Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreditorė VMI prie LR FM pateikė skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal JANĮ 73 straipsnio 1 dalį bankroto proceso išlaidas sudaro: bankroto proceso administravimo išlaidos; ūkinės komercinės veiklos išlaidos; kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau — kintamasis atlygis); Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui, juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos, turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos, turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos, bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos, pašto, ryšių, organizacinės išlaidos ir kt. JANĮ 75 straipsnio 2 punkte reglamentuota, kad kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, tvirtina ir keičia bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Be kita ko, kreditorių susirinkimas taip pat turi nustatyti bazinio atlygio mokėjimo tvarką. Taigi, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią neįeina kintamojo atlygio nustatymas, bei bazinio atlygio mokėjimo tvarką.

1.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-219/2018). Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Taigi, administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bankroto byloje atliktų / atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Tvirtintinas bankroto administravimo išlaidų dydis negali būti grindžiamas spėjimais ar aplinkybėmis, kurių faktiškai nėra. Be to, jei nutarime bus nustatyti nekonkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pvz., pagal faktą), tai gali sukelti teisinį neaiškumą bei užvilkinti bankroto procesą dėl galimai kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4581-794/2016, Šiaulių apygardos teismo 2018-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-782-569/2018).

1.3. BUAB „Baltic TS Group“ kreditoriams pateiktoje administravimo išlaidų sąmatoje administratorius nurodė vieną poziciją, kam bus naudojamos administravimo išlaidos (teisinės išlaidos); kitas administravimo išlaidas tiesiog apibrėžė minimalios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydžiu ir nedetalizavo pagal išlaidų straipsnius. JANĮ 75 straipsnio 1 bei 2 punkte reglamentuota, kad kreditorių susirinkimui turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai, detalizuotas išlaidų būtinumas bei pagrįstumas. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (2 d.). Pažymėtina, kad JANĮ nuostatos neapibrėžia orientacinių administravimo išlaidų dydžių, išskyrus atlygį administratoriui. JANĮ taip pat nėra ir nuostatų dėl administravimo išlaidų apibrėžties, t. y. konkrečia suma ar taikant kitokį dydį, tokį, kaip pavyzdžiui MMA. Tai leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas administravimo išlaidų dydžio nustatymą priskyrė kreditorių susirinkimo diskrecijai.

1.4. Kreditoriaus VMI prie FM nuomone, BUAB „Baltic TS Group“ nemokumo administratorius, rengdamas nutarimo projektą 8-uoju darbotvarkės klausimu, nesivadovavo JANĮ 75 straipsnio nuostatomis bei kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo projektą, kuriame pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, tai yra pagal išlaidų paskirtį nepateiktas skaičiavimais pagrįstas konkretus išlaidų dydis, o nurodyta, kad išlaidos bus apmokamos pagal faktą arba numatyta MMA apibrėžta suma neaišku už kokias administravimo išlaidas, suteiktas paslaugas. Numatomų išlaidų dydis nesusietas su planuojamais atlikti veiksmais ar jų įkainiais. Nustatant teisinių paslaugų įkainius nenurodyta, koks planuojamas jų poreikis (nėra jokios informacijos, ar išvis administratorius ketina kam nors reikšti ieškinius, ginčyti sandorius ir pan.), kuo vadovaujantis nustatytas atitinkamas įkainio dydis. Toks teisinių išlaidų sąmatos straipsnio apibūdinimas neatitinka sąmatos sąvokos, nes čia nėra jokių būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimo, nenurodyta jokia didžiausia galima administravimo išlaidų suma, nors pagal JANĮ 74 straipsnio 4 dalį nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina pagrįsta išvada, kad nemokumo administratoriaus nutarimo projekte pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, besiremianti tik skaičiais, nesusietais su planuojamais atlikti veiksmais ir jų įkainiais; stokoja dokumentais ir racionaliais argumentais pagrindžiamo objektyvumo (JANĮ 75 straipsnio 1–2 dalys). Kreditorių susirinkimui pateiktas ir kreditorių susirinkime patvirtintas administravimo išlaidų projektas neįrodo ir administratoriaus prašomos patvirtinti sąmatos visam bankroto procesui objektyvaus poreikio ir būtinumo.

1.5. JANĮ 75 straipsnio 1 punkte taip pat reglamentuota, kad „administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai“. Pažymėtina, kad pirmajam kreditorių susirinkimui buvo pateikti abstraktūs duomenys apie patirtas pradines administravimo išlaidas (iki pirmojo kreditorių susirinkimo). Buvo išleista 1 583,38 EUR suma, didžiausia iš jų — 1 500 Eur – buhalterinės paslaugos, tačiau nepateikti detalesni paaiškinimai bei patirtų išlaidų pagrindimas. VMI prie FM vertinimu, dalį jau turėtų administravimo išlaidų administratorius privalėjo pagrįsti dokumentais, kurie patvirtintų, kad yra sudaryta atitinkama sutartis dėl buhalterinių paslaugų, tačiau tokios informacijos administratorius kreditoriams nepateikė.

1.6. VMI prie FM pažymi, kad administravimo išlaidos mokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis — kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to, siekdamas išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, t. y. išlaidos buvo realios ir pagrįstos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1322-330/2016; 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002-798/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

1.7. JANĮ 85 straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Nemokumo administratoriaus paruoštas nutarimų projektas nėra pagrįstas minėtų principų įgyvendinimu. Transporto priemonių pardavimo kaina nurodyta remiantis rinkoje esančia kaina, tačiau nėra nuorodų, iš kur administratorius padarė tokias išvadas, kokiais šaltiniais buvo remtasi; nėra detalaus numatomo parduoti planuojamo turto apibudinimo, išskiriant jo defektus. Turto pardavimo tvarka yra neaiški, abstrakti — siūlomas laisvas pardavimas, kainą mažinant kas 2 savaites. Iš kreditorių susirinkimo nutarimo nėra aišku, kur bus skelbiama, kokiais intervalais skelbimai bus atnaujinami, kaip bus renkami pasiūlymais, kada ir kokiu būdu sprendžiama dėl turto pirkėjo, kaip bus tai įforminta.