Kauno apylinkės teismo nuosprendis

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 7 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu) ir BK 233 straipsnio 1 dalyje (poveikiu liudytojui), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per laikotarpį nuo 2007 metų balandžio mėnesio pabaigos iki 2007 metų liepos mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, J. A., iš A. D. priklausančio miško sklypo Nr. 72, esančio (duomenys neskelbtini), per nenustatytą kiekį kartų pagrobė A. D. priklausantį turtą - bendros 6429,8 litų vertės paruoštos medienos: bendros 5519,8 litų vertės 25,09 m³ eglės medienos ir bendros 910 litų vertės 7 m³ liepos medienos.

Be to, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, J. A., atvykęs pas G. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), siūlydamas sumokėti nenurodytą sumą pinigų, prašė G. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-11 Kėdainių rajono PK jau buvo apklaustas liudytoju, pakeisti savo parodymus, kad pastarasis 2007 metais iš A. D. priklausančio miško vežė tik sausuolius, o ne rastus, bei sumažinti vežtos medienos kiekį, tai yra darė poveikį liudytojui.

Kaltinamasis J. A., prokurorui pakeitus kaltinimą dėl pagrobtos medienos kiekio ir rūšies, prisipažino, jog pavogė tik 8 kubinius metrus eglės medienos, liepos medienos nevogė. Apklaustas J. A. paaiškino, kad A. D. miškas nuo jo namų yra apie 1,5 kilometro. 2007 m. pavasarį pas jį buvo atvažiavęs A. D. ir prašė pasaugoti mišką, nusivežė parodyti kur yra jo miškas, už miško prižiūrėjimą leido pasirinkti sausuolių, rastų imti neleido. Galimai laike nuo 2007 m. balandžio mėn. pabaigos iki 2007 m. liepos mėn. vidurio, jo paprašytas G. K. per tris kartus kartu su A. T. atvežė jam eglines malkas po 3 metrus ilgio, nors jis A. D. miške buvo prisirinkęs sausuolių. Rastų A. D. miške buvo nedaug, jie buvo padrikai išmėtyti, jų ilgis buvo gal 5-6 metrai. Šalia rastų mėtėsi egliniai pagaliai po 3-4 metrus, kuriuos jam K. su T. ir atvežė, nors jis buvo parodęs vežti sausuolius, šakas, nekondicines malkas. K. su T. kraunant miške medieną jis kartu su jais būti negalėjo, nes pas jį buvo atvažiavusi „pana“. Pirmą dieną jie atvežė du vežimus eglinių pagalių po 4 metrus. Viso vežimu vienu kartu jie galėjo atvežti iki 1,5 m³ eglinių pagalių. Už dviejų vežimų atvežimą K. ir T. tą dieną jis sumokėjo 100 Lt. Po vežimo kartu su K. ir T. važiavo į parduotuvę alaus ir jie važiuojant iš jo pavogė apie 500 litų, dėl ko jis rašė pareiškimą į policiją. Kitą dieną K. ir T. jam atvežė dar vieną vežimą, kuriame buvo apie 1,5 m³ eglinių pagalių, juos pas jį iškrovė. Tą kartą jiems nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Negali paaiškinti, kodėl tą atvežtą medieną jis pasiėmė. Žinojo, kad tų rastų imti negali. K. ir T. jis sakė, kad medžiai yra A. D.. Jei būtų supratęs, kad negali tų rąstelių imti, būtų neėmęs. Nenormalu, kad paėmė tuos 3-4 metrų rąstelius. Reikėjo į mišką nelįsti ir neimti. Vėliau dar vieną vežimą atvežė K. Daugiau atvežti jis negalėjo, nes nuleido vežimo ratą. Pripažįsta, kad iš A. D. miško atsivežė viso 4 vežimus, maždaug po 1,5 m³ eglės rąstelių ir per keturis vežimus galėjo būti apie 6 m³. Miške rąstelių nepjaustė, jie jau buvo po 3-4 metrus, iš dalies rąstelių padarė aptvarą gyvuliams, aptvėrė 30x20 metrų plotą. Liepos medienos nevogė. Nebuvo nei pas K., nei pas K., parodymų keisti neprašė. Su K., T., K. santykiai buvo normalūs. Kodėl jie jį apkalba, negali paaiškinti. Mano, kad G. K. fantazuoja, yra papirktas, kalbama, kad jam davė pinigų, pirko alaus. Pinigų davė tas, kas jį „pridavė“- A. D.. Nežino, kodėl A. D. jį šmeižia. Atvažiavusiam A. D. siūlė už tuos paimtus pagalius sumokėti arba nuvežti atgal. Paskutinį kartą atėjęs A. D. klausė, kodėl jis slapstosi. Jis jam atsakė, kad nesislapsto ir pavartojęs necenzūrinį žodį liepė A. D. nešdintis iš kiemo. Jam tai nepatiko, jis užpyko. Parodė, kad jis benzopjūklo neturi, tik turi 3 „Družbas“, kurios nepjauna. J. K. yra jo panelė. Ji retkarčiais pas jį atvažiuoja. Jo sodyba yra vienkiemyje, į A. D. mišką galima patekti tik važiuojant pro jo sodybą. Kur dingo kita mediena, paaiškinti negali. Šiuo metu jo kieme yra apie 10 rąstų po 4 metrus, visi jie iš A. D. miško, sudaro gal apie 3 m³. Sutinka atlyginti 1000 Lt turtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjęs A. D., paaiškino, kad jam priklausantis miškas yra netoli J. A. sodybos, (duomenys neskelbtini). 2007 m., nuo vasario mėnesio pabaigos iki kovo mėnesio vidurio, išsiėmęs leidimus, jis miške pjovė vėjovartas. Trise pjovė virš dviejų savaičių, važinėjo iš Panevėžio, jam padėjo jo sūnaus krikštatėvis A., kurio pavardės nepamena ir uošvis M. V., gyvenantis Kupiškyje. Jis vyrams pirko maistą, pirko degalus, pirko kurą ir tepalą benzopjūklams. Nupjautų medžių skersmuo buvo įvairus, buvo 35 cm ir didesnis. Medžių ilgiai buvo 4.30; 5.10; 6 metrai. Pagal kamblinių ir vidurinių rąstų knygelę apskaičiavo kubinius metrus. Buvo suruošti 36 m³ eglės ir virš 10 m³ liepos medienos. Medžių ruošimo ataskaitos daryti nereikia. Paskutinį kartą buvo atvažiavęs kovo mėnesio pabaigoje, tuo metu visi nupjauti medžiai buvo. 2007 m. liepos mėnesį atvykęs medžių pasiimti pasigedo 27 m³ medienos: eglės ir liepos. Dalį liepos medienos, gal 2-3 m³, rado miške supjautą kaladėmis po 1,5 metro, tai buvo jau sugadinta mediena, tinkama tik malkoms, o norėjo iš tos medienos padaryti dailylentes. 7 m³ liepos nerado. Jis liepą buvo supjovęs po 2,5 metro ilgio. Negalėdamas privažiuoti prie miško, savo mašiną palikdavo prie J. A., kuris jo paprašė malkų. Jis J. A. pasakė, kad gali pasirinkti iš valksmų, kur važiuodami traktoriai sulaužė šakas. Valksma, tai išpjautas kelias, kad pravažiuotų miškovežis, kuris surenka rąstus. Buvo išpjautos maždaug 3 metrų pločio linijos. Į valksmas metamos šakos ir per tas šakas miškovežis važiuoja. Sakė J. A., kad iš tų valksmų jis gali rinktis kiek nori. 2007 m. liepos mėn., su miškovežiu atvažiavo išsivežti rąstų, tada medienos ir pasigedo. J. A. jis buvo prašęs mišką pasaugoti, J. A. retkarčiais paskambindavo, pastarasis sakydavo, jog viskas yra tvarkoje. Atvažiavus medienos išvežti, buvo likę tik medžių viršūnės, o rąstų nebebuvo, išsivežė likučius. 2007 m. rugpjūčio -rugsėjo mėn., jis kelis kartus kreipėsi į policiją, bet jo pareiškimo nepriėmė. Prieš važiuojant į policiją, buvo užvažiavęs pas J. A. ir matė pas jį už pastato rąstus, bet J. A. neigė vogęs medieną. Tuo metu pas J. A. buvo didelė rąstų krūvą, vizualiai apie 7-8, gal 10 m³ eglinių rąstų, kurių skersmuo apie 30 cm, šiuo metu likę tik likučiai. Apie tai, kad vagystę galėjo padaryti J. A., jam paaiškėjo, kai su juo 2007 m. pabaigoje susisiekė Ž. Išsiaiškino, kad A. Ž. siūlė jo mišką, sakė, kad jis gali vežti ką nori. Žukas paprašė dokumentų, tada A. jam atsakė, kad mišką jam vežti yra leidęs savininkas. Ž. nepatikėjo, paprašė telefono. Tokiu būdu jis susipažino su Ž., kuriam leido pasimalkauti. 2008 m. žiemą jis atvažiavo į aplinkosaugos tarnybą ir išsiėmė leidimą, kad Ž. galėtų sausuolius, šakas nupjauti, sutvarkyti mišką. Išsiėmęs leidimą atvažiavo į mišką. Tuo metu miške buvo G. K., A. Ž., kurie dirbo, buvo ir A. Atvykus jam G. K. pasakė, kad jis nesupranta, kieno tai yra miškas, nes A. jam sakęs, kad šis miškas yra jo. Patvirtinus, kad miškas nėra J. A., G. K. papasakojo, kad A. vežė jo rastus, A. vadovavo, liepė pjauti. Paklaustas A. neprisipažino. K. papasakojo, kad su T. iš to miško J. A. vežė daug eglinių rąstų, kad vežė kelias dienas su K. uošvio arkliu. Tada jis kreipėsi į policiją, bet iš jo pareiškimas nebuvo priimtas. 2010 m. kreipėsi į prokuratūrą. Iš liepos medienos būtų daręs dailylentes, kurios būtų vertos 11 000 litų. Norėjo savo ūkyje Piliakalnyje pasistatyti medinį namą, tam ir būtų panaudojęs išpjautą medieną. Leidimo namo statybai išsiėmęs dar nebuvo, projekto neturėjo, bet planavo. Reiškia civilinį ieškinį 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 9 473,20 Lt (5940 Lt už pavogtus 27 m³ elgės medienos, 1300 Lt už pavogtus 10 m³ liepos medienos ir 2233,20 Lt už medienos paruošimą: benzinas atvykimui 623,7 Lt, 484,5 Lt benzinas 2 pjūklams ir 1125 Lt tepalas pjūklų grandinėms) turtinei žalai atlyginti. Medieną pjovė 2,5 savaites, už medienos ruošimą išleido: 3 dirbusių žmonių maistui apie 1700 Lt, už benziną 15 dienų po 14 litrų išleido apie 623,70 Lt, plius mašinos amortizacija 200 Lt, iš Panevėžio iki miško. Per 2,5 savaites teko ir padangą pakeisti. Pirko benziną ir tepalą benzopjūklams, grandininis tepalas kainavo 15 Lt litras. 2 kartus važiavo leidimų į aplinkosaugą. Samdė miško „traukėją“, kurį dar turėjo atvežti tralas. Eglės kubinis metras internete kainavo 220, tai padauginus iš 27 m³ gavosi 5940 Lt. Liepos medienos kubinis metras kainavo 130 Lt, nerasta 10 m³, tai žala 1300 Lt. Bendra pavogtos medienos vertė 7240 Lt. Moralinė žala 15000 Lt, nes dėl vagystės neturi namo. Dėl vagystės pergyveno, tapo nervingas. Viso prašo priteisti 24 473,20 Lt civilinį ieškinį. Parodė, jog besiaiškinant su J. A. dėl A. sodyboje buvusios medienos, pastarasis liepė jam dingti iš kiemo ir pagrasino pistoletu nušauti. Visa mediena, kuri dar buvo likusi miške, tilpo į vieną nepilną miškovežį, bet vežimo važtaraščio neišsaugojo. Miškovežis veža apie 15 kubų. Išvežė nepavogtos likusios apie 12 m³ medienos, įskaitant ir visas viršūnėles, tame tarpe 9 kubai buvo normalesnių eglės rąstų, 3 kubus supjautos liepos išsivežė malkoms. Pas A. esančios medienos pasiimti nepageidauja, nes ji jau yra supuvusi ir niekam netinkama.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad J. A. pažįsta, santykiai normalūs. Su nukentėjusiuoju susipažino pernai žiemą, per Žuką. Nurodė, kad 2007 m. liepos mėn. viduryje, pas jo uošvį K. S., turintį arklį, atvažiavo J. A., kuris paprašė arklio ir suvežti malkas iš miško. Iš kokio miško – nesakė. Uošvis jam davė arklį. Susitarė rytojaus dieną atvažiuoti su T. J. A. žadėjo atsilyginti, kiek - nesitarė. Ryte, apie 7 val., pas J. A. atvažiavo su T. A. pasiėmė savo benzopjūklą „Družba“, visi kartu nuvažiavo į mišką. Miške buvo apie 7.30 val. J. A. sakė, kad reikės perpjauti rastus ir pats pjovė. Lygtai A. sakė, kad miškas yra jo. Sakė A., kad reikia dokumentų, o jis pasakė, kad nieko nereikia, nes viskas sutarta. Į mišką važiavo apie porą kilometrų. Atvažiavęs matė pripjautų rąstų. Rąstai buvo stori, tai buvo eglė ir liepa. Medieną, kurios negalėjo pakelti, perpjovė. Rąstai buvo medienai, o ne malkoms, jie ėmė rastus. Rąstai buvo po 4,6, galėjo būti ir po 7,5 metrų ilgio. Rąstus perpjovė, kad galėtų įkelti į vežimą. Parodė, kad jis irgi pjovė rastus, A. padėjo krauti. Dirbo intensyviai. Tą dieną suvežė 7 ar 8 vežimus medienos. Vežė nuo ryto, visą dieną, iki 22 val. Kartu vežė ir A. Antrą dieną atvežė tiek pat kartų, dirbti baigė apie 18 val. Antrą dieną A. kartu nevažiavo. Krovė ir vežė eglės, liepos medieną, vežė už A. tvarto. Į vežimą krovė su kaupu, prikraudavo metrą virš vežimo. Mažiausiai galėjo atvežti 6 vežimus. Į vežimą telpa apie 3 kubinius metrus medienos. Pirmą dieną galėjo suvežti virš 20 m³ medienos, o antrą dieną apie 10 m³ medienos. Pirmą dieną A. davė jam ir T. po 50 Lt. Už antrą dieną nesumokėjo, nes juos A. apkaltino pinigų vagyste. Daugiausia buvo eglės medienos. Miške pamiršo vežimo sėdynę. J. A. sakė, kad medieną vežė ir K. Iš miško išvežė pagrindinę medieną, liko tik viršūnės ir pagaliai. 2008 m. žiemą, pas jį atvažiavo Ž., kuris jo paprašė nupjauti kelis medžius. Jie abu kartu atvažiavo į jam jau pažįstamą mišką. Ž. paklausė kieno tas miškas. Ž. atsakė, kad A. iš Panevėžio. Tada jis ir papasakojo, kad iš to miško J. A. vežė rastus. Vėliau atvažiavo ir tas A., kuriam jis parodė iš kurios vietos vežė rąstus. A. rado ir sėdynę. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prasidėjus bylai, 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje, pas jį dviračiu atvažiavo J. A.. Jis prašė „ant jo neliudyti“, žadėjo už tai sumokėti, kiek sumokėti – nesakė. A. prašė, kad jis nesakytų kokį kiekį medienos išvežė. Prašė sakyti, kad vežė malkas, o ne rąstus. Kai atvyko A. ir prašė keisti parodymus, jis jau buvo apklaustas policijoje. Nesutiko keisti parodymų. Dėl to, kartą jam važiuojant arkliu, J. A. jį pagąsdino, pasakė - „aš tau padarysiu vis tiek“. Kai A. prašė keisti parodymus niekas negirdėjo, nes jie abu kalbėjosi ganykloje, tik žmona matė, kad A. buvo atvažiavęs ir kalbėjo. Ant J. A. jis nepyksta.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba girininku. Jo aptarnaujamoje girininkijoje A. D. turi miško. Paaiškino, jog policijos prašymu, remdamasis skaičiavimų metodikomis ir liudytojų parodymais, išmatavo arklinius vežimus ir nustatė, kokį kiekį medienos į juos buvo galima pakrauti. Matavo K. vežimą, esantį (duomenys neskelbtini) ir K. vežimą, esantį (duomenys neskelbtini). Matavo vidutinį vežimo dugno plotį ir metrą aukščio, kaip nurodė liudytojai, kad tiek aukščio buvo pakrauta medienos, bei atsižvelgė į tai, jog buvo nurodyta, kad vežtos medienos ilgis buvo 4 metrai. Imant šiuos matavimų duomenis paskaičiavo medienos tūrį, kuris galėjo būti maksimaliai pakrautas į vežimą, paskaičiavo pagal lentelę. Skaičiavo ir lentelę, esančią II tome b.l13, braižė pats. Paskaičiavęs nustatė, jog į K. nurodytą vežimą tilpo - 2,44 m³, o į K. – 2,81 m³ medienos. Tvirtina, kad b.l.63 nuotraukoje esanti mediena nėra pagaliukai, tai yra 4 metrų ilgio rastai, kurie nėra skirti malkoms. Paaiškino, kad leidimų sausuoliams, vėjovartoms nereikia, bet nukentėjusiajam prašant išrašė, nes dokumentų reikia transportuojant medieną. Prieš išrašant leidimus medžių neatmatavo. J. A. per 10 jo darbo girininkijoje metų dėl medienos įsigijimo kreipėsi tik 1 kartą, jam buvo leista iš valksmų rinktis kirtimo atliekas, kalades, šakas. Kai suskaičiavo kainą, J. A. pasirodė per brangu ir jis neišsivežė tos medienos. Iki trijų metrų ilgio medieną galima vežtis be dokumentų, tik reikalaujama, kad asmuo turėtų nuosavybės dokumentus. J. A. gyvena netoli miško. Iki miško jam apie kilometras. Kai pravažiuoji keliu pro A. sodybą, nuo kelio nesimato A. tvarto, nei kas yra už tvarto.

Iš pagarsintų J. K. parodymų (b.l.114-115) matyti, jog liudytoja parodė, kad J. A. pažįsta 10 metų, jų santykiai geri. 2006 ar 2007 metais, vasarą, gal birželio mėnesį, ji buvo pas J. A. ir matė, kaip dvi dienas arkliniu vežimu jam buvo vežamos malkos. Malkas vežė G. K.. Ji matė tik G. K., daugiau su juo asmenų nebuvo. G. K. parvažiavus su malkomis, malkas iškrauti eidavo J. A.. Kiek buvo atvežta vežimų, iki kada malkos buvo vežamos - nurodyti negali. Malkų buvo atvežta apie 6-7 m³ , tačiau kiek tiksliai, pasakyti negali. Antrą dieną G. K. vėl vežė malkas, buvo su kažkokiu jai nepažįstamu vaikinu. Kiek buvo atvežta vežimų, iki kada malkos buvo vežamos - nurodyti negali, bet jie vežti baigė po pietų, dar buvo šviesu. Kad kas J. A. dar vežtų malkų, nematė. Kam malkos priklausė, nežino. 2010 m. rugsėjo 27 d., ji Kėdainių mieste sutiko J. A., kuris paprašė paliudyti, kad ji matė krūvelę malkų, kurias atvežė G. K.. Jai J. A. pasakius, kad prisimena, jog buvo nedidelė krūva malkų, J. A. jai nurodė, jog vežė tik 3 vežimus, tačiau kiek buvo atvežta vežimų ji nurodyti negali.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010-09-21 (b.l.1,9) pagal A. D. pareiškimą.

Iš nukentėjusiojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.32-35) matyti, kad A. D. parodė vietą miške, kurioje buvo sukrauta jo paruošta mediena – 27 m³ eglės ir 10 m³ liepos medienos, parodė dalį kelmų. Procesinis veiksmas fotografuotas.

Iš papildomo daiktų apžiūros protokolo (II tomas b.l.11-13) matyti, kad pakartotinai buvo apžiūrėti G. K. ir V. K. priklausantys arkliniai vežimai, matuotas vežimų ilgis, dugno plotis, aukštis. Dalyvaujant girininkui V. B. nustatyta, kad į G. K. vežimą vienu kartu gali būti pakauta apie 2,44 m³ 4 metrų ilgio medienos, o į V. K. vežimą gali būti pakrauta apie 2,81 m³ 4 metrų ilgio medienos (b.l.13).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo J. A. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo A. D., liudytojų G. K., V. B., A. Ž., V. K., K. S., M. Š., B. U., pagarsintais A. T., J. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais aukščiau paminėtais ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 metų balandžio mėnesio pabaigos iki 2007 metų liepos mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatyti, J. A., iš A. D. priklausančio miško sklypo (duomenys neskelbtini), per nenustatytą kiekį kartų pagrobė A. D. priklausantį turtą - bendros 6429,8 litų vertės paruoštos medienos: bendros 5519,8 litų vertės 25,09 m³ eglės medienos ir bendros 910 litų vertės 7 m³ liepos medienos. Be to, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, J. A., atvykęs pas G. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), siūlydamas sumokėti nenurodytą sumą pinigų, prašė G. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-11 Kėdainių rajono PK buvo apklaustas liudytoju, pakeisti savo parodymus, kad pastarasis 2007 metais iš A. D. priklausančio miško vežė tik sausuolius, o ne rastus, bei sumažinti vežtos medienos kiekį, tai yra darė poveikį liudytojui.

Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. A. pagrobė kaltinime nurodytą kiekį eglės ir liepos medienos. Nors J. A. paskutiniame teisiamajame posėdyje prisipažino, kad pagrobė 8 m³ eglės medienos ir jo skaičiavimais pavogtos medienos vertė yra virš 1000 Lt, kas ir taip jau sudaro BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kaltinamojo kaltę pagrobus visą kaltinime nurodytą 25,09 m³ eglės medienos ir 7 m³ liepos medienos kiekį įrodyta vienodais ir nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei šių asmenų parodymus patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjęs A. D. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku iš jo miško buvo pagrobtas ne kaltinamojo nurodytas medienos kiekis, bet apie 27 m³ eglės medienos ir apie 7 m³ liepos medienos, 3 m³ supjautos ir dėl to tik malkoms betinkančios liepos medienos nukentėjęs rado miške. Nukentėjęs parodė, jog 2007 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. buvo nuvažiavęs pas J. A., kuris neigė vogęs medieną, tačiau už J. A. tvarto matė apie 10 m³ medienos rastų, nors šiuo metu tokio jo matyto kiekio už J. A. tvarto nebelikę. Pats teisme apklaustas kaltinamasis neneigė, kad šiuo metu už jo tvarto likę rastai, apie 4 m³ eglės medienos, kurios ilgis 4 metrai, yra pavogti iš A. D. miško. Nukentėjęs patvirtino, kad J. A. už miško pasaugojimą leido pasirinkti šakų, tačiau rastų imti neleido ir tik atsitiktinumo dėka, 2008 m. žiemą, iš jo miške dirbusio G. K. sužinojo, kad iš jo miško pastarasis J. A. dvi dienas vežė rastus ir J. A. teigė, kad tai jo miškas, liepė pjaustyti rastus. Liudytojas G. K. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, paprašytas J. A., kuris tvirtino esantis miško savininku, kartu su A. T., iš miško, esančio netoli J. A. sodybos, J. A. dvi dienas arkliniu vežimu vežė eglės ir liepos medieną, kad vadovaujami J. A., be miške jau buvusių supjaustytų rastų, kitus rastus miške pjaustė patys, kad rastai iki perpjaunant buvo po 4-6 metrus, galėjo būti ir apie 7,5 metro ilgio, kad benzininį pjūklą turėjo J. A., kad per dieną mažiausiai J. A. galėjo suvežti 6, daugiausiai 8 vežimus medienos, kad į jo vežimą telpą apie 3 m³ medienos, kad medieną krovė už J. A. tvarto, kad pirmą dieną galėjo suvežti apie 20 m³ medienos, o antrą dieną apie 10 m³ medienos, kad J. A. jam sakė, jog medieną jam vežė ir K., kad tik atsitiktinai 2008 m. žiemą sužinojo, jog miškas, iš kurio jie J. A. vežė medieną, yra ne J. A., bet A. D.. Be to, liudytojas G. K. nurodė, kad prasidėjus ikiteisminiams tyrimui ir jį apklausus policijoje, pas jį atvažiavo J. A. ir prašė neliudyti pastarojo nenaudai, prašė keisti parodymus ir paliudyti, kad jis vežė malkas, o ne rastus, prašė nesakyti kokį kiekį medienos išvežė iš miško, siūlė už tai atlygį, o nesutikus vėliau pagrasino. Liudytojas A. Ž. patvirtino, jog 2008 m. žiemą, kartu su juo A. D. miške pakviestas dirbti G. K. atsisakė mišką pjauti motyvuodamas, kad tai yra J. A. miškas, iš kurio jis J. A. dvi dienas vežė storus rastus, kad pirmą dieną atvežė 7-8 vežimus, o antrą dieną mažiau. Visą tai jis papasakojo girdint ir J. A.. Tuo metu J. A. dar pasakė, kad jam medienos parvežė ir K. Be to, liudytojas A. Ž. patvirtino, jog ir jo J. A. prašė iš miško parvežti medienos, tačiau neparodžius dokumentų, jis jam medienos vežti nesutiko. Liudytojas A. Ž. parodė, jog jam G. K. pasakojo, kad pas jį buvo atvykęs J. A. ir prašė už atlygį paliudyti, kad J. A. vežtos medienos kiekis buvo mažesnis. Patvirtino, jog iš savo patirties žino, kad arkliniu vežimu, neskubant, per darbo dieną galima suvežti iki 40 m³ medienos. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, jog paprašytas J. A. iš, kaip nustatyta G. K. ir V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu procesinio veiksmo metu, A. D. miško parvežė 1 arklinį vežimą medienos, kurios tarpe buvo eglė ir liepa, kad J. A. tuo metu jam sakė, kad yra miško savininkas, kad policijoje sutiktas G. K. jam pasakojo, jog J. A. medieną iš miško vežė dvi dienas, nurodė, jog neskubėdamas per dieną savo vežimu suvežtų kokius 7 vežimus medienos. Liudytojas K. S. patvirtino, jog galimai aplinkybėse nurodytu laiku, paprašytas J. A., jam dviem dienom davė savo arklį malkoms vežti, o malkas dvi dienas nuo ryto iki vakaro vežė vežimą turintis jo žentas G. K. su A. T., sutinka, kad į vežimą be paaukštinimo gali tilti apie 2,44 m³ medienos. Iš ištirtų pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu apklauso A. T. parodymų matyti, jog pastarasis patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis su G. K., J. A. paprašyti, dvi dienas jam vežė medieną iš (duomenys neskelbtini) miško ir, kad J. A. sakė, jog miškas yra jo, parodė, jog vežė ne tik eglės medieną, bet ir liepos medieną. Liudytojas V. B., dirbantis girininku, nurodė, jog į jo apžiūrėtą G. K. arklinį vežimą gali tilpti 2,44 m³, o į V. K. – 2,81 m³ medienos, kas patvirtina nukentėjusiojo, medieną vežusių liudytojų parodymus dėl vežtos, o tuo pačiu ir pagrobtos kaltinime nurodytos medienos kiekio. Be to, girininkas patvirtino, kad už J. A. tvarto esanti mediena negali būti vadinama pagaliukais, tai nėra mediena malkoms, kaip tvirtino kaltinamasis, tai yra 4 metrų ilgio rastai. Liudytojas paaiškino, jog medieną iki 3 metrų ilgio galima vežtis be dokumentų. Taip pat nurodė, kad per jo 10 metų darbo girininkijoje laiką, J. A. iš girininkijos medienos nebuvo įsigijęs. Liudytoja M. Š. parodė, kad gyvena su J. A., prie 3 metus matė vežamas malkas, o J. A. policijoje jai liepė sakyti, kad vežė tik 3 vežimus malkų ir daugiau liepė nieko nesakyti. Iš ištirtų pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu apklausos J. K. parodymų matyti, jog ji prie 3 metus matė G. K. vežant J. A. malkas, malkos buvo vežamos dvi dienas, tačiau kiek laiko buvo vežama ir koks kiekis atvežtas, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau nurodė, jog 2010-09-27 sutiktas J. A. jos policijoje prašė paliudyti, kad ji matė tik krūvelę malkų ir pats J. A. jai teigė, jog vežė tik 3 vežimus. Be paminėtų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą įrodo ir aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, tai yra įvykio vietos apžiūra, kurioje fiksuoti išpjauti medžiai, jų skersmuo, rasta vežimo lenta; parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti, jog asmenys nurodė tą pačią vietą, iš kurios J. A. buvo vežama A. D. priklausanti mediena; G. K. parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu už J. A. priklausančio ūkinio pastato buvo rasti 10 eglinių, kaip patvirtino liudytoju apklaustas girininkas - rąstų, po 4 metrus ilgio, kurių skersmuo nuo 14 iki 29 cm, kuriuos J. A. pripažino atsivežęs iš A. D. miško; kaltinamojo kaltę įrodo ir apžiūrėti arkliniai vežimai, kuriais buvo pervežtas būtent kaltinime nurodytas medienos kiekis; kt. Priešingai nei teigė kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai G. K., V. K., A. T. patvirtino, kad be eglės medienos buvo vežama ir liepos mediena. Be to paties kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis turi benzopjūklus, patvirtino liudytojų parodymus, kad miške rastai prieš išvežant buvo pjaustomi, tai yra trumpinami.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų, kurie tvirtina, jog J. A. pagrobė kaltinime nurodytą medieną, parodymais. Pats kaltinamasis parodė, kad su byloje minimais liudytojais santykiai normalūs, todėl pagrindo jiems apkalbėti J. A., nėra. Tą patį tvirtino ir apklausti liudytojai. Be to, atsižvelgiant į G. K., A. Ž. parodymus, akivaizdu, kad medienos vagystės nusikaltimas išaiškėjo atsitiktinai. Liudytojų parodymai iš esmės vienodi, nuoseklūs, vienas kitą patvirtina, ko negalima pasakyti apie kaltinamojo parodymus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (b.l.98,122) tvirtino, kad pagrobė tik viso 4 m³ medienos, teisminio nagrinėjimo metu 2011-01-06 teismo posėdyje tvirtino, kad jo pagrobtos medienos kiekis - 6 m³, o 2011-04-27 paskutinio teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad jo pavogtos medienos kiekis – 8 m³.

Vertinant liudytojų J. K. ir M. Š. parodymus akivaizdu, kad šioms liudytojoms J. A. darė poveikį siekdamas nurodyti apie kokį medienos kiekį jos turėtų policijoje duoti parodymus. Tą teisiamojo posėdžio metu apklausta patvirtino M. Š., todėl teismas šių liudytų parodymus negali vertinti kaip patikimus, juolab, kad nei viena iš šių paminėtų liudytojų negalėjo pasakyti koks tiksliai medienos kiekis buvo atvežtas J. A.. Kadangi byloje dėl nusikalstamos veikos objekto specifikos nėra pakankami duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apskaičiuoti pagrobtos medienos kiekį, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, kas ir buvo padaryta prokurorui patikslinus kaltinimą, kuriame yra nurodytas teisiamojo posėdžio metu asmenų apklausų metu nustatytas mažiausias medienos kiekis, kuris buvo parvežtas J. A. pastarojo nurodymu. Teismo išnagrinėti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje, paneigia kaltinamojo parodymus, kuriais jis prisipažino pavogęs tik dalį eglės medienos, todėl teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, o ypač atlyginant turtinę žalą už visą padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjęs nurodė, kad medienos kaina paskaičiuota rinkos kainomis, kaltinamasis medienos įvertinimo iš esmės neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kaltinime nurodyto medienos įvertinimu, kuris iš esmės atitinka ir VĮ Kėdainių miškų urėdijos tinklalapyje skelbiamas 2007 m. mažmenines pjautinės medienos pardavimo kainas. Kaltinamojo veiksmai, jų dinamika iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po to, atskleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, kad J. A. iš anksto suplanavo ir aiškiai suvokė, jog neteisėtai grobia svetimą nuosavybę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. J. A. ir pats patvirtino, jog jis žinojo, kad grobia A. D. priklausančią medieną, o A. D. patvirtino, jog jis A. A. nedavė leidimo imti jo paruoštos medienos. Kadangi kaltinamasis pagrobtą medieną pasisavino, medieną naudojo ūkio reikmėms, todėl nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d. turi būti laikomas baigtu.

Byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J. A., policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl medienos vagystės, kaltinime nurodytu laiku, prašydamas policijoje jau liudytoju apklausto G. K. keisti parodymus nurodant mažesnį J. A. atvežtos medienos kiekį bei prastesnę medienos kokybę (kad vežė ne rastus, o malkas), bei žadėdamas už tai atsilyginti, o G. K. nesutikus keisti parodymų sutikęs G. K. ir jį pagąsdinęs, kaip galima suprasti iš teksto - „aš tau padarysiu vis tiek“, atkeršyti, siekė paveikti liudytoją, kad jis baudžiamojoje byloje duotu melagingus parodymus. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojo G. K. parodymai, bet ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo A. Ž. parodymai, taip pat, sugretinus tarpusavyje, ir liudytojos M. Š. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad jai J. A. taip pat nurodė, kokius parodymus ji turi duoti apklausiama policijoje, pagarsinti J. K. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad J. A. prašė jos liudyti, kad ji matė tik nedidelę krūvą medienos, bei jai pats teigė, kad buvo vežti 3 vežimai malkų, bet ir teismo jau nustatytos aplinkybės dėl pagrobto medienos kiekio. Visų šių įrodymų logiška grandinė rodo, kad J. A. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką teisingumui. Nėra pagrindo manyti, jog liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, be jokios aiškios priežasties, apklausiamas praėjus pakankamai daug laiko nuo medienos vagystės laiko, siektų apkalbėti kaltinamąjį ir klaidinti teisėsaugos institucijas. Tokios įtikinamos priežasties, kodėl G. K. galėtų apkalbėti kaltinamąjį, nenurodė ir pats kaltinamasis. Todėl teismas J. A. pasirinktą gynybos taktiką neprisipažįstant darius poveikį liudytojui, vertina kritiškai. Teismas taip pat jau pasisakė, kad J. A., nepripažindamas kaltinime nurodytos pavogtos medienos kiekio ir rūšies, siekė išvengti atsakomybės, o tuo tikslu davė tokius parodymus, kokius duoti norėjo įtikinti ir liudytoją G. K.. Akivaizdu, kad davęs J. A. prašomus parodymus liudytojas būtų užkirtęs kelią nustatyti byloje tiesą. Teismų praktikoje taikant BK 233 str. 1 d. pripažįstama, jog poveikis liudytojui gali būti daromas bet kokiais aktyviais veiksmais. Pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant atlygį ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Taigi BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus ir taip apsunkintų tiesos nustatymą. Šiuo tikslu veikė ir kaltinamasis J. A., įtikinėdamas liudytoją duoti melagingus parodymus. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad požymiai šios nusikalstamos veikos matyti ir išklausius M. Š. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad J. A. jai nurodė kokius parodymus ji turi duoti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Taigi įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis bandė paveikti liudytoją, kad šis duotų melagingus parodymus: prašydamas, nurodydamas keistinų parodymų turinį, žadėdamas atsilyginti. Akivaizdu, kad būdamas sveikas, J. A. suvokė, jog siekdamas paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus, jis elgiasi neteisėtai, nes tokiu būdu siekia pakreipti bylos tyrimą sau palankia linkme, trukdo įgyvendinti teisingumą, priimti teisingą sprendimą, klaidiną įkalbinėjamą asmenį ir tą suprasdamas, to siekė, todėl nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 233 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl kaltinamojo padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai buvo atlikti draudžiami veiksmai, kuriais jis siekė paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus, teikti melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekia savo tikslą.

Kadangi be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirti įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad J. A., pagrobęs svetimą turtą ir daręs poveikį liudytojui, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, abu nusikaltimai baigti; į padarytos veikos motyvus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – teistas 1995-01-25 pagal BK 148 str. 2 d., 234 str. 1 d. (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, grasinant šaunamuoju ginklu, neteisėtas ginklo, šaudmenų laikymas, realizavimas) – realia 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paleistas lygtinai 1999-02-27, teistumas išnykęs, administracinėmis nuobaudomis viso baustas 6 kartus, baustas už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, sveikas, pensininkas; atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją.

Teismas daro išvadą, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis iš buvusio teistumo išvadų nepadarė, nėra teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nėra priskirta sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, vadovaujantis teisingumo principu, nepriklausomai nuo to, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 3 d. - visiško sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, 74 metų amžiaus, teismas mano, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.122,123), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė (b.l.44) viso 24 473,20 Lt dydžio civilinį ieškinį: 9 473,20 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu prašė tenkinti visiškai. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad jo skaičiavimais, už medienos kiekį, kurį pavogęs jis pripažįsta, A. D. jis turi atlyginti virš 1000 Lt turtinę žalą.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais ar liudytojų parodymais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad A. D. dėl kaltinamojo J. A. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Nukentėjęs A. D. prašė priteisti tiek turtinės žalos, kiek nurodyta jo paskaičiavimuose, tai yra, kaip teismas gali suprasti - 9473,20 Lt (b.l.44-45) – 2233,20 Lt už išlaidas transportui, benziną ir tepalus benzopjūklams ruošiant medieną, 5940 Lt už pavogtus eglės rastus ir 1300 Lt už pavogtus liepos rastus (viso 7240 Lt už pagrobtą medieną). Teismas siūlė nukentėjusiajam pateikti jo ieškinį pagrindžiančius įrodymus, kreiptis dėl teisinės pagalbos, aiškino dėl galimybės gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau to nukentėjusysis nepadarė, motyvuodamas, kad jo paskaičiavimuose viskas aiškiai surašyta ir kitokių įrodymų jis pateikti neturi. Kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad J. A. pagrobė A. D. priklausančios medienos, kurios bendra vertė 6429,8 litų (5519,8 litų vertės 25,09 m³ eglės medienos ir 910 litų vertės 7 m³ liepos medienos), tai A. D. ieškinys dalyje dėl pagrobtos medienos (7240 Lt) tenkintinas iš dalies, A. D. priteisiant teismo nustatytą kaltinime nurodytą pagrobtos medienos vertę, tai yra 6429,80 Lt. Ieškinys dalyje dėl 2233,20 Lt medienos paruošimo išlaidų atlyginimo atmestinas, nes nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, į nupjautos medienos rinkos kainą įskaičiuojamos ir medienos ruošos išlaidos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš kaltinamojo J. A. nukentėjusiajam A. D. priteistina 6429,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 3043,40 Lt turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė (forma, rūšis); 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis (turimas turtas, gaunamos pajamos, gebėjimas gauti pajams, įsigyti turto, kt.); 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusysis prašė jam priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos ir paaiškino, kad sunkiai dirbo ruošdamas medieną, sugaišo pakankamai daug laiko, iš medienos svajojo pasistatyti medinį namą tėvonijoje, atvykęs ir pamatęs, kad jo paruošta mediena yra pavogta, savo jėgomis važinėjo ir klausinėjo kas galėjo pavogti jo turtą, važinėjo į policiją, kur iš jo net kelis kartus nebuvo priimtas pareiškimas, tai yra patyrė nepatogumus, iš kaltinamojo patyrė gąsdinimus grasinant pistoletu, kuomet norėjo išsiaiškinti kam priklauso pas kaltinamąjį esanti mediena, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė kaltinamasis, kuri pasirodė tikrai esanti pavogta iš A. D., dėl įvykio nervinosi, pergyveno. Visa tai atitinka CK 6.250 str. prasmę ir patvirtina, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tai yra nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo turto atžvilgiu buvo padaryta tyčinė savanaudiška nusikalstama veika. Nors tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra nustatytas priežastinis ryšys bei nustatyta, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikaltęs visiškai nesigailėjo, net ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi ciniškai, įžūliai, nemandagiai, kas, akivaizdu, nukentėjusįjį dar labiau įžeidė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis medienos paruošimo metu nebuvo tokio amžiaus, kuomet bet kokie darbai yra atliekami pakankami nesunkiai, jų atlikimui nereikia įdėti daug jėgų ir jėgos lengviau atsistato, todėl teismas supranta nukentėjusiojo nusivylimą ir pykti. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokios vertybės ir kokiu būdu buvo pažeistos. Šiuo atveju buvo pažeista nuosavybės teisė, turtiniai nukentėjusiojo interesai (nukentėjusiajam neatsirado kokios nors fizinio pobūdžio pasekmės - tai yra kūno sužalojimai ar susargdinimai), nusikaltimas padarytas slaptai (ne atvirai grobiant ar grobiant plėšimo būdu, kas nusikaltimą daro pavojingesniu). Šiose bylose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, todėl nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į padarytos turtinės žalos dydį ir jos atlyginimą. Kaltinamasis, nors teigdamas, jog turi galimybę, per visą bylos nagrinėjimo laiką nukentėjusiajam neatlygino nei vieno lito padarytos turtinės žalos. Būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį: jis yra pensininkas, 74 metų amžiaus, tačiau, kaip pats paaiškino, auginantis gyvulius, gaunantis pajamas ir už žemę, galintis sau leisti pirkti automobilius. Visa tai teismui kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip ypač sunkios,

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad A. D. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 2000 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija už nukentėjusiajam padarytą skriaudą atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktinai įrodymai. G. K. vežimas ir vežimo lenta (b.l.52-55,57), V. K. vežimas (b.l.75-78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkams. A. D. priklausantys rastai (10 vnt.), esantys pas J. A. (b.l.105), nukentėjusiajam pareiškus, kad jie supuvę ir jis atsisako juos pasiimti, laikytini beverčiais.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš J. A. priteistini 50,57 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas) ir BK 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojui), ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskiras bausmes sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1,2,7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, įpareigojant J. A. per 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. D. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo A. D. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – G. K. ir V. K. vežimus, G. K. vežimo lentą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkams.

Priteisti iš J. A. 6429,80 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis litus 80 ct) turtinės žalos ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. D. naudai.

Priteisti iš J. A. 52,50 Lt (penkiasdešimt du litus 50 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.