Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1051-889/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-07-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2A-1051-889/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08283-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1051-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08283-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, „IF P&C Insurance“, AS, Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 253,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 9,83 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” atstovas S. S. nustatė, kad trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui buvo aplietos svetainės patalpų lubos ir šviestuvas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir išmokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės), pagal kurias nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atkurti iki būklės, buvusios prieš pat įvykį, ir neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė lokalinėje sąmatoje, sudarytoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina – 198,90 Eur, o šviestuvui padaryta žala sudaro 85 Eur, ir išmokėjo 254,94 Eur dydžio draudimo išmoką (198,90 Eur buto remonto išlaidos + 85 Eur šviestuvui padaryta žala – 28,96 Eur besąlyginė išskaita).

1.2. Atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, kuri atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (šildymo sistemos vamzdyną), organizuoti jo remontą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl prašė priteisti iš atsakovės 253,43 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgiant į 1,51 Eur nusidėvėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ 253,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 9,83 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 263,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gruodžio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, kad įvyko bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio avarija, o šios avarijos padarinius pašalino trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, kuri vykdė pastato šildymo ir karšto ir šalto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo darbus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti.

2.2. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į atsakovės gyventojams pateiktą informaciją ir trečiojo asmens į bylą pateiktus 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. gyvenamojo namo apžiūros aktus, nustatyta, jog jau 2015 m. gegužės 22 d. atsakovei buvo žinoma apie namo vamzdynų susidėvėjimą nuo 80 iki 100 procentų (paskirstomasis vamzdynas palėpėje buvo susidėvėjęs 80 procentų, karšto vandens ir paskirstomojo vamzdyno susidėvėjimas buvo 100 procentų), tai leidžia daryti išvadą, jog namo šildymo ir karšto vandens vamzdynai buvo beveik avarinės būklės.

2.3. Iš teismui pateikto 2016 m. lapkričio 18 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, jog atsakovė namo butų savininkus buvo informavusi apie blogą namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų būklę ir poreikį juos remontuoti, tačiau duomenų, kad po 2016 m. lapkričio atsakovė, gyventojams nepritarus renovacijai, būtų pakartotinai organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, žinodama apie labai blogą vamzdynų būklę, būtų atlikusi periodinius vamzdyno būklės stebėjimus, pakartotinai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynus, sudariusi numatomų atlikti darbų planą, byloje nėra. Teismo nuomone, atsakovės veiksmai, turint informaciją apie vamzdynų nusidėvėjimą 80–100 procentų ir nevykdant įstatymuose nustatytos pareigos dėl tinkamo namo bendro objektų administravimo ir priežiūros, negali būti pateisinami atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl namo gyventojų neveikimo.

2.4. Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo labai bloga, tai turėjo įtakos avarijai kilti, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, dar iki žalos atsiradimo, vadovaudamasi įstatymų reikalavimais, turėjo pareigą imtis veiksmų ir namą nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau įrodymų, kad šias pareigas atsakovė atliko tinkamai, nepateikta.

2.5. Teismas nusprendė, jog atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą, taip sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai, ir tarp šio atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

2.6. Draudžiamojo įvykio pagrindu 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 27 d. draudėjui buvo išmokėta 254,94 Eur dydžio draudimo išmoka (169,94 Eur + 85 Eur). Atsakovė kėlė klausimą dėl ieškovės atliktos 28,96 Eur besąlyginės išskaitos dydžio, nes pagal ieškovės sudarytą draudimo sutartį su draudėju buvo numatyta 40 Eur besąlyginė išskaita. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos apskaičiavimo, besąlyginės išskaitos dydžio, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą nepateikė, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, įvertinus į 1,51 Eur nusidėvėjimą, tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovės atsakomybės klausimą, netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas teisines išvadas dėl atsakovės atsakomybės už ginčo įvykį.

3.2. Pažymi, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 2 d. sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180, kurios pagrindu pavedė trečiajam asmeniui vykdyti atsakovės prižiūrimų daugiabučių namų, tarp jų ir ginčo namo, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą.

