Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad būtent atsakovės, kaip namo administratorės, veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, kadangi administratorei tenka pareiga numatyti bendro naudojimo inžinierinių vamzdynų apžiūrą, arba samdyti minėtų vamzdynų techninį prižiūrėtoją, kuris minėtą apžiūrą turėjo atlikti. Atsakovė, kaip namo administratorius, turėjo pareigą informuoti daugiabučio namo bendrasavininkus apie esamą vamzdynų būklę. Tačiau duomenų, jog namo administratorius domėjosi apie bendro naudojimo inžinerinę įrangą, šildymo sistemų būklę, byloje nėra. Daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1963 metų statybos, bendro naudojimo inžinerinės ir šildymo sistemų garantinis laikotarpis sudaro apie 30-40 metų, todėl akivaizdu, jog įvykio metu 2018 metais, inžinerinių sistemų garantinis laikotarpis buvo jau senai pasibaigęs. Taigi, šiuo atveju namo administratorius turėjo būti itin aktyvus, imdamasis veiksmų – keisti vamzdyną arba stebėti jo būklę, tam kad išvengti avarinės situacijos. Šiuo atveju, atsakovė buvo pasyvi, savo atsakomybę perkeldama trečiajam asmeniui – techniniam prižiūrėtojui, toks atsakovės neveikimas ir yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Pažymėjo, jog dėl besąlyginės išlaidos dydžio atsakovė negali reikšti abejonių, kadangi draudikas reiškia reikalavimą subrogacijos pagrindu, ieškovės nuomone, žala yra įrodyta, dėl netinkamos inžinerinės sistemos priežiūros, neužkertant kelio avarinei situacijai, tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Paaiškino, jog 28,96 Eur besąlyginė išskaita pagal pastatų draudimą gali būti netaikoma, jeigu yra žinomas kaltininkas. Šiuo atveju, kadangi kaltininkas buvo numanomas, todėl draudikas priėmė sprendimą taikyti mažesnę besąlyginę išskaitą, t.y. 28,96 Eur draudimo taisyklėse Nr. 067 numatytais atvejais. Be to, pagal 2018 metų Šilumos priežiūros žurnalą bendro naudojimo inžinerinės sistemos apžiūra buvo atlikta 2018 m. balandžio 18 d., kitas apžiūros įrašas atliktas 2019 m. sausio 7 d., jokių kitų duomenų, kokia patikra buvo atliekama per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. sausio 7 d., byloje nėra, kai tuo tarpu, periodinės apžiūros turi būti atliekamos kas 2-3 mėnesiai, o nustačius vamzdynų nusidėvėjimą – kas mėnesį. Namo administratorius netinkamai vykdė savo funkcijas, darbų vykdytojas buvo įsipareigojęs teikti apžiūros duomenis, ar tokia informacija buvo pateikta administratoriui, daugiabučio savininkams, tokių duomenų byloje nėra, mano, kad atsakovė šiuo atveju veikė aplaidžiai. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė G. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administravimo veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti daugiabučių namų administravimo įstatai numato administratoriaus pareigą organizuoti paslaugų pirkimus, sudarant sutartis su namo bendro naudojimo objektų priežiūra susijusius paslaugų pirkimus, sudaryti paslaugų pirkimo sutartis. Šiuo atveju, atsakovė 2006 metais su UAB „Lamberta“ sudarė šildymo sistemos ir karšto vandens priežiūros sutartį, kuriai ir buvo pavesta ginčo namo šildymo sistemos priežiūros funkcija. Atsakovės, kaip namo administratoriaus, pareiga įtraukti daugiabučio namo bendrasavininkus į jų turto valdymą, informuoti juos apie realią būklę. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl namo bendro naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, ar pakeitimo, administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl privalomųjų inžinerinės sistemos priežiūros ir remonto įgyvendinimo. 2016 m. lapkričio 3 d. namo patalpų savininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad iki ginčo įvykio buvo organizuotas susirinkimas dėl renovacijos, vamzdynų, šildymo punktų atnaujinimo, dėl vamzdynų būklės ir poreikio remontuoti, tačiau susirinkimas neįvyko, nesurinkus pakankamai namo bendrasavininkų balsų skaičiaus. Atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus, pareigas, iš byloje pateikto 2017 m. rugpjūčio 17 d. statinio apžiūros akto matyti, kad atsakovė atliko kitų bendro naudojimo objektų priežiūrą, 2015-2016 metais apžiūros aktuose užfiksuotas vamzdynų nusidėvėjimo faktas, tačiau šiuo klausimu nebuvo priimti jokie bendrasavininkų sprendimai. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė eksploatuoti šildymo sistemos, todėl nėra vertinamas kaip defektas, kurį atsakovė be bendrasavininkų sutikimo turėjo pareigą pašalinti, kita vertus, visgi pareiga rūpintis turtu išlieka daugiabučio savininkams ir bendrasavininkai, disponuodami pateikta informacija, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl vamzdynų keitimo. Neteikiant šildymo sistemos ir karšto vandens techninio prižiūrėtojo UAB „Lamberta“ rekomendacijų, apžiūros aktų dėl vamzdynų avarinės būklės, administratorius neturi teisės savarankiškai, be bendrasavininkų sutikimo keisti vamzdyno. Šiuo atveju mano, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų bei jos neteisėtų veiksmų. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui, įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas Nr. 5. Apie įvykį 2018 m. gegužės 17 d. pranešta kompetentingai įstaigai UAB „Vitės valdos“ bei avarinei įstaigai UAB „Lamberta“. Numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – administratorius UAB „Vitės valdos“ (elektroninė byla (toliau - el. b.) ieškinio dok. Nr. CPB-10282 priedas „turto sunaikinimo, sugadinimo aktas“, „fotonuotraukos“).

2. Užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) pagrindu buvo apdraustas būsto draudimu (turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas) ieškovės, pagal tarp jos ir buto savininko I. V. (I. V.) sudarytą būsto draudimo sutartį Nr. TIA Nr. 381687821 (el. b. ieškinio dok. Nr. CPB-10282 priedas „Būsto draudimo liudijimas“).

3. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo sulietų tinkuotų ir dažytų svetainės lubų apgadinimus (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-10282 priedas „aktas“ ir kt.). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymais draudėjui I. V. (I. V.) dėl įvykusio įvykio išmokėjo 254,94 Eur dydžio draudimo išmoką (198,90 Eur buto remonto išlaidos + 85 Eur šviestuvui padaryta žala - 28,96 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką žalai atlyginti (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-10282 priedai „išmokos aktas, mokėjimo nurodymai, lokalinė sąmata“).

Dėl atsakovės atsakomybės

21. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

22. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

23. Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Vitės valdos“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

25. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės.

26. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

27. Patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

28. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

29. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

30. Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

32. Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, kad įvyko bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio avarija, o šios avarijos padarinius pašalino trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, kuri vykdė pastato šildymo bei karšto ir šalto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo darbus name adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui), būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, užtikrino bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

35. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į nurodytą atsakovės gyventojams pateiktą informaciją ir trečiojo asmens į bylą pateiktus 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. gyvenamojo namo apžiūros aktus nustatyta, jog jau 2015 m. gegužės 22 d. atsakovei buvo žinoma apie namo vamzdynų susidėvėjimą nuo 80 iki 100 procentų (paskirstomasis vamzdynas palėpėje buvo susidėvėjęs 80 procentų, karšto vandens ir paskirstomojo vamzdyno susidėvėjimas 100 procentų), kas įgalina teismą daryti išvadą, jog namo adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens vamzdynų būklė buvo beveik avarinė (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Atsakovės teigimu, žala atsirado dėl pačių gyventojų neveikimo, kadangi jie nepritarė namo modernizacijai, o 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimas dėl mažo dalyvių skaičiaus laikomas neįvykusiu. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta gyvenamojo namo apžiūros aktų po 2016 m. gegužės 23 d. Atsakovė paaiškino, jog po 2016 m. lapkričio mėnesio iki ginčo įvykio papildomi namo butų ir kitų patalpų susirinkimai/balsavimai raštu dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizuoti nebuvo, paaiškinti kodėl atsakovės atstovė negalėjo. Teismo nuomone, namo butų savininkams nepritarus namo modernizacijai, bendro naudojimo objektų administratorius UAB „Vitės valdos“ vadovaujantis teisės aktų jam priskirtomis pareigomis turėjo pareigą organizuoti namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų pastovias apžiūras, o vadovaujantis gyvenamojo namo apžiūros 2016 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. aktais ir žinodama apie vamzdynų 80-100 procentų nusidėvėjimą ir tai, kad vamzdynų būklė neatitiko Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklių ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių privalomųjų reikalavimų, imtis atitinkamų privalomųjų darbų (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 puktais).

37. Iš teismui pateikto 2016 m. lapkričio 18 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, jog atsakovė namo butų savininkus buvo informavusi apie namo šildymo ir vandentiekio paskirstomieji vamzdynų blogą būklę ir poreikį juos remontuoti, tačiau duomenų, kad po 2016 m. lapkričio atsakovė, gyventojams nepritarus renovacijai, būtų pakartotinai organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, žinodama apie labai blogą vamzdynų būklę būtų atlikusi periodinius vamzdyno būklės stebėjimus, pakartotinai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynus, sudariusi numatomų atlikti darbų planą, byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovė kaip namo bendrų objektų administratorė savo veikloje turi elgtis kaip kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Teismo nuomone, atsakovės veiksmai turint nurodytą informaciją apie vamzdynų nusidėvėjimą 80-100 procentų ir nevykdant jiems įstatymais pavestos pareigos dėl tinkamo namo bendro objektų administravimo ir priežiūros negali būti pateisinami atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, t.y., kad namo gyventojai 2016 metais buvo informuoti apie prastą vamzdynų būklę ir kad jie informacijos iš UAB „Lamberta“, kaip iš asmens vykdančio šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, dėl avarinės vamzdynų būklės ir poreikio juos keisti nebuvo sulaukusi.

