- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1467-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15228-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. L., A. L.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- F. K. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. ir A. L. patikslintą ieškinį atsakovei L. Š., trečiasis asmuo F. K. A., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 10 000 EUR neturtinės ir po 3 000 EUR turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai apie 20 metų bendravo, moraliai (jo sutuoktinė ir sūnus buvo mirę) bei materialiai (tvarkė butą, kapus, mokėjo už butą, maistą, vaistus) palaikė N. Š. (N. Š.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis 2014 m. rugpjūčio 26 d. testamentu visą turtą ir pinigus paliko ieškovams po lygiai. N. Š. 2014 m. spalio 27 d. pakvitavimu perdavė ieškovams 11 000 JAV dolerių išlaikymui iki mirties, laidotuvėms, giminaičių atvykimui į laidotuves bei kapų priežiūrai. 2015 m. rugsėjo 1 d. testamentu N. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei L. Š. ir apie tai informavo savo seserį F. K.. Mirus N. Š., šalys turėjo teismo procesą dėl gautų pinigų grąžinimo paveldėtojai, mano, kad atsakovė turi jiems kiekvienam atlyginti po 10 000 EUR moralinę žalą už tai, kad nepagrįstai buvo apkaltinti nesąžingumu, dėl to, kad jie ilgus metus rūpinosi atsakovės seneliu, jam padėjo visomis prasmėmis – tiek moraliai, tiek materialiai. Taip pat prašo priteisti po 3 000 EUR kiekvienam turtinės žalos atlyginimo už tai, kad jie mokėjo už butą, vaistus, kviesdavo gydytojus, padėdavo tvarkyti kapus, butą, ir dėl to išleido virš 6 000 EUR, tai yra po 100 EUR per 60 mėnesių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei skirti ieškovams iki 5 000 EUR baudą, iki 50 procentų baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui už ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovai iš mirusio senelio buvo gavę 11 000 JAV dolerių laidotuvėms pagal mirusiojo, kaip karo veterano, statusą. Taip pat nurodė, kad senelis 2015 m. pastebėjo, kad ieškovai dėl garbaus amžiaus nesugebės tinkamai juo rūpintis senatvėje bei vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, atsakovė pažadėjo seneliui pasirūpinti ir jo laidotuvėmis be užmokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms, N. Š. paprašė ieškovą grąžinti pinigus, kuriuos ieškovas įsipareigojo grąžinti, tik nenustatė termino – iki kada jie turi būti grąžinti. Be to, ieškovas nurodė aplinkybę, kad pinigai yra skirtingose sąskaitose bankuose ir dėl to jis negali visų jų grąžinti iš karto. Taip pat nurodė, kad ieškovas A. L. apmokėjo labai mažą laidotuvių metu patirtų išlaidų dalį. Pažymėjo, kad pirminį testamentą ieškovų naudai N. Š. sudarė būdamas bejėgiškos būklės, dėl ieškovų panaudotos apgaulės, tačiau pradėjus vartoti vaistus tapo adekvatus ir pats nuėjęs pas notarą sudarė naują testamentą atsakovės naudai.
3. Trečiasis asmuo F. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti, nurodė, kad jai ieškovas du kartus 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. pervedė po 200 EUR, kad jie rūpinosi jos mirusiu broliu iki jo mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 300 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimų nurodė, kad byloje ieškovai prašo atlyginti jiems neturtinę žalą dėl to, kad buvo apkaltinti nesąžiningumu, ir turtinę žalą už patirtas išlaidas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl konstatavo, kad teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės civilinės atsakomybės nurodė, kad ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius liudytojų parodymus nebuvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra ieškovai neįrodė, kokią neteisėtą veiką įvykdė atsakovė, kada ji atsirado ir kokio masto yra žala, taip pat nenustatyta priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Nurodė, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė kaip mirusio N. Š. paveldėtoja, nėra jokio pagrindo konstatuoti esant atsakovės neteisėtiems veiksmams. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos skyrimo nurodė, kad atsakovė prašė skirti ieškovams baudą. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, jog ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovai pareiškė ieškinį, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovai, naudodamiesi procesine teise, siekė apginti savo interesus. Tokio ieškovų elgesio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ar akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) D. L. ir A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Civiliniame kodekse įtvirtintus reikalavimus nepiktnaudžiauti teise. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisminės gynybos principams.
5.2. Apeliantai dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prieštarauja faktinės bylos aplinkybėms.
5.3. Apeliantai dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės neveikimo rūpinantis N. Š. laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2016 metų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl N. Š. apiplėšimo po 2016 m. rugpjūčio 6 d. sudaryto testamentą atsakovės naudai, todėl neobjektyviai buvo išspręsta byla.
Atsiliepimas
6. Atsakovė L. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantų nurodytos aplinkybės apie apeliantų rūpinimąsi N. Š. yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstos. Pažymi, kad jeigu ir būtų pateikti įrodymai apie tai, kad apeliantai padėjo N. Š., tai turi būti vertinama kaip nuoširdus ir draugiškas rūpinimasis tariamu draugu, o tokio natūralaus elgesio ar paslaugų įkainojimas prieštarautų geros valios ir moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl tokio pobūdžio reikalavimai negalėtų būti patenkinti.
6.2. Atsakovė dėl apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad apeliantų argumentai apie apdovanojimų grąžinimą apeliantams yra melagingi. Teigia, kad niekada to nėra sakiusi ar žadėjusi, tuo labiau kai ieškinys grindžiamas nesuprantamu argumentu apie neva dabartinį rūpinimąsi mirusiojo atsakovės senelio seserimi, kuri gyvena Rusijos Federacijoje ir tuo pagrindu atsakovei kylančia prievole apmokėti už tokį jų elgesį. Mano, kad tai siekis nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis
6.3. Atsakovė dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliantai patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus grindžia patirtu garbės ir orumo pažeidimu apkaltinus juos nesąžiningumu, tuo, kad buvo priversti dalyvauti teismo procesuose dėl pinigų grąžinimo paveldėtojai (šiuo atveju atsakovei L. Š.), patirtais neigiamais išgyvenimais, pablogėjusia sveikata. Šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jiems padarytos neturtinės žalos dydį. Vien tik apeliantų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, netinkamai taikė proceso teisės normas, bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Nurodo, kad atsakovė tinkamai N. Š. nesirūpino, jis buvo apiplėštas, jam buvo reikalinga pagalba, o juo rūpinosi apeliantai. Atsižvelgdami į tai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės veiksmus.
10. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantų ieškinio pagrįstumo klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės tinkamai vertino ir taikė proceso bei materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju apeliantai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės L. Š. priteisti po 10 000 EUR neturtinės ir po 3 000 EUR turtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
11. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išnagrinėjęs bylą nusprendė, kad apeliantai neįrodė nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
12. Apeliantai nurodo, kad netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus buvo nuspręsta, kad nėra visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog apeliantų pateiktas apeliacinis skundas nepagrįstas.
13. Pirmiausia, apeliantai atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodinėja ta aplinkybe, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2016 metų nesirūpino N. Š., sunaikino jo dokumentus bei apdovanojimus. Teigia, kad dėl atsakovės nerūpestingumo N. Š. buvo apiplėštas. Neteisėti veiksmai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantai iš esmės deklaratyviai įrodinėja, jog atsakovės galimas nesirūpinimas tėvu yra pakankama sąlyga nustatyti, jog atsakovė yra atlikusi neteisėtus veiksmus apeliantų atžvilgiu. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, visas civilines atsakomybės sąlygas, tai yra ir neteisėtus veiksmus, turi įrodyti ieškovai (apeliantai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad galimas atsakovės nesirūpinimas ar aplaidus rūpinimasis N. Š. yra objektyvi neteisėto (ne)veikimo sąlyga.
14. Antra, apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tai yra ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kurie, jų manymu, sudarytų teisinį pagrindą panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Tačiau siekiant visapusiškai įvertinti ir revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, būtina įvertinti ir aplinkybes, kurias apeliantai nurodė teiktame patikslintame ieškinyje ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantai patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė turi atlyginti neturtinę žalą po 10 000 EUR, kadangi atsakovė apeliantus apkaltino nesąžiningumu civilinėje byloje Nr. e2-5432-796/2016. Su apeliantų argumentais nesutinkama.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
16. Patikrinus Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-84-328/2017 (buvęs bylos Nr. e2-5432-796/2016) nusprendė patvirtinti, jog 2014 m. spalio 27 d. sutartis (susitarimas), sudaryta tarp N. Š. ir A. L., dėl laidotuvių suorganizavimo yra nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d., ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo A. L. 6691,01 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1187 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė L. Š. kreipėsi į teismą, įtardama apeliantų nesąžiningus veiksmus, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra objektyvus pagrindas konstatuoti esant patirtai neturtinei žalai, kadangi apeliantai neįrodė, jog duomenys apie apeliantų galimą nesąžiningumą buvo paskleisti (CPK 178 straipsnis), be to, L. Š. ieškinys buvo patenkintas, sprendimas yra įsiteisėjęs, tai sudaro pagrindą spręsti, kad L. Š. pateikė pagrįstą ieškinį esant galimam jos teisių pažeidimui.
17. Trečia, pažymėtina, kad apeliantai taip pat turi įrodyti ir žalos dydį. Nagrinėjamu atveju apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti esant padarytai 20 000 EUR neturtinei ir 6000 EUR turtinei žalai apeliantams (nutarties 15 - 16 punktai, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad tarp apeliantų nurodomų argumentų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir turtinė bei neturtinė žala nenustatyti, nesant priežastinio ryšio, pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
18. Remdamasi nurodytais motyvais (nutarties 9-17 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, todėl pagrįstai nusprendė, kad apeliantai neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 250 EUR advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų lygiomis dalimis, tai yra po 125 EUR priteisiama, atsakovei L. Š. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų D. L. ir A. L. po 125 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei L. Š..