Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-310-538/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-11-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
e2A-310-538/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00829-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
G. S.
Trečiasis asmuo
N. L., D. V., P. J., akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“
Civilinė byla Nr. e2A-310-538/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00829-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei I. K. dėl leidimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą prie centralizuotų nuotekų tinklų be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys N. L., D. V., P. J., akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad ji turi teisę be atsakovės (bendraturtės) sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų.

2. Nurodė, kad ji ir atsakovė yra gyvenamojo namo bei žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklausanti namo dalis nėra prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ieškovė tam, kad prisijungtų prie akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ tinklų, turėjo parengti statybos projektą. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingos santechnika“ 2022 m. lapkričio mėn. parengė gyvenamojo namo buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą. Šiam projektui būtinas visų bendraturčių sutikimas, kadangi tinklai bus vedami per bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą į bendrąja daline nuosavybe ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalį, tačiau atsakovė, kaip bendrasavininkė, minėtą statybos projektą atsisakė pasirašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido ieškovei G. S. be bendraturtės I. K. sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų pagal UAB „Kretingos santechnika“ projektuotojo R. P. 2022 m. lapkričio mėn. parengtą Gyvenamojo pastato buitinių nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą. Priteisė valstybei iš atsakovės I. K. 568,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės I. K. 60,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Buitinių nuotekų tinklai bus požeminiai, o ne antžeminiai, todėl bendru kiemu, esant poreikiui, ir toliau bus galima naudotis, nuotekų tinklų pravedimas ieškovei jokių asmeninių nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame bus nuotekų tinklai, nesukurs. Pati atsakovė ir tretieji asmenys posėdžio metu nurodė, jog ta puse kiemo, kur ieškovė nori įsirengti buitinių nuotekų tinklus, atsakovė faktiškai nesinaudoja, jos įėjimas į namus yra priešingoje pusėje.

3.2. Nebuvo galima suprojektuoti nuotekų tinklų sistemos arčiau pastato, nes goedezininkai yra pažymėję, be kita ko, ir neveikiantį vandentiekio tinklą, todėl buvo privaloma išlaikyti visus reikiamus atstumus, atitinkamai ir nuo šių tinklų.

3.3. Dėl atsakovės pateikto projekto teismas pažymi, jog su juo kategoriškai nesutinka trečiasis asmuo N. L. nurodydama, jog vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą / išėjimo iš namo, o tai yra labai nesaugu.

3.4. Pagal atsakovės pateiktą projektą buitinių nuotekų tinklų sistema turėtų daugiau kampų, o tai, anot projektuotojo, didina užsikimšimo tikimybę; būtų arčiau gyvatvorės, kurios šaknys gali pažeisti tinklus; turėtų daugiau šulinių, kurie išbrangina sistemą.

3.5. Visų bendraturčių interesus labiau atitinka ieškovės pateiktas projektas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės G. S. ieškinį atsakovei I. K. dėl leidimo atlikti darbus - prijungti gyvenamoji namą prie centralizuotų nuotekų tinklų be bendraturčio sutikimo, atmesti; priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Priimdamas sprendimą teismas išvadą dėl įrodinejimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais ieškovės teiginiais bei bylą išnagrinėjo neišsamiai.

4.2. Ieškovės pateiktas projektas, kurį parengė UAB „Kretingos santechnika“, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pažeidžia tiek atsakovės, tiek kitų bendraturčių teises ir interesus.

4.3. Atsakovė neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovė turi teisę prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau atsakovė nesutinka su vieta, kurioje bus įrengtas nuotekų tinklas.

4.4. Gali susiklostyti paradoksali situacija bei ydinga praktika, jog reikalaujant, kad bendraturčiai pritartų projektui, kuris dar nesuderintas su AB „Klaipėdos vanduo“, bendraturčiams pritarus, gali paaiškėti, jog parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir AB „Klaipėdos vanduo“ jo nederins, taigi bus privaloma vykdyti teismo įpareigojimą prijungti gyvenamąjį namą prie centralizuotų nuotekų tinklų pagal projektą, kuris yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi ir liudytojos - AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojos parodymais, kuri nurodė, jog darbuotojai ne visada laikosi Aprašo nuostatų ir prašo bendraturčių sutikimą pateikti anksčiau, tačiau liudytojos nuomonė negali pakeisti norminio teisės akto nuostatų, todėl šiuo atveju būtina vadovautis ne liudytojos parodymais, o Aprašo nuostatomis.

4.6. Byloje be projektuotojo paaiškinamų, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovės pasiūlyta nuotekų tinklų įrengimo sistema būtų brangesnė (šuliniai kainuotų brangiau) ar pavojingesnė. Be to, pažymėtina, jog visiškai nepagrįstas yra ir teiginys apie tai, kad šaknys galėtų pažeisti tinklus, kadangi atsakovės projektuotojas projektą parengė atsižvelgiant į visus teisės aktų reikalavimus, todėl akivaizdu, jog buvo įvertintos visos aplinkybės, taip pat ir susijusios su augalų šaknimis.

