Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-29-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: e2A-29-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17827-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-29-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17827-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl tėvo valdžios apribojimo su alternatyviu reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį su reikalavimo patikslinimu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis vaikas, nepilnametė duktė) atžvilgiu; arba 2) laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, nepilnamečio vaiko atžvilgiu; arba alternatyvus reikalavimas: 3) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti tokią: atsakovas dalyvaus dukros auklėjime, o ieškovė nedarys atsakovui kliūčių bendrauti su nepilnamete dukra ir matytis su ja, atsakovui ieškovę raštu (SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.) informuojant apie susitikimo su dukra datą, laiką ir trukmę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo su dukra susitikimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu šalių nepilnametės dukros naudai iš atsakovo priteistas 200 Eur materialinis išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 2200 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dėl dukters gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Šiuo metu šalių dukra gyvena su ieškove ir jos sutuoktiniu jų namuose, vaikas yra viskuo aprūpintas, prižiūrėtas ir saugus. Atsakovas neteikia jokio materialinio išlaikymo dukrai, dėl ko (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir bendravimo su ja, neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų. Atsakovo elgesys yra labai impulsyvus, neprognozuojamas, jis yra linkęs naudoti psichologinį smurtą, dėl ko kyla grėsmė ir šalių dukrai. Atsakovo elgesys kenkia šalių dukrai, ji atsakovo bijo, patiria didžiulį stresą jį pamačiusi. Dėl daugelį metų atsakovo nebendravimo su dukra jų tarpusavio ryšys yra visiškai išnykęs, o jo pasirodymas kartą per kelis metus vaikui sukelia daug neigiamų emocijų. Teismui nenustačius pagrindų neterminuotai apriboti tėvo teises, ieškiniu reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl laikino tėvo teisių apribojimo šalių dukros atžvilgiu. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo (neterminuoto arba laikino), reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, siekiant užtikrinti geriausius dukros interesus bei saugią augti ir vystytis aplinką.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu su jo reikalavimo patikslinimu prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl bendravimo tvarkos, t. y.:

1) panaikinti nutarties 3.2 punktą;

2) pakeisti nutarties 3.23 punktą, nustatant: „šalys susitaria, kad bet kokie pranešimai, susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai – telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), Viber, Whats App programėlėmis, el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); tel. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), Viber, Whats App programėlėmis, el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“;

3) bendravimo tvarką papildyti tokiais punktais:

3.25. Tuo atveju, kai bendravimas su nepilnamete dukra savaitgalį neįvyko dėl atsakovo darbo pobūdžio (komandiruotės), laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta sprendimo 3.1 punkte, kompensuojamas atsakovui grįžus iš komandiruotės – savaitgalį, einantį iš karto po sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; atsakovas dukrą pasiima bei grąžina nutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka;

3.26. Tuo atveju, kai bendravimas su nepilnamete dukra neįvyko dėl vaiko ligos, laikas, t. y. vienas savaitgalis, kaip tai numatyta sprendimo 3.l punkte, kompensuojamas savaitgalį, einantį iš karto po sprendimu nustatyto bendravimo savaitgalio; atsakovas dukrą pasiima bei grąžina nutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka;

3.27. Tuo atveju, kai turi būti kompensuojamas bendravimas, praleistas ir dėl atsakovo darbo pobūdžio, ir dėl vaiko ligos, pirmiausiai kompensuojamas vienas savaitgalis, praleistas dėl atsakovo darbo pobūdžio, po to – vienas savaitgalis dėl vaiko ligos. Toliau bendraujama nutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka;

3.28. Komandiruotės metu atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa („Whats App“, „Viber“ ar pan.) trečiadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val. ir sekmadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą;

3.29. Kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa (Whats App, Viber ar pan.) sekmadienį pusę valandos laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val.; 3.30. (duomenys neskelbtini) bendravimas su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta sprendimo 3.23 punkte numatytais kontaktiniais duomenimis.

4. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir / ar vaiko teisių apsaugos ir / ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini). Tokia bendravimo tvarka nustatytina du mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

4) ieškinio reikalavimus atmesti;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad atsakovas neginčija to fakto, jog praeityje ne visada ir nesistemingai mokėjo išlaikymą dukrai, dėl ko susidarė įsiskolinimai. Atsakovas dalį išlaikymo mokėjo grynaisiais, ieškovė elgėsi nesąžiningai, paneigė gautas pinigines lėšas, kreipėsi į policiją dėl tariamai piktybinio vengimo išlaikyti vaiką, dėl ko atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigėsi apkaltinamuoju nusprendžiu. Atsakovas teisme pripažino, jog per keletą metų susidarė nepilnai 5 000 Eur įsiskolinimas, už ką jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Dabar keletą metų atsakovas išlaikymą dukrai moka nuolatos ir stabiliai, nevengia tėvo pareigos išlaikyti vaiką, todėl šiuo motyvu riboti tėvo valdžią pagrindo nėra. Atsakovas nėra smurtavęs prieš ieškovę ar juolab šalių dukrą fiziškai ar psichologiškai. Ieškovė, norėdama apšmeižti atsakovą, ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus nurodydama, jog tariamai prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas, grasinimai, terorizavimas, necenzūriniai žodžiai, tačiau, nors buvo pradėtas ne vienas administracinis tyrimas, ikiteisminiai tyrimai nesibaigė nuobaudomis ar nuosprendžiais, kuriais būtų taikoma atsakomybė atsakovo atžvilgiu. Dėl ieškovės nurodomo atvejo dukters darželyje pažymėjo, kad į rugsėjo 1-osios šventę jis atvyko su savo motina, juos pamačiusi ieškovė bandė pasišalinti per kitą išėjimą iš pastato, dėl ko atsakovas bandė ją pasivyti bei pasikalbėti, kad leistų pabendrauti tiek jam, tiek jo motinai. Jokie necenzūriniai žodžiai vartojami nebuvo, tačiau ieškovė vėl kreipėsi į policiją, kuri atliko tyrimą, bet, nenustačiusi jokio teisės pažeidimo bei neteisėtų atsakovo veiksmų, tyrimą kaip nepagrįstą nutraukė. Ieškovė pakeitė dukros darželį dėl to, kad tuo metu ji gyveno ne (duomenys neskelbtini), kur vyko minėtas incidentas, o (duomenys neskelbtini), todėl tai buvo priversta padaryti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo bendravimas su dukterimi yra komplikuotas pakankamai ilgą laiką. Atsakovo darbo pobūdis yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį (duomenys neskelbtini), kur jis dirba keletą mėnesių, 1-1,5 mėn. grįžta į Lietuvą, po to vėl išvyksta į (duomenys neskelbtini). Todėl bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta iki jam sudarius sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone, laikymasis yra susijęs su abiejų tėvų gera valia užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, kuris ne tik negyvena kartu, bet ir daugiau būna užsienyje nei Lietuvoje. Ieškovė piktybiškai trukdo atsakovui bendrauti su dukra ne tik tuo metu, kai jis būna užsienyje ir susisiekti su ja bando telefoniniu ryšiu, tačiau ir tais laikotarpiais, kai jis būna Lietuvoje. Ieškovė ignoruoja tiek atsakovo skambučius, tiek pranešimus, kuriuose jis bando suderinti laiką, kuomet galėtų atvykti susitikti su dukra, švenčių proga ją pasveikinti, pasiimti pas save į namus, pabūti kartu. Ieškovė yra pateikusi antstoliui vykdomąjį raštą, kuriuo reikalauja vykdyti bendravimo tvarką, nustatytą teismo sprendimu, kuriuo atsakovas įpareigojamas susitikti su dukra du savaitgalius per mėnesį. Nors atsakovas ją informuoja, kada išvyksta į užsienį ir kiek laiko truks komandiruotė, tačiau ieškovė vis tiek spaudžia antstolį, kad pastarasis kreiptųsi į teismą su reikalavimu nubausti atsakovą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Vienas toks teisminis procesas baigėsi tuo, kad teismas atmetė antstolio teikimą konstatuodamas, jog jokio pažeidimo atsakovas nepadarė, nes su dukra negalėjo bendrauti dėl objektyvių priežasčių – darbo užsienyje. Ieškovė pati piktybiškai nevykdo teismo sprendimo bei trukdo atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovės manipuliacijos mažamečiu vaiku, jo nesuvokimu bei galimybė daryti vaikui įtaką griauna dukters santykius su tėvu, tolina juos vieną nuo kito.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį su reikalavimo patikslinimu tenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką. Nustatė pereinamąjį 4 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį, per kurį nustatyta tokia laikina atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka: atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir / ar (duomenys neskelbtini) darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini). Prie nuolatinės bendravimo tvarkos pereitina tik esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai. Jeigu išvada / rekomendacija dėl perėjimo prie nuolatinės bendravimo tvarkos yra neigiama, nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos laikymasis pratęsiamas vienam mėnesiui, pratęsimų kiekis neribojamas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, nustatyta tokia nuolatinė atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka:

1) atsakovas kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su dukterimi šeštadieniais ir sekmadieniais, kiekvieną iš šių dienų 11 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 19 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 17 val. iki 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir iki 20 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

3) Valstybinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą tokia tvarka: 3.1. lyginiais metais: gruodžio 24 d. nuo 12 val. iki 20 val.; vasario 16 d. nuo 10 val. iki 19 val.; gegužės 1 d. nuo 10 val. iki 19 val.; liepos 6 d. nuo 10 val. iki 19 val.; lapkričio 1 d. nuo 10 val. iki 19 val.; 3.2. nelyginiais metais: gruodžio 25 d. nuo 12 val. iki 20 val.; sausio 1 d. nuo 12 val. iki 19 val.; kovo 11 d. nuo 10 val. iki 19 val.; birželio 24 d. nuo 10 val. iki 19 val.; rugpjūčio 15 d. nuo 10 val. iki 19 val.;

4) Nepilnametė dukra Tėvo dieną praleidžia su atsakovu nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo tvarką duktė turėtų būti su mama. Atsakovas Tėvo dieną pasiima dukterį 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir iki 19 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą;

5) Nepilnametė dukra savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – lyginiais metais praleidžia su tėvu, kuris paima dukterį iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 11 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, ir grąžina iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

6) Atsakovas turi teisę praleisti nepertraukiamai 14 dienų su dukterimi per kiekvienas jos vasaros atostogas, pasiimdamas dukterį pirmąją kartu praleistinų atostogų dieną iš jos gyvenamosios ar ugdymo vietos iki 11 val. ir grąžindamas vaiką paskutinę kartu praleistinų atostogų dieną į dukters gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie ketinamas kartu praleisti atostogas atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 21 (dvidešimt vieną) dieną;

7) Jeigu atsakovas negalės bendrauti su dukterimi 1–5 punktuose numatyta tvarka, jis apie tai privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovui nebendraujant su dukterimi kuriuo nors iš 1–6 punktuose nurodytų atvejų, šis laikas jam nėra kompensuojamas, išskyrus bendru šalių sutarimu;

8) Nepilnametei dukrai esant su ieškove ji privalo užtikrinti, kad atsakovas galėtų su dukterimi susisiekti nuotolinio ryšio priemonėmis (telefoniniu skambučiu, „Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa). Nepilnametei dukrai esant su atsakovu, jis turi užtikrinti tokias pačias šiame punkte numatytas dukters susisiekimo su ieškove galimybes ir sąlygas.

Likusius ieškinio ir priešieškinio su reikalavimo patikslinimu reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 7,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo valstybei 7,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Mergaitė 2023 m. mokslo metais lankė (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę (duomenys neskelbtini) klasę. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo išduotu (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo, kaip skolininko, nepilnametei dukrai buvo išieškotas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo teismo įsakymu ieškovei, kaip kreditorei, nustatyta uzufrukto teisė į priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo (byloje pareiškėjų) sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis: 1. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitaria, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina (duomenys neskelbtini); 2. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančia dukra iki 2018 m. gruodžio 1 d. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime tokia tvarka ir sąlygomis: 2.1. Kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 2.2. 2018 m. lapkričio 3 d., lapkričio 17 d. ir lapkričio 25 d. pasiimant dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 3. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančia dukra nuo 2018 m. gruodžio 1 d. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime tokia tvarka ir sąlygomis: 3.1. Kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį nuo 10 val. vakaro iš jos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.; 3.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val., o dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą nuveždamas dukrą į jos mokymo – ugdymo įstaigą; 3.3. Kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo) atostogų metu, (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nustatytų atostogų laikui, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus pusei dukros atostogų laikui, priešpaskutinę dieną 18 val. ir neporiniais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą priešpaskutinės dukros atostogų dienos 18 val. (ar atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros atostogų metu, (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su dukra ir išvykti su ja iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės vaiko žiemos ir vasaros atostogų laikui); 3.4. Kiekvienų porinių metų vaiko rudens atostogų ugdymo įstaigose metu (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 3.5. Kiekvienų neporinių metų vaiko pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su nepilnamete dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos, 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 3.6. Kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, dienos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.; 3.7. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos dienos prieš šventę, 15 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 18 val.; 3.8. Kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, sausio 1 d. 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 18 val.; 3.9. (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir kiekvienų neporinių metų (duomenys neskelbtini) (dukros gimtadienio diena) 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną; 3.10. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 3.11. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienio diena), (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 3.12. Kiekvienų neporinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės dieną), gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena), birželio 24 d. (Joninių (Rasos) šventė), liepos 6 d. (Valstybės dieną), rugpjūčio 15 d. (Žolinės), lapkričio 1 d. (visų Šventųjų dieną), (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 3.13. Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, (duomenys neskelbtini), Tėvo diena, (duomenys neskelbtini) ar dienos numatytos 3.11 punkte sutampa su (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra bendru grafiku, numatytu 3.1– 3.5 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko; 3.14. Atostogų laikotarpiu (duomenys neskelbtini) įsipareigoja perduoti (duomenys neskelbtini) dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3.15. Šalys sutaria, kad esant objektyvioms aplinkybėms bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys), šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir dukrai priimtino bendravimo laiko; 3.16. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nedaryti kliūčių (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus dukros interesams; 3.17. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sudaryti sąlygas netrukdomai (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra telefonu, internetu ar kitomis komunikacijos priemonėmis; 3.18. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su dukra tvarką įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį; 3.19. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nustatytu laiku tinkamai parengti dukrą perdavimui, vaiką aprengdama pagal tuo metu esamas oro sąlygas bei esant būtinumui įdėdama persirengimui reikalingų drabužių, o vaiko atostogų metu papildomai įsipareigoja perduoti (duomenys neskelbtini) ir dukros asmens pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurią (duomenys neskelbtini) grąžina (duomenys neskelbtini) parveždamas dukrą pasibaigus bendravimo laikui dukros atostogų metu; 3.20. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti (duomenys neskelbtini) apie dukros ligą, nurodydama kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga; 3.21. Dukrai būnant pas (duomenys neskelbtini) ir jam susirgus, (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai (duomenys neskelbtini), nurodydamas kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga; 3.22. Šalys įsipareigoja per protingai trumpą terminą informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint dukrą, taip pat apie visas esmines aplinkybes susijusias su dukra ir imtis priemonių toms kliūtims, sunkumams ar atsiradusioms aplinkybėms pašalinti (išspręsti); 3.23. Šalys susitaria, kad bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.); 3.24. Šalys susitaria, kad tuo atveju jeigu (duomenys neskelbtini) negalės atvykti pasiimti dukros nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas. Gavus (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad jis nustatytų laiku atvykti dukros pasiimti negalės, (duomenys neskelbtini) minėtą laiką praleis su dukra savo nuožiūra. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas antstolio (duomenys neskelbtini) pareiškimas ir atsakovui skirta 30 Eur bauda už antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo iš atsakovo išieškojimo šalių nepilnametės dukters naudai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas antstolio (duomenys neskelbtini) pareiškimas ir atsakovui skirta 50 Eur bauda už antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo iš atsakovo išieškojimo šalių nepilnametės dukters naudai. Antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje atsakovo atžvilgiu vykdomos vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo dukteriai, išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 5 611,23 Eur, taip pat vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 200,00 Eur išlaikymo skolos išieškojimo dukteriai, 2020 m. rugpjūčio 13 d. išlaikymo skolos likutis buvo 713,42 Eur (antstolio 2020 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2021 m. balandžio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu užfiksuota, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas (t. y., atsakovas) laikosi vykdomajame rašte nurodytos auklėjimo tvarkos ir sąlygų. Antstoliui kreipusis į teismą dėl baudos atsakovui paskyrimo, pareiškimas buvo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo skirta 150 Eur bauda už vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. 2022 m. balandžio 12 d. antstolis pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo užfiksavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininkas laikosi bendravimo tvarkos, taip pat antstolis neturi duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkui (atsakovui) yra sudaromos kliūtys vykdyti vykdomąjį raštą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstolio pareiškimą atsakovui skirta 200 Eur bauda už vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Už minėto vykdomojo rašto nevykdymą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui taip pat yra paskirta 250 Eur bauda. 2019 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 164 straipsnį, kuriame (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas įtariamuoju už tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. turėdamas galimybę vengė mokėti lėšas savo nepilnamečiui vaikui. 2020 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Prokuroro nutarimas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi, kartu patvirtinant įtariamojo 2020 m. sausio 7 d. susitarimą su nukentėjusiąja, kad atsakovas per metus laiko nuo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo sumokės susidariusį 4 821,45 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nes atsakovas neįvykdė susitarimo ir nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos bei 350 Eur advokato išlaidų priteisimo. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pateiktas ieškovės. Nutarimas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės 2021 m. spalio 15 d. nutarimu, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedant atlikti papildomą tyrimą ir priimti pagrįstą, motyvuotą sprendimą.