3.3. Trečiasis asmuo 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. Namo apžiūros aktuose pateikė rekomendacijas atsakovei dėl poreikio atlikti susidėvėjusio paskirstomojo šildymo sistemos vamzdyno remonto darbus. Įgyvendindama prižiūrėtojo rekomendacijas, atsakovė 2016 m. lapkričio 3 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuris neįvyko nesusirinkus reikiamam patalpų savininkų skaičiui, ir kurio metu savininkai buvo supažindinti su namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų būkle ir poreikiu jį remontuoti. Atsakovė taip pat pateikė 2016 m. lapkričio 18 d. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, jame užfiksuota, jog atsakovė, įvertinusi pastato eksploatacijos laiką, susidėvėjusios inžinerinės įrangos ir kitų pastato bendrojo naudojimo objektų būklę, organizavo namo bendraturčių balsavimą raštu dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau balsavimas raštu taip pat neįvyko, sprendimai nebuvo priimti, nesant pakankamo savininkų balsų skaičiaus.

3.4. Po 2016 m. atsakovė iš trečiojo asmens negavo jokių pakartotinių apžiūros aktų ar kitokios formos dokumentų, kuriuose būtų konstatuota šildymo sistemos priežiūros avarinė būklė ir nustatytas poreikis nedelsiant, nesant savininkų pritarimo, organizuoti remonto darbus. Atsakovė pabrėžia, jog administratorė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius ir su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Teismų praktikoje pažymima, kad norminių aktų pagrindu atsiradusios prievolės administratoriui nėra tokios apimties, jog administratorius galėtų būti laikomas faktiniu ir realiu statinių valdytoju, t. y., kad administratorius savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės veiksmai neįrodo, jog ji tinkamai (rūpestingai) atliko administratorės pareigas, siekdama išvengti 2018 m. gegužės 17 d. įvykio. Atsakovės nuomone, ši teismo išvada ne tik pagrįsta netinkamu įrodymų byloje vertinimu, bet ir prieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodyti laiko intervalai, kuriais valdytojas privalo organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimus / balsavimus raštu ir jų metu pristatyti tuos pačius apžiūrų rezultatus.

3.6. Atsakovės vertinimu, teismas padarė deklaratyvias išvadas dėl namo šildymo ir karšto vandens vamzdynų „beveik avarinės būklės“. Inžinerinės įrangos avarinę būklę gali konstatuoti tik kompetentingi specialistai. Atsakovė negali ir neturi pagrindo pripažinti įrangos būklę avarine ir savo iniciatyva vykdyti remonto darbus, remdamasis privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nesant įrodymų apie avarinę namo šildymo vamzdyno būklę, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti tokį inžinerinės įrangos nusidėvėjimo laipsnį.

3.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, visiškai nevertino atsakovės argumentų dėl pagrindo sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį, iš šios sumos išminusuojant 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, tačiau teismas turėjo aiškintis, kuris Draudimo taisyklių punktas reglamentuoja šį klausimą, ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą, nurodydamas konkretų Draudimo taisyklių punktą, sudarantį pagrindą sumažinti besąlyginę išskaitą. Atsakovės nuomone, šiuo aspektu teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Ieškovė laikosi pozicijos, jog teismas pagrįstai nustatė, kad bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarija lėmė žalos atsiradimą, o šį įvykį sąlygojo būtent ta aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas. Skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, jog atsakovei buvo žinoma apie namo vamzdynų susidėvėjimą nuo 80 iki 100 procentų. Šios aplinkybės leido teismui nuspręsti, jog namo šildymo ir karšto vandens vamzdynai buvo beveik avarinės būklės, taigi atsakovė turėjo pareigą veikti itin aktyviai, kad bendrojo naudojimo vamzdynas būtų suremontuotas ir atitiktų mechaninio atsparumo kriterijus.

4.2. Atsakovė neturi teisės prašyti sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydžio besąlyginės išskaitos, numatytos draudimo sutartyje, dydžiu, nes atsakovė nėra draudimo sutarties šalis, ir jai negali būti taikomos draudimo sutarties nuostatos. Priteistino žalos atlyginimo dydžio sumažinimas besąlyginės išskaitos dydžiu reikštų draudimo sutarties sąlygų taikymą atsakovei, o tai prieštarautų teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2018 m. gegužės 17 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui, įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Apie įvykį 2018 m. gegužės 17 d. pranešta kompetentingai įstaigai UAB „Vitės valdos“ ir avarinei įstaigai UAB „Lamberta“.

8. Užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) pagrindu buvo apdraustas būsto draudimu, ieškovei ir buto savininkui I. V. (I. V.) sudarius Būsto draudimo sutartį Nr. TIA381687821.

9. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo užlietų tinkuotų ir dažytų svetainės lubų apgadinimus. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymais draudėjui I. V. išmokėjo 254,94 Eur dydžio draudimo išmoką (198,90 Eur buto remonto išlaidos + 85 Eur šviestuvui padaryta žala – 28,96 Eur besąlyginė išskaita).

