas didelis dėmesys, priežastis bei eigą. Tiek nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintas E. P., tiek ir komentuojamą įvykį betarpiškai stebėjusi liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu (byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą) parodė, kad nuteistasis E. P. vertinamo įvykio metu papriekaištavo savo nepilnamečiui sūnui, kad šis jų namuose ketino praleisti naktį su nepilnamete A. J., po ko, E. P. į savo tėvą pradėjo mėtyti įvairius daiktus ir tik po to E. P. metė tuščią alaus butelį į savo sūnų E. P., pataikydamas juo šiam į galvą. Neabejotina, jog toks nuteistojo elgesys nėra tinkamas sūnaus auklėjimo būdas, tačiau aukščiau aptarti duomenys betarpiškai patvirtina, kad iš esmės komentuojamą konfliktą fizinio pobūdžio veiksmais (daiktų mėtymu į savo tėvą) inicijavo nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas E. P.. Ir nors ši aplinkybė E. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas nešalina, tačiau neabejotinai atskleidžia mažesnį jo pavojingumą visuomenei, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant jam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje E. P. buvo teistas 2 kartus – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) bei Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo skundžiamu nuosprendžiu E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, ji nėra susijusi su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Ir nors Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. P. inkriminuota nusikalstama buvo įvykdyta to paties nukentėjusiojo – E. P., atžvilgiu, iš esmės ir analogiškais veiksmais – pataikius jam E. P. mestu pakrovėju į galvą, tačiau vien tik ši aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu arešto bausmės paskyrimui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Sprendžiant iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio turinio, šioje baudžiamojoje byloje E. P. savo sūnaus atsiprašė, šis jokių pretenzijų savo tėvui neturėjo, pabrėždamas ir tai, kad jis (E. P.) dažnai atsikalbinėja, neklauso tėvo, išveda jį iš kantrybės, dėl ko tarp jų ir vyksta konfliktai, kas įvertinus aukščiau aptartas analizuojamo įvykio aplinkybes suponuoja pagrįstą manymą, jog ir vertinamu atveju būtent netinkamas E. P. sūnaus elgesys sąlygojo skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Darant šią išvadą būtina įvertinti ir tai, kad E. P., jo paties teigimu, komentuojamo įvykio metu taip pat buvo pavartojęs alkoholio, nuo kurio apsvaigo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik galėjo įtakoti netinkamą nukentėjusiojo asmens elgesį savo tėvo atžvilgiu, bet ir leidžia pagrįstai manyti, jog analizuojamu atveju E. P. elgesys taip pat nebuvo tinkamas, t. y. būdamas nepilnametis, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Esant šių duomenų visumai teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika yra E. P. būdingo nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys, nėra pakankamo pagrindo. Juo labiau, jog sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, E. P. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu jam nustatytus įpareigojimus vykdė tinkamai, į probacijos tarnybą atvyksta laiku, jokie įspėjimai jam skirti nebuvo (2 t., b. l. 55). Tuo tarpu remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtų aplinkybių visuma, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo tinkamai įvertinta, kas neabejotinai sąlygojo per griežtos ir neproporcingos bausmės paskyrimą. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO), nenustatyta. Vertinant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą (t. 2, b. l. 60), tada padarytas pažeidimas nesusijęs su smurto naudojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – Gegužinės g. 1-6, Aristavos k., Kėdainių r. sav. Be to, nors šiuo metu nuteistasis ir nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 63), kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad 2018 m. balandžio 4 d. E. P. buvo atlikta kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija, po kurios rekomenduojama 8 savaites vaikščioti su 2 ramentais, po to, pagal galimybę pereiti prie 1-2 lazdelių, 5 savaites tęsti vaistų vartojimą (t. 2, b. l. 120). Tuo tarpu kaip matyti iš E. P. ligos istorijos, nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. buvo atliekama E. P. reabilitacija, po kurios, jam buvo rekomenduota tęsti kineziterapiją, laikytis režimo, vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis, sėdėti ant paaukštintų plokštumų, ortopedo-traumatologo konsultacija numatyta po 2 mėnesių (t. y. apie 2018 m. birželio mėnesio pabaigą – liepos mėnesio pradžią) (t. 2, b. l. 121). Remiantis nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytais motyvais, jo ginamasis iki šiol kenčia klubo skausmus, po gydytojo apžiūros jam gali prireikti pakartotinės operacijos. Šių duomenų visumoje neabejotina, kad arešto bausmės paskyrimas, be kita ko, apribos nuteistojo galimybę į tinkamą jo priežiūrą po atliktos operacijos, galimybę areštinėje gauti jo sveikatos būklės atstatymui reikalingą priežiūrą – reabilitaciją, kineziterapeuto apžiūrą ir konsultacijas, kas analizuojamu atveju neatitiktų bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų, ribotų nuteistojo teises labiau, nei tai reikalinga tinkamam BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties įgyvendinimui. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nuteistojo asmenybė, kritinis požiūris į savo nusikalstamus veiksmus rodo, jog E. P. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, leidžiančią pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Teismo įsitikinimu, būtent ši bausmės rūšis geriausiai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimas leis nuteistajam tęsti gydymą, nepažeis jo socialinių ryšių, o teismo paskirtų įpareigojimų vykdymas neabejotinai skatins nuteistąjį savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme ir daugiau nebenusikalsti. Šiuo nuosprendžiu skiriamo laisvės apribojimo terminas nustatomas vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, įvertinus tiek E. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek jo įvykdytą nusikalstamą veiką bei jos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į vieną E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, E. P. skirtinas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtent tokiam terminui leis tinkamai pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 64¹ straipsnio pagrindu ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant E. P. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. BK 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – prie šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. P. paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. P. neatliktos bausmės, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į E. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo E. P. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. P. skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigoti E. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), E. P. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigoti E. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis yra neskundžiamas ir įsiteisėja jo paskelbimo dieną.