Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei A. S., antstolės V. Š. kontorai, antstolio A. B. kontorai, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo VTAS atstovas Laimonas Gaubis pareiškimą palaikė ir prašė tekinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad vaiko interesai priėmus po jo tėčio mirties likusį palikimą nenukentės, kadangi skolos yra mažesnės nei paveldimo turto vertė, jas vaiko mama sutinka apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. S. ir V. S. sūnus. V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. V. S. su R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 5 708 Eur. Turtas yra areštuotas. Antstolė V. Š. vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš V. S. bendrai 3 468,09 Eur sumai. Pagal Lietuvos antstolių rūmų pateiktą informaciją antstolis A. B. vykdo išieškojimą iš V. S. dėl 115,85 Eur sumos išieškojimo. Banko sąskaitose V. S. piniginių lėšų neturi. Dėl palikimo priėmimo po V. S. mirties į notaro biurą V. S. įpėdiniai nesikreipė.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Įstatyme nenurodyta, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio E. S. įstatyminė atstovė R. S. su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). Ji VTAS pateikė prašymą kreiptis į teismą dėl termino atstatymo bei leidimo išdavimo nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. S. mirties. Nurodė, kad sutuoktinio mirtis buvo labai netikėta, sukrėtė visą šeimą, ji ilgą laiką negalėjo atsigauti. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo ir niekas jos neinformavo, kad turi imtis veiksmų siekiant nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą po jo tėvo mirties. Daug metų su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), kur ji dirba, o sūnus mokosi. Dėl darbo pobūdžio, pandeminės situacijos objektyviai neturi galimybių grįžti į Lietuvą tvarkyti paveldėjimo klausimų. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą R. S. prašė atnaujinti terminą palikimui nepilnamečio sūnaus vardu priimti, nurodė žinanti apie mirusiojo V. S. skolas. Nurodė norinti, kad vaikui liktų turtas, todėl pati apmokės skolas ir visas išlaidas.

11. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas, spręsdamas, ar šioje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nežinojo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, kad dėl darbo pobūdžio, pandeminės situacijos neturėjo galimybių grįžti į Lietuvą palikimo klausimams tvarkyti, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

13. Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

14. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

15. Byloje nėra duomenų, jog R. S. netinkamai atstovautų nepilnamečio sūnaus E. S. teises, pažeidinėtų jo interesus, netinkamai įgyvendintų motinos valdžią. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad mirusysis V. S. turėjo skolų, pažymėtina, kad jam nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių. Teismas sprendžia, kad nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei įsiskolinimų suma. Teismo posėdžio metu R. S. patvirtino, kad apie V. S. įsiskolinimus jai yra žinoma, ji sutinka juos apmokėti, taip pat padengti kitas išlaidas, kadangi nori, jog turtas atitektų jos nepilnamečiui sūnui. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad prašymas dėl leidimo išdavimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. R. S. išduotinas teismo leidimas nepilnamečio sūnaus E. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. S. mirties (CPK 579 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, 580–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio sūnaus E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Leisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Dalyje dėl leidimo išdavimo nutartis neskundžiama.