- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e2-5195-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00829-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- N. L., P. J., akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, D. V.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei B. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei I. K. dėl leidimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą prie centralizuotų nuotekų tinklų be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys N. L., D. V., P. J., akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad ieškovė turi teisę be atsakovės (bendraturtės) sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų. Nurodo, kad ji ir atsakovė yra gyvenamojo namo bei žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklausanti namo dalis nėra prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ieškovė tam, kad prisijungtų prie akcinės bendrovės (toliau – AB)„Klaipėdos vanduo“ tinklų, turėjo parengti statybos projektą. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingos santechnika“ 2022 m. lapkričio mėn. parengė gyvenamojo namo buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą. Šiam projektui būtinas visų bendraturčių sutikimas, kadangi tinklai bus vedami per bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą į bendrąja daline nuosavybe ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalį. Atsakovė, kaip bendrasavininkė, minėtą statybos projektą atsisakė pasirašyti. Atsakovė atsiuntė pastabas, pareikalavo pakeisti parengtą projektą, atsižvelgiant į jos pastabas. Tačiau UAB „Kretingos santechnika“ projektuotojas atsisakė keisti projektą pagal atsakovės pateiktas pastabas.
Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ir UAB „Kretingos santechnika“ projektuotojo R. P. 2022 m. lapkričio mėn. parengtą Gyvenamojo pastato buitinių nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini) sav., supaprastintą statybos projektą.
Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad ji nori įsivesti kanalizaciją. Jai iš pradžių padėjo jos tėvas, surado, kur užsakyti projektą. Visi bendraturčiai ant projekto pasirašė, o atsakovė nepasirašo. Ieškovė nori kuo greičiau prisijungti nuotekas, šiuo metu net vandens neturi, buvo užsuktas vanduo. Vandenį užsuko Aplinkos apsauga, kad ieškovė nesinaudotų niekuo, nes ji galimai teršia gamtą. Pagal R. P. parengtą projektinį planą dar nėra įrengti nuotekų tinklai. Nei dalis tinklų nėra įrengta. Yra įrengti kažkokie vamzdynai iš tarybinių laikų, ji nežino, kur jie įrengti. Ji nežino, kokie ten tinklai yra, ji gavo 2008 m. palikimą, jai aktualu susitvarkyti kanalizaciją. Atsakovė skundėsi, kad projektinis planas pažeidžia jos interesus, kiti bendraturčiai nesiskundė, visi pasirašė. Bendraturčiai P. J. ir D. V. yra ieškovės giminaičiai – tėvas ir sesuo, o N. L. - kaimynė. Ieškovės tėvas visus dokumentus tvarkė, jis pasirašė ir po projektiniu planu ieškovės vardu. Su atsakovės projektiniu planu ji nesutinka, nes jame numatyti 5 šuliniai, o tai daug tūkstančių kainuotų. Ji viena gyvena, neišgali tiek mokėti. Per savo daržą už namo vesti tinklų negali, nes ten nėra prijungimo, nėra kitoje pusėje už daržo prijungimo.O priekinėje pusėje per kelią gali prisijungti, ten yra atvestas vamzdis ES lėšomis. Tas vamzdis prie kelio yra užkastas. Valstybinis vamzdis yra atvestas iki F1-1 šulinio. Nuo F1-1 šulinio toliau reikia pačiam viską vestis. Per žvyruotą kelią būtų tiesiami nuotekų tinklai. Bendrame kieme visi pravažiuoja iki savo nekilnojamojo turto. Atsakovė į namą patenka iš kitos pusės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį. Nurodo, jog ji (atsakovė) niekada neatsisakė pasirašyti pateikiamų projektų, jeigu jie yra tinkamai parengti ir nepažeidžia atsakovės bei kitų asmenų teisių. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės pateiktas projektas pažeidžia atsakovės ir kitų bendraturčių teises, nes buitinių nuotekų tinklai projektuojami labiau negu būtina į bendro naudojimo kiemo centrą. Buitinių nuotekų tinklų įrengimo linija turėtų būti kitoje vietoje, buitinių nuotekų tinklai turėtų būti projektuojami lygiagrečiai vandentiekio linijai, išlaikant teisės aktuose nustatytą atstumą. Šiuo atveju ieškovė siekia patenkinti savo interesus kito bendraturčio - atsakovės teisių suvaržymo sąskaita. Pažymi, jog ieškovės projekte pavaizduoti ne visi bendro naudojimo kieme esantys ūkiniai statiniai ir ne visi inžineriniai tinklai. Atsakovė prašo atmesti ieškovės reikalavimus. Į bylą taip pat pateiktas 2023-04-07 rašytinis atsakovės nepritarimas, kuriame detaliai atsakovė nurodo, kodėl nesutinka su projektu. Atsakovė pažymi, jog neprieštarauja ieškovės prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau nepritaria pateiktam projektui (planui), nes plane pavaizduoti ne visi bendro naudojimo kieme esantys ūkiniai statiniai ir inžineriniai tinklai. Taip pat plane nepavaizduota įrengta drenažo sistema, tai atsakovei kelia mintis, kad drenažo sistema bus panaikinta arba panaudota ne pagal paskirtį. Projektuojami tinklai įeina į bendrojo naudojimo kiemo centrą labiau negu būtina.
Atsakovė į bylą pateikė jos iniciatyva užsakytą Galimą buitinių nuotekų klojimo variantą, parengtą 2023-08-01 geodezininko D. J. ir projektuotojo G. R.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog atsakovė sutinka, kad ieškovė turi teisę įsirengti nuotekų tinklus, tam atsakovė niekada neprieštaravo, tačiau atsakovė nesutinka su nuotekų tinklų vieta. Ieškovei yra įvestas vanduo. Atsakovei projektuotojas nurodė, kad šalia tos vandens linijos galima nusitiesti ir nuotekų tinklus. Atsakovė tam neprieštarauja. Atsakovė tik nori, kad visų bendraturčių interesai būtų derinami, yra bendro naudojimo kiemas, statiniai. Ateityje gal norės atsidalinti žemę ir bus papildomi apribojimai. Jeigu ieškovė vestų tinklus pagal atsakovės planą, tai tikrai gyvatvorės nereiktų naikinti. Ji abejoja, kad gyvatvorė turi šaknis, kurios siektų 2 m į šoną. Ieškovė sako, kad pagal jos (atsakovės) projektą padaugės šulinių, tačiau tokiu atveju sutrumpės atstumai, atkarpos. Ji (atsakovė) nesutinka kompensuoti padidėjusių išlaidų dalies. Pagal ieškovės projektą gaunasi taip, kad ieškovei atitenka pusė bendro naudojimo kiemo, nuo vamzdžių bus 2,5 m apsaugos zonos, tad lieka ta žemė tik ieškovės asmeninam naudojimui. Atsakovė taip pat nėra prisijungusi prie centralizuotų nuotekų tinklų, ji turi įsirengusi nuotekų valymo įrenginį „traidenį“. Pagal atsakovės pateiktą projektą nebūtų pažeistos atsakovės teisės. Ta puse kiemo, kur ieškovė norėtų įsirengti tinklus, atsakovė faktiškai nesinaudoja, jos įėjimas į namus yra priešingoje pusėje, tačiau tame bendrame kieme yra bendri statiniai.
Teismo posėdžio metu tretieji asmenys P. J. ir N. L. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nepritarė atsakovės siūlomam projektui. Trečiasis asmuo N. L. nurodė, jog kategoriškai nesutinka su atsakovės siūlomu projektu, kadangi vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą / išėjimo iš namo, o tai yra nesaugu jos atžvilgiu, kitas šulinys – jai po langu, nesutinka, kad šuliniai būtų tokioje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad jis atstovauja UAB „Kretingos santechnika“, jis projektavo nuotekų tinklų sistemą. Planas parengtas remiantis geodezininkų „NT sfera“ parengtu topografiniu planu, ant jo buvo braižyti sprendiniai. Visi sprendiniai atlikti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentais ir kitais normatyviniais dokumentais. Pirmiausia projektą turi pasirašyti visi sklypo / pastato savininkai, jog jie sutinka, kad bus rengiamos kažkokios sistemos jų sklype / pastate. Kitas žingsnis - gauti sutikimą iš savininkų tinklo, prie kurio bus jungiamasi, t. y. iš savininkės AB „Klaipėdos vanduo“. AB „Klaipėdos vanduo“ sutikimo neišduoda, kol nėra visų savininkų sutikimo. Liudytojas nemato priežasčių, kodėl AB „Klaipėdos vanduo“ turėtų atmesti jo parengtą projektą. Jis ne pirmus metus dirba, todėl mano, kad viskas bus tvarkoje. UAB „Kretingos santechnika“ turi teisę projektuoti tokius tinklus. Jis turi atestatą projekto dalies vadovo. Tačiau kadangi projektuojamas nesudėtingas statinys kaimo vietovėje, statybos leidimas nebus imamas, tokiam projektui net nereikalingas projekto dalies vadovo atestatas, užtenka jo turimo bakalauro diplomo. Pagal praktiką AB „Klaipėdos vandenys“ nepasirašo, kol neturi visų savininkų parašų. Galbūt dėl to, kad nereikėtų dirbti anksčiau laiko, nes jeigu AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su planu, tada dar būtų tikimybė, kad gali savininkai nesutikti. Kiek jam žinoma, nuo F1-3 iki F1-2 dalis nėra naudojama šiuo metu, jis pavaizdavo naujus tinklus. Kiek jam žinoma, iki sklypo ribos yra atvesta AB „Klaipėdos vanduo“ šulinys, prie kurio turi prisijungti ieškovė. Nėra būtinybė, kad tinklai būtų kuo arčiau pastatų. Nagrinėjamu atveju jeigu būtų tiesiama arčiau pastato, tam kliudytų gyvatvorė, be to, yra atšaka vandentiekio, nuo kurių turi būti išlaikyti atstumai. Privaloma išlaikyti atstumą nuo gyvatvorės, kad šaknys nepažeistų tinklo. Minimalų atstumą siūlo 1 m, bet jeigu įmanoma, nustatyti kuo didesnį atstumą. Kad nereiktų griauti tvorų, suprojektuota, kad tinklai eitų tiesiai pro vartelius, negriaunant tvoros, po to šulinys ir kad statmenai pakliūtų į pastatą. Šiuo atveju buvo priimti sprendimai, kad būtų kuo mažiau šulinių, kad būtų kuo pigesnė sistema, nes šulinių įrengimas yra pats brangiausias. Kuo mažiau kampų, tuo mažiau šulinių. Stačiai tinklų neprojektavo, nes yra gyvatvorė, krūmai, kad nereiktų jų papildomai naikinti. Be to, matė, jog yra ne vienas vandentiekio tinklas. Yra ir neveikianti vandentiekio atšaka, kuri ateityje gali veikti, tad ir jos pažeisti jie nenori. Nėjo suprojektuoti arčiau pastato, nes ten yra geodezininkai pažymėję gyvatvorę, didelį krūmą, neveikiantį vandentiekio tinklą, todėl privaloma išlaikyti atstumą. Jos dirba ant oficialių geodezininkų paruoštų planų, šiais planais neabejoja. Šulinys, kiek liudytojas žino, nėra registruotas. Geodezininkai pažymėjo, kad oficialiai registruoto šulinio nėra. Dėl 2 pastabos ant projektinio plano paaiškino, kad šiuo atveju tinklai kirs vandentiekio tinklą 2 kartus, kertamas ryšio kabelis, todėl reikia, kad sutiktų visų inžinerinių tinklų savininkai (Teo , „Klaipėdos vanduo“), kurie turi tikslius duomenis dėl jų esamų tinklų. Nes tai, ką mato geodezininkai, gali šiek tiek skirtis (yra minimali paklaida). Tokia yra praktika, kad visi žinotų, kad atvažiuotų tinklų savininkų atstovai, kurie pasakytų, kad viskas yra tvarkoje, kad papildomai pažymėtų, kurioje vietoje yra tinklai, kad būti atsargiems. Projektuojami nuotekų tinklai bus derinami su visomis institucijomis. Tačiau kol neturi galutinio suderinto su savininkais plano, jie to nedaro. Yra reikalinga susirinkti savininkų sutikimus, tada bus galima suderinti su visomis institucijomis. Kadangi drenažo sistema įrengta labai seniai ir jos paklaida gali būti didžiulė, jie nežino, kokiame gylyje yra paklotas drenažas, gali būti ir paklaida į abi puses, todėl yra 3 pastaba, kad patikslinti vietoje. Kai bus pakloti tinklai, bus parengiama projekto a laida pagal tai, kaip faktiškai pavyko nutiesti sistemos vamzdžius. Vykdant projektą, visada galimos pataisos atsižvelgiant į situaciją. Jie tiksliai nežino, kas tiksliai yra po žeme. Šiai dienai projekto planas yra tikslus. Geodezininkai gavo duomenis iš tinklų savininkų apie tinklus sklype. Situacija tokia, kad realybėje gali būti šiek tiek kitaip. Čia labiau būtų centimetrų klausimas, truputį viskas gali keistis. Atsakovės pasiūlytas planas taip pat yra galimas, tačiau jie pasiūlė savo poziciją, kad nebūtų daugiau šulinių ir kad nereikėtų išbranginti sistemos. Ten dar eina gyvatvorė, yra galimybė, kad ji pažeis nuotekų tinklą, o ją panaikinti kainuoja. Ieškovės sprendimas inžineriškai yra teisingas, sutaupomos lėšos. Vieno šulinio įrengimas kainuoja gana daug, tiksliai nežino, galbūt apie 1000,00 Eur su visais elementais. Be to, buvo stengtasi daryti kuo mažiau kampų, nes kampai gali priversti nuotekas užsikimšti, šulinys neapsaugo nuo nuotekų užsikimšimo. Visada stengiasi kuo tiesesnį tinklą tiesti ir kuo mažiau šulinių daryti. Teismas taip pat pažymi, jog į bylą buvo pateikti projektuotojo R. P. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, R. P. nuo 2019-06-19 turi inžinerijos bakalauro diplomą, nuo 2023 m. kovo mėn. jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. (AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė, dirbanti projektų derinimo padalinyje vyresniojo inžinieriaus projektų derinimui pareigose) paaiškino, jog jeigu darbai numatomi bendraturčių sklype, tada statinio projektui reikalinga gauti savininkų sutikimą iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Jeigu sutikimas nėra gaunamas, tada institucija negali pritarti projekto sprendiniams. Jeigu darbai bus atliekami bendrasavininkams priklausančiame sklype, AB „Klaipėdos vanduo“ derins pateiktą projektą tik tuo atveju, jeigu ant projekto bus bendrasavininkų sutikimas. Nes taip bus įgyvendinama teisė atlikti darbus, skirtus vandentiekio ir nuotekų tinklų trasavimui. Nesant tokio sutikimo, AB „Klaipėdos vanduo“ netvirtins tokio projekto, nes nėra suteikta teisė būti statytoju būtent to sklypo dalyje be kito savininko sutikimo. Tvarkos aprašas yra skirtas prisijungimui prie centralizuotų tinklų, tačiau tai nėra vienintelis dokumentas, kuris reglamentuoja viso projekto rengimą. Pats projekto rengimas yra aprašytas Statybos reglamente, kuriame yra aiškiai nurodyta, kurie dokumentai turi būti pateikti projekto sudėtyje. Norint statyti sklype, jeigu asmuo nėra vienas valdytojas, jis privalo gauti bendrasavininkų sutikimą. Šis dokumentas turi būti pateiktas Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies byloje, tai nustato statybą leidžiantys dokumentai. Norint suderinti projekto sprendinius su AB „Klaipėdos vanduo“, reikia pateikti prašymą ir pridėti lydintį dokumentą, t. y. projektą. Kai projektas pateikiamas derinimui, jis paskiriamas derintojui, tada tikrinama, kuriuos teisinius dokumentus atitinka projektas, t.y. prisijungimo sąlygas, kitus dokumentus, techninius reglamentus. Tvarkos apraše yra nurodyta, kad reikia pateikti projektą, o projektas turi atitikti visus reglamentus, o reglamentuose nurodyta, kad projekte turi būti sutikimas. Projekte turi būti bendraturčių sutikimas, kaip projekto dalis. Į klausimą, jeigu būtų pateiktas projektas su bendraturčių parašais, o AB „Klaipėdos vanduo“ nederina projekto, nes projektas neatitinka reikalavimų, ar reikia gauti bendraturčių sutikimus dar kartą, liudytoja atsakė, jog jeigu netinka techniniai dalykai, tada techninius dalykus AB „Klaipėdos vanduo“ pateikia kaip pastabas, ir jeigu projektuotojas jas ištaiso, tada jis pateikia pakartotinai projektą derinimui; jeigu bendraturčių sutikimas buvo gautas su priedu, kuriame buvo aiškiai nurodyti sprendiniai, kuriems jie pritarė, o po pastabų tie sprendiniai buvo radikaliai pakeisti, tada reikalinga pasikeisti priedą prie sutikimo. Tai normalu, nes priedas buvo su identifikuotais sprendiniais, kuriems bendraturčiai pritarė. Jeigu juos pakeitė, natūralu, kad reikia susiderinti sutikimo priedą. Bendraturčių sutikimas yra projekto sudedamoji dalis. Į klausimą, jeigu teismas tenkintų ieškinį, bet AB „Klaipėdos vanduo“ nederintų projekto, nustatytų projekto netikslumus, ar tada vėl reiktų gauti visų bendraturčių sutikimus ir vėl kreiptis į teismą, jeigu bendraturtis nepritars, liudytoja atsakė, kad turėtų būti iš naujo gaunami bendraturčių sutikimai po projekto pakeitimo. Pažymėjo, jog ir AB „Klaipėdos vanduo“ išduotose Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad reikia pateikti bendrasavininkų rašytinį sutikimą. Be to, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad statinio bendraturčių sutikimus ar butų ar kitų patalpų bendraturčių sutikimus yra būtina pateikti. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.6 punkte numatyta, jog jeigu projektiniai pasiūlymai neparengti, o statinio statybai pagal teisės aktus privalomi žemės sklypo bendraturčių raštiniai sutikimai, juos privaloma pateikti. Į klausimą, ar bendraturčio sutikimas prisijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų turi būti bendrai dėl prisijungimo, ar turi bendraturtis pritarti konkrečiam projektui, liudytoja atsakė, jog sutikimas gali būti gaunamas bendrai, kai būtent toks asmuo neprieštarauja, kad kitas asmuo vykdytų darbus; galima sutikime aprašyti, kokius darbus ketinama atlikti; galima prie sutikimo pridėti schemą. Iš esmės sutikime turėtų būti pagrindinė informacija, ką ketinama veikti tame sklype, ir kuris žmogus būtent kuriems darbams pritaria. Tai gali būti kaip dokumentas - atskiras raštas, arba bendrasavininkas gali pasirašyti ant projektinių sprendinių – ant sklypo plano su projektuojamais sprendiniais, nurodydamas, kad pritaria sprendiniams. Būna, kad sutikimas duodamas ir ne ant projekto. Prijungiant prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų atskiro bendraturčių sutikimo nereiktų, nes projekte būtų pridėtas žemės sklypo išrašas, kuriame aiškiai matyti, kurie yra savininkai, ir pats planas, kuriems savininkai pritarė padėdami parašus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai būtų pažeistos atliekant numatomus statybos darbus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinys pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios.
Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp statytojo ir žemės sklypo savininko/ų, kai šie nesutaria dėl teisės statyti įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria ir kurio iš jų pozicija (reikalavimai) neatitinka interesų derinimo principo. Jeigu statytojas siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, žemės sklypo savininkas(ai) gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo (jų), kaip žemės sklypo ir kitų jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininko(ų), teises ar teisėtus interesus.
Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, t. y., kad išdavus sutikimą būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra bei neproporcingai ribojamos asmens kaip savininko teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad tokiais atvejais (t. y. statybų, prijungimo, rekonstravimo ar kt.) tam tikras neigiamas poveikis kitiems savininkams atsiranda neišvengiamai, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka, kad ieškovė įsirengtų buitinių nuotekų tinklus, dėl to ginčas tarp šalių nekyla, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu projektu, nurodo šias nesutikimo priežastis: nuotekų tinklai projektuojami labiau negu būtina į bendro naudojimo kiemo centrą; buitinių nuotekų tinklai turėtų būti projektuojami lygiagrečiai vandentiekio linijai, išlaikant teisės aktuose nustatytą atstumą; ieškovės projekte pavaizduoti ne visi bendro naudojimo kieme esantys ūkiniai statiniai ir ne visi inžineriniai tinklai, nepavaizduota įrengta drenažo sistema, o tai atsakovei kelia abejonių, kad drenažo sistema bus panaikinta arba panaudota ne pagal paskirtį. Nesutikdama su ieškovės projektu, atsakovė pateikė jos iniciatyva užsakytą ir parengtą projektą dėl buitinių nuotekų tinklų įrengimo.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, pagal kurį projektą turėtų būtų įrengti ieškovės buitinių nuotekų tinklai. Su ieškovės pateiktu projektu nesutinka viena iš bendraturčių – atsakovė I. K., kiti bendraturčiai projektui pritaria. Su atsakovės projektu sutiktų ieškovė ir trečiasis asmuo P. J. tuo atveju, jeigu atsakovė sutiktų finansiškai prisidėti prie papildomų dviejų šulinių įrengimo, tačiau atsakovė su tuo nesutinka. Tačiau kategoriškai su atsakovės projektu nesutinka trečiasis asmuo N. L., ji nurodo, jog vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą, o tai, anot trečiojo asmens, yra nesaugu jos atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas patikrina bendraturčių nesutikimo su vienu ir kitu projektu motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovės pateikto projekto atsakovė nurodo, jog buitinių nuotekų tinklai projektuojami labiau negu būtina į bendro naudojimo kiemo centrą. Anot atsakovės, pagal ieškovės projektą gaunasi taip, kad ieškovei atitenka pusė bendro naudojimo kiemo, nuo vamzdžių bus 2,5 m apsaugos zonos, tad lieka ta žemė tik ieškovės asmeninam naudojimui. Tačiau teismas pažymi, jog buitinių nuotekų tinklai bus požeminiai, o ne antžeminiai, todėl bendru kiemu, esant poreikiui, ir toliau bus galima naudotis, nuotekų tinklų pravedimas ieškovei jokių asmeninių nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame bus nuotekų tinklai, nesukurs. Taip pat pažymėtina, jog pati atsakovė ir tretieji asmenys posėdžio metu nurodė, jog ta puse kiemo, kur ieškovė nori įsirengti buitinių nuotekų tinklus, atsakovė faktiškai nesinaudoja, jos įėjimas į namus yra priešingoje pusėje. Projektuotojas R. P. teismui paaiškino, kodėl tinklai buvo suprojektuoti toje kiemo dalyje, o ne arčiau namo, t. y. dėl nelygaus žemės sklypo reljefo (namas stovi įkalnėje); siekiant, kad tinklų trasa turėtų kuo mažiau kampų, kadangi kampai gali priversti nuotekas užsikimšti; siekiant, kad tinklų trasa turėtų kuo mažiau šulinių, kadangi kiekvienas šulinys išbrangina sistemą; toliau nuo gyvatvorės, kad augalų šaknys nepažeistų tinklų; taip pat atsižvelgus į tai, kurioje dalyje yra pastatyta tvora, kad jos nereikėtų griauti.
Dėl atsakovės nurodomo nesutikimo motyvo - buitinių nuotekų tinklai turėtų būti projektuojami lygiagrečiai vandentiekio linijai, išlaikant teisės aktuose nustatytą atstumą – pažymėtina, jog projektuotojas R. P. paaiškino, kad projektas parengtas remiantis geodezininkų „NT sfera“ parengtu topografiniu planu, ant jo buvo braižyti sprendiniai. Jis dirbo ant oficialių geodezininkų paruoštų planų. Matė, jog yra ne vienas vandentiekio tinklas. Yra ir neveikianti vandentiekio atšaka, kuri ateityje gali veikti, tad ir jos pažeisti nebuvo galima. Nebuvo galima suprojektuoti nuotekų tinklų sistemos arčiau pastato, nes goedezininkai yra pažymėję, be kita ko, ir neveikiantį vandentiekio tinklą, todėl buvo privaloma išlaikyti visus reikiamus atstumus, atitinkamai ir nuo šių tinklų.
Dėl atsakovės nurodomo nesutikimo motyvo - ieškovės projekte pavaizduoti ne visi bendro naudojimo kieme esantys ūkiniai statiniai ir ne visi inžineriniai tinklai, nepavaizduota įrengta drenažo sistema – projektuotojas R. P. paaiškino, jog kadangi drenažo sistema įrengta labai seniai ir jos paklaida gali būti didžiulė, jie nežino, kokiame gylyje yra paklotas drenažas, gali būti ir paklaida į abi puses, todėl projekte yra nurodyta 3 pastaba, kad patikslinti vietoje, o esamus tinklus atkasinėti rankomis. Kai bus pakloti tinklai, bus parengiama projekto a laida pagal tai, kaip faktiškai pavyko nutiesti sistemos vamzdžius. Teismas pažymi, jog duomenų, kad būtų planuojama drenažo sistemą naikinti, byloje nėra, ir kaip nurodė projektuotojas, buitinių nuotekų tinklų tiesimas eigoje neženkliai gali būti koreguojamas pagal faktą, atsižvelgiant į tai, kokia faktinė jau esamų tinklų situacija paaiškės atkasus visus toje vietoje esančius inžinerinius tinklus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir pačios atsakovės pateiktame projekte nėra pavaizduoti visi kieme esantys ūkiniai statiniai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tie ūkiniai statiniai kieme tikrai yra. Kitų esminių nesutikimo su ieškovės projektu motyvų atsakovė nenurodo.
Dėl atsakovės pateikto projekto teismas pažymi, jog su juo kategoriškai nesutinka trečiasis asmuo N. L. nurodydama, jog vienas šulinys suprojektuotas prie jos įėjimo į namą / išėjimo iš namo, o tai yra labai nesaugu. Teismas vertina, jog tokiu atveju yra pažeidžiamos vieno iš bendraturčio teisės į saugią aplinką, todėl į šį teisėtą trečiojo asmens interesą negalima neatsižvelgti. Be to, kaip minėta, pagal atsakovės pateiktą projektą buitinių nuotekų tinklų sistema turėtų daugiau kampų, o tai, anot projektuotojo, didina užsikimšimo tikimybę; būtų arčiau gyvatvorės, kurios šaknys gali pažeisti tinklus; turėtų daugiau šulinių, kurie išbrangina sistemą.
Teismo vertinimu, aptarti argumentai yra pakankami pripažinti, kad būtent ieškovės pateiktas projektasiš esmės nepažeidžia atsakovės interesų. Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl atsisakymo leisti ieškovei atlikti buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo. Įvertinus tai, kas aptarta, spręstina, kad visų bendraturčių interesus labiau atitinka ieškovės pateiktas projektas, todėl ieškovei leistina pagal jos pateiktą projektą be atsakovės (bendraturtės) I. K. sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Byloje taip pat buvo kilęs ginčas, ar šioje stadijoje (projekto derinimo stadijoje) yra tikrai reikalingas bendraturčių sutikimas, ar jis neturi būti pateikiamas bendrovei AB „Klaipėdos vanduo“ vėlesnėje stadijoje. Teismas tuo tikslu apklausė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoją A.V. Pastaroji paaiškino, jog Naujų klientų prijungimo prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų tvarkos aprašas yra skirtas prisijungimui prie centralizuotų tinklų, tačiau tai nėra vienintelis dokumentas, kuris reglamentuoja viso projekto rengimą. Pats projekto rengimas yra aprašytas Statybos reglamente. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.6 punkte numatyta, jog statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia: <...> kai projektiniai pasiūlymai neparengti, o statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privalomi žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (susitarimai) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinai sutikimai, – tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus). Tvarkos apraše yra nurodyta, kad reikia pateikti projektą, o projektas turi atitikti visus reglamentus, o reglamentuose nurodyta, kad projekte turi būti ir bendraturčių sutikimas. Projekte turi būti bendraturčių sutikimas, kaip projekto dalis. Be to, liudytoja nurodė, jog ir ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ išduotose Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad reikia pateikti bendrasavininkų rašytinį sutikimą. Teismas įvertinęs liudytojų - AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojos paaiškinimus, taip pat projektuotojo paaiškinimus, kuris teismui nurodė, jog be bendraturčių sutikimo AB „Klaipėdos vanduo“ nederins projekto, sprendžia, jog bendraturčių sutikimas AB „Klaipėdos vanduo“ privalo būti pateiktas projekto derinimo stadijoje, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą šioje stadijoje.
Teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad teismo sprendimu leidžiama ieškovei pagal jos pateiktą projektą atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą prie centralizuotų nuotekų tinklų be atsakovės (bendraturtės) sutikimo pagal UAB „Kretingos santechnika“ projektuotojo R. P. 2022 m. lapkričio mėn. parengtą Gyvenamojo pastato buitinių nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini) sav., supaprastintą statybos projektą, tai neužkerta kelio buitinių nuotekų tinklų prijungimo procese projektą tikslinti pagal teisės aktų reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 568,78 Eur išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš atsakovės I. K. (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Byloje susidarė 60,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be bendraturtės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti darbus - prijungti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prie centralizuotų nuotekų tinklų pagal UAB „Kretingos santechnika“ projektuotojo R. P. 2022 m. lapkričio mėn. parengtą Gyvenamojo pastato buitinių nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. K. 568,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš atsakovės I. K. 60,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.