- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2-425-962/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- P. M.
- Atsakovas
- A. O., V. O.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Gintaras Dabkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams A. O. ir V. O., trečiasis asmuo P. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų A. O. ir V. O. priešieškinį ieškovei R. M., trečiajam asmeniui P. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. Architektų pastogė įmonės parengtą planą ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti atskirai naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m²) plane „A“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; ieškovei R. M. paskirti atskirai naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m²) plane „B“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi; ieškovei R. M. ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti bendrai lygiomis dalimis naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m²) plane „C“ indeksu pažymėta 240 m² žemės sklypo dalimi; leisti R. M. pastatyti tvorą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo tarp 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m²) plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškinyje (el.b.l. 1-5, 1 tomas) bei atsiliepime į priešieškinį (el.b.l. 54-56, 61, 2 tomas) ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. bei trečiajam asmeniui P. M. ir atsakovams A. O. bei V. O. dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1378 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp bendraturčių yra itin konfliktiški, ieškovė, siekdama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, parengė planą, pagal kurį siūloma tarp bendraturčių nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Siūlomas naudojimo tvarkos variantas optimaliai atitiktų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, faktinį naudojimąsi žemės sklypu, taip pat sumažintų konfliktus tarp bendraturčių bei leistų racionaliau naudotis bendros nuosavybės turtu. Iki šiol naudojantis konkrečiomis Žemės sklypo ir statinių dalimis, šalys atitinkamai atskirai naudojosi ir Žemės sklypo dalimis, t. y. tarp šalių susiformavo faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi ta Žemės sklypo dalimi, kuri atitenka ieškovei pagal siūlomą planą, o atsakovams atitenka ta Žemės sklypo dalis, kuria jie naudojasi ilgą laiką. Taigi nei ieškovei, nei atsakovams nesikeičia faktiškai susiformavusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovei ir atsakovams tenkančios Žemės sklypo dalys yra lygiavertės, vienodo ploto ir vienodo vertingumo. Atsakovė ieškovei taip pat yra siūliusi jos parengtą projektą, tačiau ieškovė su juo nesutiko, nes juo siekta pakeisti nusistovėjusią ir anksčiau šalių suderintą valią dėl naudojimosi žemės sklypu. Atsakovų žemės sklypo plane matosi akivaizdu, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta, nes aplinkui namą nebus galima apeiti dėl verandos, kuri plane nors ir pažymėta, tačiau bendrai naudojamo žemės sklypo riba eina po juo. Pranešime per notarų biurą atsakovams ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovai išreikštų nuomonę ir dėl tvoros statymo plane pažymėtuose 23, 22, 14, 15, 7, 6 taškuose. Kadangi joks atsakymas iš atsakovų nebuvo gautas, todėl ieškovė vertina tai kaip atsakovų nesutikimą su tvoros statymu tarp ieškovės nurodytų taškų, todėl ieškovė taip pat šiuo ieškiniu teismo prašo leisti jai, be atsakovų sutikimo, statyti žemės sklype tvorą plane 23, 22, 14, 15, 7, 6 nurodytuose taškuose. Atsakovai ieškinyje nurodo melagingus duomenis apie šulinį. Ieškovų naudojimuisi pagal ieškinį priskirtiname žemės sklype esančiu šuliniu atsakovai nesinaudoja, nes turi ir naudojasi savo šuliniu, kuris atsakovų pateiktame 2018-08-12 žemės sklypo plane tyčia nepažymėtas. Toks atsakovų elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise ir faktiniu aplinkybių nuslėpimu ir melavimu. Su ieškiniu pateiktame 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo naudojimosi plane šulinys atsakovų žemės sklype yra pažymėtas, o atsakovai tyčia užmaskavo savo šulinį, kad jis nebūtų pažymėtas žemės sklypo plane. Atsakovams nepriklauso ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantis šulinys, todėl jokia kompensacija jiems nepriklauso. Atsakovai neįrodė nei nuosavybės teisės į šulinį, nei kompensacijos sumos pagrįstumo. Šalys vandenį gauna centralizuotai iš vandens tiekėjo.
Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutinka, priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką 1378 kv.m. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. 4560830992 ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) pagal pateikiamą 2018-08-13 „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą“, paruoštą VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, pagal kurį: A. O. ir V. O. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (556 kv.m.); R. M. ir P. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ (556 kv.m.); A. O., V. O., R. M., P. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1+A2“ (120+13); priteisti iš R. M. ir P. M. kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise atitenkantį šulinį – 2000 Eur, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje (el.b.l. 80-82, 1 tomas) atsakovai nurodė ir A. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai su ieškovais yra bendraturčiai 1378 kv.m. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Jau eilę metų sutarta dėl naudojimosi tvarkos ir faktiškai ji egzistuoja. Atsakovai savo žemės sklypo ribą yra ir atskyrę užsodindami augalus. Ieškovų su ieškiniu pateikta naudojimosi tvarka neatitinka faktinės ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. 1378 kv.m. namų valdos žemės sklypas, priklausantis šalims kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, tačiau sutarimo tarp ieškovų ir atsakovų nėra, dažnai kyla konfliktai, ieškovai patys trukdo naudotis žemės sklypu, reiškia nepagrįstas pretenzijas. Tikslu išvengti konfliktinių situacijų, siekiant įtvirtinti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, prašo nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypo tvarką pagal 2018-08-12 VĮ Registrų centras atliktą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą“. Ši naudojimosi tvarka reali, ja jau naudojamasi, nėra būtini jokie žemės sklypo pertvarkymai. Be to, ieškovams tenkančiame žemės sklype yra bendrai kastas šulinys, kurio įrengimui panaudotos ir atsakovų lėšos. Siekiant sumažinti bendro naudojimo plotų – sutinka, jog šuliniu naudotųsi vieni ieškovai, priteisiant atsakovams kompensaciją už šulinio įrengimą – 2000 eur.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė advokatė Daiva Jurevičienė palaikė atsakovų priešieškinį, prašė jį tenkinti, ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovas V. O. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujamas advokatės Daivos Jurevičienės. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui V. O.
Trečiasis asmuo P. M. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujamas advokato Gintaro Dabkevičiaus. Byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui P. M.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el.b.l. 99-101, 1 tomas) patvirtina, kad ieškovė R. M., trečiasis asmuo P. M. ir atsakovai yra bendraturčiai 1378 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2018-04-18 liudijimo kopijos (el.b.l. 17-19, 1 tomas), ieškovė R. M. kreipėsi į atsakovus per Kauno miesto 19- tą notaro biurą ir paprašė atsakovus iki 2018-04-06 pateikti notarų biurui raštišką pranešimą apie savo sutikimą/nesutikimą su ieškovės sudarytu naudojimosi planu, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pateikę atsakymą – nėra. Šalys 2015 metais viena kitai siūlė naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau nebuvo sutarta (el.b.l. 89, 90-91, 92-95, 1 tomas). Atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovės planas yra ydingas, neatitinka nusistovėjusios namų valdos žemės sklypu tvarkos. Santykiai tarp šalių yra konfliktiniai (el.b.l. 111,112, 115-153, 1 tomas, 1-53, 2 tomas). Šalys pateikė sklypo fotonuotraukas (el.b.l. 94-102, 105, 164-173, 2 tomas).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007).
Šiuo atveju ginčas sprendžiamas dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1378 ha. Ieškovei bei trečiajam asmeniui ir atsakovams priklauso po 689/1378 dalis žemės sklypo. Darytina išvada, kad ginčo objektas – visas žemės sklypas, pagal idealiąsias dalis priklauso abiem šalims po lygiai. Į sklypą suformuoti du įvažiavimai, šalys naudojasi atskirais įvažiavimais.
