- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1362/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „Verslo sprendimai“
- Atsakovas
- A. B., T. J., M. V., J. M., S. P., UAB „MG Baltic Media“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verslo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal ieškovo UAB „Verslo sprendimai“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., T. J., M. V., J. M., S. P. ir UAB „MG Baltic Media“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. O., E. U., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ieškinio medžiagos Nr. 2-5491-104/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas UAB „Verslo sprendimai“ Vilniaus m. 1 apylinkės teisme padavė ieškinį atsakovams A. B., T. J. ir UAB ,,MG Baltic Media“ dėl 2005 m. rugpjūčio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. B. sudarytos UAB „Mediafon“ 100 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo natūra – 46 UAB „Mediafon“ akcijų grąžinimo iš atsakovo A. B., 51 akcijos grąžinimo iš atsakovo UAB „MG Baltic Media“ ir 3 akcijų grąžinimo iš atsakovo T. J. ieškovui. Ieškovas nurodė, kad UAB „Verslo sprendimai“ nuosavybės teise priklausė visos UAB „Mediafon“ akcijos. E. U., kuris buvo UAB „Verslo sprendimai“ vadovas, kartu su atsakovu A. B. valdė po 50 procentų šios įmonės akcijų. E. U. išvykus iš Lietuvos, atsakovas A. B. suklastojo pastarojo parašą, UAB „Verslo sprendimai“ vadovu laikinai paskyrė kitą asmenį ir neteisėtai visas UAB „Mediafon“ akcijas už 10 000 Lt perleido A. B., kuris vėliau šias akcijas dalimis perleido kitiems asmenims. Už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį.
Teismui priėmus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, ieškovas UAB „Verslo sprendimai“ pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje padavė patikslintą ieškinį atsakovams A. B., T. J., M. V., J. M., S. P. ir UAB „MG Baltic Media“. Be anksčiau pareikštų reikalavimų ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančius visus UAB „Mediafon“ atskirų akcijų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją natūra, grąžinant akcijas iš atsakovų ieškovui. Nurodė, kad ieškinio suma sudaro 8 018 499,87 Lt.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą Nr.2-1572-110/2009 perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Verslo sprendimai“ Vilniaus apygardos teismui padavė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą iki sprendimo priėmimo byloje. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, lėšų sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ieškovas neturi. Ieškovas prie prašymo pridėjo įmonės finansinius rezultatus patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Verslo sprendimai“ prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino ir įpareigojo ieškovą iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 39 330 Lt bei pateikti teismui įrodymus (mokėjimo pavedimo originalą) apie sumokėtą žyminį mokestį. Tuo pačiu teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė grąžinti ieškinį ieškovams. Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas, taip pat kartu turi būti pridedami įrodymai, liudijantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą ir finansinės padėties pagerėjimą ateityje (CPK 84 str.). Teismas pažymėjo, jog ieškovas pateikė UAB „Verslo sprendimai“ balansą remiantis 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pagal kuriuos įmonės turtas sudaro 1 374 532 Lt, o mokėtinos sumos per vienerius metus - 1 116 823 Lt. Tačiau pateiktame bendrame mokėtinų sąskaitų žurnale nurodytos sąskaitos yra pagal 2005 m. duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė, jog iš pateiktų dokumentų negalima daryti pagrįstos išvados apie ieškovo sunkią finansinę padėtį patikslinto ieškinio padavimo metu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Verslo sprendimai“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. teismui pateiktame atskirajame skunde ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. atskirojo skundo papildyme prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Nurodo šiuos motyvus:
Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė ir ją tuo pačiu gina tarptautinės teisės normos. Jeigu asmuo nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį, teismas dėl to neturėtų užkirsti jam galimybės į realią teisminę gynybą. Duomenis apie tai, kad ieškovas šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties jis pateikė teismui kartu su prašymu atidėti šio mokesčio sumokėjimą, tačiau teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nepagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė ieškinį grąžinti ieškovui. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl to nėra pasisakyta, todėl laikoma, kad nutartis yra nemotyvuota ir dėl to negalioja (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). 2009 m. birželio 30 d. sudarytas ieškovo balansas įrodo, kad ieškovo veikla yra nuostolinga, nuostoliai per 2009 m. pirmąjį pusmetį sudaro 54 753 Lt. Nors UAB „Verslo sprendimai“ ir turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra areštuotas VMI atitinkamų pareigūnų sprendimu mokestinio patikrinimo tikslais. Dėl to šis turtas negali būti parduotas tam, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis.Įmonės nuostoliai susidarė dėl finansinės krizės, kurią teismas turėtų pripažinti visiems žinoma aplinkybe. Pasibaigus šiai krizei, ieškovo veikla ir turtinė padėtis vėl turėtų pagerėti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. U. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Nurodo, kad perleidžiant UAB „Mediafon“ akcijas, nebuvo gautas E. U. sutikimas, o ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „MG Baltic Media“ ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. O. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovo paduotas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iš esmės reiškia jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas vilkina ginčo išsprendimą. Tik po pusės metų nuo ieškinio padavimo dienos ieškovas nurodė tikrąją ieškinio sumą. Be to, ieškovas savo tariamą sunkią padėtį pagrindžiančius įrodymus – balansą pateikė tik po trijų mėnesių nuo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavimo.Ekonominio sunkmečio sąlygomis teismai neturėtų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesant pakankamai asmens sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Be to, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neskatina šalių ginčą užbaigti taikiai. Vien tik įmonės nuostolinga veikla, kai ji turi turto ir vykdo veiklą, nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš ieškovo pateikto balanso matyti, kad įmonė gaus 217 486 Lt išankstinių apmokėjimų, kurie vėliau bus pripažįstami pajamomis. Tai rodo, jog ieškovas sėkmingai bendradarbiauja su klientais.Be to, jis yra sudaręs 294 128 Lt rezervą, kurio paskirtis nenurodyta, o įmonės turimo turto vertė siekia 943 720 Lt.Ieškovo pateikti duomenys yra prieštaringi ir nepagrindžia įmonės sunkios finansinės padėties. Įmonės turto areštas nereiškia, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, kadangi nuosavybės teisė į turtą tebepriklauso įmonei. Ieškovas yra įmonė, kurios akcininkai, atitinkamai susiklosčius aplinkybėms, taip pat turi ir gali prisidėti prie įmonės finansavimo.Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas teisingai nurodė, kad neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Tai, kad rezoliucinėje dalyje teismas nurodė ieškinį grąžinti ieškovams, nereiškia, kad motyvuojamosios dalies nėra ar kad ji neteisinga, juolab, kad patikslintas ieškinys nebuvo grąžintas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą.
Proceso įstatyme nenustatyti atvejai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančiam byloje asmeniui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų „su istorija“, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, turimą bei turėtą turtą, šiam turtui taikytus apsunkinimus, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami ieškovo pateikti duomenys, pagrindžiantys įmonės veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą. Tai gali būti tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kreditorių ir debitorių sąrašai, verslo planai, bei kiti dokumentai. Siekiant teisingai išspręsti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, šie dokumentai turi būti pateikiami remiantis naujausiais įmonės finansiniais duomenimis. Visus rašytinius įrodymus ieškovas teismui turi pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 12, 84 str.). Vėliau pateiktų įrodymų priėmimo bei jų pagrįstumo klausimus teismas turėtų spręsti pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 181 str., 314 str., 338 str.). Kai ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikia teismui naujus įrodymus apie įmonės sunkią turtinę padėtį, kurių nebuvo pateikęs kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turėtų spręsti, ar jie nesudaro pagrindo panaikinti savo paties priimtą nutartį (CPK 334 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, nes atskirojo skundo bei jį pagrindžiančių naujų įrodymų prijungimo bei pagrįstumo klausimą turi spręsti apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto naujų įrodymų pateikimą tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme.
Pasisakant dėl apelianto galimybių tikslinti ar pildyti paduotą atskirąjį skundą, pastebėtina, kad atskirasis skundas turi būti paduotas per proceso įstatyme nustatytą terminą (CPK 335 str.). Pasibaigus šiam terminui, jis nebegali būti pildomas ar tikslinamas (CPK 323, 338 str.). Tai reiškia, kad proceso teisės norma, kuri draudžia pildyti, tikslinti atskirąjį skundą po termino jam paduoti pasibaigimo, yra imperatyvi, t. y. procesinis terminas paduoti tokius atskirojo skundo papildymus ar patikslinimus yra naikinamasis. Pastebėtina, jog teismas gali pratęsti tik jo paties nustatytus ir nepasibaigusius procesinius terminus (CPK 77 str. 1 d.). Proceso įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti teismo pratęsiami, o gali būti sprendžiama tik dėl jų atnaujinimo, jeigu to prašo procesinį dokumentą teikiantis asmuo ir jeigu šie terminai nėra naikinamieji (CPK 78 str. 1 d.). Naikinamieji terminai negali būti nei pratęsiami, nei atnaujinami, o jiems pasibaigus, išnyksta asmens teisė atlikti procesinį veiksmą (CPK 75 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas po termino atskirajam skundui pateikti pasibaigimo apelianto paduotus atskirojo skundo pildymus ar tikslinimus turėtų atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam apeliantui (CPK 75 str. 1 d., 323 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o į bylą įsiuvo po termino atskirajam skundui pateikti pasibaigimo apelianto paduotus atskirojo skundo pildymus, tikslinimus, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti skundo pildyme išdėstytus apelianto papildomus argumentus ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo, kadangi bylos apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus nedispozityvias bylas, kuriose teismas gali peržengti skundo ribas (CPK 320 str.).
Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiamas klausimas dėl didelės sumos žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą sumokėjimo atidėjimo. Nors ieškovo atstovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įmonės balanso naujausių duomenų bei kitų įrodymų, o juos pateikė pavėluotai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog didelės pinigų sumos nesumokėjimas už reikalavimų nagrinėjimą ieškovui šioje situacijoje gali užkirsti teisę į teisminę gynybą ir išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje bei atkurti įmonės mokumą, taip pat į tai, jog proceso šalis paprastai neturėtų nukentėti dėl jos atstovų netinkamų veiksmų ar neveikimo, yra pagrindas priimti naujai pateiktus įrodymus. Atskirojo skundo išnagrinėjimo tai neužvilkins, o padės įgyvendinti civilinio proceso tikslus – teisingai išnagrinėti procesinį klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 314 str.).
Iš įmonės balanso, sudaryto pagal 2009 m. birželio 30 d. duomenis, matyti, kad įmonė turi 323 455 Lt ilgalaikio turto, iš kurio didžiausią dalį sudaro žemė (vertė 230 000 Lt), 620 265 Lt vertės trumpalaikio turto, iš kurio 410 387 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 807 926 Lt (t. 4, b.l. 10-11). VMI 2009 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu yra areštavusi ieškovo žemes sklypą ir vieną automobilį 156 000 Lt sumai (t. 4, b.l. 13-14). Šie duomenys leidžia spręsti, jog ieškovas vykdė ir tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą (tai pripažįsta ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą), tačiau finansinė grąža iš šios veiklos dėl įvairių priežasčių ženkliai sumažėjo, ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Sprendžiant, ar įmonės veikla ateityje gali būti pelninga, pastebėtina, kad įmonė vis dar tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą, o jos nuostoliai šiais metais ženklai mažesni negu praeitais metais (ieškovas 2008 m. patyrė 418 201 Lt nuostolių, o per 2009 m. pirmąjį pusmetį – 54 753 Lt nuostolių (t. 4, b.l. 12)). Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog teismas turėtų sudaryti galimybę sunkioje turtinėje padėtyje esančiai įmonei, kurios turtinė padėtis ateityje turėtų pagerėti, bylinėtis, šiuo metu nesumokant žyminio mokesčio už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, o atidedant šio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje (CPK 84 str.).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ieškovo paduotą prašymą ir kartu su juo pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai sprendė atskirojo skundo papildymo ir jo priedų priėmimo klausimą bei nepagrįstai nevertino naujai paduotų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo sunkią turtinę padėtį esamu momentu ir jo galimybes ateityje sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto ieškovui teisę į teisminę gynybą. Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų proceso teisės normų esminių pažeidimų naikintina, ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas, 39 330 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą atidėtinas iki teismo sprendimo priėmimo byloje (CPK 84 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Kaip minėta, apelianto atskirojo skundo pildyme, kuris pateiktas pirmosios instancijos teismui 2009 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus keturiolikai dienų po atskirojo skundo pateikimo termino pabaigos, išdėstyti argumentai nėra vertinami (t. 4, b.l. 8-9, CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 5 d.).
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu bei 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo UAB „Verslo sprendimai“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti ir atidėti 39 330 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.