Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas, iš Liteko duomenų nustatęs, kad priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo gautas 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 12 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl būtinumo išspręsti priešieškinio priėmimą, todėl padarė išvadą, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iki minėtų procesinių veiksmų yra susijusios su ieškiniu ir priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, kurių procesiniai sprendimai yra ne atsakovo naudai. Atsižvelgdamas į tai, tesimas padarė išvadą, kas iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: už atsiliepimo į priešieškinį parengimą - 1,5 h (85,97 Eur su PVM ir pritaikyta nuolaida sąskaitai); už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje – 0,7 val. (84,70 Eur su PVM); 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, iš viso – 245,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

11. Patikslintą priešieškinį iš esmės tenkinęs visiškai (tik su teismo atliktomis korekcijomis nustatomoje bendravimo tvarkoje), teismas padarė išvadą, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes, kaip matyti iš teisinių paslaugų sąskaitos, atsakovo patirtos išlaidos buvo susijusios su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas nurodė, kad šalių išlaidos dėl atliktų ekspertizių viena iš kitos nepriteistinos, kadangi ieškovės inicijuotos teismo psichologinės ekspertizės išvados nesudarė pagrindo atmesti priešieškinio reikalavimą, tuo tarpu atsakovo inicijuota genominė ekspertizė lėmė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsisakymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

13. Teismas, ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinęs visiškai, iš atsakovo V. D. valstybės naudai priteisė 91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1) Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu V. D. bendrauja su R. D. tarpininkaujant šeimos psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje;

2) Atkūrus V. D. ir R. D. ryšį (vaikui neprieštaraujant arba tėvams sutinkant), nustatyti, kad V. D. bendrauja su R. D. toliau nurodyta tvarka: 1) Trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 18 val. pasiimdamas R. D. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į L. N. gyvenamąją vieną; 2) Lyginiais metų savaitgaliais, pasiimdamas R. D. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas R. D. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 3) Lyginių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas R. D. ir jį grąžindamas į L. N. gyvenamąją vietą; 4) Nelyginių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas R. D. ir jį grąžindamas į L. N. gyvenamąją vietą; 5) Kiekvienais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas R. D. ir jį grąžindamas į L. N. gyvenamąją vietą; 6) Nustatyti, kad nurodyta bendravimo tvarka gali būti keičiama abipusiu V. D. ir L. N. susitarimu;

3) Tenkinus apeliacinį skundą dėl bendravimo tvarkos nustatymo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas;

4) Atmetus apeliacinį skundą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: 1) priteisti iš V. D. L. N. 1 580,32 Eur naudai patirtas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) sumažinti iš L. N. V. D. naudai priteistas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 358,80 Eur.

5) Priteisti iš V. D. L. N. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.1. byloje esantys duomenys patvirtina, kad sūnaus jausmai tėvui yra prieštaringi, šeimai yra būtina psichoterapeuto pagalba tam, kad būtų atkurtas sūnaus ir tėvo ryšys, o sūnaus bendravimas su tėvu nesukeltų emocinių nuogąstavimų. Teismas į tai neatsižvelgė. Nustatyta sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka prieštarauja sūnaus interesams, nes sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, sūnus yra mažas ir atsisako bendrauti su tėvu. Dėl šių priežasčių maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja sūnaus interesams.

19.3. Nurodo, kad nors ekspertizės aktas pagrindžia būtinybę ilginti sūnaus bendravimą su tėvu, tačiau taip pat neabejotinai patvirtina, kad tai būtina atlikti palaipsniui, nustatant pereinamąjį laikotarpį ir naudotis psichoterapijos pagalba. Teismas dėl išvados, kad yra būtina psichoterapija nepasisakė.

19.5. Ekspertizės išvada yra neišsami, ekspertas nesurinko visų planuotų duomenų išsamiai ekspertizei atlikti. Ieškovei įtarimų kelia ir ekspertizę atlikusios įstaigos nešališkumas.

19.8. Tvarkoje nustatytas punktas, kad tėvas gali matytis su sūnumi ir dažniau nei numatyta tvarkoje, datą suderinęs su motina iš anksto, yra nekonkreti, netiksli, suteikiant atsakovui teisę piktnaudžiauti bendravimo tvarka, nes ji gali būti interpretuojame kaip nustatanti, kad bendravimo tvarka gali būti plečiama nesant bendros tėvų valios, o tik esant tėvo valiai.

19.14. Teismas netinkamai paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas turėjo vertinti tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei nepriteisė jokios dalies bylinėjimosi išlaidų, teismo vertintų kaip susijusių su priešieškinio reikalavimais. Kadangi teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimus, nutraukė bylą ieškovės naudai dėl vieno priešieškinio reikalavimo bei tenkino 0,92 priešieškinio reikalavimų (12 iš 13 prašytų nustatyti punktų), todėl ieškovė turi teisę į 81,60 procentų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir ekspertizės išlaidų atlyginimą, t.y. į 1 508,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur + 1 289,54Eur + 144,25 Eur). Atitinkamai, kad atsakovo naudai tenkinta tik 18,40 proc. pareikštų reikalavimų, atsakovas patyrė 100 Eur žyminio mokesčio, 1 850 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų, iš viso 1 950 Eur, atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 358,80 Eur.

21.3. Būtent apeliantės elgesys nulėmė, kad vaikas nebuvo trečią kartą nuvežtas į ekspertizės įstaigą, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės akto neaiškiu, nes ekspertui pakako duomenų atsakyti į teismo pateiktus klausimus.

21.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas pažeistų vaiko interesus, kad vaiko ir tėvo santykiai būtų blogi, įtempti, kad reiktų šiuos santykius atkurti.

21.5. Teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovo priešieškinys iš esmės buvo tenkintas visiškai su teismo atliktomis korekcijomis, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo susijusios tik su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos. Tuo tarpu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo susijusios tiek su ieškiniu, tiek su priešieškiniu. Apeliantės nurodytas matematinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, šiuo atveju, negali būti taikomas, kadangi pagrindinis ginčas byloje kilo dėl bendravimo tvarko nustatymo, nes su visais ieškinio reikalavimais po genetinės tėvystės ekspertizės atsakovas sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bendravimo tvarkos

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų lygios teisės ir pareigos savo vaikams išlieka ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

28. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatyta bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

29. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 216 straipsniai). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

30. Apeliantės nurodyti įrodymai (2020 m. birželio 10 d. atsiliepimo priedai; į bylą pateikti kartu su prašymu, reg. 2020 m. birželio 12 d. DOK-27738), t.y. garso įrašai neįrodo, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu yra netinkamas, kad vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu. Priešingai, iš pateiktų garso įrašų matyti, kad vaikas nenori bendrauti su atsakovu dėl to, kad pokalbio metu yra įsitraukęs į kitą veiklą, t.y. žaidžia ar žiūri televizorių, valgo, o ne dėl to, kad iš principo nenori ar bijo bendrauti su atsakovu. Taip pat ekspertizės išvadų nepaneigia ir atsakovės nurodyti byloje esantys vaizdo įrašai (2020 m. birželio 10 d. atsiliepimo priedai; į bylą pateikti kartu su prašymu, reg. 2020 m. birželio 12 d. DOK-27738), kurie, apeliantės teigimu, įrodo, kad atsakovas bendravimo su vaiku metu neskiria vaikui dėmesio. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad vaizdo įrašai daryti vieno iš atsakovo susitikimo su vaiku metu (2020 m. vasario 15 d.), iš jų turinio negalima daryti išvados, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę vaikui ar jo raidai, saugumui, kad vaikas šalia atsakovo jaučiasi nesaugiai. Taip pat apeliantės 2020 m. sausio 2 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai (į bylą pateikti kartu su prašymu, reg. 2020 m. sausio 2 d., DOK-10) bei byloje esančiose USB laikmenose esantys vaizdo įrašai neįrodo, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu yra netinkamas ar prieštarauja vaiko interesams. Byloje esančios nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose atsakovas užfiksuotas vartojantis alkoholį ar apsvaigęs, taip pat neįrodo, kad atsakovas alkoholį vartoja būdamas kartu su vaiku ir tokiu būdu kelia grėsmę vaiko saugumui. Be to, pačios apeliantės į bylą pateiktoje 2019 m. spalio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (į bylą pateikta kartu su prašymu, 2020 m. sausio 2 d., reg. DOK-10) aiškiai nurodyta, kad grėsmės lygis vaikui nenustatytas.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje 2020 m. vasario 18 d. nutarties pagrindu byloje buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė, kurios atlikimo eiga bei išvados pateiktos 2021 m. kovo 24-balandžio 23 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės akto turinys, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra prieštaringas, tyrimo išvados nuosekliai išplaukia iš tyrimo eigos; ekspertizės akte nurodyta, kad psichologiniam vertinimui atlikti naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio vertinimo metodikos, bylos medžiaga bei dokumentacijos metodika. Taigi ekspertizės išvados yra padarytos ne tik dviejų vizitų ekspertizės įstaigoje, bet ir įvertinus byloje esančius duomenis, šalių teiktus procesinius dokumentus bei juose išdėstytas aplinkybes, šalių poziciją nagrinėjamu klausimu. Ekspertizės išvados yra logiškos ir nuoseklios, apeliantė nenurodė jokių įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą objektyviai abejoti ekspertizės aktu bei joje pateiktomis išvadomis pagal teismo suformuluotus klausimus. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu), todėl buvo būtina nustatyti būtent vaiko emocinį ryšį su atsakovu bei vaiko pasiruošimą likti su atsakovu su nakvynėmis. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo pasirengimu bendrauti su vaiku, todėl užduoti ekspertui atitinkamus klausimus nebuvo tikslinga. Pažymėtina, kad vien tai, kad ieškovei nepatinka jai nepalankios ekspertės išvados, negali būti pagrindu atmesti ekspertės išvadas kaip nepagrįstas ir neišsamias ar prieštaringas.

32. Taigi teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje įrodymais, teismo psichologinės ekspertizės išvadomis, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo negebėjimą pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, taip pat nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku neatitiktų vaiko interesų ar keltų vaikui ar jo raidai grėsmę, kas sudarytų pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaiku ar nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, psichologui. Priešingai, ekspertizės išvadose aiškiai nurodyta, vaiko emociniam ryšiui stiprinti yra būtina vaikui daugiau laiko praleisti su tėvu nedalyvaujant mamai, mamos giminaičiams ar specialistams. Aplinkybė, kad ekspertizės išvadoje nurodyta būtinybė taikyti psichoterapiją kiekvienam šeimos nariui taip pat nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Taigi byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia teismo ekspertizės išvadų, o nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad byloje nebuvo jokio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

33. Apeliantė nurodė teismas nemotyvuotai bendravimo tvarkoje nustatė, kad vaikas savaitgaliais su atsakovu praleidžia su atsakovu dvi nakvynes, o ne vieną nakvynę, kuri labiau atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Sprendime (sprendimo 33 punktas) aiškiai išdėstė tokio sprendimo motyvus. Pažymėtina, kad tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nurodytais motyvais nereiškia, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko nakvynė pas atsakovą atitinka jo emocinius poreikius, o apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu apeliaciniu skundu nepateikė šias teismo išlaidas paneigiančių įrodymų.

34. Apeliantė nesutiko, su teismo nustatyta bendravimo tvarka, kad atsakovas su vaiku bendrauja trečiadieniais nuo 17 va. iki 20 val. jo gyvenamojoje vietoje ir turėdamas teisę išsivesti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo nustatytos tvarkos punktas taip pat atitinka vaiko interesus, kadangi toks bendravimo būdas darbo savaitės viduryje labiau užtikrina vaiko kasdienę rutiną, jo neišvargina bei užtikrina vaikui galimybę bendrauti su tėvu ir darbo savaitės viduryje.

35. Apeliantė nesutiko ir su teismo nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, tačiau nepateikė argumentų, kodėl jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku švenčių dienomis yra geresnė nei teismo nustatyta.

36. Apeliantė nesutiko su teismo nustatyta bendravimo tvarka Tėvo dieną, nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes teismas nenustatė tvarkoje, kad Motinos dieną vaikas bendrauja su ieškove. Pažymėtina, kad apeliantė nesutikdama su šiuo teismo nustatytu bendravimo tvarkos punktu apeliaciniu skundu prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje neprašo nustatyti, kad vaikas Motinos dieną praleidžia su ieškove, nors prašo nustatyti, kad kiekvienais metais Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu. Taigi apeliantės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli.

37. Apeliantės argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko gimimo dienomis yra nepagrįsti, kadangi atsakovas pagal teismo nustatytą tvarką atsakovas vaiko gimimo dieną vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima 16 val. ir grąžina iki 19 val., taigi vaikas turės visas galybes švęsti gimtadienį darželyje su savo draugais.

38. Taip pat apeliantė nesutiko su teismo nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu, kadangi vaiko ir atsakovo ryšys yra komplikuotas, kad tokiai tvarkai, t.y. bendrauti nepertraukiamai 30 dienų, pirmiausiai turi būti atsakovo ir vaiko ryšys atkurtas. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu apeliantės atstovė nurodė, kad nepalaiko atsiliepimo į priešieškinį argumentų dėl pereinamojo laikotarpio, kadangi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būdu atsakovo ir vaiko ryšys yra atkurtas (garso įrašo 8 – 9 min.). Taigi apeliantės nesutikimas su teismo nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu taip pat nėra pagrįstas.

39. Atsakovo ir vaiko bendravimo ne tik po kelias valandas, bet po kelias dienas (savaitgaliais ar atostogų metu) nesudarys vaikui įspūdžio, kad bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą, toks bendravimas, kuris nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu, įjungiant vaiką į tėvo buitį savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas, reikš įprastines namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius.

40. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktu, kad tėvas gali matytis su sūnumi ir dažniau nei numatyta šioje tvarkoje, datą suderinus su motina iš anksto, kadangi, apeliantės teigimu tokia formuluotė sudaro pagrindą atsakovui piktnaudžiauti nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia formuluotė turi būti šalių vertinama ne kaip sukurianti teisę piktnaudžiauti teismo nustatyta bendravimo tvarka, o kaip suteikianti šalims lankstumo, kadangi bet kuriuo atveju, bet koks bendravimas nukrypstant nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos turės būti atsižvelgiant į tiek į vaiko dienotvarkę ir tik abiems šalims suderinus iš anksto laiką.

41. Taip pat teisėjų kolegija išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, tiek vaiko tėvas, vaiko motina gali ateityje kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatyto, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi teismų praktika, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką nustato CPK 93 straipsnis. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalys privalo pateikti prašymus su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi būtent šaliai tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas.

44. Nagrinėjamu atveju, apeliantės atstovė į bylą 2021 m. birželio 2 d. pateikė prašymą bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija CON Nr. E458 bei 2018 m. kovo 12 d. ataskaitą, iš kurios matyti, kad sąskaitoje nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tik su atsiliepimo į priešieškinį parengimu (1,5 val.); 2019 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija CON Nr. E492 bei 2018 m. kovo 12 d. ataskaita, iš kurios matyti, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pasirengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose 2019 m. gruodžio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 12 d.; 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON-ET 507, iš kurios matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro el. laiško rašymas, prašymo psichologei dėl informacijos pateikimo parengimas, prašymo dėl dokumentų prijungimo ir ekspertizės paskyrimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2020 m. sausio 2 d.; 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON-ET-592 bei 2020 m. birželio 15 d. ataskaitą, iš kurios matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 2020 m. birželio 10 d. atsiliepimo į prašylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas, 2020 m. birželio 11 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo rengimas , 2020 m. birželio 15 d. pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės atstovė taip pat pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius sąskaitos išrašus.

45. Atsakovo atstovas atsakovo bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė į bylą 2021 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021/06/01, iš kurios matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: patikslinto priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimas, kitų procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme.

46. Taigi, apeliantės pateiktos bylinėjimosi išlaidos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra susijusios iš esmės tik su atsakovo priešieškinių reikalavimais. Ieškovė, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jos pareikštu ieškiniu, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį, į bylą nepateikė. Primintina, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pareigą pateikti teismui turi būtent šalis, prašanti jas priteisti. Tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ji patyrė ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pareiškimu. Atsakovas priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, bylą toje dalyje nutraukė bei įvertinęs ieškinio atsisakymo priežastis, priteisė ieškovei iš atsakovo už atsiliepimo į priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo parengimo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą. Atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo iš esmės tenkintas visa apimtimi su nežymiomis korekcijomis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė jo su šiuo priešieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei atitinkamai išlaidų, susijusių su priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepriteisė.

47. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, taip pat išsamiai ir atidžiai ištyrė į bylą šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų susidarymo priežastis bei teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurių perskirstyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Dėl bylos baigties

48. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, vadovavosi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio nėra pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinio skundo netenkinus ir palikus nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, vadovaujantis nurodytomis CPK nuostatomis atsakovui V. D. iš apeliantės L. N. priteisiama 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliantės L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.