Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skirta subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės apribojimo, vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

2. 2015-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016-03-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - areštu 20 parų;

3. 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirta bausmė sumažinta 1/3, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones,

be to, jam kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Analogiškos priverčiamosios medicinos priemonės taikytos to paties teismo:

2017-06-01 nutartimi jam esant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2017-07-19 nutartimi, jam esant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje;

2018-02-19 nutartimi, jam esant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 nutartimi E. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (22 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 180 straipsnio 2 dalyje (1 veika), 180 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Priverčiamoji medicinos priemonė buvo tęsiama iki 2019-07-16, kai Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-16 nutartimi E. S. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, ir pastarasis gydymas pratęstas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019 m. spalio 4 d., apie 14.30 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 16, autobusų stotelėje „Stotis B“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,79 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš E. S. atvirai pagrobė garso kolonėlę „JBL Xtreme“, kurios vertė 50 eurų, šiais savo veiksmais padarė E. S. 50 eurų turtinę žalą.

Be to, E. S. 2019 m. spalio 7 d., apie 16.10 val. viešoje vietoje – gatvėje, adresu Aušros Vartų g. 20, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su dviem nepilnamečiais, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, be priežasties bendrai tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis D. F. į veidą, kūną, rankas, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų padarydamas D. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje šlaunyje, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, V-o delnakaulio lūžiu, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. kaltę pripažino. Dėl 2019 m. spalio 4 d. įvykio parodė, kad buvo išgėręs alaus bare, pakeliui eidamas pamatė sėdintį jaunuolį, paprašė jo paklausyti muzikos iš kolonėlės, jaunuolis paklausė, kam jam ta kolonėlė, o jis atsakė, kad nori truputį muzikos paklausyti. Jis jam davė kolonėlę, po ko jis (E. S.) jam pasakė, kad palauktų, nes tuoj grįš. Paėmė kolonėlę ir išėjo. Vėliau ėjo atgal, norėjo atiduoti ją, bet jį sulaikė policijos pareigūnai. Nurodė, jog kolonėlės neatiminėjo, negrasino, negąsdino, kad bus blogai, jeigu kvies policiją. Supranta, kad yra kaltas dėl pavogtos kolonėlės. Buvo išgėręs ir taip gavosi netyčia, kad pasiėmė kolonėlę ir išėjo. Atsimena, kad priėjo, pakalbėjo ir pasiėmė kolonėlę bei išėjo. Dar buvo sugrįžęs pakrovėjo paprašyti. Nurodo, jog norėjo ją pavogti, kadangi buvo išgėręs. Nei jaunuolio, iš kurio paėmė kolonėlę, nei jo draugų nepažinojo. Nematė, kad jaunuolis yra neįgalus, jis normaliai bendravo. Turėjo kolonėlę grąžinti už valandos, ėjo pakeliui į tą pusę, kur sėdėjo jaunuolis su draugu, ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis pasakė jaunuoliui, kad palauktų, atneš kolonėlę po valandos, bet jis (E. S.) buvo girtas ir norėjo pavogti ją. E. S. buvo su draugu, bet jis nedalyvavo paimant kolonėlę, jis tik buvo kartu priėjęs. Vaikinai prašė grąžinti kolonėlę, tačiau jis pasakė, kad dabar negali, išeis, grįš ir atiduos. Neprisimena, ar buvo tokie žodžiai, kad čia dabar jau jo kolonėlė, kadangi buvo išgėręs. Dėl 2019 m. spalio 7 d. įvykio parodė, kad neprisimena nukentėjusiojo. Mušėsi prie Aušros vartų, buvo pribėgęs, spyrė su koja į nugarą. Atsimena tokį įvykį. Daugiau nieko neprisimena, gailisi dėl tokio elgesio, planuoja įsidarbinti, žiūrėti į ateitį rimtai. Gyvena su močiute ir tėvu. Su ieškiniu sutinka. Tačiau norėtų susitarti su nukentėjusiuoju, nes jis neturi 5000 eurų. Sutinka, kad turi kažkiek žalos atlyginti, bet tiek daug pinigų jis neturi, pasistengs kažkaip mokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. S. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad yra registruotas psichiatro įskaitoje, gydosi (duomenys neskelbtini), pas daktarą lankosi du kartus per savaitę, šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje, gyvena kartu su savo tėvu ir močiute. E. S. yra jam iš matymo matytas vaikinas, su juo jokių santykių neturi, anksčiau kelis kartus yra matęs jį Vilniuje, autobusų stotyje. 2019 m. spalio 4 d., iki pietų, tikslaus laiko nežino, Vilniuje, autobusų stotyje sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną E. (E.), pavardės ir jo duomenų nežino, su kuriuo Vilniuje, autobusų stotyje esančioje kavinėje, kurios pavadinimo nežino, vartojo alkoholį, išgėrė 2-3 bokalus alaus. Po ko tą pačią dieną, tikslaus laiko nežino, jis kartu su minėtu vaikinu E. išėjo iš minėtos kavinės, norėjo pasivaikščioti. Netoli Vilniaus m. autobusų stoties, prie restorano McDonalds, autobusų sustojimo stotelėje stovėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo E. S., kuris turėjo garso kolonėlę, pavadinimo nežino, klausėsi muzikos. Jie priėjo prie nurodytų vaikinų, kartu su jais apie 5 minutes klausėsi muzikos. E. S. paklausė, ar jis jam galėtų duoti jo kolonėlę pasiklausyti muzikos, nurodė, kad su kolonėle nueis iki šalimais esančio kiosko, po ko grįš atgal ir grąžins jam kolonėlę. E. S. linktelėjo savo galva, ir neprieštaraudamas pats jam davė šią garso kolonėlę. Iš karto jis kartu su minėtu draugu E. nuėjo iki netoliese esančio kiosko, kurio pavadinimo nežino, eidami klausėsi muzikos, kolonėlę laikė savo rankose. Kioske jie nusipirko vandens ir maždaug po 10 minučių ėjo atgal prie E. S. atiduoti jam garso kolonėlę. Atėję į autobusų stotelę, kuri yra prie McDonalds, pastebėjo, kad E. S. šioje stotelėje nėra, todėl pradėjo jo ieškoti, vaikščioti prie Vilniaus m. autobusų stoties. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę, neva jis pavogė garso kolonėlę. Kaip ir minėjo, garso kolonėlės jis nevogė, ir jos pavogti tikslo neturėjo (1 t., b. l. 130-132).

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą E. S. parodė, kad dėl šio epizodo įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta, lieka prie savo pirminių parodymų, jie iš jo žodžių surašyti teisingai (3 t., b. l. 6-7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad jos sūnus E. S. nuo gimimo serga (duomenys neskelbtini), kuris pasireiškia (duomenys neskelbtini). Kaip jai papasakojo jos sūnus, 2019 m. spalio 4 d., apie 14.30 val. jis nuo (duomenys neskelbtini) su savo draugu K. M. važiavo namo. Nuo (duomenys neskelbtini) su viešuoju transportu nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį ir ten prie „Stotis B“ stotelės laukė maršrutinio autobuso „(duomenys neskelbtini)“. Jos sūnui su draugu laukiant autobuso, prie jų priėjo du vaikinai, kurie buvo už ji vyresni, bei sūnui pasirodė, jog jiems iki 30 metų. Vienas iš vaikinų dėvėjo juodos spalvos kepurę bei baltos spalvos kelnes, buvo šiek tiek aukštesnis negu jos sūnus. Kitas vaikinas buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir dėvėjo juodos spalvos kelnes. Jos sūnui stovint stotelėje ir klausant muzikos per jai priklausančią „JBL Xtreme“ kolonėlę, vaikinas su baltos spalvos kelnėm ir kepure paprašė jos sūnaus kolonėlės, kad paklausyti muzikos, bei paaiškino, kad tuoj paklausęs muzikos ją gražins. Jos sūnus tada davė jam jai priklausančią kolonėlę ir tas vaikinas su savo draugu iš karto pradėjo eiti link Vilniaus autobusų stoties. Kai tie vaikinai pradėjo šalintis link Vilniaus autobusų stoties, jos sūnus paprašė tų vaikinų atiduoti jo kolonėlę, tačiau vaikinas su kepure pasakė, kad neatiduos, ir nuėjo toliau link autobusų stoties. Jos sūnus tada pradėjo šaukti tiems vaikinams, kad atiduotu kolonėlę, tačiau jie atsakė, jog čia dabar jų kolonėlė, ir tada jos sūnaus draugas K. M. paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir iškvietė policiją. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė jos sūnaus, kas atsitiko, jos sūnus tada paaiškino jiems visą situaciją ir jie įsėdę į policijos pareigūnų automobilį pradėjo pagal požymius ieškoti tų vaikinų, kurie pagrobė kolonėlę. Ieškant pagal požymius, prie pėsčiųjų perėjos prie geležinkelio stoties pastebėjo vieną vaikiną, kuris rankose nešėsi iš jos sūnaus pagrobtą „JBL Xtreme“ kolonėlę. Vėliau policijos pareigūnai tą vaikiną sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. „JBL Xtreme“ kolonėlės kaina apie 50 eurų, daugiau nieko iš jos sūnaus nepagrobė (1 t., b. l. 54-56).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis E. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad kada atvažiavo į stotelę, laukė savo autobuso, tie du žmonės atėjo. Vienas buvo su kepure, baltomis kelnėmis ir su juodu megztiniu. Jis paprašė duoti kolonėlę pasiklausyti muzikos, o jis (E. S.) jam davė, jis sako atneš, jis (E. S.) laukė, laukė, o jis neatnešė ir viskas. Jis (E. S.) buvo ne vienas, buvo su draugu K. M. Tada jie paskambino policijai. Policijai paskambino K. ir pasakė viską. Į stotelę atėjo du žmonės. Kaip vienas atrodė, papasakojo, o kitas buvo be kepurės, su juoda striuke. Daugiau neatsimena. Tie žmonės jam sakė „laba diena“, sakė „parodyk kolonėlę“, sako „galiu“, vėliau sakė „paskolinti pakrovėją“, sako „neturiu“, sako „aišku“. Vėliau jis nuėjo, o jie paskambino policijai. „Parodyk kolonėlę“ sakė tas, kuris buvo su baltomis kelnėmis. Kai jis paėmė kolonėlę, nuėjo, o vėliau grįžęs paprašė pakrovėjo. Policija atvažiavo ir jie pradėjo kalbėtis. Sakė, kad apieškos jį, surado jį. Policija jį surado. Ten, kur perėja, surado jį, nes jis vaikščiojo. Jo kolonėlė buvo didelė, pavadinimas buvo „JBL“. Kainavo 50 eurų. Ji buvo juodos spalvos. Jam tą kolonėlę buvo pardavęs draugas. Tas kitas vaikinas, kuris buvo ten, nesakė nieko. Jam tą kolonėlę buvo pardavęs draugas. Už kolonėlę sumokėjo draugas K. Kolonėlė pirma buvo K., jis jam ją pardavė, po to ji buvo jo. K. už kolonėlę sumokėjo jis. Pinigų turėjo, nes juos gavo dovanų iš tėčio. Tas vaikinas su baltomis kelnėmis klausė, ar „nepažįsta vieno žmogaus“, atsakė „ne“, sakė „tipo einam išgerti“, sako „jis neis“, sako „jam reikia namo važiuoti“, sako „aišku“, ir nuėjo jis su kolonėle. Neprisimena, apie kokį žmogų klausė. Jis sakė paskolinti pakrovėją, sako „neturi“ ir jis nuėjo. Ir jie su draugu laukė jo, bet jis neatėjo. Jis sako „duok kolonėlę“, jis sakė „neduos“, tada skambino policijai, ir ji jį surado. Nepažįsta nei vieno iš priėjusių vaikinų. Sakė, jei neduos kolonėlės, papjaus. Taip sakė tas vaikinas su baltomis kelnėmis. Tipo sakė, kad tą kolonėlę nupirko, jis sakė, ne, kad ją pavogė. Paskambino policijai po kokių 4 minučių (1 t., b. l. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas K. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jie atvažiavo į stotį, sėdėjo, atėjo du nepažįstami žmones, tada paprašė kolonėlės paklausyti, jie davė. Išėjo, po to vėl atėjo ir paklausė, ar neturi pakrovėjo. Išėjo ir daugiau nebeatėjo. Neprisimena, kada tiksliai tai buvo, praeitais metais. Atvažiavo iš mokyklos iki Geležinkelio stoties, buvo autobusų stotelėje, koks stotelės pavadinimas, nepamena. Tada buvo su draugu E. S. Kai atėjo du žmonės, paprašė duoti paklausyti kolonėlės ir pasakė, kad atneš. Taip pasakė žmogus, apsirengęs baltai. Tas žmogus pasakė jo draugui, draugas davė, bet pasakė „atnešk“, tas, kur paėmė kolonėlę, paklausė „ar turi pakrovėją“. Kaip jis atrodė, neprisimena. Jis iškvietė policiją ir pasakė, kad juos apvogė. Kitas žmogus buvo apsirengęs juodai, bet jis nieko nesakė. Jis jau buvo išėjęs, tas baltai apsirengęs tik prašė pakrovėjo. Jie buvo girti, sakė einam išgerti. Jie pasakė, kad negeria. Tada pasakė „jeigu kvies mentus, palaidos po žeme“. Kolonėlės ir pakrovėjo paprašė baltas žmogus. Draugas nusipirko kolonėlę, jam mama nupirko, kolonėlės pavadinimas „JBL“, juodos spalvos (1 t., b. l. 115).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 14.25 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu D. K. (K.), iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Geležinkelio g. 16, geležinkelio stotyje iš asmens pavogta nešiojama garso kolonėlė. Nuvykus juos pasitiko E. S. ir jo draugas K. M., kurie paaiškino, kad prie jų priėjo du neblaivūs vyrai, kurie liepė jiems duoti jų garso kolonėlę paklausyti muzikai, teigė, kad jei jie neduos, jie juos sumuš. Asmenys, paklausę muzikos, pasiėmė garso kolonėlę ir išėjo. E. S. iškvietė policiją. Buvo nurodyti asmenų požymiai, tamsios striukės, vieno kelnės – baltos, o kito – juodos, kolonėlė pailga, ovali, tamsios spalvos. Dirbant pagal požymius apie 15.10 val. Geležinkelio-Seinų gatvių sankryžoje pastebėjo vieną iš požymius atitinkančių asmenų, kaip vėliau paaiškėjo, E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris rankose nešė kolonėlę, kuri atitiko minėtus požymius, E. S. konkrečiai negalėjo paaiškinti, iš kur ją gavo, todėl buvo sulaikytas. Visa informacija perduota Vilniaus AVPK budėtojui, jo nurodymu asmuo buvo pristatytas į VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 48).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta belaidė garso kolonėlė „Xtreme“, kuri pagal pakvitavimą grąžinta D. S. (1 t., b. l. 65-68).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. S. atpažino asmenį Nr. 4 (E. S.) pagal veido bruožus, nes jis buvo prie jo priėjęs ir paėmė jo nešiojamąją garso kolonėlę. Nukentėjusysis E. S. parodė, kad prieš šį asmenį davė parodymus 2019 m. gruodžio 4 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šis asmuo paėmė iš jo nešiojamąją garso kolonėlę, išėjo ir negrąžino (1 t., b. l. 95-102).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2019 m. spalio 4 d., apie 14.30 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 16, autobusų stotelėje „Stotis B“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,79 promilės girtumas), iš E. S. atvirai pagrobė garso kolonėlę „JBL Xtreme“, kurios vertė 50 eurų. Pažymėtina, jog vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir (ar) kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Minėta, E. S., paėmęs iš E. S. kolonėlę neva pasiklausyti muzikos, iš karto su kolonėle pasišalino, nukentėjusiojo reikalavimo grąžinti jam priklausantį daiktą nepaisė, pagrasino liudytojui, kad nekviestų policijos, taigi akivaizdu, jog E. S. suprato, kad paima nukentėjusiajam priklausantį turtą šiam ir liudytojui matant ir netgi prieštaraujant, tačiau vis tiek to siekė ir taip svetimą turtą užvaldė bei įgijo galimybę laisvai neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: D. F. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kairio V-o delnakaulio lūžis; D. F. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; Visi sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl tikėtina, kad atsirado neilgai trukus vienas po kito; Poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairio V-o delnakaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; D. F. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo; D. F. nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi; D. F. nustatyti sužalojimai padaryti prieš jam atvykstant į gydymo įstaigą, t.y. 2019 m. spalio 7 d.; D. F. sužalojimų padarymo metu jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 167-169).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. F. atpažino asmenį Nr. 4 (L. A.), iš veido bruožų, trumpų plaukų. Šis vaikinas trenkė jam koja į nugarą vieną kartą, dėl ko tarp jo ir šių vaikinų prasidėjo konfliktas. Vėliau šis vaikinas spardė jį kojomis, spyrė į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau nei 5 kartus, ir mušė jį rankomis, sudavė ne mažiau nei 5 kartus (1 t., b. l. 171-177).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. F. atpažino asmenį Nr. 5 (E. S.) iš veido bruožų, tai yra iš veido formos, ausų, nosies. Šis vaikinas įvykio metu spardė jį kojomis, sudavė ne mažiau nei 5 smūgius, mušė rankomis, sudavė ne mažiau 5 smūgių (1 t., b. l. 178-185).

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. S. 2019 m. spalio 7 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje – gatvėje, adresu Aušros Vartų g. 20, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 promilės girtumas), pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su kitais dviem nepilnamečiais, be priežasties bendrai tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis D. F. į veidą, kūną, rankas, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų padarydamas D. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Pats kaltinamasis dėl šių nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog neprisimena nukentėjusiojo, tik prisimena, jog prie Aušros vartų mušėsi, buvo pribėgęs, spyrė koja į nugarą, daugiau apie šį įvykį nieko neprisimena. Jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, t. y. nukentėjusiojo D. F., liudytojų A. D., D. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, alkoholio matuoklio kvitas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. F. parodė, kad jam einant gatve, jį apsikabino nepažįstamas vaikinas, kuriam pasakė, kad jis nėra jo draugas, patraukė vaikino ranką ir nuėjo; tuomet tas vaikinas jam spyrė į nugarą, po to atbėgo kiti du, ir visi trys be jokios priežasties ėmė jį mušti, spardyti. Tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas trijų jaunų vaikinų, pats nuo jų tik gynėsi, patvirtino ir liudytoja A. D., kuri nurodė, kad tie patys trys vaikinai buvo sulaikyti atvykus policijos pareigūnams. Liudytojas policijos pareigūnas D. I. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą vietoje buvo rastas pranešėjas D. F., kuris papasakojo įvykio aplinkybes, bei dar du asmenys – L. A. ir, kaip nustatyta vėliau, E. S., bekalbant priėjo ir dar vienas vaikinas – D. G., visi trys buvo sulaikyti. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. pripažino, kad buvo su L. ir E., L. pirmas sudavė nepažįstamam vyrui, po to ir jis mušė, E. irgi buvo prisilietęs, bet ką tiksliai darė, neatsimena, nes buvo neblaivus; L. A. taip pat nurodė, kad nieko tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Tačiau tiek D. G., tiek L. A. buvo sulaikyti vietoje, D. G. pats priėjo prie pareigūno ir paliudijo dalyvavęs muštynėse, o L. A. turėjo nukentėjusiojo raktus, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog kai buvo mušamas, jam iš kišenės iškrito raktai ir vienas iš užpuolikų juos pasiėmė. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, D. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis nepažinojo nukentėjusiojo, jokio asmeninio konflikto ar kito aiškaus motyvo, dėl kurio prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas, tarp jų nebuvo, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl užpuolė nukentėjusįjį, nusikalstamos veikos metu buvo neblaivus, minėta, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl darytina išvada, kad E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta viešoje vietoje – miesto centre, dienos metu, be jokios priežasties, matant visiškai nesusijusiems asmenims, bei agresyviais veiksmais – panaudojant fizinį smurtą, dėl ko pašaliniai asmenys buvo šokiruoti ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Tokiais savo veiksmais E. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (3 t., b. l. 16-33), per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas 9 kartus, dominuoja nusižengimai už vagystes ir važiavimą keleiviniu maršrutiniu transportu be bilieto, vieną jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, apie kitų baudų sumokėjimą byloje informacijos nėra (3 t., b. l. 8-15), jam buvo taikomas psichiatrinis gydymas (2 t., b. l. 100-101), dėl priklausomybės ligų negydytas (2 t., b. l. 98). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad E. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama – lengvas protinis atsilikimas ir mišrus asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos būsenos E. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. S. šiuo metu konstatuojama – lengvas protinis atsilikimas ir mišrus asmenybės sutrikimas, kurie jam netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. E. S. nenustatytas padidintas įtaigumas ir padidintas polinkis fantazuoti. E. S. gali būti gydomas bendrais pagrindais pagal poreikį. E. S. skirti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo). Dėl savo psichikos būklės E. S. gali teisingai suvokti ir apibūdinti konkrečias faktines aplinkybes bei duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 124-130).

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstamos veikos kartojasi, antrąją nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai buvo sulaikytas už 2019 m. spalio 4 d. nusikaltimą, šiuo metu vyksta dar du ikiteisminiai tyrimai kaltinamojo atžvilgiu, kur jam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę įvertintina tai, kad E. S. apkaltinamieji nuosprendžiai priimti jam dar būnant nepilnamečiam. Nors jam net už 47 už baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų padarymą (plėšimus, vagystes) ne kartą skirtos medicininio pobūdžio prievartos priemonės, tačiau vadovautis šia aplinkybe kaip išskirtinai neigiamai charakterizuojančia teismas neturi pagrindo, nes tais atvejais buvo konstatuota, kad E. S. nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Jam nuo 2017 m. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, tačiau už spalio 9 d. veiką skirtina didesnė bausmė, įvertinus tai, kad padarė ją praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Atsižvelgus į tai, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį, veikas vienijo vieninga tyčia, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 4 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 5 d. 11.29 val. (viena diena) (1 t., b. l. 118,133), nuo 2019 m. spalio 7 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 12.24 val. (dvi dienos), ir suėmime nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (keturi mėnesiai) (2 t., b. l. 138-140; 2 t., b. l. 148-150, 154), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paskirtos kardomosios priemonės: 2019 m. spalio 5 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (dėl garso kolonėlės JBL pagrobimo) (1 t., b. l. 135-136) ir 2019 m. spalio 9 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (dėl D. F. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo) (2 t., b. l. 94-96) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl kardomosios priemonės – 2020 m. vasario 13 d. teismo nutartimi paskirto namų arešto, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 15 d., – teismas nepasisako, nes ji buvo paskirta sujungus ikiteisminius tyrimus nagrinėjamoje byloje ir dar du ikiteisminius tyrimus, kurie atskirti iš nagrinėjamos bylos ir yra neužbaigti.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,64 Eur žalos atlyginimo už D. F. gydymą (2 t., b. l. 62-64). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam D. F. 2019 m. spalio 7 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga, o VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos kompiuterinės tomografijos, neurochirurgo, radiologo, skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga; kurių bendra suma – 185,64 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 185,64 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo E. S.

D. F. byloje yra pareiškęs 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 194), dėl neturtinės žalos, kuri buvo patirta dėl sužalojimų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad tą dieną buvo jo gimtadienis, jis buvo po sunkaus gyvenimo periodo, bandė net nusižudyti. Tada atėjo atsigavimo laikotarpis, draugai pakvietė į miesto centrą, buvo apsivilkęs juokingą kostiumą, turbūt tuo patraukė dėmesį. Gimtadienį praleido ligoninėje, negalėjo nei valgyti, nei gerti, vėliau dvi paras buvo namuose. Buvo siūta lūpa, net miegant skaudėdavo, reikėjo gerti nuskausminamus vaistus. Jo darbas susijęs su kompiuteriu, net spausdinti negalėjo, dėl to teko atsisakyti vieno darbo pasiūlymo, nes negalėjo vykdyti savo pareigų. Didžiulis nusivylimas, viskas lyg ir ėjo geryn, ir vėl kažkoks įvykis, ir vėl negerai, tai jį žlugdo. Jis nori grįžti į normalų gyvenimą, o vis klimpsta žemyn, visa tai yra baisu. Buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ir iki įvykio. Po įvykio kreipėsi privačiai į psichologą. Nurodo, jog kaltinamasis mažiausiai prisidėjo prie tų muštynių, visą darbą padarė du nepilnamečiai, jie jį pagrinde mušė, o kaltinamasis padarė gal tik 10 procentų darbo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

E. S. nusikalstamais veiksmais D. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, jog D. F. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kairio V-o delnakaulio lūžis (šis sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. F. buvo sumuštas per savo gimtadienį, be jokios priežasties, kaip pats nurodo, tiek prieš įvykį, tiek ir po jo lankėsi pas psichologus, nes jo gyvenime buvo sudėtingas etapas. Iš minėtų duomenų yra akivaizdu, jog dėl E. S. nusikalstamų veiksmų D. F. patyrė dvasinių išgyvenimų. Minėta, teismui jis nurodė, kad patyrė skausmą, negalėjo valgyti ir gerti, dėl lūžio negalėjo dirbti (darbo funkcijos susijusios su būtinumu naudotis kompiuteriu).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė skausmą bei diskomfortą laisvalaikiu ir darbe. Tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, taip pat tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, E. S. veiksmai nebuvo tokie intensyvūs ir žalojantys, kaip kitų jį mušusių asmenų, į paties E. S. sveikatos būklę (dalinį nedarbingumą) bei jo turtinę padėtį, jauną amžių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-258-699/2015, 2K-202-693/2015, 2K-21-942/2016), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam D. F. iš kaltinamojo priteistina 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 144,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes E. S. suimtas kitame procese (BPK 51 straipsnio 2 dalis). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kadangi kaltinamasis suimtas, jo galimybė pasirūpinti veiksminga gynyba yra apribota, jis negalėjo savarankiškai nuspręsti dėl gynybos ir pasirinkti gynėją, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, t. y. teisingumo interesais, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

E. S. sulaikymo metu 2019 m. spalio 4 d. pas jį buvo surastas ir paimtas fotoaparatas „Pentax“ Optio RZ10 Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2020 m. birželio 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002139) (2 t., b. l. 82). Kadangi byloje nėra duomenų, jog šis fotoaparatas įgytas iš nusikalstamos veikos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. S.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti E. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, E. S. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 4 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 5 d. 11.29 val., nuo 2019 m. spalio 7 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 12.24 val., nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – 2019 m. spalio 5 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2019 m. spalio 9 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš E. S. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783796, 185,64 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 64 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. S. civiliniam ieškovui D. F. (D. F.) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Fotoaparatą „Pentax“ Optio RZ10 Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (2020 m. birželio 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002139), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. S.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam – nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.