- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2-885-547/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00023-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- O. Š.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-01-23 preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo O. Š. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: (1) 13 000 Eur pagrindinės skolos, (2) 1 300 Eur delspinigių, (3) 6 proc. metinių palūkanų, bei (4) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo turtą, 14 300 Eur ribose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį keisti, išnuomoti ar kitomis priemonėmis apsunkinti ieškinio įvykdymo užtikrinimą, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas bei 2018 m. sausio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo priteista 13 000 Eur pagrindinės skolos, 1 300 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 199,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.
Nurodė, jog Reikalavimo teisę ieškovas kildina iš jo, atsakovo A. R. ir A. B. 2017-09-13 sudarytos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. A-01, kuria A. B. perdavė jam (atsakovui) turtą, išvardintą sutarties priede Nr. 1, o jis A. R. turtą perėmė bei įsipareigojo apmokėti už jį 18 000 Eur pagal sutartyje nustatytą grafiką. Skola sumokėta nebuvo, todėl 2018-01-08 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi A. B. perleido ieškovui O. Š. visas reikalavimo teises, susijusias su jo, atsakovo ir A. B. 2017-09-13 sudarytos Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. A-01 vykdymu.
Atsakovas nurodė, jog jis pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sutarties su A. B. sudarymo, tačiau nesutinka su tolesniu sutarties vykdymu, nes 2017 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo aplinkybės, kad sudarydamas sutartį A. B. melagingai nurodė svarbias su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, t. y. apgavo jį (atsakovą).
Atsakovas paaiškino, kad su A. B. atsakovą siejo darbiniai santykiai. A. B. buvo UAB „Kosvista“ direktorius bei akcininkas, o jis nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. dirbo šioje įmonėje. Viena iš įmonės veiklos sričių buvo kokteilių baro „CoCo“ veikla. 2017 m. rugpjūčio mėnesį A. B. pasiūlė atsakovui perpirkti kokteilių baro veiklą. Kadangi patalpos priklausė ne UAB „Kosvista“, o UAB „Galia“ (direktorius P. R.), buvo aptartas toks veiklos pirkimo-pardavimo būdas: A. B. parduoda atsakovui kokteilių baro patalpose esančią veiklai reikalingą įrangą bei tarpininkauja atsakovo verslo partneriui UAB „Asolera“ (direktorius Ž. N.) dėl patalpų nuomos sutarties su UAB „Galia“ sudarymo.
Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose patvirtino, kad tokia schema ir buvo įgyvendinta – t. y. tarp jo, atsakovo ir A. B. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria A. B. pardavė jam patalpose buvusius baldus, įrangą, apšvietimo sistemas ir kt. Buvo nustatyta kaina – 18 000 Eur. Atsakovo vertinimu, sutarties priede išvardintų daiktų kaina, juos perkant rinkoje, būtų buvusi daug žemesnė, tačiau atsakovas sutiko mokėti A. B. sutartyje nurodytą kainą, atsižvelgiant į tai, kad veiklą buvo planuojama vykdyti ilgą laiką, dalis perkamų daiktų buvo integruoti į patalpas, ir atsakovas turėjo pagrįstus lūkesčius, kad sutartimi nustatyta turto kaina atsipirks ir duos pelną.
A. B., veikdamas UAB „Asolera“ vardu ir interesais, su UAB „Galia“ sudarė baro patalpų nuomos sutartį. Buvo sudaryta terminuota sutartis, iki 2018-06-30. Paklausus, kodėl nurodytas toks trumpas nuomos sutarties terminas, A. B. paaiškino, kad su UAB „Galia“ yra nusistovėjusi praktika, kad nuomos sutartis sudaroma kasmet, nuo liepos 1 d. A. B. užtikrino, kad jokių problemų dėl sutarties pratęsimo (atitinkamai, dėl baro veiklos ir perkamo inventoriaus ilgalaikio naudojimo) nebus, kad kokteilių baras pagal analogiškas sutartis veikia jau keletą metų. Lūkesčių dėl ilgalaikės nuomos pagrįstumą patvirtina tai, kad UAB „Asolera“, prieš pradėdama veiklą, ketino atlikti patalpų remontą, kurio apimtis (investuojant apie 8 000 Eur) buvo aptariama su A. B., ir pastarasis derino remonto klausimą su UAB „Galia“ direktoriumi P. R.. A. B. tiek jį, atsakovą, tiek UAB „Asolera“ direktorių Ž. N. informavo, kad UAB „Galia“ neprieštarauja numatyto remonto atlikimui.
Atsakovas tvirtina, kad jis sąžiningai vykdė savo įsipareigojimą apmokėti sutarties sumą, atlikdamas apmokėjimus pagal sutartyje nustatytus terminus, t, y. atliko mokėjimus 2017-09-13 (1000 Eur), 2017-09-22 (3000 Eur), 2017-10-24 (1000 Eur).
2017 m. lapkričio mėnesį iš UAB „Galia” direktoriaus P. R. jis (atsakovas) sužinojo, kad nuomos sutartis po 2018 m. liepos 1 d. pratęsiama nebus, nes Druskininkų savivaldybės administracija reikalauja pastato nugriovimo. P. R. nurodė, kad tokias aplinkybes jis įvardijo ir A. B., kuomet buvo aptarinėjamos baro patalpų nuomos sutarties su UAB „Asolera“ sąlygos. Dėl patalpų remonto, tai, P. R. teigimu, A. B. nurodė, kad jis pats, o ne UAB „Asolera“, ketina atlikti nedidelį remontą, P. R. tam neprieštaravo, tačiau nurodė, kad didelių pinigų į tai investuoti neverta, nes patalpos veiklai galės būti naudojamos tik iki 2018-07-01.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad A. B. aukščiau nurodytas aplinkybes nuo jo nuslėpė, t. y. elgėsi nesąžiningai, neatskleidė visų esminių aplinkybių, kurias žinodamas atsakovas tikrai nebūtų sudaręs 2017-09-13 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties.
Atsakovas prieštaravimuose vertino, jog buvo A. B. apgautas, todėl nesutinka su tolesniu sutarties vykdymu ir, jeigu byloje nepavyks susitarti, ketina reikšti ieškinį dėl pirkimo –pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Todėl, bylą išnagrinėjus iš esmės, net ir ieškinio patenkinimo atveju, netesybų suma turėtų būti ženkliai sumažinta. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir, atitinkamai, teismo sprendimas toje dalyje yra teisiškai nepagrįsti. 2017-09-13 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01 tarp jo, atsakovo ir A. B. buvo sudaryta kaip tarp privačių asmenų, todėl CK 6.210 straipsnio 2 dalis jiems taikyta nepagrįstai.
Ieškovas O. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo prieštaravimus atmesti. Nurodė, jog su atsakovo prieštaravimuose dėstoma pozicija ir argumentais nesutinka. Atsakovo prieštaravimai neatitinka bendrųjų CPK reikalavimų bei atsakovo nurodomi argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti CPK 177 straipsnio nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad ginčas teisme turi būti nagrinėjamas neperžengiant ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus CK numatytas išimtis. Šiuo atveju atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl ieškovo pateikto ieškinio, išėjo už ieškinio ribų, t. y. dėsto visiškai su byla nesusijusias aplinkybes, ginčija 2017-09-13 sudarytos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. A-01 teisėtumą, nurodo jos sudarymo aplinkybes. Atsakovo pateikiami argumentai visiškai nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, juo labiau jie nesusiję su ieškovo keliamais reikalavimais šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas pats pažymi savo prieštaravimuose, kad pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sutarties su A. B. sudarymo, tačiau nesutinka su tolesniu sutarties vykdymu, nes, kaip atsakovas pasisako, jau 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovui paaiškėjo kažkokios aplinkybės, kad sudarydamas sutartį A. B. neva melagingai nurodė svarbias su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, t. y. apgavo atsakovą. Dėl to atsakovas atsisako toliau vykdyti sutartį ir ketina reikšti ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartį su A. B. sudarė tik 2018-01-08. Iki tol A. B. ne kartą siuntė raštiškus pranešimus atsakovui dėl įmokų pagal sutartį mokėjimo. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių į A. B. pranešimus. Nemokėjo skolos, nereiškė pretenzijų, o juo labiau neginčijo sutarties teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad sutartis Nr. Nr. A-01 yra galiojanti ir nėra pateiktas ieškinys teismui (actio Pauliana) dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovas turėjo galimybes net du mėnesius kreiptis į teismą ir ginčyti sutartį, tačiau to nedarė. Jis mano, kad atsakovas savo prieštaravimuose mėgina klaidinti teismą ir jo argumentai dėl neva nesąžiningai sudarytos sutarties yra niekiniai.
Atsakovas pradelsė mokėti skolą 50 dienų (nuo 2017-11-25 iki ieškinio surašymo dienos - 2018-01-13), todėl privalo mokėti delspinigius, kurių suma yra 1300 Eur bei atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
2019-07-23 posėdžio metu atsakovas A. R. nurodė, kad jis iš dalies sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. sausio 16 d. sprendimu jo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, patenkino visiškai, tačiau šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka - Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą, jo ieškinį atmetė, todėl jam aišku, kad reikės vykdyti sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas patvirtino, kad jis pripažįsta pagrindinę skolą, tačiau mano, kad nepagrįstai didelė delspinigių suma, kuri sudaro 10 procentų visos skolos. Atsakovas nurodė, kad jis nuomojasi butą Vilniuje, nuomos sutartis vykdoma, ji pratęsta dar 1 metams. Šeimininkas yra išvykęs į užsienį, sutarė pratęsti kitą savaitę. Jis paėmė vartojimo kreditą, siekiant padaryti patalpų remontą, ir jis tą remontą padarė, taip pat pirko automobilį. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir išlaidas, per mėnesį jis galėtų mokėti apie 600 Eur skolos.
Atsakovo atstovė, advokatė Stasė Jovaišienė teismo posėdžio metu nurodė, kad O. Š. įgijo reikalavimo teisę perleidimo sutarties pagrindu iš A. B.. Atsakovas pripažįsta 13 000 Eur skolą. Dėl 1300 Eur delspinigių – nesutinka, nors jie paskaičiuoti pagal sutartį, bet ši suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Per didelė delspinigių suma būtų nesąžininga atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį ir atsakovo turtinę padėtį, prašo teismo sumažinti delspinigių sumą iki 200 Eur. Dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo, taip pat nesutinka, nes sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų. Sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų dėl tam tikrų daiktų perdavimo, todėl taikytina 5 procentai metinių palūkanų.
Atsakovo atstovė nurodė, kad viso bylinėjimosi metu, nei prie ieškinio, nei prie kitų dokumentų ieškovas neteikė jokių dokumentų apie bylinėjimosi išlaidas, išskyrus kelionės išlaidas. Su advokato išlaidomis nesutinka, nes nėra sutarties tarp ieškovo ir advokato. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos aprašymas nėra susietas su šia byla. Nėra paslaugų sutarties, iš kurios matytųsi, jog buvo sutartis atlikti tam tikrus veiksmus šioje byloje. Visame procese nebuvo jokios užuominos apie tai, jog ieškovui būtų teikęs paslaugas advokatas, tai kelia pagrįstas abejones ir todėl prašo advokato išlaidų nepriteisti. Su kelionės išlaidomis ir žyminiu mokesčiu - sutinka.
Prašo sprendimo vykdymą dėl priteistų sumų išdėstyti 2 m. laikotarpiui, lygiomis dalimis. Atsakovo pajamos į rankas – apie 2348 Eur. Atsakovo išlaidos – 2 vartojimo kreditai susiję su šia byla bei Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų byla. Patalpų nuoma – 400 Eur, komunaliniai mokesčiai - 100 Eur, automobilio lizingas – 216 Eur/mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp atsakovo A. R. (pirkėjo) ir pradinio kreditoriaus A. B. (pardavėjo) 2017 m. rugsėjo 13 d. sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią A. B. pardavė atsakovui daiktus, nurodytus 2017 m. rugsėjo 13 d. turto priėmimo – perdavimo akte (Sutarties priedas Nr. 1). Parduodamo turto kaina – 18 000 Eur (Sutarties 2.2. punktas), turtas pirkėjui parduodamas išsimokėtinai per penkiolika mėnesių (Sutarties 2.3. punktas). Pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui A. B.: 2017 m. rugsėjo 13 d. – 1000 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. – 3000 Eur; 2017 m. spalio 24 d. – 1000 Eur. Atsakovui nesumokėjus pagal sutartį numatytų įmokų, pradinis kreditorius 2017 m. gruodžio 8 d. įspėjo ieškovą dėl prisiimtų įsipareigojimų ir pareikalavo per 30 dienų sumokėti visą likusią skolos dalį bei įspėjo, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, nutraukiama dėl pirkėjo (atsakovo) kaltės. 2018 m. sausio 8 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi patvirtinama, kad pradinis kreditorius (pardavėjas) A. B. perleido reikalavimo teises į atsakovo A. R. (pirkėjo) skolą ieškovui O. Š., kuris ir kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo, dokumentinio proceso tvarka. 2018 m. sausio 23 d. preliminariu sprendimu teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad buvo A. B. apgautas, todėl nesutinka su tolesniu sutarties vykdymu ir, jeigu byloje nepavyks susitarti, ketina reikšti ieškinį dėl pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo negaliojančia.
2018 m. balandžio mėnesį A. R. kreipėsi su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, kuriuo prašė jo, A. R. ir A. B. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.A-01 pripažinti negaliojančia ir priteisti iš A. B. jam, A. R. jo sumokėtus 5000 eurų. Tuomet 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1365-547/2018 (perregistruota į e2-885-547/2019) buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3575-418/2018, nagrinėjamoje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. Druskininkų rūmuose civilinė byla buvo išnagrinėta 2019 m. sausio 16 d., tačiau sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, teismo sprendimas Kauno apygardos teisme buvo paskelbtas 2019-05-30. Minėtu sprendimu Kauno apygardos teismas panaikino Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino A. R. ir atsakovo A. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia, taikė restituciją, nustatant, jog A. B. grąžinami daiktai pagal Sutarties priede Nr. 1, Turto priėmimo - perdavimo aktu A. R. perduotas turtas, priteista iš A. B. 5000 Eur bei bylinėjimosi išlaidos, ir ieškinį atmetė.
Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, išnyko bylos sustabdymo pagrindas, todėl teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą. 2019 m liepos 23 d. teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad pripažįsta 13000 Eur skolą. Tokiu atveju, prieštaravime dėl preliminaraus sprendimo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Šiuo atveju, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2017-09-13 tarp atsakovo A. R. ir pradinio kreditoriaus A. B. sudarytos sutarties pagrindu, tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atsakovas savo laisva valia sudarė pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu, atsakovui buvo perleista turto ir už kurį pradinis kreditorius A. B. reikalavo atsiskaityti. Pradinis kreditorius A. B. savo reikalavimo teises perdavė ieškovui O. Š., kuris sudaryta reikalavimo teisės perdavimo sutartimi tapo pilnateisiu naujuoju kreditoriumi (ieškovu).
Pabrėžtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas, o kai tokių nuostatų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus, o atsakovas privalo veikti sąžiningai ir įvykdyti savo įsipareigojimus naujajam kreditoriui. Atsakovas privalo sumokėti 13 000 Eur skolą.
Dėl netesybų (delspinigių)
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad, sprendžiant dėl konkretaus netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo – principais, netesybų sumažinimu siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017, 43 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).
Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.
Šiuo atveju, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė, nors prašoma priteisti 1300 Eur delspinigių suma paskaičiuota pagal sutartį. Laikytina, kad šiuo atveju, ši suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Per didelė delspinigių suma būtų nesąžininga atsakovo atžvilgiu, atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį ir atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01 yra pasirašyta tarp fizinių asmenų, tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad pradinį kreditorių A. B. ir atsakovą A. R. siejo darbiniai santykiai – A. B. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Kosvita“ direktorius bei akcininkas, o atsakovas nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. rugsėjo mėn. dirbo toje įmonėje. Viena iš įmonės veiklos sričių buvo kokteilių baras. Šiuo gi atveju, atsakovas A. R. pirko iš pradinio kreditoriaus UAB „Kosvita“ direktoriaus bei akcininko A. B. kokteilių baro patalpose esančią veiklai reikalingą įrangą, bei kuris (A. R.) galimai neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio ieškovui būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi nepagrįstai pelnytis atsakovo sąskaita.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 600 Eur dydžio delspinigiai, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmestinas.
Dėl metinių palūkanų
Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau, šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų (sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų dėl tam tikrų daiktų perdavimo), todėl atsakovas nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, nes atsakovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl atsakovui nustatytinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, transporto išlaidų)
CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodo, kad jo išlaidas sudaro žyminis mokestis, transporto išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai. Ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinus, kad pagrindinis materialinis reikalavimas tenkintas visiškai, o iš dalies sumažinti tik delspinigiai ir palūkanos, iš atsakovo ieškovui priteisiamas visas jo sumokėtas 199,00 Eur žyminis mokestis bei 78,56 Eur patirtų transporto išlaidų vykstant į teismo posėdžius.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo
Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
2019-07-23 byloje gautas ieškovo O. Š. prašymas dėl 1000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą) priteisimo iš atsakovo A. R. jo naudai bei prie minėto prašymo pateikė 2019 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų ataskaitą bei tos pačios dienos data išrašytą pinigų priėmimo kvitą. Tačiau byloje nepateikta sutartis sudaryta tarp ieškovo ir advokato - nėra paslaugų teikimo sutarties, iš kurios matytųsi, jog buvo sutartis atlikti tam tikrus veiksmus šioje byloje. Viso bylinėjimosi metu, nei prie ieškinio, nei prie kitų dokumentų ieškovas neteikė jokių dokumentų apie bylinėjimosi išlaidas (išskyrus kelionės išlaidas). Pateiktas suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos aprašymas nėra susietas su šia byla. Taigi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pavirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).
Atsakovas prašo priteistą skolą ieškovui išdėstyti dalimis, nurodo, kad jis galėtų į mėnesį ieškovui mokėti po 600 Eur ir visą skolą padengti per 2 metus (24 mėnesius). Jis tvirtina, kad jo darbo užmokestis šiuo metu nemažas - 2358 Eur į rankas (tai patvirtina atlyginimo lapelis), tačiau jo išlaidos labai didelės ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus - 2018-06-29 nuomos sutartį, iš kurios matosi, kad jis nuomojasi butą Vilniuje (nuoma ir mokesčiai – 500 Eur/mėn.), 2 vartojimo kredito sutartimis su banku Swedbank patvirtinama, kad jis paėmęs 2 vartojamuosius kreditus, pagal kuriuos moka įmokas - 230 Eur/mėn. ir 118 Eur/mėn. bei pateikta pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas 2015 m. įsigijęs automobilį lizingo sutarties pagrindu ir moka įmokas po 216 Eur/mėn. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau dėl objektyvių priežasčių pilna apimtimi per trumpą laiko tarpą finansiškai nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo A. R. turtinė padėtis šiuo metu sudėtinga dėl jo įsipareigojimų bankams, todėl jam labai sunku įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo, kurio turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo ir jo reikalavimus teismas užtikrino taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, interesai. Remiantis aptartais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovui lengvatinį terminą įvykdyti piniginei prievolei, todėl, nukrypstant nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, atsakovui išdėstytinas teismo sprendimu priteistos 13000 Eur skolos ir 600 Eur delspinigių, įvykdymas. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir įsiskolinimo dydį, darytina išvada, kad atsakovo prašomas teismo sprendimo išdėstymo dalimis terminas yra per ilgas ir neproporcingai pažeistų teisėtus ieškovo interesus, todėl jis trumpintinas iki 20 mėnesių laikotarpio, pradedant mokėti nuo šio galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 680,00 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis - atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 13000,00 Eur (trylika tūkstančių eurų 00 ct) skolos, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) delspinigių, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2018-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 277,56 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti šiuo teismo galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-885-547/2019 iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 13000,00 Eur skolą, 600,00 Eur delspinigius ieškovo O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, mokėjimą dalimis per 20 mėnesių, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 680,00 Eur iki skolos padengimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.