Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-461-1173/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: 1-461-1173/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10197-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis: G. V., Ž. V., N. N.
Nukentėjusysis: M. P.
Advokatai: Antanas Cemnolonskas, Audrius Leonavičius, Ričardas Makštelė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1-461-1173/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10197-2023-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.87.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 14.1.1; 2.12.2.8; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. birželio 1 d.Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,kaltinamajam G. V., jo gynėjams advokatams Ričardui Makštelei, Antanui Cemnolonskui,

kaltinamiesiems Ž. V., N. N. ir jų gynėjams advokatui Ričardui Makštelei, Audriui Leonavičiui,

nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

7) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 50 parų;

8) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį skiriant galutinę bausmę – areštą 60 parų;

9) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 45 paroms, bausmę atliko 2022 m. lapkričio 25 d.,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. grodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2007-11-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metams 15 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), bausmę subendrinus su 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

9) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

10) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, bausmę subendrinus su 2013-10-16 ir 2013-10-17 nuosprendžiais, galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo;

11) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nutartimi prie 2016-12-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013-11-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai 18 dienų laisvės atėmimo;

12) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams;

13) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo 2018-08-30 nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjus dalį skirtos šiuo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

14) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnį – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs 2022 m. gruodžio 6 d.,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių viešaisiais darbais;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimu. Šią bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 6 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių. Šią bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams. Bausmę atliko 2018 m. kovo 30 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. V., Ž. V., N. N., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. kovo 20 d., apie 18.00 val., išeidami iš (duomenys neskelbtini) kieme stovinčios pirties, slapta pagrobė ten buvusį svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 749 Eur vertės garso kolonėlę (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis N. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dienos tiksliai neatsimena, galėjo būti kovo 20 d., jis, G. V., Ž. V. buvo pas nukentėjusįjį A. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visi keturiese maudėsi pirtyje, vartojo alkoholį. Pas A. P. nuėjo trečią valandą ir gėrė iki šešių vakaro. Pirtyje buvo garso kolonėlė, klausėsi muzikos. Kai nukentėjusysis jau buvo išėjęs į namus, pirtyje liko jis (N. N.), G.V., Ž.V., paėmė iš pirties kolonėlę ir išėjo. Neprisimena, kuriam kilo mintis paimti garso kolonėlę. Neprisimena, kaip vyko kolonėlės paėmimas. Iš pradžių kolonėlę nunešė pas jį (N. N.) į namus (duomenys neskelbtini). Paskambino G.V. ir jis sakė, kad žino, kam parduoti kolonėlę. Jis (N. N.) paprašė G.V., kad jis parduotų kolonėlę. Kolonėlę pardavė valandos bėgyje. Nežino, kam G.V. skambino dėl kolonėlės, kam ją pardavė. Žmogus atėjo pas jį į namus ir pasiėmė kolonėlę. Už kolonėlę sumokėjo 80 Eur. Gautus pinigus pasidalino su Ž.V., už juos pirko maisto. Savo veiksmus vertina blogai, taip padarė, nes buvo išgėręs, blaivus nebūtų taip daręs. Atsiprašė nukentėjusiojo. Šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus N. N. parodymus, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu name, tik kituose butuose, gyvena draugai G.V. ir Ž. V.. 2023-03-20, gal apie 14 val., juos visus tris pasikvietė A. P. į savo sodybą pasimaudyti pirtyje. Jie ten gėrė alkoholį, maudėsi, klausėsi muzikos. A. turi didelę garso kolonėlę JBL, sakė, kad yra nauja, neseniai nusipirkta. Apie 18 val. A. nuėjo į namus, o jie visi trys pasiliko pirtyje, gėrė, klausėsi muzikos. Apie 18.30 val., pritrūkus alkoholio, jie visi trys nusprendė eiti į namus. Tačiau dar norėjo alkoholio, bet nei vienas iš jų neturėjo pinigų. Tai jie nusprendė paimti A. kolonėlę ir ją parduoti, ir taip gauti pinigų, ir dar norėjo jos paklausyti. Tai jie visi trys pasikeisdami tą kolonėlę ištempė. Kolonėlė buvo juodos spalvos korpusu ant ratukų, sunki, todėl ją tempė gatve pasikeisdami. Kolonėlę nusinešė pas G. V. į butą ir planavo, kam parduoti. G.V. kažkokiam draugui skambino, žino, kad kalbėjo su vaizdu ir rodė kolonėlę. G.V. pasakė, kad tuojau atvažiuos nupirkti kolonėlės, tačiau kainos tiksliai nežinojo, liktai 100 eurų ar kiek daugiau. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą automobilis AUDI ir iš jo išlipo du vaikinai. Vieną iš jų pažino, tai G. J.. Suprato, kad tai jie pirks kolonėlę. Kieme apžiūrėjo parduodamą kolonėlę ir sutiko pirkti. Kažkuris iš V. į automobilio bagažinę įdėjo parduodamą garso kolonėlę, jam G. padavė pinigus ir išvažiavo. Jis gautus pinigus padalijo per pusę sau ir V. Tada jis liktai su Ž.V. ėjo į parduotuvę ir pirko alaus, maisto, cigarečių ir, nusinešę viską pas G.V., bute gėrė ir valgė, rūkė bendrai. G.V. užmigo, tai jis su Ž.V. gal apie 24 val. išėjo į namus. Ryte iš V. sužinojo, kad į daugiabutį buvo atėjęs A. P. ir klausinėjo, kur jis su Ž.V. ir G.V. padėjo jo garso kolonėlę. G.V. sakė, kad A. pasakė, jog jo kolonėlės nematė ir nieko nežino. Dėl to, kad pavogė A. garso kolonėlę ir ją pardavė, labai gailisi, gautus pinigus už parduotą kolonėlę išleido visi trys bendrai alkoholiui, maistui ir cigaretėms. A. atsiprašys (2 t. b. l. 1-4).

4. Po kaltinamojo N. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymų pagarsinimo, jis papildomai paaiškino, kad apklausoje jo parodymai yra truputį neteisingi. Pas G.V. niekas nenešė kolonėlės ir niekas netempė. Tyrėja pasakė, kad matė, jog juos filmavo, sakė, jog žmonės matė, kaip jie tempė kolonėlę. Apklausos protokole pasirašė, neturėjo ką daryti. Tyrėja kompiuteryje skaitė parodymus, nedavė jų paskaityti. Trise alkoholį vartojo pirtyje, o grįžę alkoholio nevartojo. Kai grįžo namo, planavo pasiklausyti muzikos, o paskui sugalvojo kolonėlę parduoti. Išeina, kad ėjo į namus visi trys kartu, kaip ėjo į namus, neatsimena.

