Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, jos metu A. Ž. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 25 d.

Konfiskuota transporto priemonė „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.00 val., kelio (duomenys neskelbtini) 121 km 500 m atkarpoje, (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2024 m. balandžio 15 d. 00.19 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. advokatas gynėjas M. Venckus neginčija nuteistajam A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies – arešto bausmės, tačiau prašo sumažinti jam paskirtos arešto bausmės dydį ir / arba sumažinti ir 9 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taikant tokiam pat laikotarpiui intensyvią priežiūrą; konfiskuoti iš A. Ž. 450 Eur automobilio „VolvoV40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir automobilį grąžinti.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

7.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

7.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

7.3. Skirdamas bausmės rūšį nuteistajam A. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, į jo nustatytą ne tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad A. Ž. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepraėjus nei metams laiko po to, kai 2022 m. spalio 24 d. buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 5 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, ir 2023 m. balandžio 24 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro kaip atlikęs bausmę. Ir tai parodo, kad jis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, yra linkusi nusikalsti asmenybė. Akcentuotina, kad teismo skiriama bausmė negali būti paranki nuteistajam, juolab, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis turėjo visas galimybes gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau, atsižvelgiant į jo elgesio pasekmes akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo susiformavusio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl akivaizdu, kad savo nusikalstamais veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių, bei aplinkybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai nesukėlė padarinių, visiškai nemažina jo kaltės dėl padaryto tyčinio pavojingo nusikaltimo, numatyto būtent BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.4. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytą ne tik jo atsakomybę lengvinančią, bet ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisingai ir pagrįstai nustatė arešto bausmės dydį, kuris tik nežymiai viršija šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė būtent į tai, kad nuteistojo šeimoje auga 5 nepilnamečiai vaikai, prie kurių išlaikymo jis prisideda, todėl padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant A. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą, bei, atsižvelgiant į nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, pagrįstai ir teisėtai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas ilgesniam laikotarpiui nei numatytas šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis (BK 75 straipsnio 1 dalis), kartu, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Dėl automobilio konfiskavimo

8. Apeliaciniu skundu prašoma konfiskuoti iš nuteistojo A. Ž. 450 Eur automobilio „VolvoV40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir automobilį grąžinti A. Ž..

8.1. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

8.2. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021).

8.4. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, automobilis „VolvoV40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuteistajam A. Ž., o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad konfiskavus automobilį, nuteistasis dėl sunkios finansinės padėties negalės įsigyti kitos transporto priemonės, visiškai nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju konfiskuoti automobilį būtų netikslinga, bet tikslinga išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, juolab, kai nuteistasis A. Ž. turi gausią šeimą ir registruotas tik Užimtumo tarnyboje, bei neturi apskritai pakankamai pajamų. Ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, ir ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, siekdamas būtent užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, teisėtai ir pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

9. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.