Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto padalinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2800-633/2025 buvo patenkintas ieškovės I. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teisme pareiškimo atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo. Teismas minėta nutartimi nutarė: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. T. gyvenamąją vietą su motina I. T.; 2) įpareigoti skyriumi gyvenantį V. T. mokėti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą – po 350 Eur kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Uzufrukto teisę į šias išlaikymo lėšas nustatyti vaiko motinai I. T..

2. Atsakovas V. T. 2025 m. kovo 25 d. dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Atsakovas atskirajame skunde suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – dukters A. T. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. T. ir įpareigoti I. T. mokėti laikiną išlaikymą po 300 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo teisme, uzufrukto teisę į lėšas nustatyti V. T.. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas grindė aplinkybėmis, kad ieškovė tinkamai neprižiūrėjo dukters, neužtikrindavo kasdienių vaiko poreikių, dažnai nebūdavo namuose po keletą dienų, vartodavo alkoholį, taip pat ir mažamečio vaiko akivaizdoje, šias aplinkybes yra patvirtinusi ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės I. T. ir atsakovo V. T. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. liepos 11 d.. I. T. šeimai nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 9 d., nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d., o nuo 2024 m. gegužės 6 d. atvejo vadybos procesas taikomas iki dabar, taip pat teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovo V. T. šeimai atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. ir nuo 2023 m. sausio 5 d. – iki dabar, taip pat teikiamos socialinės paslaugos.

4. Tarnyba nurodė, kad I. T. keletą kartų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2022 m. birželio 25 d. vaiko motinai nustatytas 1,28 prom. girtumas, 2023 m. vasario 18 d. – 1,15 prom. girtumas, 2024 m. balandžio 30 d. – 0,37 prom. girtumas, 2025 m. kovo 28 d. namuose trūksta švaros ir kt.). Motina galimai turi priklausomybę alkoholiui, nebendradarbiauja su specialistais bei socialiniais darbuotojais, neturi socialinių įgūdžių. Namuose ypatingai nešvaru, netvarkinga, namų aplinka neatitinka higienos normų, moteris linkusi kaupti daiktus, šiukšles, mergaitę ne kartą yra sukandę augintinių blusos. 2025 m. kovo 27 d. skyriaus specialistams nuvykus pas I. T., į namus niekas neįsileido. I. T. atvykusi į dukters lankomą darželį (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad nori išbraukti mergaitę iš darželio sąrašų ir išsivedė mergaitę iš darželio grasindama, kad skųsis. I. T. buvo suteikta informacija apie vykstančius pozityvios tėvystės ugdymo mokymus ir sudaryta galimybė gauti pavėžėjimo paslaugą, tačiau vykti į mokymus ji atsisakė. Socialinės darbuotojos teikiamas rekomendacijas I. T. taiko tik iš dalies, trumpai, su socialine darbuotoja dažnai bendrauja nemandagiai, emocionaliai. I. T. prašymu ugdymas A. T. nutrauktas, I. T. teigė, kad jos netenkina ugdymo įstaigos darbuotojų darbas. Pasiūlius geranoriškai priimti siūlomą ugdymo pagalbą dukrai I. T. reiškia didelį nepasitenkinimą, vengia socialinę darbuotoją įsileisti į namus, vengia konsultacijų, nepripažįsta šeimoje esančių problemų ir jų iš esmės nesprendžia.

5. Tarnyba nurodė, kad atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresu namuose yra visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, šildymas (dujos), elektra), aplinka tvarkinga. Mergaitė turi savo atskirą erdvę, kurioje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis. V. T. bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, konsultacijų metu gautą informaciją taiko, niekada apie dukros motiną neatsiliepia neigiamai, stengiasi vengti kalbėti apie sutuoktinę. V. T. sutiko, kad dukrai A. T. būtų paskirtas privalomas ugdymas. Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu – tėvu V. T. šiai dienai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, turėtų būti priimtas sprendimas iš ieškovės I. T. priteisti tokį laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir jos turtinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarė: sutikti su atsakovo V. T. atskiruoju skundu; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį; tenkinti atsakovo V. T. prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. T. ir įpareigoti I. T. mokėti nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, uzufrukto teisę į šias išlaikymo lėšas nustatyti atsakovui V. T..

7. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo atskirojo skundo motyvais ir argumentais, byloje pateiktoje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta naujausia informacija apie I. T. ir V. T. šeimą ir informaciją patvirtinančiais rašytiniais dokumentais, sprendė, kad atsakovo skundas iš esmės yra pagrįstas. Teismas, sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, kuomet šis paduotas ne dėl CPK 293 straipsnyje numatytų atvejų, nutarė panaikinti 2025 m kovo 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiuo klausimu priimti naują nutartį, kuria atsakovo atskirajame skunde suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Apeliantė I. T. atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

16. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, o apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jos atskirasis skundas galėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pakankamai išsamiai išdėstė savo poziciją nagrinėjamu klausimu procesiniame dokumente. Todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 3 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. el-583-610/2024, profesinio mokymo diplomą, Žemės ūkio ir kaimo verslo registro išrašą ir atestavimo pažymėjimą, pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 m., 2019-05-08 pažymėjimą dėl dalyvavimo globėjų (rūpintojų) mokymo ir konsultavimo programoje, santuokos liudijimą, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 12 d. nutartį, išrašą iš ligos istorijos, informaciją apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje jų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ar įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 3 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. el-583-610/2024 kartu su tyrimo medžiaga ir 2019-05-08 pažymėjimas dėl dalyvavimo globėjų (rūpintojų) mokymo ir konsultavimo programoje gali turėti reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl minėti įrodymai yra priimami ir esant poreikiui vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, kiti apeliantės pateikti įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimo, todėl nėra priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

22. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove I. T., skyrium nuo atsakovo V. T.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 1 d. išvadoje nurodoma, kad vaikų teisių apsaugos specialistai, lankydamiesi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad ieškovė nebendradarbiauja su vaikų teisių apsaugos specialistais, neturi socialinių įgūdžių, namuose trūksta švaros. Išvadoje nurodoma, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai, nepilnametis vaikas turi savo atskirą erdvę, kambarys erdvus, tvarkingas, jaukus. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis. Nurodoma, kad 2025-03-27 ieškovė, atvykusi į nepilnametės dukters lankomą darželį (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nori išbraukti mergaitę iš darželio sąrašų. Tačiau atsižvelgus į tai, kad mergaitei mero potvarkiu nustatytas privalomas ugdymas ir darželis privalo užtikrinti ugdymą bei pavežėjimą, 2025-03-31 išleido vaiką į darželį. Tarnybos vertinimu, laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitiktų geriausius vaiko interesus.

24. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu motyvavo argumentais, kad piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaiko saugumo, būtiniausių kasdienių vaiko poreikių, o taip pat jo ugdymo, jai trūksta socialinių įgūdžių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančiais duomenimis nustatyti periodiniai tiek ieškovės, tiek atsakovo neblaivumai. Sutuoktinių santykiai nenuoseklūs, konfliktiški.

25. Byloje esančioje Tarnybos 2025-05-09 išvadoje nurodoma, kad įvertinus visą turimą informaciją, darytina išvada, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje šiuo metu yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, vystytis ir tobulėti nepilnamečiam vaikui. Tačiau Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ir toliau tiek dėl ieškovės, tiek ir dėl atsakovo veiksmų yra fiksuojami galimi vaiko teisių pažeidimai. Tarnyba 2025-06-10 išvadoje nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamosiose vietose aplinka atitinka mažamečio vaiko interesus. Tarnyba papildomai pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje dar negali pasisakyti dėl reikalavimo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės, šiuo metu neištirtos visos sprendžiamiems klausimams reikšmingos aplinkybės.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. vasario 12 d. nutartyje byloje Nr. IT-23-829/2025, kuria buvo panaikintas ieškovės I. T. atžvilgiu taikytas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis konstatuota, kad atsakovo iškvietimu atvykus policijos pareigūnams, I. T. atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau elgėsi adekvačiai, ji nebuvo agresyvi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). V. T. policijos pareigūnams nurodė, kad kreipėsi pagalbos, siekdamas patikrinti I. T. neblaivumą, nurodė, norintis išsivežti dukrą į savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad minėtu atveju kviečiant policijos pareigūnus vaikui nebuvo kilusi reali grėsmė. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė keltų grėsmę mažametės dukters saugumui ir teisėtiems interesams.

27. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto 2019-05-08 pažymėjimo matyti, kad ieškovė baigė dalyvavimo globėjų (rūpintojų) mokymo ir konsultavimo programos mokymus.

28. 2025 m. balandžio 7 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad 2025-03-28 kad Tarnyboje buvo gautas atsakovo pranešimas dėl galimai netinkamos šalių nepilnametės dukters priežiūros. Sprendime pažymima, kad atlikus situacijos vertinimą – atsakovo aplinkybės nepasitvirtino. Taip pat, kad ieškovė bendrauja su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, atsižvelgia į teikiamas rekomendacijas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiam vaikui nebūtų užtikrinta galimybė ugdytis, lankyti darželį.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, vertina, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pakankamai duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams turėti stabilią ir saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad mergaitė faktiškai gyvena su motina, yra prisitaikiusi ir pripratusi gyventi su mama, siekiant užtikrinti stabilią vaiko aplinką ir neįtraukti vaiko į tėvų skyrybų procesą, spręstina, kad yra pagrindas nepilnametės mergaitės laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

30. Nustačius nepilnametės mergaitės laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas laikino išlaikymo iš skyrium gyvenančio tėvo priteisimo klausimas.

31. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atsakovo atskirojo skundo motyvais, 2025-04-03 nutartimi nutarė panaikinti 2025-03-19 nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ta pačia nutartimi nutarė tenkinti atsakovo atskirajame skunde suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo.

32. Atsižvelgiant į procesinę klausimo išnagrinėjimo baigtį ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintinas ieškovės 2025-03-14 prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti skyriumi gyvenantį V. T. mokėti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą – po 350 Eur kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, pagrįstumas.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 709, 2025 metais taikomas 1 MMA dydis yra 1 038 Eur; atskaičius mokesčius –777,39 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro – 388,70 Eur.

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis neviršija 2025 m. taikomo MMA dydžio, byloje nesant duomenų, kad atsakovas nėra pajėgus mokėti prašomą minimalų išlaikymą, sprendžia, kad ieškovė įrodė minimalius vaiko poreikius, kuriems tenkinti reikalingas ne mažesnis nei 388,70 Eur per mėnesį išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų. Todėl prašymas priteisti iš atsakovo laikiną 350 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

36. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas aplinkybes. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas klausimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

38. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės I. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – nustatyti laikiną iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); įpareigoti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. kovo 17 d. mokėti nepilnamečiui vaikui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą – po 350 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Uzufrukto teisę į šias išlaikymo lėšas nustatyti pareiškėjai, vaiko motinai I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.