5. Kaltinamasis Ž. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 18 val., pas jo mamą adresu (duomenys neskelbtini) atėjo nukentėjusysis A. Pasėdėjo, jis pasiūlė eiti pas jį į pirtį išsimaudyti. Jis (Ž. V.), brolis G. V., N. N. nuėjo pas A. į namus išsimaudyti pirtyje. Iki šeštos valandos vakaro pirtyje gėrė alkoholį. Po to A. išėjo į kambarį miegoti. Negali pasakyti, kas sugalvojo kolonėlę paimti. Labai daug įtakos padarė alkoholis. Blaivus nebūtų taip padaręs. Nebuvo tarimosi paimti kolonėlę, nebuvo taip, kad planavo ją vogti. Spontaniškai viskas gavosi. Didesnę kelio dalį jis iki namų nešė kolonėlę, ji svėrė apie 35 kg, buvo labai šlapia, todėl kolonėlės patempti negalėjo, ją nešė. Jis, G. V. ir N. N. ėjo į namus kartu. Po to G.V. per socialinius tinklus su kažkuo susiskambino. G.V. pasakė N.V., kad rado, kas paims kolonėlę. Atvažiavo iš Panevėžio nepažįstamas žmogus, apžiūrėjo kolonėlę. Jam kolonėlė tiko. Jis (Ž. V.) kolonėlę įdėjo į mašinos bagažinę, o pinigus padavė N.N.. N.N. jam (Ž. V.) davė 40 eurų ir sau pasiliko 40 eurų. Žino, kad tokia panaši kolonėlė kainuoja apie 1000 eurų. Gali būti, kad kolonėlės vertė 749 Eur. Kolonėlė buvo nunešta į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji stovėjo kieme, paskui laiptinėje iki kol tas žmogus atvažiavo pasiimti. Kolonėlės nenešė į kambarį. Labai greitai, po 20-30 min., atvažiavo pirkėjas ir pasiėmė kolonėlę. Tuo metu, kai buvo pirtyje, kolonėlė buvo pačioje pirtyje ir jie visi keturi, tai yra jis, G.V., N.N. ir A. sėdėjo pirtyje, gėrė, šalia buvo kolonėlė. A. girtas išėjo į namus ir pirtyje paliko kolonėlę. Savo veiksmus vertina blogai. Atsiprašė nukentėjusiojo, daugiau tai nepasikartos. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nedirba, nes darbo nepasiūlo. Dėl savo veiksmų kaltina alkoholį, neprisimena, kaip grįžo į namus ir kaip nešė kolonėlę. Taip gavosi, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus Ž. V. parodymus, kur jis parodė, kad 2023-03-20 apie 14 val. jį, jo brolį G.V. ir N. N., A. P. pasikvietė į sodybą pasimaudyti pirtyje. Jie visi keturi gėrė alkoholį, maudėsi pirtyje ir klausėsi muzikos. A. neseniai buvo nusipirkęs garso kolonėlę JBL. Apie 18 val. Aivaras nuėjo į savo namus, kaip suprato miegoti, o jie visi trys liko dar gerti. Pasibaigus alkoholiui, jie visi trys, būdami labai girti, ruošėsi į namus, tačiau dar norėjo alkoholio, o pinigų nei vienas neturėjo. Kai ko nebeprisimena, tik pamena, kad jis su N..N. tempia A. kolonėlę į namus. Nusitempė į G.V. butą, rūkė ir galvojo, iš kur gauti pinigų alkoholiui ir kam parduoti tą kolonėlę. G.V. kaip tik susirašinėjo su pažįstamu G. ir, kaip suprato, jam pasiūlė tą kolonėlę pirkti. Už kiek kolonėlę tarėsi parduoti, neprisimena, tik pamena, kad atvažiavo automobilis į kiemą, jie išnešė kolonėlę parodyti ir kaip į to automobilio bagažinę jis įdėjo kolonėlę. Liktai N.N. padavė pinigus už kolonėlę, ir tie vyrukai išvažiavo. Jie pasidalino gautus pinigus ir, lygtai su N.N., ėjo į parduotuvę, kažką pirko. Prisimena, kad dar visi pas G.V. bute gėrė alų, o G.V. užmigus, kartu su N.N. išėjo į namus. Ryte buvo atėjęs A. ir klausinėjo, kur jo garso kolonėlė, tačiau jam sakė, kad nieko nežino, jo kolonėlės nematė. Gautus pinigus už parduotą kolonėlę išleido, pirkdami alkoholį, maistą ir cigaretes. A. atsiprašys, labai gailisi, kad pavogė jo kolonėlę, taip pasielgė tik dėl girtumo, nes tuo metu nesuprato, ką daro (1 t., b. l.155-158).

7. Po kaltinamojo Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo jis papildomai paaiškino, kad kai grįžo namo, garso kolonėlė valandos bėgyje buvo parduota. Negali pasakyti, kas tarėsi, kas kalbėjo ir su kuo kalbėjo dėl kolonėlės. Į namus sunkiai ėjo, iš pradžių jis ir N.N. tempė kolonėlę, bet jis pradėjo griuvinėti, todėl kolonėlė ir buvo purvina. Tada jis (Ž. V.) kolonėlę užsikėlė ant pečių ir iki namų vienas ją parnešė. G. V. turbūt ėjo kartu, jis pirmas ėjo, o jie truputį atsilikinėjo, nes buvo labiau girti nei jis. Sakė, kad visi trys tempė kolonėlę, bet taip nebuvo. Apklausos metu pasakė, kad jis ir N.N. tempė kolonėlę. Kolonėlę paliko koridoriuje, kur yra G. V. butas, laiptinės aikštelėje N.N. ėmė klausinėti, ar žino kam gali parduoti kolonėlę. G.V. parašė G. ir po kažkiek laiko pasakė, kad yra kas atvažiuos paimti kolonėlės. G.V. po kolonėlės pardavimo praėjus gal 20 minučių nuėjo miegoti, nes buvo girtas. Negali pasakyti, kodėl paėmė kolonėlę. Kaltina besaikį alkoholio vartojimą.

