- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-2733-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20735-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Nekilnojamojo turto valdymas”
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Nekilnojamojo turto valdymas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prevencinį ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea In“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei antstolei N. Š.- S. atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o būtent sudaryti nekilnojamojo turto, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuomos teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo iš varžytynių aktą.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą. Nėra pagrindo ieškovą laikyti UAB “GJ baldai” kreditoriumi bei pripažinti procesinį subjektiškumą reikšti reikalavimus. Nėra duomenų, kad UAB “GJ baldai” su UAB “Apskaitos analizė” 2016-12-29 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto surašymo metu siejo teisiniai santykiai ir kad ši įmonė buvo įgaliota UAB “GJ baldai” atstove. UAB “GJ baldai” nuo 2016-05-05 vienašališkai nutraukė apskaitos tvarkymo sutartį su UAB “Apskaitos analizė”, o 2016-12-29 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra suklastotas. Aktas nepatvirtintas pasirašiusių įmonių spaudais, neaiškus ieškinyje nurodomos skolos pagrindas. Faktiškai ne UAB “GJ baldai” yra ieškovo skolininkas, o pastarasis skolingas trečiajam asmeniui. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovė prašė bylą nutraukti ieškovui neįrodžius savo reikalavimo teisės.
3. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nepagrindė savo reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bylą nutraukė ir KU “Mėmelio taupomoji kasa” naudai iš ieškovo priteisė 1 587,40 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėjo, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o byla pagal procesinio suinteresuotumo nepagrindusio asmens ieškinį turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.
5. Ieškovas nepateikė duomenų dėl reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, teismo įpareigojimo pateikti dokumentus nevykdė. Aiškino, kad dokumentai paimti kratos metu, tačiau nepateikė kratos protokolo. 2016-12-29 Tarpusavio skolų suderinimo aktas pasirašytas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus ir UAB „Apskaitos analizė“ įgalioto asmens J. L. Byloje nėra duomenų, kad J. L. turėjo teisę veikti UAB „GJ baldai“ vardu. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė duomenis, kad UAB „GJ baldai“ 2016-05-05 nutraukė sutartį su UAB „Apskaitos analizė“. Kadangi 2016-12-29 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas UAB “Apskaitos analizė” atstovės, po to kai UAB “GJ baldai” nutraukė sutartį, byloje nėra dokumento, įrodančio UAB “GJ baldai” skolą ieškovui. Nebūdamas UAB “GJ baldai” kreditoriumi ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo uždrausti antstolei sudaryti nekilnojamojo turto perdavimo iš varžytynių aktą. Nustačius, kad ieškovas neturi procesinio suinteresuotumo, byla nutrauktina.
6. Byloje neliko ginčo dalyko. Šiuo metu varžytynės antstolio D. S. 2018-07-24 patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes jas laimėjęs varžytynių dalyvis nesumokėjo visos sumos. Antstolės veiksmai vykdant pirmąsias varžytynes, nėra pripažinti neteisėtais, todėl ieškinys uždrausti antstolei sudaryti varžytynių aktą, negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, jog teismo parengiamasis posėdis yra bylos pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadija. Teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tinkamai neišnaudojo parengiamojo teismo posėdžio instituto paskirties. Teismas nesuteikė papildomo termino pateikti duomenis, patvirtinančius reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „GJ baldai“. Ieškovas galėtų gauti duomenis iš Finansinių nusikaltimų tarnybos arba pateikti atliktos kratos protokolą. Tokiu būdu teismas pažeidė teisę į teisingą teismą. Ieškovės pareiškimo pagrindu UAB „GJ baldai“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas nebūtų iškėlęs bankroto bylos, jei ieškovas nebūtų įrodęs savo procesinio suinteresuotumo. Klausimo dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo kėlimas yra teisiškai ydingas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ginčo dalykas šioje byloje yra galimos žalos ieškovui kilimas vykdant išieškojimo veiksmus. Ginčo turtas iki šiol neparduotas iš varžytynių, todėl ir ieškovės procesinis suinteresuotumas bei ginčo dalykas yra išlikę. Ginčo dalyko neliktų, jei antstolė varžytynėse būtų realizavusi turtą, tačiau turtas nerealizuotas. Pažymėjo, kad skundai dėl antstolės veiksmų nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų pripažintas antstolės veiksmų teisėtumas.
9. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį, asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas turi nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Kai į teismą kreipiasi asmuo neturintis procesinio suinteresuotumo, laikoma, kad tokio asmens pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl civilinė byla pagal procesinio suinteresuotumo nepagrindusio asmens ieškinius negali būti pradėta, o pradėta, turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) kaip nenagrinėtina teisme.
10. Nėra pagrindo ieškovą laikyti UAB „GJ baldai“ kreditoriumi bei pripažinti, kad jis turi procesinį subjektiškumą reikšti reikalavimus. Ieškovas iki šiol neprašė išduoti reikalingus dokumentus, nors ieškinį pateikė 2018 m. liepos mėn. pradžioje, tačiau 2 mėnesius neatliko veiksmų procesiniam suinteresuotumui pagrįsti. Ieškovas su atskiruoju skundu teismui nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo teisės į teisminę gynybą egzistavimą ar bandymą gauti įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-28 pranešimu pareikalavo iki parengiamojo posėdžio pateikti reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus. Privataus pobūdžio ginčas sprendžiamas rungtyniškumo principu. Bankroto bylos iškėlimas savaime neįrodo, kad ieškovas yra skolininko kreditoriumi, skolininkas nutartį yra apskundęs ir tvirtina, kad ieškovas neturi galiojančių bei vykdytinų reikalavimų.
Šalies argumentai
11. Ieškovas prašė uždrausti pasirašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Ieškovas reiškia ydingą reikalavimą, kadangi siekia nuolatinio bei savarankiško draudimo antstolei vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatytą pareigą elgtis konkrečiu būdu. Prevencinio ieškinio patenkinimu sukuriamų res judicata galios ribojimų nevaržytų galiojimas laiko požiūriu, teismo sprendimu sukurtos pasekmės neišnyktų išnykus būtinumui taikyti tokius ribojimus ar kitaip pasikeitus aplinkybėms. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų Turto hipotekos turėtojo interesams. Ieškinio padavimo metu ieškovas nebuvo pagrindęs realios žalos grėsmės buvimo. Nėra pagrindo toliau nagrinėti šią bylą, gaišinti teismo ir šalių laiką. Turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, todėl varžytynių laimėtojui UAB „Idea In“ turtas negalėtų būti perduotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria, padarius išvadą, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, o taip pat neliko ginčo dalyko, byla buvo nutraukta parengiamajame teismo posėdyje.
15. Nustatyta, jog ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei antstolei N. Š.-S. atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o būtent pasirašyti nekilnojamojo turto bei nuomos teisės perdavimo iš varžytynių aktą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra UAB „GJ baldai“ kreditorius, 2016-12-29 Tarpusavio atsiskaitymų aktas patvirtina 13 819,65 Eur skolos buvimą. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2013 m. sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl projekto, susijusio su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laiko, jog sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens kaltės, dėl ko ieškovas gali būti patyręs 500 000 Eur nuostolių. 2018-06-21 varžytynėse buvo realizuotas UAB „GJ baldai“ turtas už mažesnę nei rinkos kainą. Turtas varžytynėse parduotas už 550 277 Eur, nors tokio turto vertė nuo 630 471,76 Eur iki 1 439 325 Eur. Prieš trejus metus turtas įsigytas už 868 860,05 Eur. Būdamas Jungtinės veiklos sutarties dalyviu ieškovas pats prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Pagal CPK 724 straipsnį surašomas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Nuo šio akto surašymo dienos pirkėjui pereina nuosavybės teisė.
16. Skundžiama nutartimi civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Konstatavimas, jog asmuo neturi civilinio procesinio subjektiškumo reiškia, jog nustatoma, kad į teismą besikreipiantis asmuo ginčijamoje situacijoje neturi teisės į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ginama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė keiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111, 135-136 straipsnių reikalavimus.
17. Kadangi nutartis nutraukti bylą priimta pasiruošimo teismo posėdžiui metu, parengiamajame teismo posėdyje, neišnagrinėjus bylos iš esmės, aiškinantis teisės į teismą realizavimo aspektus turi būti taikomi reikalavimai, kurie nustatyti ieškinio pateikimui. Šioje civilinės bylos stadijoje teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos. Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
18. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, taip pat kad žala padaryta būtent jiems, o ne kam kitam, tačiau šio reikalavimo taikymas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad jau ieškinio pareiškimo metu asmuo pateiktų reikiamus, pakankamus įrodymus, kad jo teisė neabejotinai pažeista, kad negrąžinta skola, nesumokėta už prekes, buvo akivaizdus pagrindas sumokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018. Minimoje nutartyje buvo vertinamas savivaldybės kaip subjekto, reiškiančio ieškinį viešajam interesui ginti, teisės. Teismas padarė išvadą, kad subjektui nepagrindus teisės ginti viešąjį interesą, laikytina, kad jis neturi civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešąjį interesą ginančio asmens subjektiškumas yra visiškai kitos prigimties, nei savo vardu besikreipiančio asmens, todėl nurodytu teismo išaiškinimu nesivadovautina. Ieškovas yra pakankamai pagrindęs savo suinteresuotumą – pateikęs skolos buvimą patvirtinantį dokumentą – Tarpusavio skolų suderinimo aktą, pateikęs nuorodą į bankroto bylą bei nurodęs galimumą teikti naujus įrodymus. Neišnagrinėjus bylos iš esmės spręsti, jog teismui pateikti dokumentai yra niekiniai dėl dokumentą pasirašiusio asmens įgalinimų trūkumų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Tokia teismo išvada gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pateiktus įrodymus. Skundžiama teismo praktika vestų prie ieškinio pagrindo tikrinimo ieškinio priėmimo metu, kai teisę pareikšti ieškinį asmuo turėtų įrodyti pateikdamas teisėjo vertinimu pakankamus įrodymus ir tik pateikus visus dokumentus ieškinys galėtų būti priimamas.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog yra išnykęs ginčo dalykas. Yra išaiškinta, kad vienas iš CPK 5 straipsnio tvarka tikrintinų dalykų yra poveikis materialinėms teisėms. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
20. Ieškovo kreipimosi į teismą metu ieškinio dalykas buvo aiškus ir suformuluotas tokiu būdu, kad būtų galima tokio pobūdžio reikalavimą spręsti teisme. Tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė aplinkybės ir pasibaigė tam tikri juridiniai faktai, nesudaro pagrindo nutraukti bylą, kaip nenagrinėtiną teisme. Analogiškai kaip negali būti nutraukiama byla vien dėl to, kad reikalavimai buvo įvykdyti geranoriškai. Kadangi teismas priėmė sprendimus dėl ieškovo reikalavimo teisės turėjimo bei reikalavimo pagrįstumo neišnagrinėjęs bylos iš esmės, toks teismo sprendimas laikomas nepagrįstu, skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
21. Byloje pastebėtinas kreipimosi į teismą formos ir turinio neatitikimas, kuris turėtų būti vertinamas taikant trūkumų šalinimo institutą. Ieškovas yra pareiškęs prevencinį ieškinį, kurio dalykas iš esmės vertintinas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 510 straipsnio tvarka teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Kaip matyti ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl antstolio veiksmų atlikimo. Vykdymo procese yra taikomos dvejopos teisminio gynimo priemonės – skundai dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis) ir pareiškimai teismui vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis). Kitos kreipimosi į teismą formos nėra numatytos ir jų taikymas būtų nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais – efektyviu skolų išieškojimu. Kadangi pareikštas ieškinys neatitinka nei vieno įstatyme numatyto kreipimosi į teismą vykdymo procese būdo, turi būti sprendžiamas klausimas nustatyti terminą trūkumams pašalinti – teisės aktų reikalavimus atitinkančiam pareiškimui pateikti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.