38. Teismo nuomone, atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, t.y. kai paskutinį kartą buvo organizuotas gyvenamojo namo bendraturčių susirinkimas ir balsavimas paštu, nepateikė. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė nuo 2016 m. lapkričio iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno pastovia priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, pakartotinai teikusi informaciją gyventojams apie bendrojo naudojimo šilumos vamzdyno būklę, defektus, ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, sudariusi bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, nėra.

40. Teismas sutinka su ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, jog vien trečiojo asmens ir atsakovės į bylą pateikti dokumentai (pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas, 2016 m. lapkričio mėnesio neįvykusio gyventojų susirinkimo aktas, balsavimo raštu protokolas, 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. gyvenamojo namo apžiūros aktai) taip pat nepatvirtina, kad atsakovė kaip administruojanti namą įmonė tinkamai (rūpestingai) atliko administratoriaus pareigas siekiant išvengti 2018 m. gegužės 17 d. įvykio, t.y. neįrodo aplinkybių šalinančių atsakovės atsakomybę. Pažymėtina, kad pagal aptartas Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Teismas pažymi, kad namo administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams apsvarstyti, t.y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o kaip nustatyta iš bylos duomenų, kad atsakovė nuo 2016 m. lapkričio mėnesio būtų atlikusi atitinkamus veiksmus dėl vamzdynų priežiūros, defektų šalinimo plano sudarymo bei pakartotinai informavusi apie juos gyventojus, byloje nėra nustatyta (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynų būklė draudžiamojo įvykio dieną, t.y. 2018 m. gegužės 17 d. buvo labai bloga (80-100 procentų nusidėvėjusi) , o tai turėjo įtakos avarijos kilimui, todėl atsakovė kaip namo administratorė dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti, atlikti patikrinimus bei užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atlikto tinkamai į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens sistemų faktinė prižiūrėtoja buvo UAB „Lamberta“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6 punkte numatyta, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. (duomenys neskelbtini), namo šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pagal 2006 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ sudarytą Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180 vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 20 punkte nurodoma, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Vamzdyno būklę, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 1D-971 patvirtintu Statybos techninis reglamento (STR 1.07.03:2017) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, vykdo namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai sutartį dėl šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros su UAB „Lamberta“, neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)g. gyvenamajame name Nr. X esantis butas Nr. X buvo užlietas ir žala jam padaryta 2018 m. gegužės 17 d. trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, ir už kurio priežiūrą atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė.

43. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2018 m. gegužės 17 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, būtent šildymo sistemos vamzdžio, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio pagrindu 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 27 d. draudėjui bankinio mokėjimo nurodymais buvo išmokėta 254,94 Eur draudiminė išmoka (169,94 Eur + 85 Eur). Atsakovė teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl ieškovės atliktos 28,96 Eur besąlyginės išskaitos dydžio, kai pagal ieškovės sudarytą draudimo sutartį su draudėju buvo numatyta 40 Eur besąlyginė išskaita. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog esant numanomam draudiminio įvykio kaltininkui vadovaujantis draudimo taisyklėmis išskaita gali būti mažinama, kad ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Nurodė, jog draudimo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir draudėjo, o žalą prašoma priteisti iš už žalą atsakingo asmens subrogacijos pagrindu. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos paskaičiavimo, kad žalos sąmata sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sąmatų sudarymo programa, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė, pateikė išsamius paaiškinimus dėl besąlyginės išskaitos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą, įvertinus į 1,51 Eur nusidėvėjimą, iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 253,43 Eur žalos atlyginimo.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

44. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti ieškovei 9,83 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

46. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas (el. b. 2021 m. gegužės 17 d. į bylą pateiktas prašymas dok. Nr. DOK-21665 su priedais), todėl 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

48. Į bylą atsakovės prašymu įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas bei atstovavimą teismo posėdyje. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už jam suteiktą advokato padėjėjos teisinę pagalbą surašant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose iš viso patyrė 592 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. 2021 m. gegužės 6 d. į bylą pateiktas prašymas dok. Nr. DOK-20209 su priedais bei 2020 m. spalio 1 d. į bylą pateiktas prašymas dok. Nr. DOK- 38122).

49. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys (teisminio proceso dalyviai), kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai (ieškovui arba atsakovui – teismo pastaba (CPK 41 straipsnio 1 dalis)), su kuria jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo (trečiojo asmens) ir vienos iš proceso šalių (ieškovo arba atsakovo) materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, t. y. kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta konkrečia šalimi (ieškovu arba atsakovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Tokia trečiųjų asmenų samprata susijusi su CPK 47 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

50. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).

51. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Taigi, UAB „Lamberta“ palaikė atsakovės poziciją byloje, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovė. Tokios aplinkybės rodo, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovės pusėje. Teismas nusprendė ieškinį tenkino visiškai, t. y. paneigė atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) poziciją byloje.

52. Esant aptartoms teisinio reguliavimo ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistos, kadangi teismo sprendimas priimtas atsakovės, t. y. šalies, kurios interesus palaikė UAB „Lamberta“ nenaudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ 253,43 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 43 ct) turtinės žalos atlyginimo, 9,83 Eur (devynių eurų 83 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 263,26 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 26 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.