- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- e2-84-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03198-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
atsakovui A. L. (A. L.), jo atstovui advokatui G. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį (patikslintą) A. L. (A. L.) dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (patikslintu) prašo patvirtinti, jog tarp N. Š. (N. Š.) ir A. L. 2014-10-27 sudaryta sutartis dėl laidotuvių suorganizavimo yra nutraukta nuo 2015-08-29; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei L. Š. 6831,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2014-10-27 tarp N. Š. (buvusio ieškovo) ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl laidotuvių suorganizavimo. N. Š. sumokėjo atsakovui 11000,00 JAV dolerių už tai, kad po ieškovo N. Š. mirties atsakovas surengtų laidotuves su ritualiniais renginiais, atitinkančiais jo statusą, ankstesnius nuopelnus ir šeimyninę padėtį, taip pat apmokėtų giminaičių kapų priežiūrai tolesniu laikotarpiu. Laikui bėgant N. Š. suprato, atsižvelgdamas į pablogėjusią atsakovo sveikatos būklę ir tarpusavio santykius, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas neturės galimybės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, arba atsisakys juos vykdyti. Ieškovas N. Š. kreipėsi į atsakovą ir paprašė sutartį nutraukti bei sugrąžinti sutarties pagrindu įgytus pinigus. 2015-08-29 atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo užtikrino, jog yra pasiruošęs grąžinti visas pinigines lėšas, įgytas pagal sutartį, tačiau šiuo metu to padaryti negali, kadangi pinigai laikomi bankuose kaip terminuotieji indėliai. N. Š. suprato, jog sutartis nuo 2015-08-29 yra nutraukiama ir atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigines lėšas, tačiau nenustatė konkretaus grąžinimo termino. N. Š. kreipėsi teisinės pagalbos, 2015-09-11 buvo parengta ir atsakovui išsiųsta pretenzija, į kurią atsakovas atsakė abstrakčiai, nutylėdamas 2015-08-29 susitarimą dėl sutarties nutraukimo. (duomenys neskelbtini) N. Š. mirė. Po N. Š. mirties, visą turtą paveldėjo ieškovė L. Š.. Todėl atsakovui sąžiningai grąžinus pinigines lėšas N. Š., šį turtą būtų paveldėjusi ieškovė. 2016-04-19 atsakovas N. Š. laidotuvėms davė 350,00 Eur sumą. Mano esant akivaizdu, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas, net ir įvykus laidotuvėms atsakovas padengė tik labai mažą dalį išlaidų laidotuvėms. Senelio laidotuves organizavo ir išlaidas padengė ieškovė. Nurodo, jog N. Š. ir atsakovo sudarytas susitarimas prilyginamas sutarčiai, sudarytai neapibrėžtam terminui. 2015-08-29 atsakovas sutiko nutraukti sutartį, todėl tuo pagrindu kyla teisinės pasekmės – sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo tolesnio sutarties vykdymo, o sutarties šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Nei N. Š., nei ieškovė pagal sutartį mainais į pinigines lėšas nieko negavo, todėl neturi nieko grąžinti, o atsakovas priešingai, turi grąžinti ieškovei visas gautas ir negrąžintas lėšas – 6831,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, jog pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodomos prieštaringos aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinys, teikiami prieštaringi įrodymai, patvirtinantys ieškinį, neapgrįstas ieškovės reikalavimas. Nurodė, jog teismui pateikė N. Š. 2014-08-26 testamentą, testamentas iki šiol nėra panaikintas ir atsakovas su sutuoktine tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, tačiau tik po N. Š. mirties sužinojo apie naują testamentą ieškovės naudai. Nurodo, jog pateikė teismui 2014-10-27 pakvitavimą, iš kurio matyti, jog atsakovas gavo pinigus laidojimo atveju, tačiau dalis pinigų N. Š. grąžinta. Pažymėjo, jog N. Š. sesuo gyvena Rusijos Federacijoje, jai atstovauja atsakovas. Atsakovas ir palikėjo sesuo nepretendavo į palikimą, nutarė turtą palikti ieškovei.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog ieškinys pateiktas dėl sutarties tarp buvusio ieškovo ir atsakovo, kuria pradinis ieškovas perdavė atsakovui 11000,00 JAV dolerių, atsakovas įsipareigojo po N. Š. mirties rūpintis kapų priežiūra, pasirūpinti laidojimu, taip pat rūpintis kitų artimų giminaičių kapais. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog N. Š. vėliau suabejojo, jog atsakovas sutartinius įsipareigojimus įvykdys. Atsakovas 2015-08-29 pripažino, jog sutartis nutraukta ir pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau paaiškino, jog pinigai investuoti. Pažymėjo, atsakovas gavo pelną iš ieškovo pinigų. Atsakovas pinigų ieškovui negrąžino, dėl ko ieškovas kreipėsi į teisininką, buvo paruošta pretenzija, atsakovas į ją atsakė abstrakčiai. (duomenys neskelbtini) mirė N. Š., palikimą po jo mirties priėmė L. Š.. Nurodė, jog atsakovas laidotuvėms perdavė tik 350,00 Eur, tačiau laidotuvės kainavo ženkliai daugiau. Atsakovas šių išlaidų neatlygino. Šiai dienai negrąžinta 6831,00 Eur. Nurodė, jog N. Š. ir atsakovo susitarimas yra prilyginamas sutarčiai. Tokia sutartis sudaryta neapibrėžtam laikotarpiui, sutartis nutraukta 2015-08-29, taigi šiuo atveju abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, turi grąžinti kiekviena tai, ką gavo pagal sutartį. Jeigu atsakovas būtų buvęs sąžiningas, pinigai būtų buvę grąžinti dar esant gyvam N. Š., vaikaitė tęsia savo reikalavimo teisę, nori susigrąžinti teisėtai jai priklausančias lėšas, kurias paveldėjo. Nurodė, jog atsakovo elgesys parodo siekį nuslėpti pinigines lėšas, apsunkinti lėšų susigrąžinimą. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nesutiko, jog su N. Š. sudarė sutartį, pripažino, jog pasirašė byloje pateiktą susitarimą, pinigines lėšas gavo, nurodė, jog įnešė jas į banką terminuotųjų indėlių forma. Tačiau nurodė, jog šiuos veiksmus suderino su N. Š.. Papildomai paaiškino, jog N. Š. pareikalavus grąžinti pinigines lėšas, atsakovas jam paaiškino to padaryti negalintis, kadangi pinigai investuoti, N. Š. prašė pinigines lėšas grąžinti grynaisiais pinigais. Paaiškino, jog piniginės lėšos reikalingos tam, kad N, Š. sesuo galėtų atvykti į Lietuvą aplankyti mirusio brolio kapą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo poziciją bei atsiliepimo argumentus. Pažymėjo, jog atsakovas dalį lėšų N. Š. grąžino, nurodė, jog N. Š. buvo sudaręs testamentą atsakovo naudai, šis testamentas nėra panaikintas. Taip pat nurodė, byloje nėra duomenų, kas iki 2015 m. prižiūrėjo N. Š.. Mano, jog faktinės aplinkybės prieštarauja ieškiniui. Pabrėžė, jog atsakovas pasižadėjo ne tik N. Š. palaidoti, bet ir padėti giminaičiams, byloje pateikti duomenys, jog N. Š. turėjo seserį. Nurodė, jog atsakovas įsipareigojo pasirūpinti ir mirusiojo seserimi. Mano, jog ginčo išsprendimas – šalių tarpusavio reikalas. Prašė, atsižvelgiant į rašytinus įrodymus, atmesti ieškinį, kadangi mūsų šalies įstatymai tokių santykių nereglamentuoja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-10-27, dokumentu, pavadintu pakvitavimu, atsakovas patvirtino, jog iš N. Š. gavo 11000,00 JAV dolerių pastarojo laidotuvėms ir ritualiniams renginiams, atitinkantiems jo statusą, ankstesnius nuopelnus ir šeiminę padėtį, ir jo giminaičių kapų priežiūrai tolesniu laikotarpiu (t.1, b. l. 6-7). 2015-08-29 raštu, adresuotu N. Š., atsakovas A. L. nurodė, jog yra pasiruošęs grąžinti jam perduotas pinigines lėšas, tačiau piniginės lėšos buvo dėl saugumo įneštos į skirtingus bankus terminuotųjų indėlių forma siekiant gauti palūkanas; nurodo, jog pinigines lėšas paprasčiausia pervesti iš vienos banko sąskaitos į kitą proporcingomis sumomis, prašo N. Š. nurodyti savo atsiskaitomosios banko sąskaitos numerį (t.1, b. l. 8-9). 2015-09-10 pretenzija, įspėjimu dėl negrąžintos skolos N. Š., remdamasis aplinkybėmis, jog 2014-10-27 skolos rašteliu A. L. saugoti perdavė 11000,00 JAV dolerių, kadangi tuo metu neturėjo kur jų laikyti, o A. L. įsipareigojo grąžinti pinigines lėšas N. Š. šiam pareikalavus, prašo pinigines lėšas 9875,21 Eur (11000,00 JAV dolerių) N. Š. grąžinti iki 2015-10-11, kadangi lėšos reikalingos pragyvenimui; pinigines lėšas prašė pervesti į atsiskaitomąją banko sąskaitą (t.1, b. l. 10-11). 2016-09-16 el. paštu N. Š. atstovui buvo atsiųstas el. laiškas, pasirašytas A. L., kuriame nurodoma, jog pretenzija yra nekorektiška ir nepriimtina, nurodoma, jog tokio pobūdžio pakvitavimas buvo ne pirmas, kadangi piniginės lėšos jam buvo perduotos prieš metus iki testamento sudarymo, piniginės lėšos nepateko į paveldimo turto masę, todėl abipusiu susitarimu buvo legalizuoti, savininko prašymu lėšas įnešant į kitas banko sąskaitas iki euro įvedimo, nurodomos su piniginių lėšų perdavimu nesusijusios aplinkybės, galimai N. Š. asmeninio gyvenimo detalės (t.1, b. l. 12-16). Atsakovas A. L. 2014-12-29 AS ,,Meridian Trade Bank“ Lietuvos filialas pateikė prašymą sudaryti terminuoto indėlio sutartį, terminuoto indėlio suma – 3000,00 JAV dolerių, indėlio galiojimo pabaiga -2015-06-29, tarp šalių sudaryta Indėlio sutartis (t.1, b. l. 121-123). 2015-10-09 mokėjimo nurodytu A. L. N. Š. pervedė 3000,00 JAV dolerių sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,grąžinimas“ (t.1, b. l. 124). Atsakovas teismui pateikė 2014-08-26 N. Š. testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G., kuriame testatorius viso savo turto įpėdiniais nurodo atsakovą ir D. L. (t.1, b. l. 40). N. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (t.1, b. l. 60, 64). Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure po N. Š. mirties pradėta paveldėjimo byla, į notaro biurą kreipėsi palikėjo testamentinė įpėdinė vaikaitė L. Š. (t.1, b. l. 79). 2016-08-08 testamentinei įpėdinei išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (t.1, b. l. 86-89). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog N. Š. laidotuvėmis rūpinosi vaikaitė L. Š. (gavo leidimą laidoti, apmokėjo laidojimo išlaidas (t.1, b. l. 100-104, 191).
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas garantuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-10-27 atsakovas A. L. ir N. Š. sudarė sandorį, kurį įformino atsakovo pasirašytu pakvitavimu, kuriuo atsakovas A. L. patvirtino, jog N. Š. perdavė jam 11000 JAV dolerių, o atsakovas įsipareigojo N. Š. mirties atveju surengti jo laidotuves su ritualiniais renginiais, atitinkančias jo statusą, taip pat tolimesniu laikotarpiu prižiūrėti N. Š. giminaičių kapus. Aplinkybes, jog toks susitarimas tarp šalių buvo, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas bei jo atstovas, be to, atsakovas neneigė, jog pinigines lėšas gavo. Tačiau atsakovas nesutinka, jog tarp N. Š. ir A. L. buvo sudaryta sutartis.
Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tam, kad sutartis būtų sudaryta, šalys turi sutarti dėl esminių sutarties sąlygų (Civilinio kodekso 6.159 straipsnis, 6.162 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos privalo būti aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, turi būti atsižvelgta į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat tai, kad N. Š. atsakovui perdavė pinigines lėšas, o atsakovas už gautas pinigines lėšas įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus (surengti laidotuves, pasirūpinti giminaičių kapų priežiūra) pripažintina, jog šalių 2014-10-27 sudarytas susitarimas turi atlygintų paslaugų sutarties elementų.
Ieškovė prašo patvirtinti, jog 2014-10-27 sutartis, sudaryta tarp N. Š. ir A. L., nutraukta nuo 2015-08-29.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-10-27 šalių sudaryto susitarimo, turinčio atlygintų paslaugų sutarties požymių, nenumatė tokio susitarimo įvykdymo termino. Civilinio kodekso 6.199 straipsnis numato, jog neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Ieškovė nurodo, jog N. Š. išreiškė valią nutraukti sutartį, o atsakovas 2015-08-29 sutiko sutartį nutraukti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog 2015-08-29 raštu N. Š. atsakovas sutiko grąžinti pastarajam pinigines lėšas, perduotas pagal 2014-10-27 susitarimą, tačiau paaiškino, jog šuo metu to padaryti negali, kadangi pinigines lėšas yra įnešęs į banką terminuotojo indėlio forma. N. Š. 2015-09-10 pretenzija, adresuota atsakovui, pareikalavo A. L. iki 2015-10-11 grąžinti N. Š. pinigines lėšas, 2015-10-09 atsakovas N. Š. pervedė 3000,00 JAV dolerių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog N. Š. išreiškė valią nutraukti šalių susitarimą, pareikalavo A. L. grąžinti jam perduotas pinigines lėšas, 2015-08-29 atsakovas šias lėšas grąžinti sutiko, tačiau šalys nesusitarė dėl piniginių lėšų grąžinimo termino, o 2015-09-10 pretenzija N. Š. pareikalavo iki 2015-10-11 grąžinti perduotas pinigines lėšas. Atsakovas 2015-10-09 banko pavedimu N. Š. grąžino 3000,00 JAV dolerių. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta, aplinkybes, jos sutartis nutraukta suvokė tiek N. Š., tiek atsakovas. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas A. L. 2015-08-29 raštu sutiko N. Š. grąžinti iš pastarojo gautas pinigines lėšas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo elgesį, teismas sprendžia esant pagrindą išvadai, jog šalių susitarimas (sutartis) nutrauktas nuo 2015-08-29.
Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo (Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovo 6831,00 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, jog N. Š. perdavė atsakovui 11000,00 JAV dolerių už tai, kad atsakovas po N. Š. mirties atliks tam tikrus veiksmus. Pripažinus, jog susitarimas, kurio pagrindu atsakovas gavo pinigines lėšas, nutrauktas 2015-08-29, o N. Š. pagal sudarytą sutartį negavo nieko, tačiau atsakovui buvo perduota 11000,00 JAV dolerių, atsakovui kyla pareiga grąžinti pagal susitarimą gautas pinigines lėšas. Tačiau atsakovas nesutinka piniginių lėšų grąžinti ieškovei L. Š..
Bylos duomenimis nustatyta, jog N. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po N. Š. mirties palikimą priėmė palikėjo testamentinė įpėdinė L. Š..
Civilinio kodekso 5.2 straipsnis numato, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Savo ruožtu nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą po N. Š. mirties priėmė jo vaikaitė L. Š.. N. Š. ir A. L. sutartis, sudaryta 2014-10-27, buvo nutraukta N. Š. esant gyvam, t. y. 2015-08-29, todėl N. Š. įgijo piniginę reikalavimo teisę į atsakovą, kurią, remiantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, paveldėjo L. Š. (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Aplinkybė, jog 2014-08-26 N. Š. buvo sudaręs testamentą atsakovo naudai, nepaneigia fakto, jog ieškovė yra mirusiojo N. Š. teisių perėmėja, kadangi N. Š. 2015-09-01 testamentu turtą paliko ieškovei, o vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (Civilinio kodekso 5.35 straipsnio 2 dalis). Taigi po N. Š. mirties pinigines lėšas atsakovas privalo grąžinti ieškovei, t. y. N. Š. įpėdinei.
Civilinio kodekso 6.36 straipsnio 1 dalis numato, jog piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Ieškovė prašo iš atsako priteisti 6831,00 Eur. Susipažinus su byloje pateiktais pradinio ieškovo N. Š. bei jo teisių perėmėjos pateiktais procesiniais dokumentais, matyti, jog reikalavimo suma apskaičiuota atsižvelgiant į euro bei JAV dolerio kursą sutarties sudarymo momentu (t.1., b.l. 4, 95, 167). Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (Civilinio kodekso 6.36 straipsnio 3 dalis). Jeigu piniginė prievolė išreikšta valiuta, kuri negali būti teisėta atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje (Civilinio kodekso 6.36 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog šalims nutraukus 2014-10-27 susitarimą, atsakovo prievolės grąžinti pinigines lėšas įvykdymo terminas nustatytas nebuvo. 2015-09-10 pretenzija N. Š. pareikalavo iš atsakovo iki 2015-10-11 grąžinti A. L. perduotas lėšas. Tokiu būdu pripažintina, jog atsakovo prievolės įvykdymo terminas – 2015-10-11 (Civilinio kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nuo 2015-01-01 šalyje įvesta nacionalinė valiuta – Euras (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis). Europos centrinio banko viešai skelbiamais statistikos duomenimis, 2015-10-11 euro ir dolerio santykis sudarė 1,1362 (žr.:https://www.lb.lt/ecb_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai) (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 16 straipsnis). Tokiu būdu prievolės įvykdymo dienai 11000,00 JAV dolerių sudarė 9681,39 Eur (11000,00 JAV dolerių/1,1362). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-10-09 atsakovas N. Š. pervedė 3000,00 JAV dolerių, kas atitinka 2640,38 Eur, taip pat 2016-04-19 ieškovei per R. Š. perdavė 350,00 Eur sumą, iš viso atsakovas grąžino 2990,38 Eur (2640,38 Eur + 350,00 Eur). Tokiu būdu atsakovas privalo ieškovei grąžinti 6691,01 Eur (9681,39 Eur -2990,38 Eur).
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį nurodė, jog be kita ko, įsipareigojo padėti N. Š. seseriai, gyvenančiai užsienyje, pateikė teismui atsakovo rašytą, notarei B. V. skirtą pranešimą, kuriame nurodo duomenis apie tai, kad N. Š. turėjo seserį K. F. (t.1 b.l. 127-128), K. A.. rašytą laišką atsakovui (t.1 b.l. 129-130), taip pat K. F. įgaliojimo, išduoto atsakovui, nuorašą (t.1 b.l. 131-136), tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šio asmens ir N. Š. giminystės ryšį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kita vertus, teismui pripažinus, jog N. Š. ir A. L. sutartis nutraukta nuo 2015-08-29, o nuo sutarties nutraukimo šalys yra atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, atsakovo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad rūpinosi N. Š., patyrė išlaidas jo priežiūrai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, atsakovas neturi.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog N. Š. ir atsakovo sutartis, sudaryta 2014-10-27, nutraukta 2015-08-29, atsakovas pinigines lėšas privalėjo N. Š. negrąžinti, tačiau to nepadarė, todėl po N. Š. mirties teisę reikalauti grąžinti A. L. perduotas lėšas įgijo ieškovė, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovo negrąžintas pinigines lėšas yra pagrįstas, tačiau ieškovė, pasirinkdama valiutą, kuria turi būti vykdoma prievolė, netinkamai apskaičiavo negrąžintos skolos sumą, todėl ieškovei iš atsakovo A. L. priteistina 6691,01 Eur suma, pagal euro ir JAV dolerio kursą, galiojusį prievolės įvykdymo dieną.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytina, jog N. Š. ir atsakovo sutartis dėl laidotuvių suorganizavimo, sudaryta 2014-10-27, yra nutraukta nuo 2015-08-29, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovo priteistina 6691,01 Eur skola.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovė byloje pateikė teismui duomenis, jog už ieškinį sumokėjo 222,19 Eur žyminį mokestį (t.1, b.l. 18), patyrė 33,00 Eur išlaidas vertimui (t.1, b.l. 19), taip pat patyrė 1000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t.1 b.l. 20, 21). Be to, ieškovė prašo grąžinti jai sumokėto žyminio mokesčio permoką.
Įvertinus aplinkybę, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 6831,00 Eur sumą, mokėtinas žyminis mokestis sudarė 154,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o byloje esančiais duomenimis už ieškinį sumokėtas 222,19 Eur žyminis mokestis, ieškovei grąžintina 68,19 Eur suma (222,19 Eur -154,00 Eur) (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1187,00 Eur (1000,00 Eur + 33,00 Eur + 154,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 98 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-22 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas – 9875,21 Eur.
Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo 2016-03-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau, vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principais ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovo teisių, įvertinus tai, kad byloje pareikštas turtinis reikalavimas sumažintas, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki 7878,01 Eur (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis, 148 straipsnio 5 dalis, 149 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Patvirtinti, jog 2014-10-27 sutartis (susitarimas), sudaryta tarp N. Š. (N. Š.) ir A. L. (A. L.), dėl laidotuvių suorganizavimo yra nutraukta nuo 2015-08-29.
Taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6691,01 Eur (šeši tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt vienas Eur 01 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-22) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1187,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2016-03-22 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 7878,01 Eur.
Grąžinti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,19 Eur (šešiasdešimt aštuoni Eur, 19 ct) žyminio mokesčio permoką. Žyminio mokesčio permokos grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.