Pagal ieškovės pateiktą 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtą planą, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka siūloma tokia, pagal kurią ieškovei priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta B – 569 kv.m., atsakovams – žemės sklypo dalis pažymėta A – 569 kv.m., bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta C – 240 kv.m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų. Tarp šalių nėra ginčų dėl įvažiavimo į sklypą, ieškovė naudosis įvažiavimu, esančiu B dalyje, o atsakovai – A dalyje. Atsakovai į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o ieškovai į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą, esantį kiemo pusėje. Aplink visą gyvenamąjį namą paliekamas 1 metro pločio bendras apėjimas. Ieškovė teigė, kad su atsakovais dar 2005 metais buvo susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, buvo paruoštas ir abiejų šalių pasirašytas planas, tik nebuvo įregistruotas. Iš pateikto 2005 metų plano (el.b.l. 16, 1 tomas) matyti, kad jis pasirašytas A. O. ir R. M., jame buvo numatyta daugiau bendro naudojimo ploto, o atskirai naudojamos dalys, jas išdidinus, panašiai siūlomos nustatyti 2017 m planu. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu siūloma nustatyti tvarka yra iš esmės tokia pati, kaip buvo suderinta 2005 metais, tik įvertinti užstatymo pasikeitimai.
Iš esmės atsakovai su ieškovės planu nesutinka dėl to, kad atsakovams bus nesaugu vaikščioti dėl labai arti esančios ribos (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, plane pažymėta 6-7 taškais. Be to, kiemo pusėje yra garažas, ir dėl ribos, kuri nueina nuo taško 22 iki 14, o ne tiesiai link gyvenamojo namo verandos, kaip nurodyta atsakovų plane, atsakovams bus nepatogu išvažiuoti iš garažo. Atsakovė negalėjo nurodyti, kur kitoje vietoje būtų kompensuojama ieškovei bei trečiajam asmeniui naudotis atskirai, jeigu būtų 6-7 taškais pažymėta riba pastumiama į ieškovų pusę, taip sumažinant jiems tenkančią dalį bei koreaguojant ribą, pažymėtą taškais 23-22-14, esančią kiemo pusėje nuvedant statmenai link gyvenamojo namo.
Pagal atsakovų pateiktą VĮ „Registrų centras“ Kauno fil. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (el.b.l. 58-60, 2 tomas, popierinio priedo b.l. 108), naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka siūloma tokia, pagal kurią ieškovei priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta C – 556 kv.m., atsakovams – žemės sklypo dalis pažymėta B – 556 kv.m., bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta A1 – 240 kv.m. ir A2 – 26 kv.m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų. Atsakovai naudosis jiems atitenkančioje sklypo dalyje B esančiu įvažiavimu, o ieškovė bei trečiasis asmuo – jiems atitenkančioje sklypo dalyje C esančiu įvažiavimu. Atsakovai į gyvenamąjį namą pagal jų siūlomą tvarką patenka pro įėjimą nuo A. gatvės pusės, o ieškovai į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą, esantį kieme. Aplink gyvenamąjį namą paliekamas 1 metro pločio bendras apėjimas, išskyrus kiemo pusėje esantį priestatą. Atsakovų atstovė nurodė, kad priestatą įregistravus, būtų koreaguojamas ir projektas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašo, o atsakovė sutinka, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarkos planą būtų pastatyta tvora.
Ieškovės nesutikimas su šia tvarka yra dėl A2 bendro naudojimo dalies, kadangi, nors ten ir yra komunikacijos, tačiau jos ten nesibaigia, neaišku dėl ko atsakovai tik tą komunikacijų dalį prašo palikti bendram naudojimuisi. Be to, nėra jokio reikalingumo bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, po kuria yra komunikacijos. Ieškovė nesutinka dėl žemės sklypo ribos, atsakovų plane pažymėtos taškais 31-39 nuo A. pusės, kadangi ties namo kampu yra pasodintos tujos, kurių plotis apie 1,20 metro, ieškovė jas prižiūri, kerpa iš abiejų pusių, o pagal atsakovų planą tokio priėjimo neliktų. Be to, ieškovės teigimu, atsakovų siūlomas projektas yra ydingas kiemo dalyje, riba, pažymėta taškais atsakovų plane 19-20-34, kadangi yra pastatytas namo priestatas, per kurį ieškovė bei jos sutuoktinis patenka į namus, dalis priestato, kuris pastatytas teisėtai, turint statybos leidimą, liktų atsakovų pusėje, ieškovei po langais būtų atsakovų sklypo dalis, ji negalėtų prieiti nusivalyti langų, nes apėjimas aplink priestatą nenumatytas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški (el.b.l. 125-126, 128-132, 1 tomas, atskiras priedas – ikiteisminio tyrimo byla), todėl siektina, kad šalys būtų kuo labiau izoliuotos viena nuo kitos ir nekiltų jokių konfliktų. Pagal bylos duomenis, ginčo žemės sklypas yra nedidelis ir uždaras, t. y. į jį patekimas galimas tik įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur šalys turi įsirengę atskirus įvažiavimus, visgi, teismo vertinimu, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad kuo mažesnis žemės sklypas, tuo reikšmingesniu tampa kiekvienas metras. Ieškovė nesutinka su atsakovų A2 bendro naudojimo dalimi, 26 kv.m. ploto. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šioje ginčo sklypo dalyje yra požeminės komunikacijos (elektros, vandens, dujų įvadai), tačiau jos nesibaigia ties A2 dalimi, o yra išvedžiotos po sklypą, nueina iki gyvenamojo namo, kaip parodyta atsakovų projekte. Teismo vertinimu, šią A2 dalį, kurią sudaro 26 kv.m., netikslinga paskirti šalių bendram naudojimui, įvadams nėra reikalingas šalių aptarnavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog elektros, dujų, vandens įvadų savininkai iki skaitiklių yra tiekėjai, o šalys nuosavybės teise įvadų nevaldo, todėl, sutiktina su ieškovės pozicija, jog nėra pagrindo A2 dalį skirti kaip bendro naudojimo. Duomenų, kurie pateisintų šios dalies racionalų naudojimą pagal paskirtį, nėra pateikta. Darytina išvada, kad šis aspektas yra vienas iš atsakovų siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumų.
Be to, kaip nurodė šalys teismo posėdžio metu atsakovų plane raide C pažymėtoje dalyje, ties namo kampu link (duomenys neskelbtini) gatvės auga tujos, kurių plotis apie 1,20 metro. Nėra ginčo, jog tujas prižiūri ir jomis rūpinasi ieškovė, kuriai reikalingas apėjimas aplink tujas, siekiant jas prižiūrėti, kirpti, genėti. Kaip matyti iš atsakovų siūlomo projekto, nuo namo kampo iki ribos su atsakovais yra 1,24 metro, todėl laikytina, kad toks plotas nėra pakankamas 1,20 metro pločio tujoms prižiūrėti ir aplink jas apeiti, be to, spręstina, jog toks siūlymas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovė patvirtino, jog būtent ieškovė tujas prižiūri ir karpo. Pagal ieškovų siūlomą tvarką, atstumas tarp namo kampo ir ribos su atsakovų dalimi yra 1,97 metro (tarp taškų 7-8, atėmus 1 metro bendrą dalį), iš šio ploto turi būti atimamas tujų užimamas plotas, o likusi dalis iki ribos – skiriama aptarnavimui. Toks atstumas tarp tujų bei ribos laikytinas racionaliu minėtų augalų priežiūrai ir, teismo vertinimu, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Teismas nurodo, kad naudojimosi plane turi atsispindėti šalių turima nuosavybės dalis, todėl jeigu būtų nustatyta mažesnė dalis tam tikroje vietoje, atitinkamai ji turėtų būti kompensuojama kitoje vietoje. Kitu atveju būtų paneigta kitų bendraturčių teisė į jiems priklausančią turto dalį. Atsakovė negalėjo nurodyti, kaip – t.y. kurioje vietoje būtų kompensuojama ieškovei, jei riba šioje dalyje (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) būtų keičiama atsakovės naudai. Nė viena iš šalių kitų pasiūlymų, kurie būtų įforminti kaip naudojimosi sklypu tvarkos variantai, nepateikė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovai nevisiškai sutinka dėl sklypo dalies priskyrimo asmeniškai naudotis ieškovei, nėra pakankama atmesti siūlomą projektą, kadangi nesutikimo motyvai leistinais įrodymais nepagrįsti.
Be to, vertinant atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu projektą, ydingu laikytinas kiemo dalyje prašomos nustatyti tvarkos projektas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2011-12-22 Kauno apylinkės teismo (buvusio Kauno rajono apylinkės teismo) sprendimu, ieškovei R. M. pripažinta teisė įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą ginčo gyvenamajame name; pripažinta teisė LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be bendraturtės A. O. sutikimo įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą (el.b.l. 146-157, 2 tomas). Kaip matyti iš Statybos leidimo (el.b.l. 158, 2 tomas), ieškovei R. M. buvo leista pagal projektuotojo L. P. individualios įmonės parengtą statinio projektą rekonstruoti statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji (gyvenamosios paskirties pastatai), pateikta projekto dalis (brėžinys) (el.b.l. 159-161, 2 tomas). Ieškovės įėjimas į gyvenamąjį namą matomas fotonuotraukoje (el.b.l. 164, 2 tomas), jis yra įrengtas ir naudojamas. Atsakovė savo nesutikimą šioje dalyje motyvavo tuo, kad ribą nustatant trikampiu, kaip prašo ieškovė, būtų apsunkintas patekimas į garažą, tačiau, kaip matyti iš ieškovės plano, atstumas tarp garažo ir ribos, esančios prie gyvenamojo namo yra 13,77 metro, todėl nepagrįstas atsakovų nesutikimas, kad nėra pakankama vietos automobiliui išvažiuoti iš garažo. Tai, jog automobiliui pakanka vietos, matyti ir fotonuotraukoje (el.b.l. 170, 2 tomas). Be to, pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką, nėra numatytas apėjimas aplink namą ties veranda, uždengta stogu prie vakarinės pastato pusės, kuri atsakovų plane nors ir yra pažymėta, tačiau bendrai naudojamo žemės sklypo riba eina po juo. Kad ši sklypo dalis yra užstatyta, ginčo nėra ir atsakovams tai yra žinoma. Nors ieškovė atsiliepime į priešieškinį (bei jo patikslinime) nurodė, kad planas šioje dalyje yra ydingas ir negali būti pagal jį nustatoma naudojimosi tvarka, atsakovai plano netikslino. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė skundė atitinkamoms instancijoms ieškovės veiksmus (el.b.l. 182-183, 2 tomas), tačiau jai atsakyta, kad pažeidimų nenustatyta (el.b.l. 184-185, 2 tomas).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007).
Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ją vertina pagal konkretų pateiktą planą, atitinkamai turėtų būti pateikiami to plano tikslinimai, jeigu siekiama nuneigti kitos šalies plane fiksuojamus dydžius, plotus, teritorijos konfigūraciją ir kt.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus ieškovės ir atsakovų pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatuotina, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, yra racionali, atitinka susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, abiem šalims užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, minimaliai paliekama žemės sklypo bendram naudojimuisi, realiosios daikto dalys atitinka jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Dėl šių aplinkybių tarp šalių nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą UAB „Architektų pastogė“ planą (CPK 178 straipsnis).
Dėl leidimo pastatyti tvorą
Ieškovė prašo leisti jai pastatyti tvorą žemės sklype be atsakovų sutikimo pagal nustatytą naudojimosi tvarką, tarp 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6.
Pagal galiojančio STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 punktą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi „...statant užtvarą; ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis
nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Taigi, teisės aktai numato, kad statant užtvarą (tvorą) būtų laikomasi tam tikrų reikalavimų. Nors atsakovai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkai, o tik žemės sklypo bendraturčiai, ši norma taikoma ir jiems. Pažymėtina, kad STR 1.05.01:2017 normose įtvirtinti imperatyvieji reikalavimai užtvaros (tvoros) statybai. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kurie privalo suderinti savo valią taip, kad nepažeisti bendraturčių teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad kiekvienam iš jų būtų užtikrinamas ne tik priėjimas, bet ir privažiavimas iš jo sklypo dalies prie namo, ūkinių ir kitų pastatų ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti (CK 4. 75 str.). Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad teismas turi taikyti interesų pusiausvyros principą ir ginčą spręsti taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (LAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007). Atsakovai neprieštaravo, kad ieškovė pastatytų tvorą, siekiant turėti kuo mažiau kontakto tarp šalių.
Teismas sprendžia, jog pastačius tvorą pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ji netrukdys prieiti ir privažiuoti prie bendraturčių naudojamų žemės sklypų dalių taip pat pastatų ar kitaip nevaržys tiek ieškovės tiek atsakovų kaip bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tvora atskirtų žemės sklypo dalis pagal siūlomą naudojimosi tvarkos planą ir užtikrintų, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir esant pastatytai tvorai, daugiau tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos ginčų ateityje nebekiltų.
Ginčo šioje ieškinio dalyje nėra, todėl reikalavimas tenkintinas, leistina ieškovei R. M. pastatyti tvorą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) be atsakovų sutikimo tarp 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6.
Dėl kompensacijos priteisimo už šulinį
Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti iš R. M. ir P. M. kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise atitenkantį šulinį – 2000 Eur. Nurodė, kad ieškovams tenkančiame žemės sklype yra bendrai kastas šulinys, kurio įrengimui panaudotos ir atsakovų lėšos. Siekiant sumažinti bendro naudojimo plotų, sutinka, kad šuliniu naudotųsi vien tik ieškovai, ko jie ir pageidauja, o atsakovams priteistina 2000 Eur kompensacija.
Bylos duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovams atitenkančioje sklypo dalyje lieka šulinys, tačiau juo, kaip vandens šaltiniu šalys nesinaudoja, nes UAB „Giraitės vandenys“ raštas patvirtina, kad Neveronių gyvenvietės vandentiekio įsigijimo metai – 1992 m. (el.b.l. 140, 2 tomas). Anksčiausia sutartis dėl vandens naudojimo su vartotoja A. O. adresu (duomenys neskelbtini) yra 1993 metų sausio 2 d. (el.b.l. 187, 2 tomas), t.y. šalys vandenį gauna centralizuotai iš vandens tiekėjo.
Kaip matyti iš ieškovės parengto žemės sklypo naudojimosi plano, atsakovams tenkančioje žemės sklypo pusėje taip pat yra šulinys (el.b.l. 20, 1 tomas, bylos popierinis priedas b.l. 112). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el.b.l. 99-101, 1 tomas), šulinys nėra registruotas kaip nuosavybės teisės objektas, be to nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra prašoma priteisti šulinį asmeninės nuosavybės teise kuriai nors iš šalių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų pusėje liekantis šulinys atitenka ieškovei nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti kompensacijos klausimo. Be to, nors atsakovė prašo priteisti pusę šulinio vertės – 2000 Eur, nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią, ar kitą šulinio vertę, investicijų į šulinį. Iš pateiktų duomenų, t.y. kitų statinių įkainojimo (perkainojimo) matyti, kad ginčo šulinio „k1“ vidutinė rinkos vertė – 50,39 Eur (174 Litai) (el.b.l. 111, 2 tomas). Jokių kitų duomenų nepateikta. Tai, jog liudytoju apklaustas ieškovės bei atsakovo brolis R. J. S. patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimus, kad šulinį kasė du samdyti asmenys, kasimą organizavo ieškovė, šalys mokėjo už šulinį bendrai, tai nesudaro pagrindo spręsti šulinio, kuris nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nuosavybės klausimo bei kompensavimo už jį. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės planą, abiems šalims atitenkančiose žemės sklypo dalyse lieka po šulinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti kompensaciją nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė viso 876 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 150 Eur žyminio mokesčio (el.b.l. 13, 14, 15, 26, 102, 1 tomas, 118, 119, 2 tomas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 438 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 d., 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 17,20 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pagal 2018-08-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3722-13865 teikiama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, o pagal 2018-08-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3721-14296 V. O. teikiama 50 procentų apmokama teisinė pagalba, iš atsakovo V. O. valstybei priteistina 4,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Architektų pastogė“ parengtą planą ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti atskirai naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „A“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi. Ieškovei R. M. paskirti atskirai naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „B“ indeksu pažymėta 569 m² žemės sklypo dalimi. Ieškovei R. M. ir atsakovams A. O. ir V. O. paskirti bendrai lygiomis dalimis naudotis 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1378 m², plane „C“ indeksu pažymėta 240 m² žemės sklypo dalimi.
Leisti R. M. pastatyti tvorą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be atsakovų A. O. ir V. O. sutikimo tarp 2017-09-15 UAB „Architektų pastogė“ parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) bendras plotas 1378 m², plane nurodytų taškų 23, 22, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6.
Priteisti iš atsakovų A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 438 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.