Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1251-480/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2A-1251-480/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11474-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
A. O., V. O.
Trečiasis asmuo
P. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1251-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11474-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (apeliantų) A. O. ir V. O., atstovaujamų advokatės D. J., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-425-962/2019 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams A. O. ir V. O., trečiasis asmuo P. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų A. O. ir V. O. priešieškinį ieškovei R. M., trečiajam asmeniui P. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) įmonės parengtą planą ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti atskirai naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m²) plane „A“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; 2) ieškovei R. M. paskirti atskirai naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane „B“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; 3) ieškovei R. M. ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti bendrai lygiomis dalimis naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane „C“ indeksu pažymėta 240 m² žemės sklypo dalimi; 4) leisti R. M. pastatyti tvorą minėtame žemės sklype be atsakovų sutikimo tarp 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengto žemės sklypo plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad R. M., trečiajam asmeniui P. M. ir atsakovams A. O. bei V. O. dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1378 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp bendraturčių yra itin konfliktiški, todėl ieškovė, siekdama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, parengė planą, pagal kurį siūloma tarp bendraturčių nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodė, kad siūlomas naudojimo tvarkos variantas optimaliai atitiktų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, faktinį naudojimąsi žemės sklypu, taip pat sumažintų konfliktus tarp bendraturčių bei leistų racionaliau naudotis bendros nuosavybės turtu. Ieškovei ir atsakovams tenkančios žemės sklypo dalys yra lygiavertės, vienodo ploto ir vienodo vertingumo. Atsakovė ieškovei taip pat yra siūliusi jos parengtą projektą, tačiau ieškovė su juo nesutiko, nes juo siekta pakeisti nusistovėjusią ir anksčiau šalių suderintą valią dėl naudojimosi žemės sklypu. Pažymėjo, kad ieškovų naudojimuisi pagal ieškinį priskirtiname žemės sklype esančiu šuliniu atsakovai nesinaudoja, nes turi ir naudojasi savo šuliniu. Atsakovams nepriklauso ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantis šulinys, todėl jokia kompensacija jiems nepriklauso.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiu ieškovams ir atsakovams pagal pateikiamą 2018 m. rugpjūčio 13 d. „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą“, paruoštą (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovų kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise atitenkantį šulinį – 2000 Eur bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovai nurodė, kad atsakovai savo žemės sklypo ribą yra atskyrę užsodindami augalus. Ieškovų su ieškiniu pateikta naudojimosi tvarka neatitinka faktinės ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. 1378 kv.m. namų valdos žemės sklypas, priklausantis šalims kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, tačiau sutarimo tarp ieškovų ir atsakovų nėra, dažnai kyla konfliktai, ieškovai patys trukdo naudotis žemės sklypu, reiškia nepagrįstas pretenzijas. Pažymėjo, kad ieškovams tenkančiame žemės sklype yra bendrai kastas šulinys, kurio įrengimui panaudotos ir atsakovų lėšos. Siekiant sumažinti bendro naudojimo plotų – sutinka, jog šuliniu naudotųsi vieni ieškovai, priteisiant atsakovams kompensaciją už šulinio įrengimą – 2000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą planą ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti atskirai naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „A“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; ieškovei R. M. paskirti atskirai naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „B“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; ieškovei R. M. ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti bendrai lygiomis dalimis naudotis 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „C“ indeksu pažymėta 240 m² žemės sklypo dalimi; leisti R. M. pastatyti tvorą žemės sklype, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), be atsakovų A. O. ir V. O. sutikimo tarp 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6; priteisti iš atsakovų A. O. ir V. O. po 438 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. M..

6. Teismas nustatė, kad ginčo objektas – visas žemės sklypas, pagal idealiąsias dalis priklauso abiem šalims po lygiai, į sklypą suformuoti du įvažiavimai, šalys naudojasi atskirais įvažiavimais. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog elektros, dujų, vandens įvadų savininkai iki skaitiklių yra tiekėjai, o šalys nuosavybės teise įvadų nevaldo, todėl, sutiktina su ieškovės pozicija, jog nėra pagrindo A2 dalį skirti kaip bendro naudojimo. Duomenų, kurie pateisintų šios dalies racionalų naudojimą pagal paskirtį, nėra pateikta. Teismas padarė išvadą, kad šis aspektas yra vienas iš atsakovų siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumų.

8. Teismas sprendė, kad pagal ieškovų siūlomą tvarką, atstumas tarp namo kampo ir ribos su atsakovų dalimi yra 1,97 metro (tarp taškų 7-8, atėmus 1 metro bendrą dalį), iš šio ploto turi būti atimamas tujų užimamas plotas, o likusi dalis iki ribos – skiriama aptarnavimui. Toks atstumas tarp tujų bei ribos laikytinas racionaliu minėtų augalų priežiūrai ir, teismo vertinimu, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

9. Teismas padarė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovai nevisiškai sutinka dėl sklypo dalies priskyrimo asmeniškai naudotis ieškovei, nėra pakankama atmesti siūlomą projektą, kadangi nesutikimo motyvai leistinais įrodymais nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, yra racionali, atitinka susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, abiem šalims užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, minimaliai paliekama žemės sklypo bendram naudojimuisi, realiosios daikto dalys atitinka jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas sprendžia, jog pastačius tvorą pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ji netrukdys prieiti ir privažiuoti prie bendraturčių naudojamų žemės sklypų dalių taip pat pastatų ar kitaip nevaržys tiek ieškovės tiek atsakovų kaip bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tvora atskirtų žemės sklypo dalis pagal siūlomą naudojimosi tvarkos planą ir užtikrintų, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir esant pastatytai tvorai, daugiau tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos ginčų ateityje nebekiltų.

12. Teismas nustatė, kad ieškovams atitenkančioje sklypo dalyje lieka šulinys, tačiau juo, kaip vandens šaltiniu šalys nesinaudoja, šalys vandenį gauna centralizuotai iš vandens tiekėjo. Teismas pažymėjo, kad šulinys nėra registruotas kaip nuosavybės teisės objektas, be to nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra prašoma priteisti šulinį asmeninės nuosavybės teise kuriai nors iš šalių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų pusėje liekantis šulinys atitenka ieškovei nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo spręsti kompensacijos klausimo. Be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią, ar kitą šulinio vertę, investicijų į šulinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai A. O. ir V. O., atstovaujami advokatės D. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant, jog naudojimosi tvarka gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis nustatoma tenkinant ieškinį ir priešieškinį, likusioje dalyje priimti naują sprendimą nustatyti naudojimosi tvarką 1378 kv. m. žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio A. O., V. O., R. M. ir P. M. pagal pateikiamą 2018 m. rugpjūčio 13 d. „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą“, paruoštą (duomenys neskelbtini), pagal kurį: A. O. ir V. O. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (556 kv. m); R. M. ir P. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ (556 kv. m); A. O., V. O., R. M., P. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1+A2“ (120+13); priteisti iš R. M. ir P. M. kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise atitenkantį šulinį 2000 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovų solidariai; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka itin ydinga. Nors ji formaliai atitinka šalims priklausančias nuosavybė dalis, tačiau jau teismo posėdžio metu buvo aiškinama, jog nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovams apsunkinama galimybė automobiliu įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausantį garažą ir iš jo išvažiuoti. Ši aplinkybė buvo įvardinta skundžiamame teismo sprendime, tačiau nevertinta.

13.2. Teismas nustatė ir šalys patvirtino, jog A2 bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra požeminės komunikacijos (elektros, vandens, dujų įvadai). Priešingai, nei nurodė teismas - šiems įvadams reikalingas šalių aptarnavimas, įvadai yra žemės sklypo ribų viduje, tiekėjai aptarnauja tinklus tik iki žemės sklypo ribos. Palikus tokią nustatytą naudojimosi tvarką, atsiradus komunikacijų gedimam, ieškovų pusė neturės galimybės prie jų patekti, o visa komunikacijų tinklų gedimo šalinimo prievolė palikta atsakovams.

13.3. Teismas plačiai pasisakė apie tujų priežiūrą ir prie jų derino naudojimosi tvarką, tačiau medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato tam tikrus medžių sodinimo atstumus nuo tvoros. Atitinkamai, jei tujų priežiūra sudėtinga dėl to, jog jos pasodintos per arti naudojamo žemės sklypo ribos - jų persodinimo pareiga tenka ieškovei. Atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi projekte įvertinta, jog tujos patenka į ieškovė naudojamą žemės sklypo ribą.

13.4. Dėl naudojimo tvarkos po ieškovės pastatytu gyvenamojo namo priestatu, atsakovai nurodė, kad ši žemės sklypo dalis užstatyta, tačiau neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties, numatant bendrą žemės sklypo naudojimosi plotą, buvo vertinamas tik įregistruota pastato dalis. Nėra ginčo toje dalyje, jog įregistravus statinio pasikeitimus - būtų nustatytas plotas ir šios dalies priežiūrai (metras apie namą). Iš esmės šis klausimas realiai buvo iškeltas teismo posėdžio metu ir nebuvo svarstomas klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano tikslinimo.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų aiškinimus, jog apsunkinamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš garažo, prarandame savo sodintus ir puoselėtus augalus prie įėjimo į mums nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, prarandame dalį kiemo aikštelės, sumažėja įėjimo į gyvenamąsias patalpas plotas.

13.6. Pažymėjo, kad dėl tvoros pastatymo atsakovai neprieštaravo, ginčo dėl to nėra ir nebuvo, todėl šioje ieškinio dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.

13.7. Nurodė, kad šulinys įrengtas už ieškovės, trečiojo asmens bei atsakovų bendras pinigines lėšas. Bylos nagrinėjimo metu detaliai buvo įvardintos piniginės lėšos, patirtos šulinio įrengimui. Taip pat turėjo būti vertinama aplinkybė, jog šuliniu buvo naudojamasi abiejų ginčo pusių iki buvo įrengtas centralizuotas vandens tiekimas. Pažymėjo, kad iki 2015 metų šuliniu atsakovės šeima naudojosi nuolat, iki tol, kol ieškovė nuėmė volą, trosą ir priedus, kad atsakovai negalėtų naudotis šulinio vandeniu.

13.8. Tenkinant ieškinio reikalavimus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, sprendime privalėjo būti nurodyta, kad tenkinamas ieškinys iš dalies ir atitinkamai priešieškinys iš dalies, turėjo būti nustatytos tik ginčo ribos ir sprendžiama iš esmės ginčas toje dalyje, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

13.9. Mano, jog nenustatyta sprendime ginčo esmė, kas apsunkina ginčo sprendimo būdą ir ribas. Palikus skundžiamą sprendimą galioti apsunkinamas naudojimasis ūkio pastatu (garažu) atsakovų pusėje, prarandami augalai, įrengta kiemo aikštelės dalis, sumažėja priėjimas prie jiems priklausančios gyvenamosios patalpos, neaiški bendrų komunikacijos tinklų priežiūros dalis (A2 žemės sklype).

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. M. ir P. M., atstovaujami advokato G. D., prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 484 Eur.

Nurodo šiuos argumentais:

1.1. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią siūlė nustatyti ieškovė, yra faktiškai susiklosčiusi tarp bendraturčių, todėl būtent ieškovės pateiktas planas yra priimtiniausias, racionaliausias ir nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarantis žalos nekilnojamajam daiktui bei jo paskirčiai, suteikiantis galimybę žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovams, naudoti bendrai, o atskirai naudojamos žemės sklypo dalys paskirtinos pagal jau tarp šalių susiformavusią ir nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka faktinės ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi tvarkos.

1.2. Priešingai nei nurodo apeliantai, teismas nustatė ir įvertino, kad iš ieškovės plano matyti, jog atstumas tarp garažo ir ribos, esančios prie gyvenamojo namo yra 13,77 metro, todėl teismas įvertino, kad nepagrįstas atsakovų nesutikimas, kad nėra pakankama vietos automobiliui išvažiuoti iš garažo.

1.3. Atsakovai jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo neteisingo teiginio, kad tiekėjai tinklus prižiūri tik iki sklypo ribos. Toks teiginys prieštarauja atsakovų sudarytoms sutartims dėl paslaugų tiekimo, todėl atsakovai jų ir neteikė teismui. Teismas vertino, kad šią A2 dalį, kurią sudaro 26 kv. m., netikslinga paskirti šalių bendram naudojimui, įvadams nėra reikalingas šalių aptarnavimas. Teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį, jog elektros, dujų, vandens įvadų savininkai iki skaitiklių yra tiekėjai, o šalys nuosavybės teise įvadų nevaldo, todėl, sutiko su ieškovės pozicija, jog nėra pagrindo A2 dalį skirti kaip bendro naudojimo.

1.4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog auga tujos, kadangi pagal atsakovų siūlomą projektą, nuo namo kampo iki ribos su atsakovais yra 1,24 metro, todėl laikytina, kad toks plotas nėra pakankamas 1,20 metro pločio tujoms prižiūrėti ir aplink jas apeiti, be to, spręstina, jog toks siūlymas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovė patvirtino, jog būtent ieškovė tujas prižiūri ir karpo. Tuo tarpu pagal ieškovų pasiūlytą tvarką, atstumas tarp namo kampo ir ribos su atsakovų dalimi yra 1,97 metro (tarp taškų 7-8, atėmus 1 metro bendrą dalį), iš šio ploto turi būti atimamas tujų užimamas plotas, o likusi dalis iki ribos – skiriama aptarnavimui. Toks atstumas tarp tujų bei ribos laikytinas racionaliu minėtų augalų priežiūrai ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ką teismas pagrįstai ir konstatavo sprendimu.

1.5. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir dėl to, jog tokia apeliaciniu skundu prašoma naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta, nes aplinkui namą nebus galima apeiti dėl naujai statomo, jau uždengto stogu įėjimo prie vakarinės pastato pusės. Šis priestatas pažymėtas tiek ieškovų, tiek atsakovų plane, tačiau pagal atsakovų parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, bendrai naudojamo žemės sklypo riba eina po priestatu.

1.6. Ieškovė su atsakovais dar 2005 metais buvo susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o ieškovės pasiūlyta tvarka yra iš esmės tokia pati, kaip buvo suderinta 2005 metais, tik įvertinti užstatymo pasikeitimai, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nustatyta tvarka apsunkinamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš garažo, apeliantai praranda sodintus ir puoselėtus augalus prie įėjimo į jiems nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, praranda dalį kiemo aikštelės, sumažėja įėjimo į gyvenamąsias patalpas plotas.

1.7. Vien tai, kad dėl tvoros pastatymo tarp šalių ginčo nebuvo, o ieškovai prašė teismo leisti pastatyti tvorą žemės sklype pagal nustatytą naudojimosi tvarką, priešingai nei nurodoma, teismui nebuvo pagrindo šį reikalavimą atmesti. Tokie argumentai yra nepagrįsti, juo labiau negali turėti jokios įtakos skundžiamo sprendimo priėmimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

1.8. Apeliantams nepriklauso ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantis šulinys, todėl jokia kompensacija jiems nepriklauso ir negalėjo būti teismo priteista. Apeliacinio skundo motyvas, kad iki 2015 metų šuliniu apeliantų šeimos buvo naudojamasi nuolat, yra melagingas, nes atsakovai ieškovams priskirtame žemės sklype esančiu šuliniu nesinaudoja beveik 30 metų. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei šuliniai, esantys žemės sklype, nei daiktinės teisės į juos VĮ Registrų centre neregistruoti. Taip pat apeliantai nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad jie butų patyrę 2000 Eur investicijų į šulinį. Iš pateiktų duomenų, t. y. kitų statinių įkainojimo (perkainojimo) matyti, kad ginčo šulinio vidutinė rinkos vertė – 50,39 Eur (174 Lt). Jokių kitų duomenų byloje dėl šulinio vertės nepateikta.

1.9. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios nesiekia nei pusės maksimalios rekomenduojamos sumos, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo jas mažinti. Pažymėjo, kad ginčas perėjo į teisminį nagrinėjimą būtent dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), kurie ir turėtų prisiimti neigiamas finansines pasekmes.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. M. (toliau – ieškovė), trečiasis asmuo P. M. ir atsakovai A. O. ir V. O. (toliau abu kartu – atsakovai arba apeliantai) yra bendraturčiai 1378 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo planą, atsakovai – VĮ ‚Registrų centras“ Kauno filialo 2018 m. rugpjūčio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės ieškinį. Atsakovai nesutikdami nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės reikalavimą pateikė apeliacinį skundą.

18. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

20. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal patvirtintą ieškovės užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovams apsunkinamas naudojimasis ūkio pastatu – garažu: įvažiavimas ir išvažiavimas iš garažo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal ieškovės planą, atstumas tarp garažo ir ribos, esančios prie gyvenamojo namo, yra 13,77 metro; tai, kad automobiliui pakanka vietos, matyti ir fotonuotraukoje, todėl padaryta teisinga bei pagrįsta išvada, kad nepagrįstas atsakovų nesutikimas, jog nėra pakankama vietos automobiliui išvažiuoti iš garažo. Apeliantams nepateikus jokių įrodymų dėl jų teisių ribojimo naudotis garažu, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Apeliantai nesutikdami su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nurodo, kad priešieškiniu jie prašė nustatyti, jog šalys bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A2, kurioje yra požeminės komunikacijos (elektros, vandens, dujų įvadai). Palikus tokią nustatytą naudojimosi tvarką, atsiradus komunikacijų gedimams, ieškovų pusė neturės galimybės prie jų patekti, o visa komunikacijų tinklų gedimo šalinimo prievolė palikta atsakovams.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovų projekte A2 ginčo sklypo dalyje yra požeminės komunikacijos (elektros, vandens, dujų įvadai), tačiau jos nesibaigia ties A2 dalimi, o yra išvedžiotos po sklypą, nueina iki gyvenamojo namo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad žemės sklypo A2 dalį, kurią sudaro 26 kv. m, netikslinga paskirti šalių bendram naudojimui, nes įvadams nėra reikalingas šalių aptarnavimas; elektros, dujų, vandens įvadų savininkai iki skaitiklių yra tiekėjai, o šalys nuosavybės teise įvadų nevaldo ir pritaria išvadai, kad nėra pagrindo A2 dalį skirti kaip bendro naudojimo. Apeliantai savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kad tiekėjai tinklus prižiūri tik iki sklypo ribos, objektyviais įrodymais nepagrindė. Apeliantai nepateikė duomenų apie tai, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įvadai yra įrengti A2 sklypo dalyje, kaip tai reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje. Taip pat apeliantai nepateikė įrodymų apie A2 dalyje esančią elektros tinklo nuosavybės ribą tarp operatoriaus ir vartotojo elektros tinkų (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 8 punktas), dujų sistemos eksploatavimo atsakomybės ribą (Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, 8 punktas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenų, kurie pateisintų šios dalies racionalų naudojimą pagal paskirtį, nėra pateikta.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl naudojimosi tvarkos po ieškovės pastatytu gyvenamojo namo priestatu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, teisingai konstatavo, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo (buvusio Kauno rajono apylinkės teismo) sprendimu ieškovei R. M. pripažinta teisė įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą ginčo gyvenamajame name; pripažinta teisė LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be bendraturtės A. O. sutikimo įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą. Kaip matyti iš Statybos leidimo, leista pagal projektuotojo L. P. individualios įmonės parengtą statinio projektą rekonstruoti statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji. Sutiktina su teismo vertinimu, kad pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką, nėra numatytas apėjimas aplink namą ties veranda, uždengta stogu prie vakarinės pastato pusės, kuri atsakovų plane nors ir yra pažymėta, tačiau bendrai naudojamo žemės sklypo riba eina po juo. Kad ši sklypo dalis yra užstatyta, ginčo nėra ir atsakovams tai yra žinoma. Nors ieškovė atsiliepime į priešieškinį (bei jo patikslinime) nurodė, kad planas šioje dalyje yra ydingas ir negali būti pagal jį nustatoma naudojimosi tvarka, atsakovai plano netikslino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, jog rengiant planą buvo įvertinta tik įregistruota pastato dalis, o įregistravus statinio pasikeitimus – būtų nustatytas plotas ir šios dalies priežiūrai (metras apie namą), leidžia spręsti, kad po ieškovės atliktos rekonstrukcijos įregistravimo, vėl turėtų būti tikslinama nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas prieštarauja ekonomiškumo ir bendriesiems teisės principams.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, į tai, kad ieškovės pateiktame plane siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimalizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patenkinti, o priešieškinį šioje dalyje atmesti.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pastačius tvorą pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ji netrukdys prieiti ir privažiuoti prie bendraturčių naudojamų žemės sklypų dalių, taip pat pastatų, ar kitaip nevaržys tiek ieškovės, tiek atsakovų, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Bylos duomenimis, ieškovė R. M. kreipėsi į atsakovus per Kauno miesto 19- tą notaro biurą ir paprašė atsakovus iki 2018 m. balandžio 6 d. pateikti notarų biurui raštišką pranešimą apie savo sutikimą/nesutikimą su ieškovės sudarytu naudojimosi planu bei tvoros pastatymo, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pateikę atsakymą – nėra. Taip pat byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių konfliktiniai. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nagrinėjant bylą teisme ginčo dėl tvoros pastatymo tarp šalių nebuvo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šį ieškovės reikalavimą atmesti. Ieškinio pripažinimas, išskyrus atvejus, kai konstatuotinos CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, yra pagrindas ieškinio tenkinimui.

27. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovei tenkančioje sklypo dalyje esantis šulinys varžo apeliantų teises naudotis jiems paskirta žemės sklypo dalimi. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalys vandenį gauna centralizuotai iš vandens tiekėjų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dalyje dėl apeliantų reikalaujamos 2000 Eur kompensacijos už ieškovei tenkantį šulinį, jų nekartodama mano, kad sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliantų nurodyti argumentai, kad šulinys įrengtas už bendras šalių lėšas ir dėl to apeliantai turi teisę gauti 2 000 Eur kompensaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje apklaustas liudytojas R. J. S. patvirtino šulinio kasimo faktą, bet ne jo vertę (išklausytas 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50:59 min.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimų dėl nuosavybės teisės į šulinį, jo atidalijimo byloje nėra pareikšta, o naudojimosi tvarkos nustatymas savaime nesuponuoja nuosavybės perėjimo.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir kriterijais nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pagrindu neatlyginamas ir išlaidos valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

31. Ieškovei iš apeliantų, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – po 242 Eur iš kiekvieno, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė