- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-49/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- asociacijos „Ekologinės statybos“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo asociacijos „Ekologinės statybos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo UAB „Avižienių projektai“ ieškinio reikalavimus bei atmetė atsakovų asociacijos „Ekologinės statybos“ ir UAB „Interpro investicija“ priešieškinių reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas asociacija „Ekologinės statybos“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir tenkinti atsakovo asociacijos „Ekologinės statybos“ priešieškinio reikalavimus. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, kuriuo prašė atidėti 29 000 Lt dalies žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo asociacijos „Ekologinės statybos“ prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir nustatė atsakovui terminą iki 2009 m. spalio 27 d. sumokėti 38 390 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo asociacijos „Ekologinės statybos“ apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, sprendė, kad už apeliacinio skundo padavimą turi būti mokamas maksimalus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas bei CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka indeksuotas žyminis mokestis - 39 390 Lt. Teismo teigimu, kadangi atsakovas yra sumokėjęs 1000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, todėl papildomai turėtų sumokėti 38 390 Lt. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią finansinę padėtį bei sudarančių pagrindą spręsti, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jo turtinė padėtis pasikeistų ir jis galėtų sumokėti prašomą atidėti žyminio mokesčio sumą, bei netenkino apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, atsižvelgdamas ir į valstybės interesus bei valstybės biudžeto surinkimo prerogatyvą.
Šalies argumentai
Atsakovas asociacija „Ekologinės statybos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą ir atsakovo teisę siekti pasinaudoti jam įstatymo suteikiama teise į apeliaciją. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotiems išaiškinimams (2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2003).
2. CPK 84 straipsnyje nereglamentuojama, kokie įrodymai turėtų būti pateikiami kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atsakovo pateiktas vadovo parašu patvirtintas balansas yra pakankamas įrodymas, siekiant pagrįsti atsakovo prašyme nurodomas aplinkybes apie jo sunkią turtinę padėtį. Teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai neleidžia vertinti asociacijos tikrosios turtinės padėties, yra subjektyvi ir teisiškai nepagrįsta.
3. CPK 84 straipsnyje nenumatyta, kad teismas, spręsdamas dėl tokio prašymo pagrįstumo, turi vertinti prašančios šalies finansines galimybes ateityje sumokėti atidedamą žyminį mokestį. Todėl teismas, nurodydamas, kad atsakovas turėjo įrodyti įstatymų leidėjo nereglamentuotas aplinkybes, elgėsi šališkai. Vertindamas atsakovo mokumą ateityje, teismas išreiškė išankstinę nuomonę, kad būtent atsakovas bus pralaimėjusi bylą proceso šalis ir bet kokiu atveju turės sumokėti valstybei teismo nurodomo dydžio žyminį mokestį.
4. Teismo šališkumą įrodo ir tai, jog teismas nurodė, kad atsakovas yra pateikęs tik vieno lapo 2009 m. rugsėjo 30 d. asociacijos „Ekologinės statybos“ balansą. Teismui pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimo pagal lapų skaičių nenumato nė viena proceso teisės norma.
5. Atsakovo sumokėtas 1000 Lt žyminis mokestis nėra įtrauktas į balansą, nes buvo sumokėtas iki balanso sudarymo.
6. Teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ir vien tik formaliai konstatavo, kad atsakovas privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
7. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas maksimalus žyminio mokesčio dydis, nepagrįstai jį indeksavo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Avižienių projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Sprendžiant dėl prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumo, būtina nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Apelianto balansas negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes apie jo sunkią turtinę padėtį kreipimosi dėl žyminio mokesčio atidėjimo momentu ar jo turtinės padėties pagerėjimą ateityje tiek, kad jis būtų pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad apeliantas turėjo sumokėti maksimalų žyminį mokestį, pagrįstai jį indeksavo, atsižvelgdamas į ketvirčio vartojimo kainų indeksą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje spendžiamas klausimas, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo ir atsakovas įpareigotas sumokėti 38 390 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, kuris nagrinėjamas pagal atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindus, patikrinant ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų buvimą (CPK 320, 338 str.).
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmens teisė į teisminę gynybą apima jo teisę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacine tvarka. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Šios nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.
Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį atidėjimas tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei asmuo dėl nustatytų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau būtų pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu prievolę sumokėti žyminį mokestį turinčiam asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, kaip būtiną žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygą, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, sprendžiant žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimą, t. y. įrodinėjimo dalyką. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo teisinių klausimų, pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1362/2009; 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008; 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107/2007. Šiose ir kitose nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs CPK 84 straipsnyje reglamentuojamus žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bendro pobūdžio teisinius išaiškinimus, turinčius reikšmės vertinant konkrečius faktus sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi paminėtais išaiškinimais, spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą,.
Bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, pateikė tik 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, jog bendrovė minėto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo 60 Lt piniginių lėšų, jos po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 11 151, o nuosavas kapitalas – (-11 091) Lt (b. l. 133). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, toks įrodymas nėra pakankamas, kad galėtų patvirtinti pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 185 str.). Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą atsakovas asociacija „Ekologinės statybos“ būtų finansiškai pajėgus vėliau sumokėti 38 390 Lt dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami duomenys, pagrindžiantys įmonės veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą. Tai gali būti tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kreditorių ir debitorių sąrašai, verslo planai, kiti dokumentai. Remiantis vien tik apelianto pirmosios instancijos teismui pateikto 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonės veiklos perspektyvos ir galimas pelningumas vertintinas neigiamai, kadangi įmonė neturi jokio ilgalaikio turto, trumpalaikio turto vertė sudaro 60 Lt, įmonės įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, byloje nėra duomenų apie įmonės vykdomą veiklą ir jos pelningumą. Apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė kitų įrodymų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes 30 000 Lt žyminiam mokesčiui pritaikius 131,3 ketvirčio vartotojų kainų indeksą (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2009 m. liepos 14 d. informacinis pranešimas Nr.15), gaunama pirmosios instancijos teismo nurodyta suma litais – 39 390 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Neturi pagrindo atskirojo skundo motyvas, jog CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas bendras maksimalus mokėtumo žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose dydis, kuris negali viršyti 30 000 Lt sumos, neturi būti indeksuojamas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuotas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tuo atveju, kai žyminio mokesčio dydis yra išreikštas tvirta pinigų suma, jis turi būti indeksuojamas CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl išdėstytų argumentų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, yra pagrįsta bei teisėta, ir nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį.