- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1951-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00023-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Š. įgalioto atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skunda dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Š. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. R. 13 000 Eur skolos, 1 300 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. sausio 13 d., 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-5). Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovo A. R. ir A. B. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A01, kurios pagrindu A. B. išsimokėtinai, pagal sutartyje 2.3 punkte nurodytą mokėjimo grafiką, pardavė atsakovui A. R. turto, nurodyto sutarties priede Nr. 1, už 18 000 Eur. Atsakovas A. R. šį turtą perėmė, pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktą ir atskirais mokėjimais sumokėjo 5 000 Eur. Kitas mokėjimas pagal sutartyje numatytą grafiką turėjo būti atliktas 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau atsakovas mokėjimo neatliko. A. B. reikalavo sumokėti skolą, tačiau atsakovas A. R. nesumokėjo ir A. B., pieš tai įspėjęs atsakovą A. R. ir pareikalavęs sumokėti skolą, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu A. R. 2018 m. sausio 5 d. Atsakovas A. R. pagal su A. B. sudarytą sutartį liko skolingas 13 000 Eur. Ieškovas O. Š. 2018 m. sausio 8 d. sudarė su A. B. reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl atsakovo 13 000 Eur skolos A. B. pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovo A. R. ir A. B. sudarytą pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovą A. R.. Apie perleistą reikalavimo teisę ir reikalavimą sumokėti skolą ieškovas informavo atsakovą 2018 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu, tačiau atsakovas 2018 m. sausio 9 d. informavo ieškovą, kad skolos A. B. nepripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui O. Š. 13 000,00 Eur skolos, 1 300,00 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 199,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., e. b. l. 37-39).
3. Atsakovas A. R. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo O. Š. ieškinį. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sutarties su A. B. sudarymo, tačiau nesutinka su tolesniu sutarties vykdymu, nes 2017 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo aplinkybės, kad sudarydamas 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartį A. B. apgavo atsakovą. Minėta sutartimi atsakovas įsigijo iš A. B. kokteilių baro „Coco“ Druskininkuose įrangą, baldus, apšvietimo sistemas ir kt. tikėdamasis toje pačioje vietoje tęsti baro veiklą, nes A. B. patikino, jog bus galima pratęsti patalpų, kuriose yra baras, nuomos sutartį. 2017 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad Druskininkų savivaldybės administracija ketina nugriauti patalpas, kuriose veikia baras ir nuomos sutartis negali būti pratęsta. Kadangi atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties, todėl atsisakė toliau vykdyti sutartį ir ketina reikšti ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir todėl mažintini ir ieškovas nepagrįstai reikalauja 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, nes sutarties šalys yra fiziniai asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutiniu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui O. Š. iš atsakovo A. R. 13 000 Eur skolos, 600 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 277,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, išdėstant sprendimo vykdymą, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, dalimis per 20 mėnesių, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 680,00 Eur iki skolos padengimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė (1 t., e. b. l. 174-182).
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, ir ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. B. atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, kad 2019 m liepos 23 d. teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad pripažįsta 13 000 Eur skolą, todėl teismas sprendė, kad pradinis kreditorius A. B. savo reikalavimo teises perdavė ieškovui O. Š., todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartį, o atsakovas privalo veikti sąžiningai ir įvykdyti savo įsipareigojimus naujajam kreditoriui ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 13 000 Eur skolą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl netesybų, pažymėjo, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-1094/2003, 3K-3-145/2012, 3K-3-95-313/2017, e3K-3-428-695/2017 teismas darė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė, kadangi neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovo prašomos priteisti delspinigių sumos dydį, atsakovo turtinę padėtį ir sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, sudarymo aplinkybes, t.y. atsakovas A. R. buvo pradinio kreditoriaus A. B. valdomos įmonės darbuotojas ir galimai neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, priteistina delspinigių suma mažintina iki 6 00 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nes atsakovas yra fizinis asmuo, todėl atsakovui nustatytinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.
8. Teismas, ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, transporto išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir priteisė ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir transporto išlaidos. Dėl 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas ir jų realumą, o pateiktas suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos aprašymas nėra susietas su šia byla. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atmestinas ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatė, kad nors atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 2 358 Eur, tačiau atsakovas patiria dideles išlaidas, kadangi nuomojasi butą Vilniuje, kurio nuoma yra 500 Eur/mėn., turi mokėti įmokas pagal 2 vartojimo kredito sutartis ir automobilio lizingo sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovo A. R. turtinė padėtis šiuo metu sudėtinga dėl jo įsipareigojimų bankams, todėl tenkino jo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo, kurio turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, interesai. Teismas taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir įsiskolinimo dydį, atsakovo prašomas teismo sprendimo išdėstymo dalimis 24 mėnesių terminas yra per ilgas ir neproporcingai pažeistų teisėtus ieškovo interesus, todėl jį sutrumpino iki 20 mėnesių laikotarpio, pradedant mokėti nuo šio galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 680,00 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovo O. Š. įgaliotas atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistų delspinigių dydžio, išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 20 mėn. laikotarpiui, priteisti 1 300 Eur delspinigių, ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis penkių mėnesių laikotarpiui, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 186-192). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl delspinigių mažinimo, nes aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartyje nustatyti delspinigiai, buvo šalių derybų rezultatas, nustatyti laisva valia, numatant prievolių vykdymo užtikrinimą tuo atveju, jeigu jos būtų pažeistos. Ši apsauga turi būti taikoma, nes atsakovas savo įsipareigojimus pažeidė ir jų nevykdo pakankamai ilgą laikotarpį, tuo pačiu neatlygintinai naudodamasis ieškovo lėšomis. Atsakovas visą laikotarpį nuo pretenzijos dėl nesumokėtos skolos pateikimo iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės sutarties sąlygos teisingumo dėl delspinigių dydžio neginčijo. Ieškovo prašyta priteisti delspinigių suma, atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės dydį, nėra itin žymi ir įvertinus aukščiau aptartus aspektus, teismo neturėjo būti mažinama. Be to, ginčo šalys veikė kaip verslo subjektai, nors sutartis ir buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, tačiau sutarties objektas buvo skirtas verslui vystyti. Šalys turėjo patirties verslo bei derybų srityje bei galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Taigi atsakovui, kaip verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamas sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), be to, sutarties 2.4. punktu patvirtino, kad minėta sutarties sąlyga buvo aptarta iš anksto ir atitinka jo valią.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylos vedimo būdą renkasi pati ginčo šalis ir net advokatui parengus procesinius dokumentus, prievolės naudotis jo atstovavimo paslaugomis nagrinėjant bylą teisme nėra privaloma. CPK nereikalauja sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, papildomai pateikti ir advokato sudarytos su klientu sutarties, kurios pateikimas būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu prašymus teismui ar procesinius veiksmus kliento vardu atlikęs būtų pats ieškovo atstovas. 2019 m. liepos 23 d. apeliantas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo. Kartu su prašymu teismui ieškovas pateikė rašytinius įrodymus: 2019 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje advokatas nurodė visus jo paruoštus procesinius dokumentus, nurodydamas ir bylos numerį, į kurią šie dokumentai buvo pateikti, o taip pat ir pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina pinigų priėmimo faktą iš apelianto.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai ilgą laikotarpį teismo sprendimo vykdymui, neatsižvelgę, į tai, kad atsakovas savo prievolių nevykdė jau nuo 2017 m. lapkričio 25 d. Taigi, vien šiai dienai pradelstas terminas yra beveik du metai ir teismas suteikia galimybę atsakovui dar papildomai du metus negrąžinti pilna apimtimi jam priklausančių lėšų, kas reiškia, jog atsakovas lėšas sumokės po 4 metų, o tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Būtent dėl atsakovo kaltės nebuvo tinkamai atsiskaityta su ieškovu, pats atsakovas iniciavo nepagrįstus procesus dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties ginčijimo, dėl ko buvo stabdomas procesas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovo pajamos buvo ir yra pakankamai didelės, o patiriamos išlaidos nėra pakankamai pagrįstos ar būtinos, nes skirtos prabangos prekėms ir paslaugoms, o tai rodo, kad atsakovas neoptimizuoja savo išlaidų, nesiekia operatyviai vykdyti prievolių, linkęs rinktis prabangesnį gyvenimo būdą iš ieškovo sąskaita, nes panaudodamas lėšas ne pirmaeilių poreikių tenkinimui bei nemažindamas skolos apeliantui nerodo geranoriškumo kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas jau esant ginčui 2018 m. sausio 22 d. sudarė su AB “Swedbank“ vartojimo kredito sutartį ir paėmė 4 500 Eur dydžio vartojimo kreditą, nors turėjo įvertinti galimą bylos baigtį ir neapsisunkinti savo materialinės padėties naujais kreditais. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo elgesį turėjo vertinti kaip vengimą geranoriškai vykdyti prievoles ir nenustatyti tokio ilgo termino. Ieškovas teikia apeliacinės instancijos teismui kreditų sutartis, taip pat išrašus iš banko sąskaitos, tam, kad įrodytų teismui, jog jo finansinė padėtis šiai dienai yra tikrai ženkliai blogesnė už atsakovo. Ieškovas šiai dienai turi tris galiojančias kredito sutartis, taip pat yra skolingas kreditoriams, kurie išieško skolas per antstolius. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstas sprendimo vykdymo atidėjimas suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui, o ieškovo prievolių vykdymo trikdymas truks daug ilgiau nei pagrįstai buvo galima tikėtis, patiriant nuostolių, (delspinigiai bankams, vykdymo išlaidos antstoliams už skolų išieškojimo vykdymą). Ieškovo nuomone protingas ir sąžiningas maksimalus terminas skolos išdėstymui būtų 5 mėnesiai, atsižvelgiant ir į tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs vykdyti mokėjimus panašiu terminu.
Atsiliepimas
11. Atsakovo A. R. įgaliota atstovė advokatė S. Jovaišienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo prijungti naujus įrodymus, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 3-7). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovas, keldamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jį grindė 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. A-01 2.4 punktu, kuris numatė delspinigių mokėjimą, ir jokių aplinkybių dėl realių savo praradimų, atsakovui nevykdant sutarties, nenurodė. Sutartimi nustatyti delspinigiai vien tuo pagrindu, kad dėl tokio dydžio šalys susitarė, negali būti vertinami kaip protingas netesybų dydis. Atsakovas, sudarydamas sutartį, neturėjo visiškai jokios verslininko patirties, o tuometinis atsakovo darbdavys – UAB “Kosvista” direktorius ir akcininkas A. B. – vienareikšmiškai buvo pranašesnis verslo bei derybų srityse. Sandoriu nustatyti delspinigiai - 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną sudaro net 73 procentus metinių palūkanų, o tai rodo absoliutų atsakovo, kaip verslininko ir derybininko, nepatyrimą, ir kitos sandorio šalies A. B. naudojimąsi jo nepatyrimu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių ieškovui būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi nepagrįstai pelnytis atsakovo sąskaita.
2.2. Ieškovas nebuvo 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties šalis, reikalavimo teisę pagal šią sutartį jis įgijo su A. B. 2018 m. sausio 8 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Reikalavimo teisę pagal pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį turinčios šalies pasikeitimas yra reikšmingas tuo aspektu, kad sutartimi nustatyti delspinigiai negali būti vertinami kaip neįrodinėti kreditoriaus nuostoliai, nes naujojo kreditoriaus situacija dėl skolininko prievolės nevykdymo gali būti visiškai kitokia, nei pirminio kreditoriaus, kas suponuoja naujojo kreditoriaus, t.y. ieškovo pareigą įrodinėti protingą netesybų dydį. Ieškovo prašoma priteisti netesybų už 50 dienų praleisto termino suma – 1300 Eur arba dešimtadalis pagrindinės skolos sumos. Toks delspinigių dydis vertintinas kaip labai žymi suma, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ją sumažino.
2.3. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas nurodo, jog ieškovo advokato pateikta teisinių paslaugų ataskaita nepatvirtina, kad nurodytas teisines paslaugas advokatas ieškovui teikė būtent šioje byloje, nes ataskaitoje nenurodyta, kokiu pagrindu paslaugos buvo teiktos, kada ir kiek laiko sugaišta vienai ar kitai teisinei paslaugai atlikti, koks paslaugų įkainis. Teisinių paslaugų sutartis tarp advokato ir kliento kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui nebuvo pateikta. Papildomas abejones sukelia ir tai, kad ieškovas nuo pat proceso pradžios teikė teismui išlaidas patvirtinančius dokumentus, o apie tai, kad bus dar ir išlaidos advokatui už konsultacijas ar parengtus procesinius dokumentus nenurodė. Be to, sutartis dėl teisinių advokato paslaugų buvo pateikta tik po to, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo jos trūkumą advokato išlaidoms pagrįsti. Nurodyta sutarties data 2018 m. sausio 10 d., tačiau sutarties numeris nenurodytas, sutartyje konkrečių duomenų apie tai, kad bus teikiamos teisinės paslaugos realizuojant kreditoriaus teises pagal pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį, nėra. Sutarties III skirsnyje nurodyta advokato paslaugų apmokėjimo sąlygos ir tvarka, iš kurios matyti, kad už suteiktas paslaugas advokatas pateikia klientui sąskaitą ir, kliento pageidavimu, paslaugų ataskaitą, kurioje nurodomas suteiktos paslaugos, jų trukmė, apskaičiuotas advokatui mokėtinas užmokestis. Šioje byloje pagal sutartį privaloma advokato sąskaita klientui nepateikta, paslaugų ataskaita neatitinka sutarties sąlygų, kas kelia abejones dėl ieškovo pateiktų advokato išlaidų priskirtinumo šiai bylai bei ieškovo sąžiningumo. Be to, ieškovas yra profesionalus teisininkas, o tai patvirtina duomenys, kuriuos atsakovas prijungti, apie O. Š. teisininko kontoros teikiamas paslaugas, kurie skelbiami internetiniame puslapyje imoniu.gidas.lt. Kontoros veiklos adresas bei ieškinyje nurodytas ieškovo adresas ((duomenys neskelbtini)) visiškai sutampa su advokato D. Vaičiulio kontoros adresu. Kaip bandymas nuslėpti ieškovo ir jo atstovo darbo vietos tapatumą atrodo aplinkybė, kad teisinių paslaugų ataskaitoje bei apeliaciniame skunde, kurį pateikia jau ne pats ieškovas, o jo atstovas advokatas D. Vaičiulis, ieškovo adresas nurodomas jau ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Nors ieškovo buvimas profesionaliu teisininku neatima iš jo galimybės naudotis advokato pagalba, tačiau suteiktas paslaugas pagrindžiantys įrodymai turėtų būti neabejotini.
2.4. Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas, siekdamas apginti savo interesus, iškėlė civilinę bylą dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo negaliojančia ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, nereiškia atsakovo nesąžiningumo ar siekimo vilkinti mokėjimo procesą. Atsakovas, kreipdamasis į teismą, realizavo savo teisę kilusį ginčą spręsti teismine tvarka, kas atitinka valstybės ir visuomenės teisinius principus. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, nes jo būtinos išlaidos pagal sutartis buto nuomai, automobilio lizingui, kreditų gražinimui sudaro apie pusę gaunamo darbo užmokesčio. Apelianto argumentai, kad atsakovas renkasi prabangesnį gyvenimo būdą, leidžia sau nebūtinas išlaidas, yra nepagrįsti. Atsakovas nuosavo gyvenamojo ploto neturi, dirba Vilniuje, todėl išlaidos būstui (nuomai ir mokesčiams) yra būtinos, ir 500 Eur per mėnesį – tai normalios, atitinkančios Vilniuje esančias kainas, išlaidos. Vertinant kitas atsakovo būtinas išlaidas, tai jos nėra tokios, kurios rodytų atsakovo išlaidavimą ar prabangesnį gyvenimo būdą. Automobilis KIA ceed, kurį atsakovas lizingo būdu įsigijo dar 2015 m. gruodžio 7 d., t.y. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties sudarymo, yra vidutinės klasės automobilis, jo naujo kaina buvo 18 800 Eur. Kitus finansinius įsipareigojimus atsakovas įgijo susiviliojęs A. B. siūlymu pirkti jo verslą – koktelių barą, ko pasekoje buvo sudaryta šioje byloje nagrinėta sutartis. Pirmasis kreditas iš banko paimtas 2017 m. rugsėjo 13 d., kredito suma 5 500 Eur, buvo skirtas įmokų pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartį atliktų 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 24 d., sumokėjimui, o antrąjį vartojimo kreditą 2018 m. sausio 22 d. atsakovas paėmė, siekdamas pagerinti nuostolingą baro veiklą. Tai rodo atsakovo nepatyrimą verslo srityje, ko pasekmė – įsipareigojimai bankui ir dar prievolė sumokėti ieškovui šioje byloje teismo priteistas sumas, tačiau anaiptol nepatvirtina nepagrįsto atsakovo išlaidavimo ar prabangesnio gyvenimo būdo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes išmokėti priteistą skolos sumą ir pagrįstai ją išdėstė 20 mėnesių laikotarpiui. Atsakovo interesai dėl to nenukenčia, nes teismo sprendimu yra priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2.5. Dėl ieškovo naujai pateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį pažymėjo, kad ieškovo valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma nurodo į 2018 m. trečiųjų asmenų ieškovui išmokėtas ir deklaruotas pajamas, tačiau tai nėra jo vykdomos individualios veiklos deklaracija, kurios pajamos apima ne tik pažymoje nurodytas sumas. Turimų ilgalaikių įsipareigojimų suma pagal kredito sąskaitas nepagrindžia nei ieškovo nurodomų aplinkybių apie turimus įsiskolinimus valstybei, nei skolų išieškojimo per antstolių kontorą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl prašymų prijungti naujus įrodymus
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas prašo prijungti su advokatu D. Vaičiuliu sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį ir duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, o atsakovas – duomenis apie teisininko O. Š. kontoros veiklos adresą. Kadangi šalių pateikti dokumentai yra susiję su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir atsakovės prašomi prijungti naujai pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
14. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos delspinigių sumos, išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo 20 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištyrė šiuos apeliacinio skundo argumentus.
Dėl priteistos delspinigių sumos
15. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos sprendimą dėl priteistinų delspinigių sumažinimo tuo pagrindu, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartyje nustatyti delspinigiai buvo šalių, kurios veikė kaip verslo subjektai, derybų rezultatas, nustatyti laisva valia.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Kitais netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tarp šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutarties 2.4 punktą nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (1 t., e. b. l. 13, 17). Tokiu atveju metinė delspinigių norma yra 73 proc. ir šis dydis ženkliai viršija įstatyme numatytą palūkanų dydį, tiek kai abi sutarties šalys yra verslininkai, tiek kai sutarties šalys yra fiziniai asmenys.
18. Remiantis nutarties 16 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminę reikšmę nustatant protingą delspinigių dydį, turi netesybų ir nuostolių santykis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti delspinigius, atsakovui pateikus prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. preliminaraus sprendimo ir tuo pagrindu, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir mažintini, jokių įrodymų byloje dėl jo patirtų nuostolių dydžio atsakovui nevykdant tarp šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties pirmosios instancijos teisme nepateikė. Taigi, ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, kuris yra būtinas siekiant įvertinti esminį netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, pagrįstai vertino šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutarties tikslus, šalių statusą ir jų interesų pusiausvyrą, ir šių aplinkybių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytas delspinigių dydis yra neprotingas. Atsižvelgiant į tai bei į nustatytą aplinkybę, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytoje sutartyje numatytas delspinigių dydis ženkliai viršija įstatyme numatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistino delspinigių dydžio ir priteisti visą ieškovo ieškinyje nurodytą delspinigių sumą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo
19. Apeliaciniu skundu skundžiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinus ieškinį atmestas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes sprendė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumą.
20. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017)
21. Teisėjų kolegija dėl ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:
10.1. Advokato D. Vaičiulio teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro ieškovo teisinis konsultavimas, duomenų bylai rinkimas, ieškinio parengimas 2018 m. sausio 15 d., atsiliepimas į prieštaravimus 2018 m. vasario 22 d., prašymų procese rengimas – dėl baudos ir proceso atnaujinimo 2019 m. gegužės 31 civilinėje byloje Nr. e2-885-547/2019 (1 t., e. b. l. 136).
10.2. Advokatas Dalius Vaičiulis 2019 m. liepos 22 d. pinigų priėmimo kvite nurodo, kad už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėta suma 1 000 Eur, kurią sumokėjo O. Š. (1 t., e. b. l. 137).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad iš šių duomenų galima nustatyti visas patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymo aplinkybes, t.y. šioje civilinėje byloje suteiktas konkrečias advokato D. Vaičiulio teisines paslaugas, už kurias buvo sumokėta 1 000 Eur, ir šie įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, realumą. Ieškovui kartu su apeliaciniu skundu pateikus ir su advokatu D. Vaičiuliu sudarytą teisinių paslaugų sutartį (1 t., e. b. l. 193-195), visos abejonės dėl šių išlaidų realumo ir pagrįstumo yra pašalintos.
23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus dėl ieškovo įgalioto atstovo advokato D. Vaičiulio ir ieškovo darbo vietos tuo pačiu adresu ir jų sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų interpretavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog tiek ieškovas, tiek jo įgaliotas atstovas savo paslaugas teikia tuo pačiu adresu neįrodo, jog advokatas D. Vaičiulis nesuteikė teisinių paslaugų ieškovui, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat netinkamai vertina ieškovo įgalioto atstovo advokato D. Vaičiulio ir ieškovo sudarytą teisinių paslaugų sutartį, nes šios sutarties 12 punkte nėra numatytas privalomas advokato darbo ataskaitų teikimas ir jos teikiamos klientui pageidaujant ar advokato iniciatyva, reikalavimai jų turiniui šioje sutartyje taip pat nenumatyti. Taigi, atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai yra grindžiami tik prielaidomis.
24. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovo ir advokato D. Vaičiulio sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje numatytas darbo valandos įkainis (60 Eur/ val.) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus valandinio teisinių paslaugų teikimo įkainio, kuris vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais 2018 m. I ketvirtį buvo 85,08 Eur/val. (850,8 Eur x 0,1), 2019 m. II ketvirtį – 92,67 Eur/val. (970,3 Eur x 0,1). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra patenkintas, sprendžia, jog apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir minėtos išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
25. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia ir pirmosios instancijos teismo sprendimą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą tokiam ilgam, t.y. 20 mėnesių, laikotarpiui, netinkamai įvertinęs ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį bei aplinkybę, kad atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu dar nuo 2017 m. lapkričio 25 d.
26. CPK 284 straipsnio 1 dalies norma numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusios labai nepalankios sąlygos atsakovui vykdyti teismo sprendimą ir sprendimo vykdymą išdėstė pakankamai ilgam 20 mėnesių terminui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, kurio gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvos Respublikoje (1 t., e. b. l. 138-139). Nors atsakovas patiria išlaidas gyvenamojo buto nuomai, mokėdamas įmokas už išsimokėtinai įsigytą automobilį bei grąžindamas gautas paskolas (1 t., e. b. l. 140-168), tačiau šios išlaidos neviršija pusės ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 20 mėnesių laikotarpiui neatitinka CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos individualiomis aplinkybėmis nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgus į abiejų bylos šalių interesus, į tai, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą būtų užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, kad nebūtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo terminas sutrumpintinas iki dešimties mėnesių. Teisėjų kolegija nustatydama šį terminą atsižvelgia į atsakovo gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus, įvertina jo galimybę realiai įvykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą 20 mėnesių laikotarpiui, ieškovui apeliaciniame skunde prašant išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trumpesniam 5 mėnesių laikotarpiui, sprendžia, kad šis apeliacinio skundo prašymas tenkintinas iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo vykdymas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 360,00 Eur/mėn. (13 000 Eur + 600 Eur)/10 mėn.) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
28. Teisėjų kolegija, atsižveldama į tai, kad ieškovo O. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, kurioje iš esmės tenkinus ieškovo ieškinį nepriteistos ieškovui 1 000 Eur išlaidos ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 277,56 Eur (277,56 Eur + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidos, bei dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismo sprendimo vykdymą išdėstant dešimties mėnesių laikotarpiui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovas ir atsakovas pateikė prašymus atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, spręstinas ieškovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas. Išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą iš esmės buvo patenkinti du iš trijų ieškovo apeliacinio skundo prašymu, t.y. tenkinta 66,67 proc. ieškovo apeliacinio skundo ir atmesta 33,37 proc. apeliacinio skundo.
30. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (1 t., e. b. l. 196) ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai už procesinio dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas (2 t., e. b. l. 18). Iš viso ieškovas patyrė 575 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas patyrė 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., e. b. l. 10).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl spręstinas visų ieškovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 66,67 proc. ieškovo apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, t.y. 383,35 Eur (575 Eur x 66,67 proc.), o atsakovui iš ieškovo priteistina proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai, t.y. 83,33 Eur (250 Eur x 33,33 proc.) (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Įvertinus kiekvienai iš bylos šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 300,02 Eur (383,35 Eur – 83,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo dalį dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir sprendimo vykdymo išdėstymo.
Išdėstyti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-885-547/2019 iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 13000,00 Eur skolą, 600,00 Eur delspinigius ieškovo O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, mokėjimą dalimis per 10 (dešimt) mėnesių, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 1 360,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurus) iki skolos padengimo.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 277,56 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo dalis palikti nepakeistomis.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 300,02 Eur (tris šimtus eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.