4.7. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas. Sprendimo 20 p. nurodyta, jog su atsakovės pateiktu projektu kategoriškai nesutinka trečiasis asmuo N. L., nes vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą/išėjimo iš namo, o tai yra labai nesaugu, tokiu būdu yra pažeidžiamos vieno iš bendraturčio teisės į saugią aplinką, todėl į šį teisėtą trečiojo asmens interesą teismas privalo atsižvelgti. Tuo tarpu sprendimo 17 p. teismas nurodo, jog buitinių nuotekų tinklai bus požeminiai, o ne antžeminiai, todėl bendru kiemu, esant poreikiui, ir toliau bus galima naudotis ir nuotekų tinklų pravedimas jokių nepatogumų atsakovei nesukels.

4.8. Negali būti tokių situacijų, kai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtraukiamas dalyvauti byloje nei ieškovo, nei atsakovo pusėje. Be to, teismo sprendimas šioje byloje neturi jokios įtakos AB „Klaipėdos vanduo“ teisėms arba pareigoms, todėl minėto juridinio asmens įtraukimas dalyvauti byloje yra ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Teismas patenkino ieškinį pagrįstai ir sprendime išaiškino, kad daikto savininko nuosavybės teisė suteikia savininkui teisę disponuoti turtu laikantis įstatymų, nepažeidžiant bendrasavininkų teisių, veikiant teisingumo, protingumo sąžiningumo principais ir reikalavimais.

5.2. Apeliaciniame skunde nėra nei teisinės, nei techninės specialistų argumentacijos ir motyvų, paaiškinančių apeliantės principinį nesutikimą. Šis skundas įrodo apeliantės/atsakovės pomėgį bylinėtis, kenkti ir trukdyti ieškovei ramiai gyventi, nors tam nėra priežasčių iš ieškovės pusės.

5.3. Atsakovės pateikimas kito, savo paruošto projekto, kuris neprotingas nei įrengimo, nei eksploatavimo atžvilgiu ir nėra saugesnis, dėl numatytų kampų ir šulinių daugėto, rodo atsakovės piktybiškumą, o ne išeities ieškojimą.

5.4. Atsakovė teiginiu, kad niekada neatsisakė pasirašyti sutikimo paneigia savo veiksmais ir elgesiu šioje byloje, o būtent dėl savo neobjektyvumo ir piktybiškumo ieškovės atžvilgiu.

Šalies argumentai

5.5. Ieškovės pateikto plano pagrįstumą paaiškino/ pagrindė projektą atlikęs specialių žinių turintis specialistas R. P..

5.6. Apeliacinis skundas pareikštas formaliai, kad pademonstruoti atsakovės nesutikimą. Pats apeliacinis skundas neturi motyvų ir neargumentuotas, skunde teigiant, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas, apeliantė pamiršo paneigti teismo išdėstytus motyvus ir argumentus. Viso apeliacinio skundo turinyje kartojama tik apie neva apeliantės pažeistas teises, pamirštant, kad ta teisė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas turi neprieštarauti kitų šalių teisėtiems interesams.

5.7. Ieškovė siekia įgyvendinti nuotekų įgyvendinimą, nes Lietuvai jau gresia E. S. numatytos sankcijos dėl lauko tualetų, kurių našta tektų visiems mokesčių mokėtojams, taigi, nelogiškais, savanaudiškais veiksmais atsakovė kenkia ne tik ieškovei.

5.8. Apeliaciniame skunde nėra įvardinta nė vieno apeliantės teisėto intereso pažeidimo, taigi, nepasisakyta kas konkrečiai, dėl ko pažeidžiama. Kiekvienas jos išdėstytas neigimas apeliacijoje turi atgręžtinę reikšmę - būtent atsakovė nesivadovauja nei logika, nei teisingumu, nei teisėtumu. Paminėdama apeliacijoje apie savo konstitucinę teisę, atsakovė pamiršo apie pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo bei žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklausanti namo dalis nėra prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ieškovė tam, kad prisijungtų prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų, turėjo parengti statybos projektą. UAB „Kretingos santechnika“ 2022 m. lapkričio mėn. parengė gyvenamojo namo buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą, tačiau atsakovė statybos projektą atsisakė pasirašyti. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad ji turi teisę be atsakovės (bendraturtės) sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl ginčo

11. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad ieškovės pateiktas projektas, kurį parengė UAB „Kretingos santechnika“, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pažeidžia tiek atsakovės, tiek kitų bendraturčių teises ir interesus. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

12. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o vieno bendraturčio siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais darbais, sutikimą.

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

14. Kaip byloje nustatyta, su atsakovės projektu nesutinka trečiasis asmuo N. L., ji nurodė, jog vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą, tai yra nesaugu. Be to, kaip nurodė projektuotojas, pagal atsakovės pateiktą projektą buitinių nuotekų tinklų sistema turėtų daugiau kampų, o tai, anot projektuotojo, didina užsikimšimo tikimybę; būtų arčiau gyvatvorės, kurios šaknys gali pažeisti tinklus; turėtų daugiau šulinių, kurie išbrangina sistemą. Projektuotojo vertinimu teismas nepasitikėti neturi pagrindo, R. P. turi inžinerijos bakalauro diplomą, nuo 2023 m. kovo mėn. jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, projektas parengtas remiantis geodezininkų „NT sfera“ parengtu topografiniu planu, ant jo buvo braižyti sprendiniai, jis dirbo ant oficialių geodezininkų paruoštų planų. Su ieškovės pateiktu projektu nesutinka tik atsakovė, kiti bendraturčiai projektui pritaria. Atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė duomenų, kuriuose ieškovės projektas būtų įvertintas kaip pažeidžiantis atsakovės ir kitų bendraturčių interesus, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės projektas pažeidžia tiek atsakovės, tiek kitų bendraturčių teises ir interesus.

15. Apeliantė teigia, kad nesutinka su vieta, kurioje bus įrengtas nuotekų tinklas. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, buitinių nuotekų tinklai bus požeminiai, o ne antžeminiai, todėl bendru kiemu, esant poreikiui, ir toliau bus galima naudotis, nuotekų tinklų pravedimas ieškovei jokių asmeninių nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame bus nuotekų tinklai, nesukurs. Be to, ta puse kiemo, kur ieškovė nori įsirengti buitinių nuotekų tinklus, atsakovė faktiškai nesinaudoja, jos įėjimas į namus yra priešingoje pusėje.

16. Apeliantės nuomone, gali susiklostyti situacija, jog reikalaujant, kad bendraturčiai pritartų projektui, kuris dar nesuderintas su AB „Klaipėdos vanduo“, bendraturčiams pritarus, gali paaiškėti, jog parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir AB „Klaipėdos vanduo“ jo nederins, taigi bus privaloma vykdyti teismo įpareigojimą prijungti gyvenamąjį namą prie centralizuotų nuotekų tinklų pagal projektą, kuris yra neteisėtas. Taip pat apeliantė teigia, kad liudytojos nuomonė negali pakeisti norminio teisės akto nuostatų, todėl šiuo atveju būtina vadovautis ne liudytojos parodymais, o Aprašo nuostatomis. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoja paaiškino, kad naujų klientų prijungimo prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų tvarkos aprašas yra skirtas prisijungimui prie centralizuotų tinklų, tačiau tai nėra vienintelis dokumentas, kuris reglamentuoja viso projekto rengimą. Pats projekto rengimas yra aprašytas Statybos reglamente. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.6 punkte numatyta, jog statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia: <...> kai projektiniai pasiūlymai neparengti, o statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privalomi žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (susitarimai) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinai sutikimai, – tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus). Tvarkos apraše yra nurodyta, kad reikia pateikti projektą, o projektas turi atitikti visus reglamentus, o reglamentuose nurodyta, kad projekte turi būti ir bendraturčių sutikimas. Projekte turi būti bendraturčių sutikimas, kaip projekto dalis. Be to, liudytoja nurodė, jog ir ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ išduotose Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad reikia pateikti bendrasavininkų rašytinį sutikimą. Taigi liudytoja aiškiai nurodė projekto derinimo tvarką ir teisės aktus, kuriuose yra nurodyta, kad projekte turi būti bendraturčių sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, liudytoja AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoja, preziumuojama, kad ji išmano Naujų klientų prijungimo prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų procedūras. Be to, prieš apklausiant liudytoją jam išaiškinamos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CPK 192 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos paaiškinimais.

19. Apeliantė teigia, kad byloje be projektuotojo paaiškinamų, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovės pasiūlyta nuotekų tinklų įrengimo sistema būtų brangesnė (šuliniai kainuotų brangiau) ar pavojingesnė.

20. Kaip minėta, su atsakovės projektu kategoriškai nesutinka trečiasis asmuo N. L. nurodydama, jog vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą / išėjimo iš namo, tai yra labai nesaugu. Taigi atsakovės projektas pažeidžia trečiojo asmens interesus, todėl negali būti pripažintas tinkamu.

21. Apeliantė teigia, kad negali būti tokių situacijų, kai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtraukiamas dalyvauti byloje nei ieškovo, nei atsakovo pusėje. Be to, teismo sprendimas šioje byloje neturi jokios įtakos AB „Klaipėdos vanduo“ teisėms arba pareigoms, todėl minėto juridinio asmens įtraukimas dalyvauti byloje yra ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas.

22. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

23. Kaip nurodė ir pati apeliantė, teismo sprendimas šioje byloje neturi jokios įtakos AB „Klaipėdos vanduo“ teisėms arba pareigoms, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens įtraukimo nei ieškovo, nei atsakovo pusėje neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

24. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

25. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovės I. K. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė