- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2YT-15403-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10849-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. pareiškimą dėl termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo pareiškėja, būdama nepilnamečio vaiko M. N. įstatyminė atstovė, prašo atnaujinti terminą bei išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko M. N. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškina, kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė, nes jos žiniomis mirusysis jokio turto neturėjo. 2022 m. vasario 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai atsiuntė raštą Nr.(28.8-08-4)RNA-6859 dėl turto paveldėjimo, kuriame informavo, kad yra gavusi pranešimą apie mirusiojo A. N. paveldimą turtą ir, kad mirusiojo A. N. sūnus M. N. yra 1-os eilės įpėdinis, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai/globėjai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl pareiškėja turi kreiptis į teismą su prašymu leisti atsistatyti terminą priimti ar atsisakyti priimti A. N. palikimą sūnui M. N.. A. N. nėra įregistravęs jokių sudarytų testamentų, nėra jokių palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Remiantis 2022 m. balandžio 7 d. Lietuvos antstolių rūmų pažyma Nr.S-832-859, A. N. atžvilgiu yra užvestos šios vykdomosios bylos:Nr.0174/15/02310 (išieškojimą vykdo antstolis D. K.), Nr.0028/15/01157 (išieškojimą vykdo antstolis M. D., išieškojimo sumo:548,04 Eur), Nr.0157/14/01453 (išieškojimą vykdo antstolis A. N., išieškojimo suma: 377,68 Eur), Nr.0171/14/04357 (išieškojimą vykdo antstolį B. P., išieškojimo suma: 124,50 Eur). Bendra Lietuvos antstolių rūmų pažymoje nurodytų išieškojimų suma - 1050,22 Eur. Iš 2022 m. balandžio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) atsakymo Nr.RNA-14195 pateiktos informacijos nustatyta, kad AB Swedbank pensijų kaupimo fonde A. N. buvo sukaupta 331,52 fondo vienetų, kas pagal AB Swedbank investicinio vieneto kainos kursą atitinka 497,74 Eur (2022 m. gegužės 3 d. AB Swedbank pensijų kaupimo vieneto kaina/kursas gimusiems (duomenys neskelbtini) metais). Daugiau jokių duomenų apie A. N. turtą nėra. Paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t.y. A. N. skolų masė, kurią sudaro 1050,22 Eur, viršija palikimą sudarančią vertę – 497,74 Eur, palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio M. N. teises, todėl jo interesus šiuo atveju atitiktų palikimo atsisakymas. Nustatytas trijų mėnesių palikimo atsisakymo terminas baigėsi ir yra praleistas, kadangi nepilnametis M. N. dėl savo amžiaus negalėjo pats atlikti jokių su palikimo atsisakymu susijusių veiksmų, o apie būtiną teismo leidimą norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko motinos niekas neinformavo ir apie savo teisines prievoles ji nežinojo, kol 2022 m. vasario pabaigoje negavo laiško iš VMI prie FM. Pareiškėja žinojo, kad A. N. neturėjo jokio turto, kurį galėtų paveldėti jo sūnus M. N. po savo tėvo mirties, todėl buvo įsitikinusi, kad niekur kreiptis nereikia.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VMI prie FM yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad santuokos pareiškėja ir A. N. sudarę nebuvo, keletą metų iki A. N. mirties jie kartu negyveno. Pareiškėja su vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, vaiką išlaiko kitas vyras, mirusysis vaiko neišlaikė. Pareiškėjai buvo žinoma, kad A. N. turėjo skolų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) su A. N. susilaukė sūnaus M. N.. Santuokos pareiškėja ir A. N. sudarę nebuvo, keletą metų iki A. N. mirties jie kartu negyveno. Pareiškėja su vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, vaiką išlaiko kitas vyras, A. N. vaikui išlaikymo neteikė.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad palikėjo A. N. palikimą sudaro AB Swedbank pensijų kaupimo fonde sukaupti 331,52 fondo vienetai, kas pagal AB Swedbank investicinio vieneto kainos kursą atitinka 497,74 Eur. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie A. N. jo mirties dieną nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Pagal 2022 m. balandžio 7 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymą Nr.S-832-859 A. N. atžvilgiu yra užvestos šios vykdomosios bylos:Nr.0174/15/02310 (išieškojimą vykdo antstolis D. K.), Nr.0028/15/01157 (išieškojimą vykdo antstolis M. D., išieškojimo sumo:548,04 Eur), Nr.0157/14/01453 (išieškojimą vykdo antstolis A. N., išieškojimo suma: 377,68 Eur), Nr.0171/14/04357 (išieškojimą vykdo antstolį B. P., išieškojimo suma: 124,50 Eur). Bendra Lietuvos antstolių rūmų pažymoje nurodytų išieškojimų suma - 1050,22 Eur. Testamentų registro duomenimis, A. N. testamento sudaręs nebuvo, jo palikimas nepriimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis .
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Be to, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja termino praleidimo priežastimis įvardija tai, kad su nepilnamečio vaiko tėvu A. N. negyveno, žinojo, kad jis neturėjo turto, apie būtinybę kreiptis dėl palikimo sužinojo tik iš 2022 m. vasario 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai rašto.
Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog M. N. yra nepilnametis ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turėjo pareigą atstovauti ir įgyvendinti jos motina pareiškėja E. Č., kuri šios pareigos per įstatymo nustatytą terminą (iki (duomenys neskelbtini)) neatliko. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu iš esmės grindžia teisinių žinių stoka. Viena vertus, tokios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, iš VMI prie FM sužinojusi apie būtinumą atlikti palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą). Teismas įvertina ir tai, kad neišsprendus mirusiojo A. N. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečio vaiko M. N. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti A. N. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais. Todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko interesai.
Taigi, pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino atsisakyti priimti palikimą praleidimo priežastimis bei pareiškėjai atnaujina praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. N. mirties, nepilnamečio vaiko M. N. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 578 straipsnis).
Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Byloje nustatyta, kad palikėjo A. N. palikimą pagal byloje esančius duomenis sudaro 497,74 Eur dydžio piniginės lėšos, o skoliniai įsipareigojimai siekia 1050,22 Eur. Taigi, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnametis vaikas, atstovaujamas pareiškėjos, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų kitų papildomų išlaidų ir pan.), todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko M. N. vardu.
Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Kadangi pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 48 Eur žyminio mokesčio, nors nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal tokį pareiškimą CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu yra atleista (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-160-755/2020), remiantis aukščiau išdėstytomis normomis, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai žyminį mokestį - 48 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti pareiškėjai E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Grąžinti pareiškėjai E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 4 d., mokėjimo nurodymas Nr. 25 (mokėtojas – L. S.), mokėjimo užduoties kodas ZK84552, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo ir žyminio mokesčio grąžinimo per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.