10. Atsakovė daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus. (duomenys neskelbtini), namo šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą 2006 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ sudarytos Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 180 pagrindu vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“.

11. 2016 m. lapkričio 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų neįvykusio susirinkimo akte nurodyta, kad buvo sprendžiami klausimai dėl bendro naudojimo patalpų (pastogės ir rūsio) inventorizacijos, daugiabučio namo kompleksinės renovacijos galimybės. Susirinkimas neįvyko, nes dalyvavo mažiau nei ½ daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų.

12. 2016 m. lapkričio 18 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad buvo svarstyta dėl sprendimo dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje „Jessica“, investicijų plano ir pastato energetinių sertifikatų prieš ir po renovacijos parengimo, įgaliojimo daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui administruoti, įgaliojimo suteikimo ir atlyginimo nustatymo, dėl tolesnės projekto įgyvendinimo tvarkos ir kitų klausimų. Įteikti (išsiųsti) 23 biuleteniai, gauti 3 biuleteniai, išvada dėl balsavimo – neįvykęs.

13. Atsakovė, teikdama papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad po 2016 m. lapkričio mėnesio iki ginčo įvykio (2018 m. gegužės 17 d.) namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai / balsavimai raštu nebuvo organizuojami.

14. 2015 m. gegužės 22 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I pusmečio atliktos apžiūros akte Nr. 6 nurodyta, kad „vidaus šildymo sistemos paskirstomasis vamzdynas palėpėje susidėvėjęs 80 procentų, paskirstomojo vamzdyno izoliacija susidėvėjusi 100 procentų ir neatitinka ĮŠIĮT 2 punkto reikalavimų, nėra stovų uždaromųjų armatūrų, balansavimo armatūrų (neatitinka privalomųjų reikalavimų ŠT ir ŠVĮPT 302 punkto), stovų drenažų, bendro naudojimo patalpose priėjimo galimybės problematiškos, rūsio, palėpės patalpų sandarumą tikslina administratorius; karšto vandens paskirstomasis vamzdynas susidėvėjęs 100 procentų, paskirstomojo vamzdyno izoliacija susidėvėjusi 100 procentų ir neatitinka ĮŠIĮT 2 punkto reikalavimų, nėra stovų uždaromųjų armatūrų, gyvatukų stovų nuorinimo, balansavimo armatūrų (neatitinka privalomųjų reikalavimų ŠT ir ŠVĮPT 342 punkto), bendro naudojimo patalpose priėjimo galimybės problematiškos.“. 2016 m. gegužės 23 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. 6 nurodyta analogiška informacija dėl vamzdynų būklės.

15. Trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pateiktuose 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gegužės 11 d. Šilumą vartojančių įrenginių bandymo hidrauliniu slėgiu aktuose nurodyta, kad valdymo (įvado) mazguose ir šildymo sistemose bandymų metu slėgis per 5 min. nesumažėjo. Nepastebėta rasojimo per suvirintas siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų. Trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pateiktuose 2017 m. spalio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d. Pastato parengties šildymo sezonui aktuose nurodyta, kad atlikus profilaktinius darbus pastato šilumos įrenginiai paruošti 2017 / 2018, 2018 / 2019 metų šildymo sezonams; iš pateikto 2017 / 2018 metų Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo matyti, kad periodiškai (kas mėnesį ir dažniau) buvo fiksuojami šilumos punkto prietaisų rodmenys, atliekamos kontrolinės, planinės ir eilinės apžiūros ir patikros.

16. Atsakovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 18 d. statinio apžiūros aktą Nr. PM/VV-17/08/18-1, iš kurio matyti, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta kasmetinė periodinė statinio, pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra (apžiūrėtos sienos (fasadas) ir bendro naudojimo patalpos, pamatai ir nuogrindos, rūsys, stogas, lietaus nuvedimas, kaminai, bendrojo naudojimo elektros sistema ir kt.), užfiksuoti pastato defektai ir gedimai, pateiktos galimos rekomendacijos. Įvertinimo skalė: 4 – geras, 3 – patenkinamas, 2 – blogas (per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti), 1 – labai blogas (būtina remontuoti nedelsiant, egzistuoja pavojus žmonių sveikatai arba galimi dideli ekonominiai nuostoliai dėl papildomų pastato pažeidimų). Vertinimu „labai blogas“ (1) įvertinta bendrojo naudojimo elektros sistema, kiti apžiūros objektai (sistemos) įvertinti vertinimais „blogas“ (2) arba „patenkinamas“ (3).

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalą sukėlė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos.

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė.

19. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

20. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

21. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, kad įvyko bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio avarija, o šios avarijos padarinius pašalino trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, vykdanti pastato šildymo ir karšto ir šalto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo darbus name.

22. Atsižvelgiant į nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

23. Atsakovė, neigdama savo atsakomybę dėl kilusios žalos, pažymi, jog su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 2 d. sudarė šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180, kurios pagrindu pavedė trečiajam asmeniui vykdyti atsakovės prižiūrimų daugiabučių namų, tarp jų ir ginčo namo, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą. Trečiasis asmuo 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. Namo apžiūros aktuose pateikė rekomendacijas atsakovei dėl poreikio atlikti susidėvėjusio paskirstomojo šildymo sistemos vamzdyno remonto darbus. Įgyvendindama prižiūrėtojo rekomendacijas, atsakovė 2016 m. lapkričio 3 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuris neįvyko nesusirinkus reikiamam patalpų savininkų skaičiui ir kurio metu savininkai buvo supažindinti su namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų būkle ir poreikiu jį remontuoti. Atsakovė taip pat pateikė 2016 m. lapkričio 18 d. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, jame užfiksuota, jog atsakovė, įvertinusi pastato eksploatacijos laiką, susidėvėjusios inžinerinės įrangos ir kitų pastato bendrojo naudojimo objektų būklę, organizavo namo bendraturčių balsavimą raštu dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau balsavimas raštu taip pat neįvyko, sprendimai nebuvo priimti, nesant pakankamo savininkų balsų skaičiaus. Po 2016 m. atsakovė iš trečiojo asmens negavo jokių pakartotinių apžiūros aktų ar kitokios formos dokumentų, kuriuose būtų konstatuota šildymo sistemos avarinė būklė ir nustatytas poreikis nedelsiant, nesant savininkų pritarimo, organizuoti remonto darbus. Atsakovė pabrėžia, jog neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, susijusių su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, įgyvendinimo, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės veiksmai neįrodo, jog ji tinkamai (rūpestingai) atliko administratorės pareigas, siekdama išvengti 2018 m. gegužės 17 d. įvykio. Atsakovės nuomone, ši teismo išvada ne tik pagrįsta netinkamu įrodymų byloje vertinimu, bet ir prieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodyti laiko intervalai, kuriais valdytojas privalo organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimus / balsavimus raštu ir jų metu pristatyti tuos pačius apžiūrų rezultatus.

24. Be to, atsakovės vertinimu, teismas padarė deklaratyvias išvadas dėl namo šildymo ir karšto vandens vamzdynų „beveik avarinės būklės“. Inžinerinės įrangos avarinę būklę gali konstatuoti tik kompetentingi specialistai. Atsakovė negali ir neturi pagrindo pripažinti įrangos būklę avarine ir savo iniciatyva vykdyti remonto darbus, remdamasis privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nesant įrodymų apie avarinę namo šildymo vamzdyno būklę, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti tokį inžinerinės įrangos nusidėvėjimo laipsnį.

25. Pasisakydama dėl nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytų atsakovės argumentų pagrįstumo, kolegija pažymi, jog pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

26. Nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą 2006 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ sudarytos Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 180 pagrindu vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. Remiantis nutarties 20 punkte ir 25 punkte nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, nors ir sudariusi sutartį dėl šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros, lieka saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų netinkamai vykdęs sutartyje jam numatytas pareigas. Iš 2015 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktų nustatyta, jog jau 2015 m. gegužės 22 d. atsakovei buvo žinoma apie namo vamzdynų susidėvėjimą nuo 80 iki 100 procentų (paskirstomasis vamzdynas palėpėje buvo susidėvėjęs 80 procentų, karšto vandens ir paskirstomojo vamzdyno susidėvėjimas buvo 100 procentų). Iš 2016 m. lapkričio 3 d. neįvykusio susirinkimo akto matyti, jog administratorės atstovas informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus, kad namo šildymo ir vandentiekio paskirstomieji vamzdynai yra blogos būklės ir juos būtina remontuoti. Taigi atsakovė buvo informuota apie namo vamzdynų būklę ir suvokė poreikį juos remontuoti.