7. Spręsdamas dėl tėvų valdžios ribojimo teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atsakovui neterminuotai arba laikinai riboti tėvo valdžią mažametės dukters atžvilgiu. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovas nori bendrauti su dukterimi, teiraujasi tiek dėl galimybės jai paskambinti, tiek ir susitikti gyvai. Nors byloje nekyla abejonių, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški ir priešiški, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados apie atsakovo vykdomą išskirtinį piktnaudžiavimą tėvo valdžia. Ieškovės ir atsakovo konfliktai iš esmės yra susiję su teismo nutartimi patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamete tvarkos vykdymu ir išlaikymo netinkamu teikimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra baustas piniginėmis nuobaudomis už bendravimo tvarkos nevykdymą ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau bauda atsakovui buvo ir netaikyta ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikti šalių susirašinėjimai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas visiškai ignoruoja savo dukterį, nenori su ja bendrauti, priešingai – jis domisi, kada gali paskambinti ar susitikti. Atsakovas kelerius metus dirbo sezoninį darbą (duomenys neskelbtini), kas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymą neabejotinai galėjo apsunkinti. Šių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad, nors atsakovo bendravimas (ir bandymas bendrauti) su dukterimi ir nebuvo toks, koks yra reikalingas tinkamam ir kokybiškam tėvo bei dukters ryšio užmezgimui ir santykių puoselėjimui, tačiau tai nėra pakankama spręsti, jog atsakovui turi būti neribotai ar laikinai ribojama tėvo valdžia. Atsakovas priima jam teikiamas (duomenys neskelbtini) paslaugas, lankosi užsiėmimuose, konsultacijose, išklausė individualius mokymus apie vaiko poreikius tėvams gyvenant skyriumi, kas rodo realų jo norą sukurti ir palaikyti ryšį su dukterimi. Be to, teigiamą atsakovo požiūrį į jam teikiamas socialines paslaugas pažymėjo ir išvadą duodančios institucijos atstovė. Teismo vertinimu, neterminuotas ar laikinas atsakovo tėvo valdžios apribojimas reikštų nepagrįstą šių pastangų nepaisymą. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad atsakovas prieš ją naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nuteistas už smurtą prieš ieškovę, kad atsakovas būtų psichologiškai ar fiziškai smurtavęs prieš šalių dukterį, tad teismas neturi pagrindo daryti išvados apie atsakovo žiaurų elgesį su dukterimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad valdžios ribojimas yra ultima ratio priemonė, kurią taikyti už išlaikymo įsiskolinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas siekia bei deda pastangas bendrauti su dukterimi, pažeistų protingumo ir teisingumo principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad ateityje jis negalėtų ar nenorėtų susirasti darbo bei teikti išlaikymą.

8. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir jau konstatuotą aplinkybę, kad nepilnametės ir atsakovo ryšio sukūrimui ir palaikymui yra reikalingas laikas, kad šiuo metu nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra orientuota būtent į ryšio atstatymą, ji yra vykdoma, nusprendė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne trumpiau nei keturis mėnesius, kurio metu atsakovas bendrautų su nepilnamete dukterimi taip, kaip numatyta teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, tačiau atsakovo susitikimus su dukterimi numatyti ne tik ketvirtadieniais, bet ir antradieniais, t. y., atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir / ar (duomenys neskelbtini) darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, teismo vertinimu, turėtų būti nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su mažamete tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad prie nuolatinės bendravimo tvarkos pereitina tik esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai. Jeigu išvada / rekomendacija dėl perėjimo prie nuolatinės bendravimo tvarkos yra neigiama, nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos laikymasis pratęsiamas vienam mėnesiui, pratęsimų kiekis neribojamas.

9. Teismas, atsižvelgęs tiek į ieškinyje, tiek priešieškinyje su reikalavimo patikslinimu formuluojamus reikalavimus, sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg siaura, nekonkreti ir sudaranti sąlygas plėtotis šalių konfliktams. Atsakovo prašoma nustatyti (pakeisti) bendravimo tvarka savo smulkmeniškumu pernelyg panaši į jau nustatytą tvarką, dėl kurios vykdymo šalys iš esmės nesutaria, jos nustatymas, teismo vertinimu, ateityje tikėtinai neužkirstų kelio pakartotiniams konfliktams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, arba reiškia alternatyvų reikalavimą - panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino aktyvų teismo vaidmenį šeimos teisinių santykių byloje (CPK 376 straipsnio pažeidimas). Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl tėvo valdžios (ne)apribojimo, nes ja pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai - vaiko interesų pažeidimas pasireiškia tuo, kad, nepaisant viso teisminio proceso metu vaiko išreikšto nenoro bendrauti su tėvu, vis dėlto tėvui sudaryta galimybė dalyvauti vaiko gyvenime.

1.2. Priešingai, nei nurodoma sprendime, jei atsakovas rašydavo ieškovei, ji atrašydavo, tačiau atsakovas nieko neklausdavo apie dukrą, nerodė jokio noro ar iniciatyvos su ja pabendrauti, pasimatyti, leisti laiką, dalyvauti gyvenime. Kritiškai vertintini teismo motyvai, neva atsakovas dirbo sezoninį darbą (duomenys neskelbtini) - darbas atsakovui nebuvo sezoninis, jis ten gyvena ir dirba, yra išvykęs dar nuo 2020 metų. Kritiškai vertintini atsakovo paaiškinimai, neva jis telefonu yra užblokuotas (negali prisiskambinti) - byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo bandymus bendrauti su vaiku, dėl ko vaikas laiko jį svetimu žmogumi.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.

1.4. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, dėl ko atsakovui turėjo būti apribotos (neterminuotai) tėvystės teisės. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nevykdė visų tėviškų pareigų (pareiga rūpintis vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra, dalyvauti vaiko auklėjime, su juo gyventi), yra išblėsęs tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys, tačiau tokia faktinė situacija susiklostė ne dėl objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl atsakovo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas priima jam teikiamas (duomenys neskelbtini) paslaugas, lankosi užsiėmimuose, konsultacijose, išklausė individualius mokymus apie vaiko poreikius tėvams gyvenant skyriumi, kas rodo atsakovo realų norą sukurti ir palaikyti ryšį su dukterimi. Tai sąlygota tik vykstančio teismo proceso, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas ar siekė bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Šiuo atveju atsakovo pastangos yra nulemtos tik įpareigojimų, o ne vidinių paskatų, be to, nebuvo tiriamos aplinkybės apie vaiko savijautą po susitikimų, jo būsena nebuvo analizuojama (pvz., vieną kartą dukra, kai buvo palikta viena susitikime su tėvu, 2 savaites bijojo lankyti ugdymo įstaigą).

1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nevertino realios faktiškai susiklosčiusios situacijos, kad vaiko kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, yra svarbesni už tėvo.

1.7. Atsakovas tinkamai neteikė materialinio išlaikymo dukrai, dėl ko (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu pagal BK 164 straipsnį. Nors teismo nutartimi yra nustatyta detali atsakovo ir dukros bendravimo tvarka, tačiau atsakovas jos nesilaiko, su dukra nebendrauja ir nesimato, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo, visą naštą perkeldamas ieškovei. Dėl tokio atsakovo elgesio vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, nepilnametė dukra atsakovui jaučiasi kaip svetimas žmogus, ji tėvu laiko ir vadina dabartinį ieškovės sutuoktinį, vaikas patiria didžiulį šoką ir išgąstį, nenori su atsakovu bendrauti. Dukters teisė į geriausią jos interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovo teisę būti kartu su ja, todėl tikslinga apriboti atsakovo valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu neterminuotai.

1.8. Atsakovas yra linkęs naudoti psichologinį smurtą, dėl ko kyla grėsmė ir šalių dukrai. Dėl atsakovo elgesio ieškovė yra kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijas, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad atsakovo elgesys yra smurtinio pobūdžio. Atsakovas visiškai nesivaldo ir konfliktuoja dukros akivaizdoje, jos darželyje. Atsakovo elgesys kenkia šalių dukrai, ji atsakovo bijo, patiria didžiulį stresą jį pamačiusi. Dėl daugelį metų atsakovo nebendravimo su dukra jų tarpusavio ryšys yra visiškai išnykęs, o jo pasirodymas dukrai kartą per kelis metus vaikui sukelia daug neigiamų emocijų.

1.9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus, nes konstatuotas akivaizdus tėvo nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros.

1.10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas užtikrina vaiko poreikius, kad dalyvauja ugdymo procese, rūpinasi mokymosi pasiekimais, kad skiria dėmesio jo švietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sveikata ir psichologine savijauta. Toks netoleruotinas atsakovo elgesys sudarė pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tėvas daro žalingą poveikį vaikui.

1.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų psichologiškai ar fiziškai smurtavęs prieš šalių dukterį, tad teismas neturi pagrindo daryti išvados apie atsakovo žiaurų elgesį su dukterimi. Atsakovas buvo baustas administracine tvarka, jis nuolat naudojo psichologinį smurtą netgi prie vaikų, šalių vaikas prisimena šiuos įvykius su baime - mergaitė matė, kaip atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, girdėjo nuolat pakeltą balsą, o tai laikytina psichologiniu smurtu.

1.12. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402- 378/2022).

1.13. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismo precedentu, suformuotu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1005-75 /2020, kadangi atsakovo elgesys bene analogiškas: atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti, nesidomi jo ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle, nesirūpina sveikatos priežiūra. Todėl ir šiuo atveju atsakovo atžvilgiu privalėjo būti neterminuotai apribotina tėvo valdžia.

1.14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo nusišalinimą nuo vaiko auklėjimo, pareigų vykdymo, sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo nepagrįstai neatsižvelgta į vaiko nuomonę (pažeistos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio ir CK 3.164 straipsnio nuostatos).

1.15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė šiuos rašytinius įrodymus arba dėl jų įrodomosios reikšmės teismo sprendime nepasisakė:

11.15.1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vadino ieškovę necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais šalių dukrai ir kitai ieškovės dukrai girdint, kas rodo, kad atsakovas veikia priešingai vaiko interesams rodydamas netinkamą pavyzdį ir jos neauklėdamas.

11.15.2. Už pareigos išlaikyti dukrą nevykdymą jis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi yra nubaustas vienkartine 30 Eur bauda, kadangi nevykdė antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo.

11.15.3. Už pareigos išlaikyti dukrą nevykdymą atsakovas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi yra nubaustas vienkartine 50 Eur bauda, kadangi nevykdė antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo.

11.15.4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje yra konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) Lietuvoje būna mažai, nes dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini)", todėl akivaizdu, kad jis yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir bendravimo su ja ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų (teikti išlaikymą dukrai, ugdyti ir auklėti dukrą ir kt.).

11.15.5. Antstolio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas yra skolingas dukros išlaikymui vienoje vykdomojoje byloje 5611,23 Eur, kitoje byloje - 2200 Eur, tačiau vėliau dalį įsiskolinimo padengus abi šalys patvirtino, kad jog likęs įsiskolinimas 4821,45 Eur, tai konstatuota (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje.

11.15.6. Dėl atsakovo vengimo išlaikyti vaiką (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu pagal BK 164 straipsnį, byla baigta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui priėmus (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria teismas atsakovą pripažino kaltu, padarius nusikaltimą numatytą BK 126 straipsnyje ir nuteisė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

11.15.7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas buvo darbingas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pareigos išlaikyti dukrą nevykdė tyčia.

11.15.8. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovui skirta 150 Eur bauda už bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą. Antstolio (duomenys neskelbtini) aktas patvirtina, kad atsakovas ir toliau sistemingai nevykdo teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, dėl ko pagal antstolio skundą byla buvo perduota teismui, kuris (duomenys neskelbtini) nutartimi nubaudė atsakovą 200 Eur bauda už bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą.

11.15.9. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. spalio 13 d. rašte nurodė, kad „[...] mažametei nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvas galimai nevykdo savo pareigų, tėvo valdžią galimai naudoja netinkamai dukros atžvilgiu)".

11.15.10. Ieškovė patiria psichologinį stresą, įtampą, dėl ko yra konsultuojama Moterų teisių asociacijos psichologų, ką patvirtina byloje pateiktos 2022 m. sausio 5 d. pažymos.

11.15.11. Atsakovo ir ieškovės 2020 m. gruodžio 15 d. susirašinėjimas pagrindžia, kad atsakovas dukros lankymu net ir anksčiau nesidomėjo, nerodė pastangų pasimatyti su dukra: „Skambučio funkcija veikia, kaip ir telefonas, pasiimti kada? Mes net nežinom kad grįžęs, iš mamos sužinojom ryte, kad esi jau savaitę. Bet nesulaukėme nei sms nei skambučio, apart ar mergaitė daržely"; 2023-02-09 ieškovės el. laiško atsakovui: „Praeitą savaitę mergaitė sirgo, todėl mes tarėmės kaip vakar susitikti (trečiadienį 23.02.08) prie pilies su mergaite neutraliai, bet tu ne tik kad neatvykai, bet ir neinformavai manęs, žinojau kad nevažiuosi (...)".

11.15.12. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 14 d. pranešimas: „(...) Susitikimo metu pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) nežino savo biologinio tėvo, vaikas įsitikinęs, kad jos tėvas yra (duomenys neskelbtini) sutuoktinis (...)".

1.16. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo šeimoje situacija dėl tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime ir gyvenime gerėja, kad atsakovas keičia auklėjimo įpročius, rūpinasi savo psichologine sveikata, lanko psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijas, suvokia sveiko vaiko vystymosi principus ir siekia juos užtikrinti. Byloje nebuvo nustatyta prielaidų situacijai keistis iš esmės būtent dėl atsakovo priešiškumo ir nenoro priimti socialinių darbuotojų pagalbą, polinkio dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti kitus asmenis ir neįžvelgti savo atsakomybės. Nuo 2023 m. gegužės 7 d., atsakovui manant, kad pasibaigė teisminiai procesai, jis vėl su dukra nebendrauja, nerodo jokios iniciatyvos.

1.17. Vien tik esamos pagalbos (paslaugų) teikimas atsakovui nėra tikslingas ir nagrinėjamu atveju nepadeda užtikrinti geriausių vaiko interesų. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku į šeimos gyvenimą įsikiša valstybė ir per savo institucijas teikia tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti, turi būti vertinamas tėvų elgesys šios paramos teikimo kontekste. Konstatavus, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

1.18. Pirmosios instancijos teismas savo išvadų nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Teismas turėjo atlikti ne tik atsakovo veiksmų (neveikimo), bet išsamų atsakovo ir visos šeimos situacijos tyrimą, išnagrinėti visus veiksnius, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą siekdamas nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui.

1.19. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai taikė ypač aukštą, baudžiamajame procese taikomą įrodinėjimo standartą dėl atsakovo elgesio pagrindimo leistinais įrodymais. Jei teismas įrodymus būtų vertinęs pagal tikėtinumo taisyklę - laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, būtų turėjęs pagrindą daryti išvadą apie nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu, egzistavimą ir pagrindą taikyti tėvo valdžios apribojimą reglamentuojančias materialines teisės normas.

1.20. Esant visiškai nutrūkusiam atsakovo ir šalių vaiko ryšiui (ryšys nėra net susikūręs) pereinamasis laikotarpis nepadės atkurti ryšio, priešingai - vaikas bus įpareigotas bendrauti su jam visiškai svetimu asmeniu, o tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas nenustatė, kas turi pristatyti vaiką į (duomenys neskelbtini), dėl to tokia tvarka yra ydinga. Šalių dukra pradės lankyti 1 klasę, prasidės naujas ugdymo procesas, nauja dienotvarkė, ieškovė neturės objektyvių galimybių pristatyti dukros susitikimams, nes yra dirbanti, o (duomenys neskelbtini) dirba tik iki 19 val., todėl objektyviai tokia bendravimo tvarka yra neatitinkanti vaiko interesų.

1.21. Bendravimo tvarkoje nustatytos konkrečios vaiko pasiėmimo/grąžinimo valandos, tačiau nenustatytas intervalas, per kurį būtų sudaryta galimybė užtikrinti galimybę vėluoti į susitikimą. Teismas netyrė aplinkybių, ar atsakovas turės galimybę tokią bendravimo tvarką vykdyti tinkamai. Teismas nustatė pernelyg plačios apimties atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nors sprendime konstatavo, kad atsakovas net ir anksčiau tinkamai nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė, tinkamai ir laiku nemokėjo dukrai išlaikymo, buvo baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą išieškant išlaikymo įsiskolinimą, už vengimą išlaikyti vaiką yra nuteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (aplinkybių dėl netinkamo nepilnametės dukters išlaikymo teikimo neneigė ir atsakovas). Atsakovo ir dukros ryšys nėra susiformavęs, teismo nustatytas nepertraukiamas 14 dienų bendravimas atostogų metu (su nakvynėmis) yra pernelyg ilgas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė laikinai ar neterminuotai apriboti atsakovo tėvystės teises šalių nepilnametės dukros atžvilgiu, ar nustatė tinkamą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus – 1) ieškovės susirašinėjimą el. paštu su antstolio (duomenys neskelbtini) padėjėju (duomenys neskelbtini), kuris, apeliantės teigimu, patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdo prievolę išlaikyti vaiką po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. spalio 1 d. yra 8442,65 Eur, nuo 2023 m. vasario 1 d. pritaikius periodinės išmokos indeksaciją reikia mokėti po 282 Eur); 2) į šį prašymą inkorporuotą šalių susirašinėjimą, kuris, kaip teigia apeliantė, patvirtina, jog ji prašo sumokėti priteistą vaiko išlaikymą už liepą ir rugpjūtį, nes tiek atsakovas skolingas, nedaro jam kliūčių bendrauti su dukra, tačiau atsakovas nuo bendravimo yra nusišalinęs.

15. Atsakovas nepareiškė nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo.

16. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021 yra išaiškinęs, kad „įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini“.

17. Kadangi šių įrodymų priėmimo klausimas susijęs su apeliacinio skundo pagrindų vertinimu, apie tai pasisakytina analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl tėvo valdžios apribojimo.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

18. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir yra prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

19. Iš ieškovės ieškinio pagrindų matyti, kad reikalavimą dėl tėvystės teisių apribojimo ji grindė atsakovo vengimu auklėti dukrą (su ja bendrauti), išlaikymo nemokėjimu motyvuotu nesirūpinimu dukra ir atsakovo polinkiu naudoti psichologinį smurtą prieš ieškovę vaiko akivaizdoje (grasinant ieškovei, ją terorizuojant, vartojant necenzūrinius žodžius), dėl ko mergaitei kyla grėsmė, jai daroma neigiama įtaka.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors atsakovo bendravimas (ir bandymas bendrauti) su dukterimi ir nebuvo toks, koks yra reikalingas tinkamam ir kokybiškam tėvo bei dukters ryšio užmezgimui ir santykių puoselėjimui, jis tinkamai neteikė dukrai išlaikymo, už ką buvo nuteistas, tačiau tai nėra pakankama spręsti, jog atsakovui turi būti neribotai ar laikinai ribojama tėvo valdžia – jo bendravimą su vaiku apsunkino konfliktiški šalių santykiai, kelerius metus trunkantis sezoninis atsakovo darbas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas priima jam teikiamas socialines paslaugas siekiant atkurti ryšį su vaiku bei su juo bendrauti, išreiškia realų norą dalyvauti vaiko gyvenime, todėl tėvo valdžios apribojimas reikštų nepagrįstą šių pastangų nepaisymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir atsakovo nuteisimą už smurtą prieš ieškovę ar kad atsakovas būtų psichologiškai ar fiziškai smurtavęs prieš šalių dukterį.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad vertindamas tėvo valdžios apribojimo pagrindus pirmosios instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Nors civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nepakanka duomenų spręsti apie amoralų atsakovo elgesį, darantį žalingą įtaką šalių dukrai.

22. Atsakovo polinkį naudoti psichologinį smurtą apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo neįvertintu įrodymu – administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, kurioje nurodyta, jog atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. liepos mėnesį (tikslus laikas nenustatytas), būdamas (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su buvusia sugyventine (duomenys neskelbtini) (ieškove) ir vadino ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais šalių dukrai bei kitai ieškovės dukrai girdint. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) pažeidė dukrų teisę būti apsaugotoms nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę ir fizinę sveikatą, į sveiką gyvenimo būdą ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio, įtvirtinančio vaikų teisę būti sveikiems, 43 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios vaikų teisę būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, nuostatas bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad už šį administracinį nusižengimą atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda, kad pirmosios instancijos teismas šio įrodymo neanalizavo, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šis faktas nėra pakankamas tėvystės teisių apribojimui. Minėto pobūdžio veiksmai prieš ieškovę yra vienkartiniai, šalių dukrai tuo metu buvo pusantrų metų amžiaus, t. y. nusižengimas padarytas seniai ir byloje nėra duomenų, jog toks atsakovo elgesys vėliau pasikartojo.

23. Byloje nepakanka duomenų išvadai, kad atsakovas psichologiškai smurtavo prieš ieškovę ir dukrą 2021 m. rugsėjo 1 d.

24. Iš šalių paaiškinimų ir (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 13 d. informacijos Nr. 2SD-5569 matyti, jog šalių konfliktas kilo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. (t. y. iki nagrinėjamos bylos iškėlimo) atsakovas ir jo motina atvyko į rugsėjo 1-osios šventę (duomenys neskelbtini) teritorijoje bendrauti su šalių dukra, norėjo fotografuotis. Anot ieškovės, atsakovas negali tikėtis, kad, faktiškai vaiko neauginęs, jam pasirodžius vaiko bus šiltai sutiktas, todėl ji su vaiku kuo greičiau pasišalino iš šventės per kitą vaikų darželio išėjimą, o atsakovas ėmė ją plūsti. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktame pareiškime dėl minimu įvykiu pagrįsto galimo vaiko teisių pažeidimo ieškovė nurodė, kad atsakovas siekia išvengti bendravimo su dukra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai įvykio duomenys leidžia spręsti apie kitokius jo ketinimus, juolab atsižvelgiant į tai, jog tėvo, šalių dukters močiutės ir vaiko susitikimą eliminuojančių veiksmų ėmėsi pati ieškovė. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgtina ir į minėtame ieškovės pareiškime pripažintą faktą, kad atsakovas bendrauja su dukra, tik retai, į byloje esančią mediatorės pažymą, jog iki bylos iškėlimo šalys dėjo pastangas susitarti dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo, mediacija naudojosi sąžiningai, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė ieškovė, dukra dėl šio įvykio patyrė šoką, dėl ko jai buvo paskirtas gydymas, tačiau byloje apie tai įrodymų nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, konkrečiai neįvardinti ikiteisminiai tyrimai, kuriais remiasi apeliantė, irgi nepatvirtina atsakovo psichologinio smurtavimo prie ieškovę, darančio žalą nepilnametei dukrai. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl atsakovo grasinimų matyti, kad ieškovė jokių konkrečių grasinimų neįvardijo, aktyvūs veiksmai prie ją siekiant įgyvendinti grasinimus nebuvo atlikti, todėl ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Šis nutarimas buvo panaikintas 2021 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimu konstatavus, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kaip ieškovei buvo grasinama. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, koks galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas dėl šio ikiteisminio tyrimo baigties, o teismų informacinėje sistemoje Liteko 2016-2024 m. laikotarpiu nėra duomenų apie atsakovui iškeltą ir nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl minėtų grasinimų ieškovei ar psichologinio smurto jos atžvilgiu šalių nepilnametės dukters akivaizdoje.

26. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, kad dėl atsakovo polinkio naudoti psichologinį smurtą dukrai jis daro žalingą poveikį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog visi šalių ginčai ir nesutarimai yra kilę dėl atsakovo netinkamai vykdytos vaiko išlaikymo pareigos ir teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš dalies dėl objektyvios aplinkybės (atsakovo dirbto sezoninio darbo (duomenys neskelbtini), apsunkinusio (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos vykdymą), šiuo atveju netaikytina kraštutinė civilinė teisinė priemonė – tėvo valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas už tėvo vengimą atlikti savo pareigą auklėti vaiką.

28. Atmestinas apeliantės argumentas apie tai, kad minimos objektyvios aplinkybės atsakovas neįrodė. Tai paneigia atsakovo prie priešieškinio pateiktos sezoninio darbo sutartys ir atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29. Apeliantė nepagrįstai teigia ir apie tai, kad atsakovas niekuomet nerodė noro ar iniciatyvos pabendrauti su dukra – tai paneigia atsakovo pateikti šalių susirašinėjimai dėl jo bendravimo su dukra telefonu ir gyvai 2020 -2021 metais bei duomenys apie skambučius, vaizdo skambučius, į kuriuos ieškovė neatsiliepė. Pastebėtina, kad šiame susirašinėjime atsakovas aiškiai išreiškia pageidavimą kalbėtis su dukra, tačiau ieškovė atsisako vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3.17 punktą, kuriuo ji įpareigota sudaryti sąlygas atsakovui netrukdomai bendrauti su dukra telefonu, internetu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, dėl to, kad, pvz., tuo metu ieškovė dalyvauja nuotoliniuose vakariniuose mokymuose, o telefono kortelės dukrai nenuperka; nurodo, kad mergaitė jau lovoje ir kad atsakovas turi pranešti apie dieną ir valandą po 18 val., kurią skambins, nors tokio įpareigojimo atsakovui galiojusi bendravimo tvarka nenustatė (atsakovas šį ieškovės pageidavimą vykdė); iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas su dukra bendravo nuotoliniu būdu ir kad mergaitė liūdėjo, kai tai nepavyko dėl stringančio ryšio (pastarasis faktas paneigia ir apeliantės teiginį, jog vaiko interesus labiau atitiktų tėvo teisių apribojimas); susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas išreiškė pageidavimą vaiką pasiimti bendrauti gyvai, šalys derino laiką, atsakovas teigė visada vaiką pasiimsiąs kai bus grįžęs į Lietuvą; atsakovas siuntė ieškovei vaikiškų drabužių nuotraukas derindamas pirkinius vaikui.

30. Apeliantės teiginius apie komplikuotą atsakovo bendravimą su vaiku išskirtinai tik dėl jo pastangų nebuvimo paneigia įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors atsakovas ir buvo baustas už bendravimo tvarkos nevykdymą, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pagal gamybos darbuotojų pagrindinius susitarimus sezoniniam darbui nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki gruodžio 15 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki kovo 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), su dukra tėvas buvo susitikęs 2020 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) teigimu, paskutinį kartą tėvas su dukra bendravo 2020 m. gruodžio 17 d. Pateikti programėlės „Viber“ susirašinėjimo ir skambučių duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) bendravo su dukra ryšio priemonėmis, atliko telefono skambučius, tačiau nuo 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į žinutes, dėl ko (duomenys neskelbtini) bendravimas su dukra nevyksta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į VTAS išvadą, teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) nevykdė taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktų dėl objektyvių priežasčių, t. y. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti. Teismas taip pat nurodė, kad bendravimo sutrikimams įtakos turi ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) itin konfliktiški, įtempti santykiai, nuoskaudų buvimas, o šios bylos ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) trūksta geranoriškumo sudarant sąlygas bendrauti dukrai ir su dukters artimaisiais iš tėvo pusės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 28 d. taip pat išduotas vykdomasis raštas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

31. Apeliantės nurodomą visišką atsakovo nusišalinimą nuo bendravimo su dukra paneigia ir pirmosios instancijos teismui pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. Išvada. Joje pažymėta, kad Skyriaus specialistai 2021 m. balandžio 21 d. telefonu susisiekė su išieškotoja (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu moteris Skyriaus specialistams paaiškino, kad tarp jos ir skolininko (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete dukra yra sudaryta taikos sutartis. Moteris patvirtinto, kad minėtos sutarties sąlygų ji ir (duomenys neskelbtini) ne visada laikydavosi, kadangi jiems pavykdavo susitarti dėl kitokių skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo sąlygų, pavyzdžiui, jeigu tėtis pagal taikos sutartį dukrą pasiima ryte iš namų, jie susitaria, kad (duomenys neskelbtini) vaiką paims vėliau, kai dukra atsikels ir t. t. Kartu (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistams paaiškino, kad paskutinį kartą tėvas su dukra bendravo 2021 m. vasario mėnesį, kad (duomenys neskelbtini) važinėja dirbti į užsienį. Pasak jos, tuo metu (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra bendraudavo „Viber“ programėlės pagalba, keletą kartu su nepilnamete pabendrauti buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) mama. Ieškovės nuomone, dukros ryšys su tėčiu jau yra atšalęs, mergaitė dabartinį jos draugą jau vadina tėčiu. (duomenys neskelbtini) teigimu, ji nuolat skatindavo (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra, tačiau vyras jau du mėnesiai nelanko dukters, mergaitė apie tėtį nebeklausia. (duomenys neskelbtini) nuomone, vyras ją yra užblokavęs, dėl ko susisiekti su (duomenys neskelbtini) nepavyksta. (duomenys neskelbtini) taip pat pasakojo, kad vyras teismo sprendimu priteistą išlaikymą savarankiškai pradėjo mokėti nuo 2019 m. spalio mėnesio po baudžiamosios bylos iškėlimo, kad jis, grįžęs iš užsienio, susisiekė su ja susitarti dėl bendravimo su dukra 2021 m. kovo mėnesį tvarkos, tačiau, pasak moters, ir vėl „dingo“. Skyriaus specialistai teiravosi (duomenys neskelbtini) dėl galimybės išklausyti nepilnametės dukters nuomonę dėl bendravimo su tėčiu. (duomenys neskelbtini) prieštaravo, kad Skyriaus specialistai išklausytų vaiko nuomonę. Moters teigimu, mergaitei yra keturi metukai, mergaitė išgyvena dėl tėčio, po susitikimų su tėčiu, klausinėja apie jį, pasak moters, mergaitės ugdymo įstaigos specialistai taip pat informavo ją, kad mergaitė paskui klausinėja apie tėtį, jaudinasi. Skyriaus specialistai paliko kvietimą atsakovui 2021 m. balandžio 26 d. atvykti į Skyrių. Jam atvykus 2021 m. balandžio 26 d. pokalbio metu buvo paaiškinta susidariusi situaciją, suteikta informacija apie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose užvestą civilinę bylą dėl baudos jam paskyrimo. Vyras Skyriaus specialistams paaiškino, kad, jo nuomone, būtent pati išieškotąja sudaro kliūtis jam bendrauti su vaiku. Vyras rodė savo telefone (duomenys neskelbtini) siųstas trumpąsias sms žinutes dėl bendravimo su vaiku tvarkos suderinimo jam grįžus iš užsienio, tačiau atsakymų iš (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta. Kartu (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis dėl bendravimo tvarkos su dukra vykdymo nei į antstolį, nei į Skyriaus specialistus nesikreipė, nes siekia rasti su (duomenys neskelbtini) tarpusavio susitarimą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Skyriaus specialistai pasiūlė (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimą raštu dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, kurį atsakovas pateikė 2021 m. balandžio 28 d.

32. Atmestini apeliantės teiginiai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas priima jam teikiamas socialines paslaugas siekiant sukurti ir palaikyti ryšį su dukra. Tai paneigia 2023 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) pateikta detali informacija apie tai, kad šis Centras teikia psichosocialines paslaugas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimoms.

33. Joje nurodoma, kad 2023 m. kovo 8 d. su Centro specialistais susisiekė (duomenys neskelbtini), jam suteikta pirminė informacija apie psichosocialinių paslaugų teikimo tvarką, suplanuotas susitikimas Centre. Specialistai telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini), moteris teigė, kad dėl iš anksto suplanuotų atostogų atvykti į Centrą anksčiau kaip kovo 17 d. neturi galimybės. 2023 m. kovo 9 d. Centre įvyko individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija. Jos metu išsiaiškinta papildoma paslaugos teikimui aktuali informacija, aptarti pasiruošiamieji darbai prieš susitinkant su vaiku. Vaiko tėvas aktyviai dalyvavo pokalbyje, pateikė klausimus. Tėvas informuotas apie galimybę Centre gauti psichologų paslaugas, tačiau motyvuodamas, kad gauna pakankamai naudingos informacijos iš socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijų atsisakė. (duomenys neskelbtini) sutiko su Centro specialistų pateiktomis rekomendacijomis, kad iki susitikimų su dukra būtų individualiai konsultuojami tėvai, mažametė (duomenys neskelbtini) būtų supažindinta su Centro specialistais bei aplinka. Taip pat buvo numatyta, kad, jeigu vaiko tėvai aktyviai bendradarbiaus su specialistais, (duomenys neskelbtini) teigiamai reaguos į centro specialistus ir aplinką pirmasis vaiko ir tėvo susitikimas galėtų įvykti 2023 m. balandžio 6 d. 2023 m. kovo 16 d. Centre įvyko individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija, jos metu tėvas ruošiamas susitikimui su vaiku. Su klientu kalbėta apie vaiko poreikius, apie galimus iššūkius stiprinant tarpusavio santykį, galimus bendravimo sunkumus. Modeliuojamos galimos bendravimo situacijos, iškylantys netikėtumai. Susitikimo metu (duomenys neskelbtini) intensyviai buvo įsitraukęs į veiklą, uždavė jam rūpimus klausimus, diskutavo su socialiniu darbuotoju. Vaiko tėvas sutiko su pasiūlymu susitikti Centre su vaiko motina dalyvaujant specialistams ir išklausyti mokymus. 2023 m. kovo 17 d. Centre įvyko individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija. Moteriai pristatytas paslaugos turinys, išsiaiškinta paslaugos teikimui aktuali informacija, pasiūlyta pasinaudoti Centro psichologų paslaugomis, apie vaiką. (duomenys neskelbtini) teigimu, ji psichologo paslaugas jau gaunanti, vaikas užregistruotas pas psichologą. Motina išsakė nerimaujanti, kad vaiko tėvo ketinimai bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) nėra rimti, pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui jis dings iš vaiko gyvenimo. Pašnekovės teigimu, dukra savo tėvu laiko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neprisimena. Nuotraukose mergaitė (duomenys neskelbtini) identifikuoja, kaip „dėdę (duomenys neskelbtini), kuris padovanojo barbių namą“. Atkreiptas (duomenys neskelbtini) dėmesys, kad vaikui informaciją apie tėvą turėtų pateikti pati mama. Motina sutiko su Centro specialistų pateiktomis rekomendacijomis, kad iki susitikimų su dukra 2023 m. balandžio 6 d. būtų individualiai konsultuojami tėvai, mažametė (duomenys neskelbtini) būtų supažindinta su Centro specialistais bei aplinka. (duomenys neskelbtini) aktyviai dalyvavo konsultacijoje, dalinosi patirtimi, suteikė informacijos apie vaiką. 2023 m. kovo 22 d. Centre įvyko individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija. Jos metu mamai buvo pateikta informacija, kodėl reikia (duomenys neskelbtini) supažindinti su susitikimus stebėsiančiais specialistais bei aplinka, kas svarbu rengiant vaiką susitikimams su biologiniu tėvu, kaip elgtis pasibaigus susitikimams. Pasiūlyta susitikti Centre dalyvaujant specialistams su (duomenys neskelbtini) ir išklausyti mokymus tėvams, tačiau, motyvuodama baime ir neigiamomis patirtimis, (duomenys neskelbtini) atsisakė. Suplanuotas (duomenys neskelbtini) atvykimas į Centrą, mamai pateikta informacija kaip ji turėtų informuoti ir paruošti (duomenys neskelbtini) susitikimui su specialistais. 2023 m. kovo 23 d. Centre įvyko individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija. Jos metu atsakyta į tėvo klausimus, aptarta, kaip pasiruošti turėtų susitikimui, ką atsinešti ir pan. 2023 m. kovo 28 d. į Centrą atvyko (duomenys neskelbtini) kartu su dukra (duomenys neskelbtini). Susitikimo tikslas - užmegzti socialinių darbuotojų ryšį su vaiku, supažindinti (duomenys neskelbtini) su aplinka, kurioje vyktų planuojami susitikimai. Mergaitė buvo kiek nedrąsi, tačiau noriai įsitraukė į specialistų siūlomas veiklas, žaidimus, ramiai reagavo mamai išėjus iš patalpos. Susitikimo metu pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) nežino savo biologinio tėvo, vaikas įsitikinęs, kad jos tėvas yra (duomenys neskelbtini) sutuoktinis. Tiek mergaitė, tiek jos motina minėjo, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)) dažniausiai bendrauja nuotoliniu būdu. 2023 m. kovo 29 d. Centre įvyko antras specialistų susitikimas su vaiku. (duomenys neskelbtini) noriai ir lengvai ėjo į kontaktą, užsiėmė įvairiomis veiklomis, pasakojo apie savo mėgstamus užsiėmimus. Mergaitė daug piešė, naudojo įvairias spalvas. 2023 m. kovo 30 d. Centre (duomenys neskelbtini) išklausė individualius mokymus apie vaiko poreikius tėvams gyvenant skyrium, kaip suteikti psichologinį saugumą vaikui ir pan. Mokymų metu tėvas buvo aktyvus, diskutavo, buvo aptariamos galimos situacijos susitikimų metu, tėvo elgesys į galimas vaiko neigiamas reakcijas ir pan., veiklos, kuriomis galėtų užsiimti su dukra pasimatymų metu. 2023 m. balandžio 4 d. Centre įvyko individualūs specialistų susitikimai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mergaitė jautėsi drąsiai, pasakojo apie savo kasdienę veiklą, žaidė. Individualaus susitikimo su (duomenys neskelbtini) metu, aptarta galimybė vaiką informuoti apie biologinio tėvo egzistavimą. Moteris nelinkusi atskleisti šios informacijos, ji sutinka, kad (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas matytųsi su vaiku, nes toks yra teismo sprendimas, tačiau moteris yra įsitikinusi, kad toks bendravimas nesitęs ilgai, todėl, siekdama apsaugoti vaiką nuo galimų neigiamų išgyvenimų, šiuo metu tokios informacijos atskleisti vaikui nėra pasiruošusi. Su mama aptariamos planuojamo susitikimo detalės, galimos situacijos, vaiko reakcijos ir pan. Planuojamas susitikimas 2023 m. balandžio 6 d. Tą dieną gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad jis susirgo, todėl siekdamas apsaugoti dukrą nuo galimo užkrėtimo į suplanuotą susitikimą neatvyks. 2023 m. balandžio 6 d. Centre apsilankė (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu (duomenys neskelbtini) užsiminė dukrai apie galimybę mergaitei pabendrauti su „dėde (duomenys neskelbtini)“, kuris jai yra dovanojęs barbių namą. (duomenys neskelbtini), išgirdusi apie galimybę pabendrauti su „dėde (duomenys neskelbtini)“, pradžioje priešinosi šiai minčiai, tačiau vėliau sutiko pabendrauti su (duomenys neskelbtini), taip pat įvardino, kuris socialinis darbuotojas turėtų susitikime dalyvauti. Individualaus pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu ji ir toliau nėra linkusi atskleisti mergaitei fakto, kad (duomenys neskelbtini) yra jos biologinis tėvas. Moters teigimu, ji konsultavosi su psichologais, kurie įsitikinę, kad vaikui nebūtina suteikti tokios informacijos, nes tai gali būti žalinga. Centras neturi duomenų, ar vaikui yra teikiamos psichologo konsultacijos. Planuojamas vaiko susitikimas su tėvu 2023 m. balandžio 13 d. 2023 m. balandžio 11 d. susitikimo metu su (duomenys neskelbtini) kalbėta apie vaiko pomėgius, charakterio savybės, bendravimo ypatumus, kurie pastebėti socialiniam darbuotojui kuriant kontaktą su vaiku. Aptartos smulkesnės detalės, žaidimai, užimtumas planuojamo susitikimo metu. 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) informavo, kad (duomenys neskelbtini) serga. (duomenys neskelbtini) informuotas apie situaciją, paslaugų teikimas tęsiamas, sekantys susitikimai bus numatomi vaikui pasveikus. Rekomenduojama bendradarbiauti su Centro specialistais, tęsti konsultacijas tėvams ir vaikui bei susitikimus Centre dalyvaujant specialistams. Atsižvelgiant į vaiko interesus bei teisę žinoti savo kilmę Centras mano, kad nesant duomenų, prieštaraujančių vaiko interesams, (duomenys neskelbtini) turėtų būti atskleista informacija apie tėvą, užtikrinamos psichologo konsultacijos. Atkuriant/kuriant vaiko emocinį santykį su skyrium gyvenančiu tėvu yra svarbus kartu su vaiku gyvenančios mamos pozityvus nusiteikimas šį santykį kurti, skyrium gyvenančio tėvo nuoseklus ir atsakingas bendravimas su vaiku, t. y. susitikimai turėtų vykti reguliariai, nedarant ilgų intervalų tarp susitikimų. Tėvui išvykus į komandiruotes ir pan., bendravimas su vaiku turėtų būti užtikrinamas nuotoliniu būdu.

34. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad tokios pagalbos šeimai teikimas nėra tikslingas ir nepadeda užtikrinti geriausių vaiko interesų – šis jos teiginys abstraktus, neparemtas pagalbos naudingumą paneigiančiais įrodymais. Pirmiau išdėstyti duomenys paneigia ir apeliantės argumentą, kad šalių dukra nenori bendrauti su tėvu, bei patvirtina, jog iš dalies dėl to, kad tėvu ji identifikuoja ne atsakovą, yra atsakinga ieškovė, nelinkusi vykdyti minėtų specialistų patarimus atskleisti dukrai informaciją apie „dėdę (duomenys neskelbtini)“ kaip apie tėvą, nors nei Centrui, nei į nagrinėjamą bylą ieškovė nepateikė įrodymų apie jos pačios lankymąsi pas psichologus ir pastarųjų patarimus vaikui minėto fakto neatskleisti. Išdėstyti motyvai taip pat paneigia apeliantės argumentą, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų (slėpimas nuo dukros, kad atsakovas yra ne jos dėdė, o tėvas, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantės minimų rezultatų nebuvimu yra suinteresuota pati ieškovė, kuriai palanki situacija, kai vaikas tėčiu laiko motinos sutuoktinį), taip pat kad bendravimas su tėvu neatitinka geriausių šalių dukters interesų. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje, taigi priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios valstybes dalyves užtikrinti, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą.

35. Duomenų apie laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą po apeliacine tvarka vertinamo teismo sprendimo priėmimo, pagal kurias atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną ketvirtadienį dalyvaujant psichologui ir/ar (duomenys neskelbtini) darbuotojui šio Centro patalpose, byloje nėra (atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriame apeliantė teigia apie jo nebendravimą su dukra po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Atsižvelgiant į tai, kad pastaroji aplinkybė nėra patvirtinta objektyviais duomenimis (Centro išduotais rašytiniais įrodymais, antstolio ar pan.), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo cituojamą šalių susirašinėjimą dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo (CPK 180 straipsnis) ir apeliantės teiginį apie atsakovo nebendravimą su dukra po teismo sprendimo priėmimo vertina kaip neįrodytą.

36. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kelių skunde išvardintų įrodymų (ankstesnių, nei atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), pagrindžiančių atsakovo nevykdytą vaiko išlaikymo pareigą. Nagrinėjamu atveju jie nėra teisiškai reikšmingi, nes pirmosios instancijos teismas šį ieškinio pagrindą išanalizavo ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pripažino netinkamai vykdęs nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo pareigą, už ką (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamojo kaltė (tyčia) vengus pareigos išlaikyti savo mažametę dukrą (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 15 d. kas mėnesį mokomomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokas iki dukters pilnametystės bei 713,42 Eur įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., dėl to lėšų gavėjai (duomenys neskelbtini) įsiskolino 4 821,45 Eur, įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas nustatė, jog minėtu laikotarpiu kaltinamasis buvo darbingas, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), ką pats pripažino, todėl minėtu laikotarpiu privalėjo mokėti ir išlaikymą savo mažametei dukrai, tačiau šios savo pareigos nevykdė tyčia, dėl ko bendra išlaikymo įsiskolinimo suma 2019 m. rugsėjo 26 d. yra 4 821, 45 Eur. Už šį nusikaltimą atsakovas yra nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

37. Apeliantės teigimu, atsakovas ir toliau tinkamai nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, ką patvirtina jos susirašinėjimas su antstolio padėjėju.

38. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnį antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atliekant vykdymo veiksmus antstoliui yra privalomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso VI dalies, reglamentuojančios vykdymo procesą, nuostatos, LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nustatytos procesinių dokumentų formos bei 3 punkte įtvirtinta pareiga šios Instrukcijos 2.1–2.32 papunkčiuose nurodytus procesinius dokumentus rengti Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašyti elektroniniu parašu. Tuo atveju, jeigu šiuos procesinius dokumentus antstolis parengė ne Antstolių informacinėje sistemoje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo procesinio dokumento parengimo dienos skaitmeninę procesinio dokumento kopiją jis turi įkelti į Antstolių informacinę sistemą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei atsižvelgiant į Antstolių įstatymo 30 straipsnyje nustatytas antstolio padėjėjo teises ir pareigas (teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą antstolio padėjėjo el. laišką kaip įrodymą, neatitinkantį leistinumo kriterijaus sprendžiant apie tai, ar atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tinkamai vykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, ar yra išlaikymo įsiskolinimas, jei yra, kokio dydžio, dėl kokios priežasties ir pan.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu, 2021 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, vadovaudamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. „Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas). Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (ten pat, 91 punktas).“ (cituojamos nutarties 12-15 punktai).

40. Remiantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, po teismo nuosprendžio priėmimo išlaikymą teikė kas mėnesį (atsiliepime į priešieškinį ieškovė tai pripažino, nors, jos teigimu, atsakovas išlaikymą teikia tik po priešieškinio pateikimo), kad iki minėto nuosprendžio priėmimo buvo padengęs dalį įsiskolinimo, dėl ko (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 13 d. išlaikymo skolos likutis buvo 713,42 Eur (antstolio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. S-20006014), o byloje nėra oficialių įrodymų apie išlaikymo pareigos nevykdymą šiuo metu, įvertinus pirmiau nurodytas atsakovo pastangas ir norą bendrauti su dukra, tai, kad jo bendravimas su dukra buvo minimalus iš dalies dėl objektyvių aplinkybių, iš dalies dėl konfliktiškų šalių santykių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vien dėl praeityje nevykdytos vaiko išlaikymo pareigos apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią šiuo atveju nebūtų protinga ir teisinga, nes būtų paneigtos jo pastangos sukurti ir palaikyti ryšį su dukra (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatytas toks atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia, kurį būtų galima vertinti kaip pagrindą šią valdžią neterminuotai ar laikinai apriboti.

41. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus apie nepagrįstą nesirėmimą skunde nurodytu teismo precedentu.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022). Vertinamos apeliacine tvarka ir apeliantės nurodomos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išnagrinėtos bylos Nr. e2-1005-759/2020 aplinkybės skiriasi tuo, kad, kaip paminėjo pati apeliantė, pastarojoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti, nedalyvavo teismo posėdyje ir neprieštaravo dėl tėvo valdžios apribojimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškia norą auklėti vaiką ir deda tam atitinkamas pastangas, o ligtolinį minimalų jo bendravimą su vaiku iš dalies apsprendė ir objektyvios aplinkybės.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

43. Apeliacinio skundo teiginius, kad pereinamasis laikotarpis nepadės atkurti ryšio su vaiku, nes dukra bus priversta bendrauti su jai visiškai svetimu asmeniu, paneigia šios nutarties 30-35 punktuose išdėstyti motyvai. Atsakovas nėra šalių dukrai svetimas asmuo, kaip svetimą vaikui jį pristato pati ieškovė, tačiau tokią poziciją ji privalo pakeisti. Pažymėtina, kad pereinamojo laikotarpio būtinumą akcentavo byloje išvadą teikianti institucija. Jo poreikis grįstinas ir vaiko amžiumi (septyneri metai) bei byloje nustatytomis aplinkybėmis apie ligtolinį minimalų atsakovo bendravimą su vaiku.

44. Pritartina apeliantei, kad bendravimo tvarka papildytina konkretizavimu, kuri šalis turės pristatyti vaiką bendravimui su tėvu pereinamojo laikotarpio metu. Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio paskirtį (vaiko ryšio su tėvu atstatymą/sukūrimą), į tai, kad nuo rudens mergaitė lanko mokyklą, gyvena su ieškove, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vaiką bendravimui pasiimti ir pristatyti į gyvenamąją vietą turės atsakovas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pereinamuoju laikotarpiu ši pareiga priskirtina ieškovei. Pereinamojo laikotarpio susitikimų laikas nustatytas popamokiniu metu (nuo 15 val. iki 17 val.), todėl vaiko ugdymosi proceso netrikdys. Apeliantės argumentą, kad ji yra dirbanti, todėl neturės galimybių dukrą pristatyti susitikimams, nėra pagrįsti. Iš VSDFV registro matyti, kad ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Prie apeliacinio skundo ji nepridėjo įrodymų apie savo darbo laiką, be to, sėkmingai atveždavo vaiką bendrauti su tėvu (duomenys neskelbtini) vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šis jos argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

45. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įtvirtindamas atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį, nustatė pernelyg plačios apimties bendravimo tvarką. Nors atsakovas dėl to apeliacinio skundo neteikė, pažymėtina, kad priešieškiniu jis prašė panaikinti 2018 m. nustatytos bendravimo tvarkos dalį dėl bendravimo su vaiku šiokiadieniais. Tos tvarkos vykdymo procesas parodė, kad toks intensyvus bendravimas šiame vaiko amžiaus tarpsnyje yra perteklinis, todėl ji atitinkamai pakeistina.

46. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės siūlymui įtvirtinti galimą vėlavimo intervalą atsakovui paimant vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais po pereinamojo laikotarpio. Pareiga paimti vaiką konkrečiu laiku nustatyta atsakovui, jam tokia tvarka tinkama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant bendravimo tvarkos vykdymo aiškumo bei tam, kad vaiko grąžinimas šeštadieniais ir sekmadieniais 19 val. bei valstybinių švenčių dienomis iki tam tikro pirmosios instancijos teismo nurodyto laiko nepriklausytų vien nuo atsakovo pasirinkimo, tokiu būdu apribojant ieškovės teisę atitinkamą laiką praleisti savo nuožiūra, patikslintina bendravimo tvarkos po pereinamojo laikotarpio dalis, susijusi su vaiko grąžinimu iki atitinkamos teismo nurodytos valandos. Nurodytina, kad vaikas į gyvenamąją vietą turi būti grąžintas pusės valandos intervale iki nustatyto laiko.

47. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nepertraukiamas 14 dienų atsakovo bendravimas su vaiku nėra pernelyg ilgas atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra mokyklinio amžiaus, o atostogavimas su atsakovu bus galimas tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai vaiko ir tėvo ryšys bus atkurtas.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės siūlyta bendravimo tvarka yra pernelyg siaura ir nekonkreti, sudaranti sąlygas plėtotis šalių konfliktams, todėl ją patvirtinti nėra pagrindo. Byloje taip pat nenustatyti įstatyminiai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

49. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkindamas ieškinio dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatydamas pernelyg plačios apimties atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl ši sprendimo dalis pakeistina ir bendravimo tvarka koreguotina taip, kaip nurodyta priimamos nutarties 44-47 punktuose (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi korekcija ne esminė, nekeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nepriteisti šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų, nes teismas nepatvirtino nei ieškovės, nei atsakovo pageidautos bendravimo tvarkos.

50. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 484 Eur advokato pagalbos išlaidų, 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nurodė, kad patyrė dar 121 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimą, prie prašymo pridėjo įrodymus apie 121 Eur išlaidų sumokėjimą. Iš dalies patenkinus apeliantės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, jai iš atsakovo priteistina ¼ dalis (121 Eur) bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (484/2/2) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Nauji įrodymai į bylą nepriimti, todėl už tai sumokėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

51. Ieškovė įstatymo nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 80 straipsnio 4 dalis). Kadangi paduodama apeliacinį skundą šio žyminio mokesčio (109 Eur) ji nebuvo sumokėjusi ir pirmosios instancijos teismas jos nėra atleidęs nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, iš atsakovo valstybei priteistina ¼ dalis šio mokesčio (27,25 Eur) (CPK 80 straipsnio 4 dalis), likusi suma valstybei priteistina iš ieškovės (81,75 Eur) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra pasibaigus pereinamajam laikotarpiui išdėstant taip:

1) Atsakovas kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su dukterimi šeštadieniais ir sekmadieniais, kiekvieną iš šių dienų 11 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2) Valstybinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą tokia tvarka: lyginiais metais: gruodžio 24 d. nuo 12 val. iki 20 val.; vasario 16 d. nuo 10 val. iki 19 val.; gegužės 1 d. nuo 10 val. iki 19 val.; liepos 6 d. nuo 10 val. iki 19 val.; lapkričio 1 d. nuo 10 val. iki 19 val.; 3.2. nelyginiais metais: gruodžio 25 d. nuo 12 val. iki 20 val.; sausio 1 d. nuo 12 val. iki 19 val.; kovo 11 d. nuo 10 val. iki 19 val.; birželio 24 d. nuo 10 val. iki 19 val.; rugpjūčio 15 d. nuo 10 val. iki 19 val.;

3) Nepilnametė dukra Tėvo dieną praleidžia su atsakovu nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo tvarką duktė turėtų būti su mama. Atsakovas Tėvo dieną pasiima dukterį 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir iki 19 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą;

4) Nepilnametė dukra savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – lyginiais metais praleidžia su tėvu, kuris paima dukterį iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 11 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, ir grąžina iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

5) Atsakovas turi teisę praleisti nepertraukiamai 14 dienų su dukterimi per kiekvienas jos vasaros atostogas, pasiimdamas dukterį pirmąją kartu praleistinų atostogų dieną iš jos gyvenamosios ar ugdymo vietos iki 11 val. ir grąžindamas vaiką paskutinę kartu praleistinų atostogų dieną į dukters gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie ketinamas kartu praleisti atostogas atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 21 (dvidešimt vieną) dieną;

6) Šios bendravimo tvarkos 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais atsakovas privalo grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą pusvalandžio bėgyje iki nurodyto grąžinimo laiko.

7) Jeigu atsakovas negalės bendrauti su dukterimi 1–5 punktuose numatyta tvarka, jis apie tai privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovui nebendraujant su dukterimi kuriuo nors iš 1–5 punktuose nurodytų atvejų, šis laikas jam nėra kompensuojamas, išskyrus bendru šalių sutarimu;

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,25 Eur (dvidešimt septynis eurus 25 centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė