Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. V. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Žemaitijos pienas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2021 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-21-51-12257 pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d., remiantis turto vertinimo įstaigos UAB "Aireda" turto vertintojos R. K. pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ19/04-081, hipoteka įkeistas pareiškėjai R. V. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkainotas: 1) 10,10 ha žemės sklypas įvertintas - 39 000 Eur; 2) 14,29 ha žemės sklypas įvertintas - 55 000 Eur. Skolininkė R. V. prieštaravimų ar skundų dėl areštuoto turto nepateikė. 2019 m. gegužės 6 d. interneto svetainėje www.evaržytynes.lt skelbtos aukščiau minėto turto pirmosios varžytynės Nr. 171486 ir Nr. 171488 neįvyko, nes jose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas. Darytina išvada, kad turto kaina nebuvo patraukli, t. y. ji buvo per didelė pirkėjams pirmųjų varžytynių metu. 2020 m. rugsėjo 21 d. paskelbtos R. V. priklausančio aukščiau minėto nekilnojamojo turto antrosios varžytynės Nr. 197914 ir Nr. 197915, kurios atšauktos skolininkei pateikus skundą ir teismui sustabdžius minėtas varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. 2020 m. lapkričio 24 d. buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 201372 ir Nr. 201371, kurios vėl atšauktos skolininkei pateikus skundą. 2021 m. vasario 1 d. paskelbtos R. V. priklausančio nekilnojamojo turto antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 203936 ir Nr. 203937. Varžytynes Nr. 203936 laimėjo K. J. (skolininkės brolis), varžytynes Nr. 203937 laimėjo skolininkės mamos G. J. sugyventinis Ž. T., tačiau 2021 m. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynes laimėję dalyviai - K. J. ir Ž. T. - per nustatytą terminą nesumokėjo visos už turtą pasiūlytos kainos. 2021 m. balandžio 28 d. buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 207298 ir Nr. 207299, jas vėl laimėjo Ž. T.. Varžytinės dar kartą buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs dalyvis - Ž. T. nesumokėjo visos už turtą pasiūlytos kainos. 2021 m. liepos 14 d. buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 211806 ir Nr. 211807, kurias laimėjo Ž. T., jos paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs Ž. T. vėl (trečią kartą) per nustatytą terminą nesumokėjo visos už turtą pasiūlytos kainos. 2021 m. spalio 25 d. paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 217037 ir Nr. 217038, atšauktos skolininkei vėl pateikus skundą ir nutartimi Nr. e2YT-4038-669/2021 sustabdžius minėtas varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. Antrųjų ir penkerių antrųjų pakartotinių varžytynių metu varžytynėse užsiregistravusių dalyvių skaičius parodo, jog realizuojamo turto kaina antrųjų varžytynių metu, t. y. 60 procentų nustatytos turto vertės, yra patraukli. Areštuotas, hipoteka įkeistas turtas būtų buvęs nupirktas, jeigu skolininkės šeimos nariai dirbtinai nebūtų sukėlę kainos ir taip sutrukdę turto realizacijos proceso. R. V. iki šiol ekspertizės skirti neprašė, jokių įrodymų, pagrindžiančių didesnę turto vertę nepateikė, į antstolio depozitinę sąskaitą sumos už ekspertizės skyrimą neįmokėjo. Antstolė pažymėjo, kad įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu nepriklausomai nuo?turto įvertinimo, potencialus turto pirkėjai papildomai vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

Skundas netenkinamas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/00063 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės I. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/19/00063 pagal Telšių rajono 3-ojo notarų biuro 2019 m. sausio 15 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio hipoteka užtikrinto 17 785,30 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkės R. V., kreditorės AB „Žemaitijos pienas“ naudai, pagal sutartinės hipotekos sutartį, patvirtintą 2014 m. balandžio 16 d. Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarės N. U., reg. Nr(duomenys neskelbtini) (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Kaip nurodė pareiškėja iš viso antstolės kontoroje pareiškėjos atžvilgiu vykdoma 20 vykdomųjų bylų. Vykdant vykdomąsias bylas 2019 m. sausio 22 d. areštuotas R. V. turtas: 1) 10,10 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – 10,10 ha sklypas) 2) 14,29 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – 14,29 ha sklypas; ir abu kartu –Turtas).

2019 m. balandžio 5 d. UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ19/04-081 nustatyta 10,10 ha žemės sklypo rinkos vertė – 39 000 Eur, 14,29 ha žemės sklypo vertė – 55 000 Eur.

Pateiktu skundu pareiškėja antstolės 2021 m. spalio 25 d. patvarkymą iš esmės skundžia dėl to, kad nesutinka su Turto įkainojimu varžytinėse bei prašo iš naujo nustatyti Turto vertę skiriant ekspertizę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Vykdomosios bylos Nr. 0051/19/00063 duomenimis, antstolė įvertinusi jog VĮ Registrų centro pateikta Turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atitinkamai masinio vertinimo ir atkuriamosios vertės būdu ženkliai skiriasi nuo sutartinėje hipotekoje nurodytų Turto rinkos kainų, 2019 m, kovo 6 d. patvarkymu sprendė jog Turtui įkainoti šiame vykdymo procese tikslinga skirti ekspertizę, kuri pavesta atlikti UAB „Aireda“. UAB „Aireda 2019 m. balandžio 5 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ19/04-081, kurioje 10,10 ha žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 39 000 Eur, o 14,29 ha žemės sklypo vertė – 55 000 Eur.

Teismo vertinimu, aukščiau minėtos teismų praktikos kontekste svarbu pažymėti, jog 2019 m. gegužės 6 d. patvarkymais Nr. S-19-51-6591 ir Nr. S-19-51-6597, interneto svetainėje www.evaržytynes.lt skelbtos aukščiau minėto Turto pirmosios varžytynės Nr. 171486 ir Nr. 171488. Varžytinėse 10,10 ha žemės sklypo pradinė kaina nustatyta 31 200 Eur, o 14,29 ha žemės sklypo – 44 000 Eur, tačiau varžytinės neįvyko, nes jose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas (Vykd. b. I t., 0051/19/0063 97-100, 101-104, 105-108, 119, 120 l.). Taigi pirmose varžytynėse pareiškėjai priklausančio Turto realizuoti nepavyko, juo niekas nesidomėjo, todėl antstolei nebuvo pagrindo abejoti UAB „Aireda“ 2019 m. balandžio 5 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ19/04-081 nustatyta Turto verte, priešingai turto parduoti net ir už mažesnę kainą – 80 procentų nustatytos Turto kainos, nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos turtas iš pirmųjų varžytynių parduotas nebuvo, todėl, išieškotojui neperėmus turto, antstolė, vadovaudamasi CPK 721 straipsnio 1 dalimi, turėjo pareigą ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis skelbti antrąsias turto varžytynes. Kadangi kliūčių skelbti antrąsias turto varžytynes nebuvo, antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nuspręsta skelbti antrąsias turto varžytynes. 2020 m. rugsėjo 21 d. paskelbtos antrosios varžytynės 1) Nr. 197914 ir Nr. 197915, kurios atšauktos skolininkei pateikus skundą ir teismui sustabdžius minėtas varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų (Vykd. b. 0051/19/0063 I t., 153-156, 168, 169, 140 l.). Antrosiose varžytinėse 10,10 ha žemės sklypo pradinė kaina nustatyta 23 400 Eur, o 14,29 ha žemės sklypo – 33 000 Eur. Vėliau paskelbtos dar keturios antrosios pakartotinės varžytynės (2) Nr. 201372 ir Nr. 201371, 3) Nr. 203936 ir Nr. 203937, 4) Nr. 207298 ir Nr. 207299, 5) Nr. 211806 ir Nr. 211807), visose paskelbtose antrosiose varžytinėse Turto pradinė kaina nustatyta ta pati kaip ir ankstesnėse: 10,10 ha žemės sklypo kaina nustatyta 23 400 Eur, o 14,29 ha žemės sklypo – 33 000 Eur, tačiau visos varžytinės atšauktos, pareiškėjai (skolininkei) pateikiant skundus dėl antstolės veiksmų (antstolės patvarkymais abu skolininkės teikti skundai tenkinti) arba, asmenims dalyvaujant varžytinėse ir jas laimėjus, vėliau nesumokama visa už turtą pasiūlyta kaina (Vykd. b. 0051/19/0063, I t., 187-190, 197, 198, 214-217, 220, 221, II t. 6-9, 10, 11, 16, 23, 24, 27, 28, 35-38, 42, 43, 51, 52 l.).

Šeštą kartą 2021 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-51-11134, paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės Nr. 217037 ir Nr. 217038, kurios atšauktos skolininkei pateikus skundą ir Plungės apylinkės teismui nutartimi Nr. e2YT-4038-669/2021 sustabdžius minėtas varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų (Vykd. b. 0051/19/0063, II t., 59-62, 65 l).

Kaip nurodė antstolė, aukščiau nurodytose pakartotinėse antrosiose Turto pardavimo varžytinėse dalyvavo nuo 2 iki 5 dalyvių, todėl darytina išvada, jog buvo susidomėjusių asmenų įsigyti Turtą už mažesnę nei turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta Turto kaina – 60 procentų nustatytos Turto kainos, ir ši aplinkybė taip pat turi įtakos Turto vertės nustatymui. Vis dėl to, ir už mažesnę kainą Turto parduoti antrosiose varžytinėse nepavyko: trimis atvejais iš šešių, dėl to, kad varžytines laimėję asmenys iki nustatyto termino nesumokėjo visos Turto kainos. Ta aplinkybė, kad turto parduoti už didesnę nei nustatyta rinkos kainą, nepavyksta dėl to, kad varžytines laimėjęs asmuo vėliau nesumoka visos už turtą pasiūlytos kainos, kitaip nei nurodo pareiškėja, ne patvirtina neva didesnę Turto vertę, o priešingai, jei Turto kaina, lyginant su rinkos kainomis, būtų nustatyta per maža susidomėjimas šiuo iš varžytynių parduodamu Turtu turėtų būti didelis ir pirkėjas ne tik galėtų, bet ir būtų neabejotinai suinteresuotas šį turtą realiai įgyti sumokėdamas už jį visą Turto kainą.

Pareiškėja nurodo, kad pagal viešai prieinamą registrų centro informaciją žemės sklypų paskirties žemės sklypų vertė pastaruosius keletą metų Lietuvoje nuosekliai auga, tačiau konkrečių nuorodų, įrodymų pareiškėja neteikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja remiasi ir portale ukininkopatarėjas.lt viešai skelbtame straipsnyje pateiktais duomenimis. Remiantis oficialiosios statistikos portalo https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S9R196#/ duomenimis žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kaina Telšių apskrityje 2019 m. buvo 2 531 Eur už ha, o 2020 m. – 2 887 Eur už ha, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertė kiek augo, tačiau nurodyta vidutinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kaina Telšių apskrityje ženkliai mažesnė, nei nustatyta ginčo Turto kainos vertė, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytomis žemės sklypų kainomis bei pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, jog Turto kaina nebeatitinka realios turto kainos, juolab, kad varžytinėse parduodamo turto vertė nustatoma remiantis ne vien šiais pagrindais.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju reali turto vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią Turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Vien faktas, kad yra vykdomos turto varžytinės, savaime nereiškia, jog turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi, ir nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad Turtas varžytinėse bus parduotas pigiau, nei reikalauja pareiškėja, nes rinkos dalyviai gali laisvai varžydamiesi dėl turto pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą. Aplinkybė, jog turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, nes gali atsitikti taip, kad nesumokėjus visos kainos už nupirktą turtą, varžytinės bus pripažįstamos neįvykusiomis, kaip ir ne kartą įvyko nagrinėjamu atveju.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teiginiai apie tai, jog Turto vertė nebeatitinka realios rinkos kainos, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą patvarkymą. Dar kartą pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai įvertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir tik pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pažymėtina ir tai, kad rinka nėra pastovi, tad turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta.

Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos (skolininkės) R. V. skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.