Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P., J. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės rajono sodininkų draugijos patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybei, R. P., J. P., K. J. VV., Z. K., V. K., B. S., I. Ž., M. P., R. V., Š. S., K. K., Z. K. dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo ir pastatui eksploatuoti reikalingo žemės ploto patvirtinimo be naudotojų sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Faktinės aplinkybės

12. 2014 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17SK-(14.17.110.)-2009 patvirtinta 2014 m. rugsėjo 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ parengta kadastro duomenų byla (I e. b. tomas, 14–15 e. b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, dalių nustatymo“ nustatė prie nuosavybės teise naudojamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, kitos paskirties žemės dalis, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų dalį (I e. b. tomas, 13 e. b. l.). Žemės sklypų dalys nustatytos visiems atsakovams, tai yra sklype (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams bei Šilutės rajono savivaldybei. Ieškovė į šį įsakymą nepateko. Byloje yra dokumentas, iš kurio matyti, kad ieškovės pastatas įregistruotas 2016 m. kovo 24 d. (I e. b. tomas, 24 e. b. l.). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama A. J. – nuomotojo, ir R. P. – nuomininkas sudarė sutartį dėl 0,0209 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) mieste (I e. b. tomas, 18–19 e. b. l.). Prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas, M 1:1000, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. 2016 m. birželio 14 d. ieškovės iniciatyva buvo raštu kviesti visi bendraturčiai dalyvauti nustatant pastatui – gėlių paviljonui skirto žemės sklypo ribas (I e. b. tomas, 56–66 e. b. l.). Vėliau visi bendraturčiai informuoti apie žemės sklypo dalių planą (I e. b. tomas, 67–77 e. b. l.).

Dėl 2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 17 Vį-567-(14.17.2.) teisėtumo

13. Ieškovė iš esmės teigia, kad 2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 17 Vį-567-(14.17.2.) (toliau – įsakymas) turi būti panaikintas, kadangi minėtu įsakymu nustatytos žemės sklypų dalys ginčijamame plote pastatų bendraturčiams, nenurodant ieškovės, kurios pastatas (gėlių paviljonas) buvo pastatytas 1982 metais, naudojamas, tačiau iki įsakymo priėmimo neįregistruotas viešajame registre.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtu įsakymu paskirtos žemės dalys, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini), dalį. Žemės sklypų dalys nustatytos visiems atsakovams, tai yra sklype (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams bei Šilutės rajono savivaldybei. Ieškovė į šį įsakymą nepateko, jai žemės sklypo dalis nėra nustatyta, nors tokia dalis ieškovei reikalinga nuosavo pastato eksploatacijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki įsakymo priėmimo ieškovės gėlių paviljonas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau šis pastatas stovi daugiau nei 30 metų, pastatytas teisėtai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius privalėjo įsitikinti, kad tuo aktu nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

15. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, dalių nustatymo“ nustatė prie nuosavybės teise naudojamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, kitos paskirties žemės dalis, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų dalį (I e. b. tomas, 13 e. b. l.). Įsakymo priėmimo metu ieškovei priklausantis gėlių paviljonas nebuvo kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas ir išviešintas nekilnojamojo turto registre (I e. b. tomas, 23–25 e. b. l.).

16. Nors teisinė nuosavybės teisės registracija iš esmės atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau būtent su tokio juridinio fakto išviešinimu atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

17. Ieškovei priklausantis gėlių paviljonas tiek tvirtinant žemės sklypo planą, tiek 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu nustatant naudojimosi tvarką nebuvo įregistruotas viešame registre, taip kaip numato CK 4.253–4.262 straipsniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas imperatyviai nurodo, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas (perduodamas) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas (perduodamas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius galėjo nustatyti tik tokią naudojimosi tvarką, kuri yra nurodyta Taisyklių 7 punkte, tai yra nustatyti tokią tvarką, kuria galėtus naudotis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų (patalpų) savininkai.

18. Atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. balandžio 9 d. priimtas įsakymas yra neteisėtas. Šiuo įsakymu taip, kaip reikalauja Taisyklių 7 punktas, buvo patvirtinta sklypo naudojimosi tvarka tiems asmenims, kurių turimas nekilnojamasis turtas buvo išviešintas viešajame registre. Pažymėtina, kad šalys pripažįsta ir dėl to ginčo nėra, kad 1982 metais galbūt pastatytas gėlių paviljonas iki 2016 m. įregistruotas nekilnojamojo turto registre nebuvo, nors statinys, kaip teigia ieškovė, yra pastatytas ir naudojamas iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių reikalavimus ir į tai, kad iki įsakymo priėmimo ieškovei priklausantis gėlių paviljonas išviešintas nebuvo, vertina, kad tai nesudaro pagrindo spręsti, jog 2015 m. balandžio 9 d. įsakymas yra neteisėtas, kadangi įsakymas priimtas, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 nustatytų taikylių.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, kad nors ieškovė ir teigia valdanti gėlių paviljoną virš 30 metų, tačiau neįrodė, kad faktiškai nuo 1982 metų gėlių paviljonas buvo pastatytas ir nepertraukiamai naudojamas pagal savo funkcinę paskirtį iki 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo priėmimo (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas Šilutės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 15, kuriuo leista vystyti gėlių paviljono statybą (duomenys neskelbtini), suteikiant 5 arų plotą (I e. b. tomas, 22 e. b. l.), tačiau tik 2016 m. kovo 31 d. gėlių paviljonas buvo įregistruotas viešajame registre. Pažymėtina, kad nors Civilinio kodekso nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą faktą viešame registre, tačiau savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teigdama, jog faktiškai valdė nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip 30 metų sklype, kuris yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, nesiėmė jokių veiksmų statinį įregistruoti viešajame registre, nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, veiksmus, 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo atitiktį Taisyklėms, bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. balandžio 9 d. priimtas įsakymas yra neteisėtas.

20. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsisakius pripažinti 2015 m. balandžio 9 d. priimtą įsakymą neteisėtu ieškovei neužkertamas kelias kreiptis į atsakovus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (dalių) nustatymo pakeitimo.

Dėl 2015 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17SŽN-240-(14.17.62.) pripažinimo negaliojančia

21. Ieškovė teigia, kad 2015 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, atsakovui R. P. kartu su sutuoktine J. P. išnuomojo 0,0209 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,1786 ha ploto. Šia nuomos sutartimi atsakovui R. P. ir jo sutuoktinei J. P. buvo išnuomota dalis žemės sklypo iš bendro ploto sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – gėlių paviljonas. Teigia, kad, kaip ir priimant 2015 m. balandžio 9 d. įsakymą, taip ir sudarant 2015 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nebuvo atsižvelgta į ieškovės interesus ir nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatavimui.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia nuomos sutartį darytina išvada, jog ieškovė įrodinėjamas aplinkybes įrodė. Nurodo, kad iš prie nuomos sutarties pridėto plano matyti, kad R. P. išnuomota dalis yra po ieškovės pastatu – gėlių paviljonu, todėl akivaizdu, kad ginčo nuomos sutartis kartu su neatskiriama dalimi – planu pažeidžia ieškovės, kaip statinio savininkės, teises.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais ieškovės nurodytais argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartis jos sudarymo metu pažeidė ieškovės teises. Kaip byloje nustatyta, žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

24. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos žemės sklypo dalys, kurios nustatomos pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Pageidaujant išsinuomoti žemės sklypą, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu iniciatyvos teisė suteikta asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, tai yra šie asmenys atitinkamai pagal žemės sklypo buvimo vietą kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį.

25. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tik tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37012013).

26. Teismo sprendimo 19 punkte konstatuota, kad nagrinėjamu atveju iki 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo išdavimo, 2015 m. balandžio 21 d. nuomos sutarties sudarymo ieškovei priklausantis gėlių paviljonas nebuvo įregistruotas viešajame registre, visiems atsakovams nebuvo žinoma ieškovei priklausančio pastato funkcinė paskirtis, be to, ieškovė, būdama gėlių paviljono, kuris yra pastatytas valstybinėje žemėje, savininkė, nesirūpino, jog iki sudarant žemės nuomos sutartį būtų įregistruota jos nuosavybės teisė į gėlių paviljoną ir (ar) būtų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama A. J. – nuomotojo, ir R. P. – nuomininkas sudarė sutartį dėl 0,0209 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (I e. b. tomas, 18–19 e. b. l.). Prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas, M 1:1000, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Planas nubraižytas matininko G. K. 2015 m. liepos 14 d., yra pasirašytas visų bendraturčių, suderintas su Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi, patikrintas ir suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriumi. Atsižvelgdama į šias faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog sudarant žemės nuomos sutartį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai vadovavosi imperatyviomis Taisyklių nuostatomis ir išnuomojo atsakovui R. P. žemės sklypą 2015 m. balandžio 21 d. nuomos sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovų sudarytą nuomos sutartį negaliojančia atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl viešojo intereso

27. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje surinktų duomenų visuma atskleidė galimą neteisėtą valstybei (savivaldybei) priklausiusio turto užvaldymo ir neteisėto nuosavybės teisių registravimo į nekilnojamąjį daiktą faktą, realizuotą ieškovės. Apeliantai atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad byloje nėra jokių dokumentų, įrodymų, patvirtinančių tai, kad pastato – gėlių paviljono, esančio žemės sklype, statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

28. Apeliantai nurodo, kad ieškovės nusikalstama veika pasireiškia jai priklausančio gėlių paviljono registracija, kadangi ieškovei nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šis apeliantų argumentas laikomas nepagrįstu, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo išduotas leidimas ir suteiktas plotas statyti gėlių paviljoną atliekant visus būtinus tyrimus (I e. b. tomas, 22 e. b. l.).

Dėl sklypo ribų ir plano patvirtinimo.

29. Ieškovė prašo nustatyti ieškovei teisę teikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tvirtinti pastatui – gėlių paviljonui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingą sklypo plotą ir ribas pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ parengtą žemės sklypo planą be sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų sutikimo.

30. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės užsakymu parengtu 2016 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypo planu yra nustatoma tik vieno iš bendrasavininkių (bendranaudotojų), Ieškovės dalis žemės sklype nustatyta nenustatant kitų bendrasavininkių (bendranaudotojų) dalių į žemės sklypą ir nustatant bendrą kitų bendrasavininkių (bendranaudotojų) naudojimąsi likusia, bendra žemės sklypo dalimi. Apeliantai teigia, kad toks planas yra neteisingas ir parengtas nesivadovaujant taisyklėmis.

31. Su apeliantų nurodytais argumentais sutinkama, pirmiausia kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas turi įvertinti ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito pastato savininko nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Sutinkama su apeliantų nurodytais argumentais, kad ieškovės parengtame sklypo plane nėra nustatyta aiški tvarka, leidžianti atsakovams naudotis jiems tenkančia žemės sklypo dalimi.

32. Be to pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateikto plano tvirtinimas turi atitikti taisyklių 8 punktą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad parengtas žemės sklypo naudojimo planas yra skirtas tik ieškovės poreikiams tenkinti, nėra suderintas su kitais žemės sklypo naudotojais, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, todėl tokio plano tvirtinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškinio senaties termino

34. Atsakovas R. P. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2016 m. kovo 31 d. buvo išduotas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad yra įregistruoti ir išviešinti faktai apie 2014 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 17SK-(14.17.110.)-2009, apie suformuotą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) reglamentuoja, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

35. Kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127–141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382-05, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-95-08, Nr. A438-1650-10).

36. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas su objektyviais įvykiais ir savybėmis. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

37. Kolegijos vertinimu, jau nuo 2016 m. kovo 31 d. ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su 2014 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 17SK-(14.17.110.)-2009, apie šį sprendimą ieškovei buvo žinoma, be to, ieškovė kaip rūpestinga nekilnojamojo turto –pastato, esančio valstybinėje žemėje, savininkė turėjo galimybę domėtis greta esančių žemės sklypų statusu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2016 m. kovo 31 d. buvo gavusi Nekilnojamojo turto registro išrašą, būdama rūpestinga sklypo savininkė, galėjo domėtis vykdomais darbais, planų rengimu ir turėjo galimybę viešame registre pasitikslinti sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo viešame registre detales. Jokių veiksmų ieškovė iki 2016 metų neatliko, viešuosiuose registruose esančių duomenų netikrino, todėl konstatuotina, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą nuo 2016 m. balandžio 31 d. ir ieškinio senaties termino pradžia nustatoma 2016 m. kovo 31 d., tai yra nuo to momento, kai ieškovei buvo parengtas ir išduotas Nekilnojamojo turto registro išrašas.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Esant nustatytoms nutarties 19, 26 ir 32 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra patyrusi 244,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurių permokėta 113,50 EUR dalis pirmosios instancijos teismo sprendimu grąžinta ieškovei. Atsakovas R. P. pateikė rašytinius įrodymus, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 250 EUR advokato pagalbos išlaidų. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus ir remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės patirtos 131 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos neatlyginamos ir grąžinama permokėta 113,50 EUR žyminio mokesčio dalis. Iš ieškovės atsakovui R. P. priteistina 250 EUR patirtų advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (I e. b. tomas, 144, 176 e. b. l.) ir iš ieškovės priteisiama 45,91 EUR pašto išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas R. P. (apeliantas) pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 131 EUR žyminio mokesčio išlaidų (II e. b. tomas, 125 e. b. l.) už apeliacinio skundo padavimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai iš ieškovės Šilutės rajono sodininkų draugijos priteisiamos 131 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos atsakovo R. P. naudai. Kitų duomenų atsakovai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Šilutės rajono sodininkų draugijos 250 EUR teisinės pagalbos ir 131 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų atsakovui R. P..

Priteisti iš ieškovės Šilutės rajono sodininkų draugijos 45,91 EUR pašto išlaidų valstybei, patirtų pirmosios instancijos teisme, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei Šilutės rajono sodininkų draugijai 113,50 EUR permokėto žyminio mokesčio.