Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. L.

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra susilaukusios dviejų vaikų, t.y. E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su ieškove. Šalys kartu negyvena nuo 2017 m. sausio mėnesio, nuo to laiko vaikai gyvena su ieškove, yra jos išlaikomi, atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neteikia.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi du nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, savo išvadoje nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Siekiant priimti abi šalis tenkinantį sprendimą, teismas, šalių pageidavimu, paskyrė teisminę mediaciją, tačiau į paskirtą mediacijos posėdį atsakovas neatvyko, prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove R. L. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos nesuformavo, todėl atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarka su vaikais nustatoma pagal ieškinio reikalavimą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-012-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Teismui nepavyko nustatyti atsakovo gaunamų pajamų, atsakovas turto Lietuvos Respublikoje neturi (el. b.l. 19; 83), ieškovė dirba pas ūkininką, ji vidutiniškai gauna apie 615 Eur atlyginimą, jai mokamos socialinės išmokos už vaikus (el. b. l. 12-13), registruotino turto neturi (el. b. l. 18).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiai dienai yra 555 Eur. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pagal CK 3.192 straipsnį abu tėvai privalo materialiai išlaikymą savo nepilnamečius vaikus, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismų praktikoje yra pažymima, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014;). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Be to nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalėtų dirbti, gauti pakankamas pajamas, tuo pačiu tinkamai prisidedant prie vaikų išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinės padėties nustatyti nepavyko, ieškovė gauna minimalias pajamas ir vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, ieškinio reikalavimą, teismas mano, kad iš atsakovo priteistina 150,00 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2017-01-01, iš jo priteistinas 3630 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (3.200 straipsnis).

Tiek ieškovei tiek atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. (el. b.l. 6-7; 77-78). Kitų bylinėjimosi išlaidų be pašto išlaidų ir advokato atstovavimo išlaidų valstybei byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina R. L., asmens kodas 4931019 3421, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. kovo 7 d. kiekvienam vaikui po 150,00 eurų (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. L..

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7.260.00 eurų (septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams: E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę R. L..

Nustatyti, kad tėvas E. K. su sūnumi E. K. ir dukra R. K., gali netrukdomai matytis ir bendrauti, tačiau apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaikais laiką tėvas E. K. turi informuoti motiną R. L. ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaikų sveikatos būklę, jų norą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.