27. Atsakovė laikosi pozicijos, jog po 2016 m. atsakovė iš trečiojo asmens negavo jokių pakartotinių apžiūros aktų ar kitokios formos dokumentų, kuriuose būtų konstatuota šildymo sistemos priežiūros avarinė būklė, ir nustatytas poreikis nedelsiant, nesant savininkų pritarimo, organizuoti remonto darbus. Pabrėžia, jog neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Kaip jau minėta, 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimas neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti gyvenamojo namo apžiūros aktai po 2016 m. gegužės 23 d. Atsakovė paaiškino, jog po 2016 m. lapkričio mėnesio iki ginčo įvykio papildomi namo butų ir kitų patalpų susirinkimai / balsavimai raštu dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizuoti nebuvo. Kolegijos nuomone, tokie administratorės veiksmai, žinant, jog vamzdynų būklė yra bloga, neatitinka Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklių ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių privalomųjų reikalavimų, yra nepakankami. Nors atsakovė nurodo, jog po 2016 m. negavo iš trečiojo asmens jokių dokumentų, kuriuose būtų konstatuotas poreikis, nesant savininkų pritarimo, organizuoti remonto darbus, kolegijos nuomone, tai nepateisina administratorės neveikimo. Akivaizdu, jog, neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad vamzdynų būklė nepakito ir būtina juos remontuoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, nepaisydama to, kad namo butų savininkai nebuvo pakankamai aktyvūs, susirinkimas ir balsavimas raštu dėl namo modernizacijos neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus, bendro naudojimo objektų administratorė privalėjo veikti pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų reikalavimus, organizuoti namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų apžiūras ir imtis atitinkamų darbų (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 punktai).

28. Reglamente numatyta, jog pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate auditą ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo duomenis ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis, gautus 88.6 papunktyje nurodyta tvarka, nustatomi privalomieji pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo, gyvenamojo namo atnaujinimo (remonto) darbai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojo nustatyta tvarka planuojamas ir organizuojamas jų įgyvendinimas (Reglamento 97 punktas).

29. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, organizuoja daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, gavusi informaciją apie vamzdynų būklę – 80–100 procentų nusidėvėjimą, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų pakartotinai organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, atlikusi periodinius vamzdyno būklės stebėjimus, pakartotinai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynus, sudariusi numatomų atlikti darbų planą. Atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas tuo, kad ji nebuvo sulaukusi informacijos iš UAB „Lamberta“ dėl avarinės vamzdynų būklės ir poreikio juos keisti, o namo gyventojai 2016 metais buvo informuoti apie prastą vamzdynų būklę ir poreikį juos remontuoti.

30. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynų būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo labai bloga, tai turėjo įtakos avarijai kilti, atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą imtis veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau įrodymų, kad šias pareigas atliko tinkamai, nepateikė.

31. Atsakovė kitų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus neteisėtus veiksmus, apeliaciniame skunde nekvestionuoja. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo šildymo sistemos vamzdynų, neužtikrino, kad jie atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, nesudarė privalomųjų darbų plano, neinicijavo pakartotinių gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

32. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudžiamojo įvykio pagrindu 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 27 d. draudėjui bankinio mokėjimo nurodymais buvo išmokėta 254,94 Eur dydžio draudimo išmoka (198,90 Eur buto remonto išlaidos + 85 Eur šviestuvui padaryta žala – 28,96 Eur besąlyginė išskaita).

33. Atsakovė nesutinka su ieškovės atliktos 28,96 Eur besąlyginės išskaitos dydžiu: jos teigimu, turėjo būti pritaikyta draudimo sutartyje numatyta 40 Eur besąlyginė išskaita.

34. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai – nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015). Subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, t. y. prievolę, kylančią iš delikto, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, nes turi būti nustatyta, jog įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Išaiškinimas, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo išmokos neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui išlaidas, kurias šis patyrė dėl to, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino žalą nukentėjusiajam. Taigi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė apskaičiuotos žalos dydį, posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog, esant numanomam draudžiamojo įvykio kaltininkui, vadovaujantis draudimo taisyklėmis, išskaita gali būti mažinama, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. 2018 m. gegužės 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytas numanomas už įvykį atsakingas asmuo – administratorė UAB „Vitės valdos“. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atlygintinos žalos dydis viršija nuostolių dydį, neįrodė pagrindų neatlyginti žalos arba ją sumažinti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl konkrečios žalos atlyginimo sumos priteisimo laikė įrodytu ir jį tenkino.

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ir pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jokių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto ir dydžio nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė