Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14295-465/2019 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei I. V. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą buvo apdraudęs draudėjo UAB „Kurima“ kilnojamąjį įmonės turtą. 2015 m. birželio 14 d. pranešimu apie apdraustą sužalotą turtą draudėjas pranešė ieškovui. 2015 m. birželio 15 d. surašytas Defektinis aktas. Pagal šį draudiminį įvykį draudikas apskaičiavo padarytus nuostolius, 2015 m. rugsėjo 17-22 dienomis draudėjui UAB „Kurima“ išmokėjo 5.175,46 EUR draudimo išmoką. Nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš kurių įvyko vandens pratekėjimas, priklausė B. P., kuriai 2018 m. vasario 9 d. mirus, 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas apie kreditorinį reikalavimą informavo mirusiosios B. P. įpėdinius, pateiktu Vilniaus miesto 6 notarų biurui raštu. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu nuo 2018 m. gegužės 15 d. minėtas butas atiteko atsakovei I. V. (I tomas b. l. 4-28). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis B. P. nuo 2019 m. kovo 19 d. pripažinta neveiksnia, globėja paskirta I. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų ir nagrinėjimo ribų

17. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovė I. V. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuojama tik dėl ieškovo kaip kreditoriaus netinkamo pasirinkto įpėdinių informavimo būdo CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir dėl netinkamai pritaikytų teisės nuostatų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą. Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, atsakovės apeliaciniu skundu nėra ginčijamas žalos susidarymo priežastys, žalos dydis, dėl to apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliantė neginčija apylinkės teismo sprendimo dėl priteistos 5.175,00 EUR sumos, kuri neatitinka ieškinyje nurodytos sumos (ieškiniu prašoma priteisti 5.175,46 EUR sumą ), apie tai nenurodama ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl to apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl šios sprendimo dalies pakeitimo ar tikslinimo, nes apeliacinės instancijos tesimas negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo (CPK 313 straipsnis).

Dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimo pateikimo įpėdiniams

18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies išvada apie tinkamą kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo pateikimą atsakovei, apeliantė nurodė, jog apylinkės teismas padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai išaiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas, nes įstatyme įtvirtintas aiškus, išsamus ir baigtinis sąrašas asmenų, informuotinų apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui, t. y. priėmusieji palikimą įpėdiniai, testamento vykdytojas arba palikimo administratorius.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

20. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

21. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).

23. Išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.

24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE 2018 m. balandžio 25 d. pranešimu pateiktu Vilniaus miesto 6 notarų biurui, tai patvirtina ir 2018 m. gegužės 2 d. notarų biuro raštas Nr. 2-14, informavo galimus įpėdinius apie galiojantį kreditorinį reikalavimą. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas apie kreditorinį reikalavimą mirusiosios B. P. įpėdinius informavo per nustatytą 3 mėnesių terminą (testatorė B. P. mirė 2018 m. vasario 9 d.). Kadangi ieškovas informavo apeliantę apie savo reikalavimus nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nenustatytas termino praleidimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog be jau minėto pranešimo notarui, byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir J. V. (mirusiosios anūkės) bei dabartinio atsakovės atstovo, neabejotinai patvirtina aplinkybes, jog atsakovei I. V. buvo žinomas ieškovo ERGO Insurance SE kreditorinis reikalavimas dar 2015 metais, esant gyvai B. P. (I tomas b. l. 43-49).

25. Taigi atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, jog apeliantės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovo kreditorinį reikalavimą ar kad apylinkės teismas neteisingai išaiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas, nes įstatyme įtvirtintas aiškus, išsamus ir baigtinis sąrašas asmenų, informuotinų apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui, t. y. priėmusieji palikimą įpėdiniai, testamento vykdytojas arba palikimo administratorius, yra visiškai nepagristi, dėl to atmestini. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismui remiantis nurodyta teismų praktika, buvo suklysta ar nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos ir ši klaida įtakojo ydingo sprendimo priėmimą, teismui sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad teismas sprendžia teisės taikymo klausimus, taip pat turi remtis formuojama teismų praktika savo iniciatyva, ginčo išsprendimui teismo nesaisto šalių nurodyta teismų praktika. Taigi, teismas, nurodydamas teismų praktiką, kuria vadovavosi priimdamas sprendimą, proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

Dėl ieškinio senaties termino

26. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminus, kadangi realizuoti savo kreditorinę teisę (pareikšti ieškinį atsakovei) galėjo tik per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir nepasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui.

27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad draudikui, perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimo teisę atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip tai įtvirtinta CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatose.

28. Nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai ir išsamiai aptarė ieškinio senaties termino taikymo aspektus šios nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, visgi padarė teisingą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentui, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas ERGO Insurance SE, mirus buto savininkei B. P., per 3 mėnesius nuo jos mirties, 2018 m. balandžio 25 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biurą dėl informacijos apie įpėdinius bei informavo notarą apie kreditorinį reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnio tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Be to, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Aiškindamas šio termino tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu skolininko įpėdiniams yra laikomas ir pranešimas notarui, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tokiu būdu atsakovė, priimdama atsiradusį palikimą, apie ieškovo kreditorinį reikalavimą, pareikštą palikėjai, notarės buvo informuota. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ERGO Insurance SE savo kreditorinį reikalavimą skolininkės įpėdiniams pareiškė nustatytu terminu ir tinkamai.

30. Vertinant ar nebuvo praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., kada buvo išmokėta draudimo išmoka draudėjui, iki 2018 m. vasario 9 d. kai mirė B. P. nebuvo suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškus kreditorinį reikalavimą, įstatymo nustatytas trejų metų terminas ieškiniui pareikšti, nebuvo pasibaigęs. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad tik priėmus palikimą, ieškovui atsirado teisė ieškinį pareikšti B. P. įpėdinei – šios bylos atsakovei.

31. Be to, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Aiškindamas šio termino tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu skolininko įpėdiniams yra laikomas ir pranešimas notarui, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tokiu būdu atsakovė, priimdama atsiradusį palikimą, apie ieškovo kreditorinį reikalavimą, pareikštą palikėjai, notarės buvo informuota.

32. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovas privalėjo kreiptis į teismą per 3 mėnesių terminą, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo ypatumus ir kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo padarinius, yra nurodęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų ar praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas senaties termino eigos metu egzistavusiais aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakingo už žalą asmens mirtis yra svarbi priežastis dėl kurios ieškovas nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įpėdiniai priėmus palikimą, svarbios priežastys išnyko ir ieškinio senaties terminas tęsėsi toliau.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškinio senaties termino sustabdymą bei nutraukimą reglamentuoja CK 1.129 ir 1.130 straipsniai. Nors iš skundžiamo teismo sprendimo formuluočių galima spręsti, jog teismas asmens mirtį vertino kaip pagrindą ieškinio senaties termino sustabdymui, tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tokios aplinkybės nepatenka į senaties stabdymą nulemiančių pagrindų sąrašą. Kita vertus, nors senaties terminas teismo nurodytu laikotarpiu pagal įstatymą nenutrūko ir nebuvo sustabdytas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien šis teismo sprendimo netikslumas nesudaro prielaidų pakeisti iš esmės teisingą bei pagrįstą teismo sprendimą. Kaip minėta, nustačius, jog senaties termino pradžia yra draudimo išmokos išmokėjimas, t. y. 2015 m. rugsėjo 22 d., bei nenustačius senaties termino sustabdymą ar nutraukimą nulemiančių aplinkybių egzistavimo, konstatuotina, jog ieškovas reikalavimus, nepažeisdamas ieškinio senaties termino, galėjo pareikšti iki 2018 m. rugsėjo 22 d. Nustatyta, jog iki 2018 m. vasario 9 d. (B. P. mirties) šis terminas nebuvo suėjęs, o po jos mirties 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas apie kreditorinį reikalavimą mirusiosios B. P. įpėdinius informavo per nustatytą 3 mėnesių terminą, t. y. nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Ieškinys teisme gautas 2019 m. kovo 25 d., t. y. nepraėjus 3 metų laikotarpiui nuo įpėdinio palikimo priėmimo. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 3 metų senaties terminą.

35. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nepaisant to, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, net ir konstatavus ieškinio senaties termino praleidimo faktą, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

36. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų (susirašinėjimų) nustatyta, kad ieškovas žalos išieškojimo procedūras pradėjo dar 2015 metais, nors ir nesikreipė į teismą. Atsakovė I. V. kaip B. P. globėja reiškė nesutikimus dėl žalos atlyginimo. Iki už žalą atsakingo asmens mirties ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs. Todėl vertintina, kad ieškovo elgesį operatyviai neįgyvendinus teisės į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju iš dalies lėmė ir atsakingų už žalą asmenų veiksmai, taip pat neabejotinai asmens mirtis. Teisėjų kolegija, nors ir konstatuoja, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau įvertinus aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog net laikant ieškinio senaties termino praleidimą, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

37. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nors ir nevisiškai tinkamai, tiksliai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir jų patyrimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.