8. Kaltinamasis G. V. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2023 m. kovo 20 d. A. P. atvažiavo pas savo sesę I. A.. Kartu su juo gėrė sidrą, alų. Tada A. pasakė, kad išsinuomojo pirtį ir išėjo jos kūrenti. A. atėjo pas jį ir pakvietė į pirtį. Nuėjo, pirtyje prabuvo kokias keturias valandas. Ta kolonėlė visą laiką buvo lauke. Po to jis pakėlė A. ir paprašė, kad jį parvestų į namus, nes buvo daug išgėręs. A. pasiėmė šampano butelį ir jį parvedė į namus. Kai jį parvedė į namus, pas mamą G. V. sėdėjo Ž. V. ir N. N.. Dar visi gėrė. Neatsimena kaip antrą kartą išėjo į pirtį. Antrą kartą vėl toje pačioje pirtyje gėrė alų. Antrą kartą pirtyje buvo jis (G. V.), A., Ž. V. ir N. N.. Sėdėjo pirtyje, gėrė. Kaip, kas nešė kolonėlę, jis visiškai neatsimena, nes buvo girtas. Po to N. N. paklausė jo, ar galėtų parduoti kolonėlę, kažkam pasiūlyti. Jis kolonėlę pasiūlė G. J.. G. pasakė, kad atvažiuos pasiimti kolonėlės. G. J. atvažiavo ir pasėmė kolonėlę. Po to jis nuėjo miegoti. Kitą rytą atvažiavo A. P., paklausė, kur kolonėlė. Jis pasakė, kad nežino, jog eitų į kambarį jos ieškoti. Įvykio dieną buvau daug išgėręs. Jis visiškai neatsimena, kad kolonėlė buvo pirtyje. Visiškai neatsimena, kaip parėjo iš pirties, neatsimena, ar jį vedė. Ėjimo į namus neprisimena. Jei sako, kad trise ėjo namo, tai galėjo taip būti. Abejoja, kad jis galėjo nešti kolonėlę, buvo tokiame stovyje, kad negalėjo nešti. Jis tikrai negalėjo nešti ar tempti kolonėlės, taip negalėjo būti, nes buvo labai girtas. Buvo per daug girtas, kad galėtų kažką daryti. Buvo visas purvinas, striukė buvo purvina. Kolonėlę pamatė prie mašinos, kai atitempė, dar ją matė, kai skambino G. Skambino G. vaizdo skambučiu ir jis atsimena, kad jam rodė kolonėlę. Kolonėlė buvo padėta koridoriuje, kažkur ant laiptų. Kai pamatė kolonėlę, nesuprato kieno ji yra. N. N. paprašė kolonėlę parduoti. Neklausė N. N., kieno kolonėlė. Jam nebuvo žinoma, kad ta kolonėlė nukentėjusiojo. Kitą dieną tik sužinojo, kad kolonėlė nukentėjusiojo, kai pats nukentėjusysis atėjo pas jį.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo G. V. parodymus, kur jis parodė, kad 2023-03-20 apie 13 val. A. P. jį, jo brolį Ž. V. ir N. N. pakvietė į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) , nes jis turėjo išsinuomojęs kilnojamą pirtį ir kvietė pasimaudyti. Jie pirtyje maudėsi, gėrė alkoholį. A. kieme buvo pastatęs savo garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) ir per ją leido muziką. Apie 18 val. A. nuėjo į kambarį, suprato, kad miegoti, o jie visi trys dar sėdėjo prie pirties, gėrė alkoholį ir klausėsi muzikos. Gal po kokio pusvalandžio pritrūkus alkoholio ir jie visi trys nusprendė eiti į namus. Jie gyvena tame pačiame mediniame daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), dar vadinamame „Ubaginė“ namu. Buvo labai girti, todėl nepamena, kuris iš jų trijų pasiūlė paimti A. garso kolonėlę. Tik prisimena, kad jie visi trys pasikeisdami tą garso kolonėlę tempė gatve. Kolonėlė buvo juodos spalvos korpusu, gal 1.20 m. aukščio, su gelsvos spalvos fragmentais šonuose. Kolonėlė buvo ant ratukų, todėl ją tais ratukais ir tempė gatve į savo namus. Visi trys kolonėlę partempė į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lygtai N. N. paklausė, gal žino, kas galėtų tą garso kolonėlę iš jų nupirkti. Jis žinojo pažįstamą ir jam paskambino. Tai G. J., kuris šiuo metu gyvena Panevėžyje, tačiau jis yra jų miestelio gyventojas. G. paskambino per „Messenger“ programėlę vaizdo skambučiu, ir klausė, ar jam nereikia garso kolonėlės. G. klausė, kokia, jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini), tada jis klausė kokia kaina, jam pasakė, kad 200 eurų. Dar kolonėlę parodė per vaizdo kamerą, G. pasakė, kad perskambins. Gal po kelių minučių G. paskambino ir pasakė, kad kolonėlę paims, ir klausė, kur atvažiuoti. Jam pasakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), „Ubaginės“ kiemą, G. sakė, kad važiuoja. Gal praėjus nepilnai valandai, jam vėl paskambino G. per „Messenger“ programėlę ir pasakė, kad jau kieme. Jie visi trys išėjo į kiemą ir išnešė tą garso kolonėlę. G. buvo atvažiavęs automobiliu AUDI, kartu su jam nepažįstamu vaikinu. Tas vaikinas apžiūrinėjo garso kolonėlę, pasakė, kad tinka, ir padavė pinigus N. N.. Ž.V. kolonėlę įkėlė į automobilio bagažinę, ir G. su tuo vaikinuku išvažiavo. Nei G., nei jo draugas, neklausė kieno garso kolonėlė, tai jiems ir nesakė, iš kur gavo. Tada jie visi trys grįžo į butą, dar gėrė alų ir jis užmigo. Ryte bute nerado nei N. N., nei Ž. V.. Apie 9 val. ryto atėjo A. P. ir klausė, kur padėjo jo garso kolonėlę. Jis A. P. pasakė, kad nieko nežino apie jo garso kolonėlę ir jam leido eiti į butą jos ieškoti, nors žinojo, kad kolonėlė jau parduota. A. išėjo. Apie 11 val. jam paskambino G. ir klausė, kur yra garso kolonėlės prijungimo laidai. Jis bute to laido ieškojo ir kažkokį rado, per vaizdo pokalbį G. jį parodė, kartu su juo buvęs brolis Ž.V. pradėjo sakyti, kad laidas ne tas, nes prie kolonėlės buvo ilgesnis. G. pasakė, kad laido paieškos. Po pokalbio su G., Ž.V.pasakė, kad iš A. paėmė kolonėlę be laido. Po kelių dienų sužinojo, kad G. su draugu, kuris nusipirko garso kolonėlę, policijai papasakojo jos nusipirkimo istoriją. Jis labai gailisi dėl to, ką padarė, supranta, kad kolonėlė buvo pavogta iš A. P. ir tai padarė jie visi trys, tai yra jis, Ž.V. ir N.N. Tik patikslina, kad iš kiemo jis šios garso kolonėlės neištempė, ją tikriausiai ištempė N.N. su Ž.V. Jis skambino, ieškodamas kam ją parduoti ir pardavė, gavo pinigus, o kitą dieną atėjus A. ir klausiant, kur jo kolonėlė, A. sakė, kad nieko nežino, jos nematė. Jis A. dėl pavogtos kolonėlės atsiprašys. Pasistengs G. draugui, kuris kolonėlę nusipirko, grąžinti 200 eurų, dėl pinigų grąžinimo kolonėlės pirkėjui, telefonu susitarė ir juos grąžins per G. Labai gailisi, taip įvyko per girtumą, nes nebesuprato, ką daro (1 t. b. l. 105-108).

10. Po kaltinamojo G. V. parodymų pagarsinimo, jis papildomai paaiškino, kad apklausoje nėra parašyta, jog jis tyrėjos prašė parašyti, kad nepripažįsta kaltės. Neparašytos aplinkybės, kurias sakė tyrėjai. Tyrėja sakė, kad juos matė, jog buvo trys. Teisingi jo parodymai, kad buvo kartu, jog N. N. paprašė parduoti kolonėlę, jog rodė vaizdo skambučiu kolonėlę. Kad pas jį gėrė, jog leido pinigus, taip nebuvo. Kolonėlę matė, ji buvo lauke, kai antrą kartą nuėjo, kolonėlė taip pat buvo lauke. Nebuvo minčių imti kolonėlės. Neteisingai parašyta apklausoje, kad trise pasikeisdami tempė kolonėlę. Buvo per daug girtas, kad būtų galėjęs kažką nešti. Nežinojo kieno kolonėlė. Matė dieną kolonėlę, kai nuėjo pirmą kartą pas A. maudytis, kai nuėjo antrą kartą, matė pas jį tą kolonėlę. Neatsimena, kaip grįžo namo. Negalėjo atpažinti kolonėlės, nesuprato, kad ji gali būti nukentėjusiojo. Kai grįžo iš pirties, nuėjo pas mamą, pabuvo ten 10-15 min. Po to nuėjo pas N. N.. Ž. V. ir N. N. neturėjo tokio tipo kolonėlės kokią turėjo nukentėjusysis. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad jam dingo kolonėlė, jie visi kartu buvo.

11. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad įvykio dieną, ryte, atėjo pas seserį I. Matė, kad buvo G.V. ir gėrė. Po to kartu su G. nuėjo pas jį (A. P.), gėrė šampaną. Matė, kad G.V. baigia pasigerti. G.V. paprašė parvesti jį į namus, tą ir padarė. Antrą kartą, apie pirmą valandą, vėl atėjo pas jį į pirtelę G.V, N.N. ir Ž.V. Keturiese gėrė, klausėsi muzikos. Visi kaltinamieji matė kolonėlę. Kolonėlė buvo padėta lauke. Po to sugalvojo įnešti kolonėlę į pirtelę. Apie 18 val. jis (A. P.) nuėjo miegoti, o kaltinamieji liko pirtelėje. Ryte jam mama D. P. ir brolis M. P. pasakė, kad matė kaip kaltinamieji tempė kolonėlę. Sakė, kad ėjo trise tie, kuriuos paliko pirtelėje, sakė, kad tempė kolonėlę tas mažesnis, tai yra N. Ryte apie 9-10 val. nuėjo pas G.V. ir paklausė, kur kolonėlė. G.V. buvo išgėręs, rankoje laikė butelį vyno, gėrė. Ž.V. miegojo lovoje. G.V. pasakė, kad neėmė kolonėlės, kad gali užeiti į jo butą pasižiūrėti. Užėjęs matė sidro ir alaus „pūslių“ primėtytų. Apieškojo, bet kolonėlės nerado. Atvažiavo vėl vakar. Buvo Ž.V. pas mamą, N. N. buvo girtas. Pamatė, kad Ž.V. prasegė pinginę ir matė, kad joje yra 10, 20 eurų. Klausė, kur kolonėlė, jie sakė, kad kolonėlę paliko pirtelėje, sakė, kad nieko neėmė. Jie pasakė, kad tikrai neėmė, kolonėlę paliko, kai jis nuėjo miegoti. Kolonėlė jam yra grąžinta.

12. Liudytoja G. A. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje dėl garso kolonėlės vagystės. Apklausė įtariamuosius ir kai kuriuos proceso dalyvius. Įtariamieji komisariate buvo visi trys prie jos kabineto. Dabar nežino kuris, ar G.V., ar N.N. sakė: „tyrėja, kaip būtų galima ant vieno nurašyti“, sakė, kad vienas nori prisiimti. Įtariamuosius apklausinėjo po vieną, visus tą pačią dieną. Apklausos vyko įprastai, išaiškino įtariamųjų teises ir pareigas, teises dėl gynėjo. Jiems buvo pranešta apie įtarimą, įtarimas pagarsintas, jie susipažino, buvo užrašytos pozicijos dėl pareikšto įtarimo ir parodymai užrašyti iš kaltinamųjų žodžių. Visi trys kaltinamieji pripažino savo kaltę, taip pat ir G. V. G.V. ir buvo pagrindinis tos vagystės organizatorius, tos garso kolonėlės pardavimo organizatorius, pinigų paėmimo, laukimo atvykstant pirkėjams, nes jis pažinojo pirkėją. G.V. buvo pagrindinis organizatorius, nes jis susisiekė su pirkėju, pas G.V. į namus po vagystės visi trys atėjo ir atsinešė garso kolonėlę, sprendė kam ją parduoti. Vienas iš kaltinamųjų ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio ir po to visi pas G.V. visą naktį gėrė. Kaltinamieji nurodė, kad jie visi buvo girti, kolonėlė buvo sunki, todėl jie visi trys pasikeisdami ją tempė keliu pas G.V. į namus. Apklausos metu žmonės, kurie nusipirko kolonėlę, nurodė, kad ji visa buvo purvina. G. V. nesakė, kad neprisipažįsta, jis sakė, kad kiek reikės, tiek atlygins, sakė, kad brangiau pardavė kolonėlę, iš kurio žmogaus paėmė, kad dar kažkokie nuostoliai buvo ir kiek reikės, tiek atlygins, suderins ir atsiprašys nukentėjusiojo. Nei vienas iš kaltinamųjų neginčijo, kad dėl kažkokių priežasčių nesutiktų dėl įtarimo, kas surašyta apklausos protokole. Tai, kas surašyta apklausos protokole kaltinamiesiems buvo pagarsinta, buvo atsuktas kompiuteris ir dar perskaityta. Kaltinamieji pasirašė, nei vienas nepareiškė pastabų. Suprato, kad kaltinamųjų tikslas buvo bendras, nes jie norėjo dar alkoholio ir sprendė ką darys vakare. Gal N. N. apklausoje nurodyta, kad jiems dar trūko alkoholio ir jie visi taip nusprendė. Apklausose yra užrašyta, kad jie visi pasikeisdami tą kolonėlę tempė ir organizavo jos pardavimą. Nebuvo prašymo iš G. V. apklausos pabaigoje įrašyti, kad neprisipažįsta, jog kolonėlės neištempėte, kad tik padėjo ją parduoti. G. V. pasakė, kad neprisimena, kas ištempė būtent iš sodybos, o toliau nieko keisti nenorėjo. Visiems kaltinamiesiems buvo pateikti protokolai, perskaityta, ką dar reikėtų papildyti, po to dar buvo monitorius atsuktas jiems paskaityti protokolą, atspausdinus pateikta jiems perskaityti ir pasirašyti. Visų kaltinamųjų įrašai yra, kad perskaitė protokolus.

13. Liudytojas M. P. parodė, kad įvykio dieną grįžo namo apie 17.45 val. Girdėjo, kad pirtyje grojo muzika. Brolis A.P. sugrįžo į namus ir atsigulė į lovą. Kai išgirdo lauke lojant šunis, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad trise keliu tempia brolio (A. P.) kolonėlę. Kolonėlę tempė mažesnis žmogus. Mažesnis negu kiti du buvę asmenys yra N., kurį pažįsta iš matymo, jis ir tempė kolonėlę. Kiti du kaltinamieji, kurių nepažįsta, ėjo kartu, šalia jo. Matė trys žmones. Tas žmogus, kuris tempė kolonėlę, buvo labai neblaivus, griuvinėjo. Kolonėlės vilkimą stebėjo apie 1 minutę, visą ši laiką kolonėlę tempė vienas žmogus. Iš pradžių pagalvojo, kad ten yra ir brolis A.P., bet nuėjęs pamatė, kad jis lovoje miega. Pagalvojo, kad gal jie buvo kažką susitarę dėl kolonėlės, gal paskolino. Kitą dieną broliui pasakė, kad išvilko jo kolonėlę.

14. Liudytoja D. P. parodė, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius. Įvykio dieną sūnus (A. P.) buvo užsisakęs pirtį ir ten gėrė, maudėsi. Paskui sūnus A. P. nuėjo girtas miegoti, o tie trys pasiliko pirtyje gerti. Per langą su sūnum (M. P.) matė kaip jie išsitempė kolonėlę. Kolonėlę tempė N. N., o G. V. ir Ž. V. ėjo kartu. Iš pradžių pagalvojo, kad gal kartais sūnus A.P. kartu su jais eina. M. paprašė nueiti į apačią pasižiūrėti, ar yra A.P., nes jis ten girtas miegojo. Pagalvojo, kad gerdami susitarė, jog paskolins. Paaiškėjo, kad sūnus kolonėlės nepaskolino. Kitą dieną sūnui pasakė, kad matė, kaip išsitempė kolonėlę. Sūnus nuvažiavo į tą namą, kur gyvena kaltinamieji, bet jie neprisipažino. Policija sustabdė vairuotoją, kuris buvo nusipirkęs kolonėlę ir atrado ją bagažinėje.

15. Liudytojas M. A. parodė, kad draugas G. J. pasiūlė jam pirkti kolonėlę. Pasakė, kad parduoda už 300 Eur, kad ji beveik nauja. Po to pasakė, kad reikės pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio. Prie namo buvo gal kokie 5-6 asmenys, jie buvo neblaivūs. Lygtai kaltinamieji buvo kieme. Kolonėlę atnešė labai greitai ir įdėjo į bagažinę. Kolonėlė buvo be laido, purvina. Nusiderėjo jos kainą iki 200 Eur ir ją nusipirko. G. J. padavė pinigus. Su kuo tarėsi G. J., nežino. Prašė, kad G. grąžintų pinigus, bet negrąžino.

16. Liudytojas G. J. parodė, kad jam paskambino draugas G. (V.) ir pasakė, kad yra gera garso kolonėlė, siūlė ją pirkti. Jis (G. J.) paskambino M. A. ir pasiūlė jam kolonėlę. M.A. pasakė, kad galima nuvažiuoti pasižiūrėti. Kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš kiemo atėjo Ž.V., N.N. ir G.V.. Atrodo, kad Ž.V. atitempė kolonėlę iš kiemo. Neklausė kieno yra kolonėlė. M.A. apžiūrėjo kolonėlę, jam patiko ir ją nusipirko. Dėl kolonėlės jam skambino G.V. ir siūlė ją pirkit, su juo tarėsi dėl pirkimo, o kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) dėl kolonėlės kalbėjo su N.N. ir Ž.V., G.V. stovėjo toliau ir apie kolonėlę nekalbėjo. Buvo sutarta kolonėlę pirkti už 200 Eur. N. N. padavė 80 Eur. M.A. jam (G. J.) padavė 200 eurų. 120 eurų išleido maisto prekėms. Nebuvo tartasi už kiek tiksliai pirks kolonėlę, tiesiog tartasi vietoje apžiūrėjus kolonėlės kokybę. Mano, kad N.N., Ž.V. ir G.V. sutiko su 80 eurų už kolonėlę, jeigu ją pardavė. Kolonėlė buvo purvina, ją nešė per kiemą, gal iškrito.

17. Iš 2023 m. kovo 21 d. A. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, jo pažįstami, tai Ž. V., G. V. ir N. N. iš gyvenamojo namo kiemo pavogė jam priklausančią garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) kurią vertina 749 (septyniais šimtais keturiasdešimt devyniais) eurais. Dėl pavogtos kolonėlės jam padaryta 749 eurų žala. Prašo asmenis, pavogusius jam priklausantį turtą, nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 8-22).

18. Iš 2023-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra gyvenamoji sodyba. Gyvenamosios sodybos teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Gyvenamosios sodybos vidinis kiemas yra dalinai išklotas betoninėmis plytelėmis, o kita kiemo dalis yra pievelė. Įvykio vietoje pėdsakų, tinkančių identifikavimui, nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t. b. l. 23-27).

19. Iš 2023 m. kovo 20 d. Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK RS pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad darbo metu 2023 m. kovo 20 d. apie 21.30 (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo Panevėžio miesto gyventojas M. A., o keleivio vietoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) gyventojas G. J.. Paklausus vairuotojo, ką veikia Pasvalio rajone, pastarasis nurodė, kad atvyko nusipirkti garso kolonėlės. Apžiūrėjus bagažinę, joje buvo didelė garso kolonėlė, kurią, kaip M. A. nurodė, kad nusipirko (duomenys neskelbtini). 1 t., b. l. 28).

20. Iš 2023 m. kovo 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. A. savanoriškai pateikia garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-82).

21. Iš 2023 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta garso kolonėlė, yra stačiakampio formos, 92 cm aukščio, 40 cm. pločio ir 38 cm gylio, juodos spalvos korpusu, viršutinėje ir apatinėje kolonėlės dalyje mato oranžinės spalvos fragmentus. Priekinėje kolonėlės dalyje, mato 2,5 x2,5 cm dydžio raudonis spalvos kvadratą, kuriame baltos spalvos raidės JBL, viršutinėje kolonėlės dalyje mato valdymo penkis ratukus ir įjungimo mygtuką. Galinėje kolonėlės dalyje mato atidaromą valdymo, pajungimo skydelį, kuriame yra vietos skirtos kolonėlės pajungimui. Viršutinėje kolonėlės kairėje pusėje matomas korpuso 7 cm įskilimas, bei visame kolonėlės korpuse matomi įbrėžimai (1 t., b. l. 83-90).

22. 2023 m. kovo 24 d. pakvitavimu garso kolonėlė grąžinta savininkui A. P. (1 t., b. l. 91-92).

Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

23. BK 178 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už slaptą svetimo turto pagrobimą, jei pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-699/2018, 2K-183-511/2019).Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-4-387/2023).

24. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas yra du būtini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimą požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį atitinkamame BK straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Paprastojo bendrininkavimo atveju visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, 2K-89-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta įrodyta, jog G. V., Ž. V., N. N., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. kovo 20 d., apie 18 val., išeidami iš (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusios pirties, slapta pagrobė ten buvusį svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 749 Eur vertės garso kolonėlę (duomenys neskelbtini).

26. Pažymėtina, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltinimuose buvo nurodyta, jog garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) G. V., Ž. V., N. N. pagrobė „veikdami kartu“. Taip pat pareiškime nebuvo nurodyta, kad G. V., Ž. V., N. N. inkriminuotus veiksmus atliko būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

27. Teismas, vadovaudamasis BPK 255 straipsniu, 256 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžio metu nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes, o būtent tas, kad kaltinamieji inkriminuotus veiksmus atliko veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veiksmams.

28. Nukentėjusiojo A. P. parodymais, kaltinamųjų N. N., Ž. V., iš dalies G. V., liudytojų D. P., M. P. parodymais nustatyta ir nėra ginčo, kad 2023 m. kovo 20 d., po 18.00 val. iš nukentėjusiojo A. P. buvo pagrobta jam priklausanti garso kolonėlė (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, kad jis įvykio dieną buvo išsinuomojęs pirtį, kuri buvo pastatyta jo gyvenamojo namo kieme. Kartu su kaltinamaisiais N. N., G. V., Ž. V. buvo pirtyje, maudėsi, vartojo alkoholį. Turėjo nusipirkęs garso kolonėlę JBL, kuri įvykio dieną iš pradžių buvo kieme, vėliau ją nusinešė į pirtį, visi klausėsi muzikos. Apie 18.00 val. jis (A. P.) nuėjo namo miegoti, o visi trys kaltinamieji liko pirtyje. Ryte atsikėlęs nuėjo į pirtį ir neberado savo garso kolonėlės. Motina D. P. ir brolis M. P. pasakė, kad per langą matė, kaip N. N., G. V., Ž. V. išeidinėjo trise iš kiemo ir kartu tempėsi jo garso kolonėlę. Ryte nuvažiavo pas G. V. į namus, tačiau pastarasis nurodė, kad garso kolonėlės neėmė, apžiūrėjęs G. V. namus, garso kolonėlės nerado. Dėl to pateikė skundą policijos komisariatui. Iš liudytojų D. P., M. P. parodymų matyti, kad jie per langą matė kaip visi trys kaltinamieji išeidinėjo iš kiemo, N. N. tempė garso kolonėlę. Iš kaltinamųjų N. N., Ž. V. teisme duotų parodomų matyti, kad jie pripažino, jog išeidami iš pirties pasiėmė A. P. priklausančią garso kolonėlę, kurią tą pačią dieną pardavė per liudytoją G. J.. Iš liudytojo G. J. parodymų matyti, kad jam skambino G. V. ir klausė, ar nori pirkti garso kolonėlę JBL. Jis (G. J.) garso kolonėlę pirkti pasiūlė liudytojui M. A.. Iš liudytojo M. A., liudytojo G. J., taip pat kaltinamųjų parodymų matyti, kad M. A. ir G. J. automobiliu „Audi A4” atvyko prie namo, kuriame gyvena kaltinamieji ((duomenys neskelbtini), ir M. A. nusipirko garso kolonėlę JBL, įdėjus ją į automobilio bagažinę, išvažiavo namo. Jų automobilis „Audi A4” buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūrėję automobilį bagažinėje pamatė garso kolonėlę. Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo, pakvitavimo matyti, kad nukentėjusysis A. P. atpažino savo garso kolonėlę, ji pastarajam grąžinta (1 t., b. l. 82-94). Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų, byloje esančios 2022 m. vasario 3 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties matyti, kad kolonėlės (duomenys neskelbtini) vertė 749 Eur (1 t., b. l. 17-21).

29. Ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji pripažinę kaltę dėl to, kad veikdami visi bendrai pagrobė A. P. priklausančią garso kolonėlę, teisme nurodė, kad G. V. nesusijęs su garso kolonėlės pagrobimu. Kaltinamasis G. V. teisme savo kaltę neigė visiškai nurodydamas, kad jis prie nukentėjusiajam priklausančios garso kolonėlės pagrobimo neprisidėjo. G. V. teisme parodė, kad įvykio metu buvo labai girtas, todėl neatsimena ėjimo iš pirties aplinkybių, nepamena, kad būtų nešęs garso kolonėlę, tarp jo ir kitų kaltinamųjų nebuvo susitarimo dėl garso kolonėlės pagrobimo. N. N. paprašytas padėjo pastarajam parduoti garso kolonėlę. Nesuprato ir nežinojo, kad prašoma parduoti garso kolonėlė yra nukentėjusiojo A. P.. Jis (G. V.) paskambino liudytojui G. J. ir pasiūlė jam pirkti garso kolonėlę, pastarasis atvažiavęs kartu su M. A. iš N. N. nusipirko garso kolonėlę. Kaltinamieji N. N. ir Ž. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog pagrobė iš nukentėjusiojo A. P. garso kolonėlę ir paskui tą pačią dieną ją pardavė, tačiau nepripažino, kad bendrininkavo kartu su G. V., neigė tarp jų ir kaltinamojo G. V. buvus susitarimą pagrobti garso kolonėlę, kad G. V. padėjo ją nešti, jog pagrobiant garso kolonėlę veikė visi kartu. Teismas kaltinamojo G. V. teisme duotus parodymus atmeta bei vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Taip pat atmeta kaltinamųjų N. N. ir Ž. V. teisme duotus parodymus dalyse, kuriose jie neigė bendrininkavę su G. V. ir tokius jų parodymus vertina kaip siekį padėti G. V. išvengti atsakomybės.

30. Kaip minėta pirmiau, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius; įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Būtina nustatyti tai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog visi kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, jog kėsinasi į tą pačią vertybę ir to norėjo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Visų pirma, teismas vertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę dėl jiems pareikšto įtarimo, t. y., jog visi trys pagrobė iš nukentėjusiojo A. P. garso kolonėlę (duomenys neskelbtini), jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo tarpusavyje, neprieštaravo kitiems bylos įrodymams: 1) kaltinamasis N. N. parodė, kad kai A. P. nuėjo namo, jie visi trys (jis, G. V., Ž. V.) pasiliko pirtyje, gėrė, klausėsi muzikos; apie 18.30 val., pritrūkus alkoholio, jie visi trys nusprendė eiti į namus; dar norėjo alkoholio, bet nei vienas iš jų neturėjo pinigų; tai jie nusprendė paimti A.P. kolonėlę ir ją parduoti, ir taip gauti pinigų, ir dar norėjo jos paklausyti; jie visi trys pasikeisdami kolonėlę ištempė; kolonėlė buvo sunki, todėl ją tempė gatve pasikeisdami; kolonėlę nusinešė pas G. V. į butą ir planavo, kam parduoti; už kolonėlę iš G. gautus pinigus padalijo per pusę sau ir V.; po to jis liktai su Ž.V. ėjo į parduotuvę ir pirko alaus, maisto, cigarečių ir, nusinešę viską pas G.V., bute gėrė ir valgė, rūkė bendrai; gautus pinigus už parduotą kolonėlę išleido visi trys bendrai alkoholiui, maistui ir cigaretėms (b. l. 2 t. 1); 2) kaltinamasis Ž. V. parodė, kad kai A.P. nuėjo į savo namus, jie visi trys liko dar gerti pirtyje; pasibaigus alkoholiui, jie visi trys ruošėsi į namus, tačiau dar norėjo alkoholio, o pinigų nei vienas neturėjo; kai ko nebeprisimena, tik pamena, kad jis su N.N. tempia A.P. kolonėlę į namus; kolonėlę nusitempė į G.V. butą, rūkė ir galvojo, iš kur gauti pinigų alkoholiui ir kam parduoti kolonėlę; G.V. kaip tik susirašinėjo su pažįstamu G. ir, kaip suprato, jam pasiūlė tą kolonėlę pirkti; už kolonėlę gautus pinigus pasidalino ir, lygtai su N.N., ėjo į parduotuvę, kažką pirko; visi pas G.V. bute gėrė alų; gautus pinigus už parduotą kolonėlę išleido pirkdami alkoholį, maistą ir cigaretes (1 t., b. l. 155-158); 3) G. V. parodė, kad apie 18 val. A.P. nuėjo į kambarį, suprato, kad miegoti, o jie visi trys dar sėdėjo prie pirties, gėrė alkoholį ir klausėsi muzikos; pritrūkus alkoholio, jie visi trys nusprendė eiti į namus; buvo labai girti, todėl nepamena, kuris iš jų trijų pasiūlė paimti ir A.P. garso kolonėlę; tik prisimena, kad jie visi trys pasikeisdami tą garso kolonėlę tempė gatve; kolonėlė buvo ant ratukų, todėl ją tais ratukais ir tempė gatve į savo namus; visi trys kolonėlę partempė į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini); lygtai N. N. paklausė, gal žino, kas galėtų tą garso kolonėlę iš jų nupirkti; jis paskambino G. J. ir klausė, ar jam nereikia garso kolonėlės; gal praėjus nepilnai valandai jam vėl paskambino G. ir pasakė, kad jau yra kieme; jie visi trys išėjo į kiemą ir išnešė garso kolonėlę; kolonėlę pardavė, jie padavė pinigus N. N.; tada jie visi trys grįžo į butą, dar gėrė alų ir jis užmigo. Apie 9 val. ryto atėjo A. P. ir klausė, kur padėjo jo garso kolonėlę; jis A. P. pasakė, kad nieko nežino apie jo garso kolonėlę ir jam leido eiti į butą jos ieškoti, nors žinojo, kad kolonėlė jau parduota; patikslino, kad iš kiemo jis garso kolonėlės neištempė, ją tikriausiai ištempė N.N. su Ž.V. (1 t. , b. l. 105-108).

33. Kaip minėta, teisme kaltinamieji neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtent tose dalyse, kurios susijusios su G. V. veiksmais pagrobiant nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą, t. y. nurodė, jog: G. V. su nukentėjusiojo turto pagrobimu nėra susijęs; garso kolonėlę nešė tik Ž. V. ir N. N.; N. N. nurodė, kad garso kolonėlė buvo nunešta ne pas G. V., o pas jį (N. N.) į namus (ką paneigia teisme duoti Ž. V. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti visų kaltinamųjų parodymai); paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad visi kartu pasikeisdami tempė garso kolonėlę pas G. V. į namus, jog už kolonėlę gautus pinigus pasidalino visi kartu (N. N. ir Ž. V. nurodė, kad pinigus pasidalino tarpusavyje, nors, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus pasidalino visi kartu), neigė, jog grįžę už gautus pinigus pirko alkoholį ir toliau visi trys pas G. V. namuose vartojo alkoholį (šioje vietoje pažymėtina, kad nukentėjusysis A. P. parodė, kad kai ryte nuvyko pas G. V. į namus, matė, kad G. V. buvo išgėręs, rankoje laikė butelį vyno, gėrė; Ž.V. miegojo lovoje; užėjęs matė sidro ir alaus „pūslių“ primėtytų, kas patvirtina kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog po to, kai pardavė garso kolonėlę, už gautus pinigus pirko ir visi kartu pas G. V. toliau vartojo alkoholį) ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas vertina tai, kad visų pirma, kaltinamieji nenurodė jokių pagrįstų ir įtikinamų paaiškinimų, kodėl teisme davė kitokius parodymus, negu ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamieji G. V., N. N. teisme parodė, kad juos apklaususi tyrėja neteisingai užrašė jų parodymus, N. N. nurodė, kad tyrėja nedavė jam paskaityti apklausos protokolo. Teismas šiuos parodymus atmeta. Teismo posėdžio metu buvo apklausta kaltinamųjų apklausas atlikusi tyrėja G. A., kuri paaiškino, kad kaltinamųjų parodymai buvo užrašyti iš jų pačių žodžių. Visi kaltinamieji kaltę pripažino. Tai, kas buvo surašyta apklausų protokoluose, kaltinamiesiems buvo pagarsinta, buvo atsuktas kompiuteris paskaityti, taip pat atspausdinus protokolą jis pateiktas kaltinamiesiems perskaityti ir pasirašyti. Visi kaltinamieji su apklausų protokolais susipažino, nei vienas nenurodė, kad nesutinka su kažkokiomis aplinkybėmis, pastabų nereiškė, protokoluose pasirašė. Iš bylos matyti, kad visi kaltinamieji pasirašė apklausų protokoluose, visuose yra nurodyta, kad protokolą perskaitė, iš jų žodžių užrašyta teisingai (1 t., b. l. 108, 157, 2 t., b. l. 4).

35. Vertintina ir tai, kad kaip minėta, kaltinamojo G. V. parodymai duoti teisme, skiriasi nuo jo paties ir kaltinamųjų N. N., Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tam tikrų aplinkybių, nurodytų teismo posėdžio metu. Be viso to, G. V. teisme duoti parodymai yra nelogiški, neįtikinantys. G. V. teisme parodė, kad dėl neblaivumo visiškai neatsimena ėjimo iš pirties aplinkybių, taigi neaišku, kuo remdamasis jis kategoriškai tvirtina, kad prie kolonėlės pagrobimo neprisidėjo. Kita vertus, jo parodymus, kad dėl neblaivumo visiškai neatsimena įvykio aplinkybių, paneigia tai, kad kaip nustatyta bylos duomenimis, tik grįžus į kaltinamųjų gyvenamąją vietą, būtent G. V. iš karto organizavo kolonėlės pardavimą – skambino ir tarėsi su G. J.. Nelogiškais ir neįtikinamais laikytini ir G. V. parodymai, jog jis garso kolonėlę pardavė paprašytas N. N., nesuprato, kad N. N. parduodama kolonėlė priklauso A. P. Kaip aptarta pirmiau, su garso kolonėle visi trys kaltinamieji vienu metu parėjo į jų gyvenamąją vietą ir kolonėlė buvo parduota iš karto, kai tik kaltinamieji grįžo, be to, pats G. V. parodė, kad prieš tai, būdamas pirtyje, matė pas A. P. garso kolonėlę. Tai, kad G. V. prisidėjo prie garso kolonėlės pagrobimo patvirtina ir tos aplinkybės, kad kaip matyti iš nukentėjusiojo A. P. parodymų, jis kitą įvykio dieną buvo atėjęs pas G. V. dėl kolonėlės, tačiau pastarasis jam nurodė, kad neva nieko apie jokią kolonėlę nežino, taigi, G. V. nuo A. P. slėpė aplinkybes, susijusias su garso kolonėlės pagrobimu, pardavimu. Visi kaltinamieji sutartinai teisme neigė, jog G. V. prisidėjo prie nukentėjusiajam priklausančios garso kolonėlės pagrobimo, jog tarp jų buvo susitarimas ją pagrobti. Tačiau vertintina tai, kad visi trys kaltinamieji dėl aplinkybių, kas, kuriuo metu sugalvojo/pasiūlė pagrobti kolonėlę, ką kalbėjo, kokius veiksmus ir kas atliko būtent kolonėlės paėmimo/išėjimo iš pirties metu nurodė, kad šių aplinkybių neatsimena, jų negalėjo paaiškinti, dėl ko vėlgi lieka visiškai neaišku, kuo remdamiesi kaltinamieji tvirtina pirmiau nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė, kad G. V. prieštaravo, atliko kažkokius veiksmus, kurie rodytų, jog jis nepritaria bendrai atliekamiems su garso kolonėlės pagrobimu susijusiems veiksmams ir pan. Priešingai, bylos įrodymų visuma nustatytos aplinkybės, G. V. ir kitų kaltinamųjų elgesys po įvykio nekelia abejonių dėl to, kad G. V. suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, t. y. kad bendrininkaudamas su N. N. ir Ž. V. grobia svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – garso kolonėlę. Kaip aptarta pirmiau, liudytojų D. P., M. P. parodymais nustatyta, kad iš pirties visi trys kaltinamieji išėjo vienu metu, ėjo šalia vienas kito, N. N. tuo metu tempė garso kolonėlę. Kreiptinas dėmesys į tai, kad G. V. teisme parodė, jog kai grįžo namo, jo drabužiai buvo visi purvini, o iš liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymų nustatyta, kad garso kolonėlė buvo purvina. Tai leidžia spręsti, jog G. V. prisidėjo prie garso kolonėlės nešimo, juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu N. N. ir G. V. parodė, kad visi pasikeisdami tempė garso kolonėlę. Iš bylos matyti ir tai, kad garso kolonėlė buvo atnešta būtent į G. V. gyvenamąją vietą. Apie tai, kad G. V. bendrininkavo kartu su kitais kaltinamaisiais pagrobiant garso kolonėlę leidžia spręsti ir kaltinamojo elgesys grįžus namo – būtent G. V. organizavo kolonėlės pardavimą – skambino ir tarėsi su G. J.. Minėta ir tai, kad iš nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, kad kai jis ryte nuvyko pas G. V. į namus, matė, kad G. V. buvo išgėręs, rankoje laikė butelį vyno, gėrė; Ž. V. miegojo lovoje; užėjęs matė sidro ir alaus „pūslių“ primėtytų, kas atitinka kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog po to, kai pardavė garso kolonėlę, už gautus pinigus pirko ir visi kartu pas G. V. toliau vartojo alkoholį.

36. Taigi, bylos įrodymų visuma – iš dalies kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo A. P., liudytojų D. P., M. P., G. J., M. A., G. A. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai – protokolas (pareiškimas), įvykio vietos, apžiūrų ir kitų tyrimo veiksmų protokolai, juos sugretinus tarpusavyje, taip pat su kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, leidžia teismui daryti išvadą, kad G. V., Ž. V., N. N., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veiksmams, slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 749 Eur vertės garso kolonėlę (duomenys neskelbtini). Kaltinamųjų veika kvalifikuotina ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jų kaltė įrodyta.

Bausmių skyrimo motyvai

37. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

38. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

39. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų G. V. ir Ž. V. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

40. Kaltinamieji N. N., Ž. V., G. V. padarė tyčinį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika tyčinė, baigta, padaryta bendrininkų grupėje, kaltinamiesiems esant neblaiviems. Kaltinamieji bendrais veiksmais iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė 749 Eur vertės garso kolonėlę (duomenys neskelbtini), kurią iš karto po pagrobimo pardavė liudytojui M. A.. Garso kolonėlė grąžinta nukentėjusiajam A. P., pastarasis jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, kaltinamieji teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Vertinant kaltinamųjų asmenybes atsižvelgtina į tai, kad:

40.1. N. N. anksčiau ne kartą teistas, tuo pačiu ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nagrinėjamos veikos padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs, paskutinį kartą nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, pagal šį nuosprendį bausmę atliko 2018 m. kovo 30 d., taigi kaltinamasis laikomas neteistu. N. N. baustas administracine tvarka (2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, paskirtos baudos nesumokėjęs). Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie priklausomybės ir psichiatrijos ligų gydymą, nėra. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi. Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas N. N. už padarytą nusikalstamą veiką skirti sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, skiriant atitinkamą įpareigojimą ir draudimą, kurie teismo vertinimu, padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui: įpareigojimas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

40.2. Ž. V. anksčiau daug kartų teistas, tuo pačiu ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimo bausme, kurią atliko ir iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2022 m. gruodžio 6 d., baustas administracine tvarka. Ž. V. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie priklausomybės ir psichiatrijos ligų gydymą, nėra. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi. Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas Ž. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirti sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesnės nei šios bausmės vidurkis trukmės. Vertinant padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad Ž. V. ne pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, pagrindo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, nėra.

40.3. G. V. anksčiau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu taipogi už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskirta arešto bausmė. Iš bausmės atlikimo vietos G. V. paleistas 2022 m. lapkričio 25 d., tačiau praėjus neilgam laiko tarpui po to, padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu (veika padaryta 2023 m. kovo 20 d.). Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kaltinamasis G. V. nagrinėjamą veiką padarė jo atžvilgiu pradėto dar vieno naujo ikiteisminio tyrimo metu (Nr. (duomenys neskelbtini), taipogi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs). Be šio, G. V. daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jam paskirtų baudų nemoka, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, duomenų apie priklausomybės ir psichiatrijos ligų gydymą nėra. Kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, paskutiniais nuosprendžiais skirtos arešto bausmės, taip pat yra taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau G. V.sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei. Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, jų pavojingumą visuomenei, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas G. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, skiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai, vieni kurių atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam atliekant realiai, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

41. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).

42. Nors nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaip minėta, BK 64¹ straipsnio taikymą byloje lemia, be kita ko, tai, ar asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nei vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu nenustatyta, todėl šio straipsnio nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, asmens prisipažinimas kaltu BK 64¹ straipsnio 2 dalies prasme turi būti objektyviai įvertintas pagal bylos aplinkybių visumą. Kaip aptarta pirmiau, kaltinamasis G. V. savo kaltės nepripažino visiškai, o kaltinamieji Ž. V. ir N. N. nepripažino, kad bendrininkavo su G. V., neigė, kad tarp jų buvo susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, savo parodymais siekė padėti G. V. išvengti atsakomybės neigdami aplinkybes, kurios aptartos pirmiau nuosprendyje, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui ir kurias buvo siekiama pašalinti apklausiant nukentėjusįjį, kviečiant liudytojus, be kita ko, visų kaltinamųjų prašymu kviestas liudytojas G. J., siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl pinigų už garso kolonėlę perdavimo.

Dėl proceso išlaidų

43. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 13 d., balandžio 21 d., gegužės 11 d., gegužės 18 d. pažymos, iš kurių matyti, kad už kaltinamiesiems G. V., N. N., Ž. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (kaltinamąjį G. V. paskirtas ginti advokatas Antanas Cemnolonskas, kaltinamuosius Ž. V. ir N. N. pasirtas ginti advokatas Audrius Leonavičius) susidarė išlaidos: 296,09 Eur ir 221,23 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamųjų valstybės naudai.

44. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Būtent šiuo pagrindu kaltinamiesiems gynėjų dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjai šioje byloje kaltinamiesiems buvo paskirti nepriklausomai nuo jų valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kaltinamųjų turtines padėtis (kaltinamieji niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi), teismas spendžia, kad nėra tikslinga iš kaltinamųjų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Kiti bylos klausimai

45. Kaltinamiesiems G. V., N. N., Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti N. N. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. V.sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Išaiškinti Ž. V., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . Su savimi turite turėti asmens dokumentą ir teismo nuosprendį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš G. V., Ž. V., N. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė