Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, dėl turtinės žalos atlyginimo darbo ginče,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28. Pasisakydama dėl to, kad atsakovas nebuvo tinkamai apmokytas naudotis Lock Control programa, apeliantė nurodo, kad praktinių mokymų reikalingumas konkrečiai darbo funkcijai atlikti – individualus. Praktinių mokymų būtinybė konkrečiu atveju yra darbdavio prerogatyva (teisė), bet ne įstatyminė pareiga. Skiriant praktinius mokymus privalu atsižvelgti į tam tikrus kriterijus – veiksmų atlikimo pobūdį (sudėtingumą), į tai, ar darbuotojas gali būti supažindintas kitomis (efektyvesnėmis) priemonėmis, kt. Apeliantė (darbdavė) kodų perkėlimo į Lock Control programą funkcijos veiksmus aprašė Instrukcijų 13 skyriuje, nurodydama nuoseklų ir tikslų veiksmų eiliškumą; šį eiliškumą pavaizdavo fotoiliustracijomis (nurodė kokią konkrečią nuorodą darbuotojas privalo suvesti savo tarnybiniame mob. telefone arba kompiuteryje, kur ir ką tiksliai darbuotojas (atsakovas) privalo paspausti ir kt. (Instrukcijų 13 skyrius). Apeliantės įsitikinimu, šios funkcijos (kodo perkėlimas į Lock Control programą naudojantis Lock Control programa) atlikimas nėra sudėtingas. Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas V. M., papildomai nurodydamas, kad funkciją atlikti trunka vos kelias minutes. Be to, šios konkrečios funkcijos dažnumas negali būti prognozuojamas (nagrinėjamu atveju atsakovui šios funkcijos neprireikė 7 mėn.), tad praktinių mokymų skyrimas neefektyvus.

30. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas šią konkrečią funkciją (kodo perkėlimą iš Kodų registravimo žurnalo į Lock Control programą) jau yra atlikęs ir iki nagrinėjamo įvykio dienos, nors tą ir neigė. Tą pagrindžia informacinių technologijų paslaugas apeliantei teikiančios UAB „Novus IT“ direktoriaus A. M. rašytinis patvirtinimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad atsakovas bankomato kodą į Lock Control programą buvo perkėlęs 2018 m. rugsėjo 11 d. Šis įrodymas yra neginčijamas, kadangi šie veiksmai atlikti iš atsakovui priklausančio tarnybinio mobiliojo telefono. Be to, šį įrodymą patvirtina ir asmeniškai atsakovui išduota Kodų registravimo žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad į Kodų registravimo žurnalą 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas užsirašė bankomato seifo uždarymo kodą. Kaip žinia, Instrukcijų 13 skyriaus 13.1 punktas nustato, kad jei dėl techninių kliūčių bankomatų operatorius bankomatų kodų registravimui naudojo ne Lock Control programą, o Kodų registravimo žurnalą, pamainos pabaigoje jis privalo visus tos dienos kodus užregistruoti į Lock Control programą. Taigi Kodų registravimo žurnalo kopijoje aiškiai matoma, kad kodas užrašytas 2018 m. rugsėjo 11 d., o UAB „Novus IT“ atstovas raštiškai patvirtino, kad atsakovas bankomato kodą į Lock Control programą buvo perkėlęs 2018 m. rugsėjo 11 d. Lock Control programa atsakovas atlikdamas kitas darbo funkcijas (pvz. atrakinant/užrakinant seifų spynas) iki nagrinėjamo įvykio dienos naudojosi kiekvieną darbo dieną.

40. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta AB SEB banko ieškovei pateiktoje sąskaitoje nurodytą mokėtiną sumą už UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ atliktus darbus laikyti pagrįsto dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo. Bankomato avarinio seifo atidarymo technologiją nustato seifų gamintojas. Trečiasis asmuo UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, vykdęs bankomato avarinio atidarymo operaciją, laikėsi gamintojo nustatytos bankomato seifo avarinio atidarymo technologijos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nebuvo nustatyta, kad avarinio seifo atidarymo operacija buvo nesėkminga ar kad avarinis seifo atidarymas nepavyko.

41. Apeliantas skunde ignoruoja tai, jog avarinio seifo atidarymas, kaip tai nustato gamintojas, atliekamas dviem etapais. Pirmuoju etapu grąžtu gręžiamos specialios skylės apsauginiame bankomato kameros grūdinto stiklo stikle. Šiame etape gręžiamas apsauginis stiklas gali dužti. Nagrinėjamu atveju, dužus stiklui, buvo atliktas antrasis avarinio seifo atidarymo etapas – seifo durų pjovimas. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog bankomato seifo avarinio atidarymo faktas suponuoja tik avarinio atidarymo kaštų atsiradimą, dėl ko ieškovė patyrė 767,72 Eur. Tokiu būdu nepagrįstai teigiama, kad avarinis atidarymas iš viso nereikalauja jokių papildomų medžiagų panaudojimo. Liudytojai paaiškino, kad avarinis seifo atidarymas galėjo lemti ir kitų išlaidų (tiesioginių nuostolių) atsiradimą, pvz., seifo spynos komplekto, grūdinto apsauginio stiklo paketo, apsauginių dažų kasečių, kitų reikalingų medžiagų įsigijimą. Teigia, kad byloje nėra įrodyta ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog naujo seifo įsigijimas būtų buvęs nereikalingas/nebūtinas; ar kad avarinis seifo atidarymas būtų buvęs nesėkmingas/nepavykęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

46. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo V. B. turtinės žalos atlyginimo.

47. Nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę dirba nuo 2012 m. vasario 20 d. Bankomatų operatoriaus pareigas vykdo nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. (pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. darbo sutarties pakeitimą). Atsakovui keliamus reikalavimus, jo teises, pareigas ir atsakomybę nustato UAB „G4S Lietuva“ Bankomatų operatoriaus pareiginiai nuostatai. Su jais atsakovas pasirašytinai supažindintas 2018 m. rugsėjo 30 d. Bankomatų operatorius, būdamas pasirašytinai susipažinęs, privalo laikytis ieškovės patvirtintų instrukcijų, procedūrų ir vidaus tvarkos taisyklių (Pareiginių nuostatų 9.1 punktas). Eidamas bankomatų operatoriaus pareigas, atsakovas privalo laikytis ieškovės patvirtintų Bankomatų apsaugos signalizacijos išjungimo ir įjungimo, bankomatų seifų spynų atrakinimo ir užrakinimo instrukcijos l/P-206-1/8 nustatytos tvarkos, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai 2018 m. rugsėjo 10 d.

48. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. vykdydamas darbo pareigas atliko bankomato inkasavimą (pakrovimą). Keičiant bankomato spynos kodą nauju, atsakovo tarnybinė mobilioji programėlė sugeneravo 12 skaitmenų bankomato kodą, nors kodą turėjo sudaryti 6 skaitmenys. Susidūręs su situacija, kuomet programėlė sugeneravo kodą ne iš tiek skaitmenų, kiek turėjo būti (pagal spynos tipą), atsakovas apie situaciją pranešė pamainos viršininkui, kuris telefonu atsakovui nurodė sugalvoti savo kodą, jį užrašyti ir darbo dienos pabaigoje perkelti į kompiuterinę programą. Atsakovas savo sugalvotą bankomato kodą užrašė ant popieriaus lapo, nors Instrukcijos 9.3 punktas griežtai draudžia kodą užsirašyti kitur nei Kodų registravimo žurnale. Remiantis atsakovo paaiškinimais ir liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad bankomato kodą atsakovas kelis kartus bandė perkelti į kompiuterinę programą su kolegos V. B. pagalba, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nesėkmingai. Atsakovas, manydamas, kad bankomato kodą perkėlė sėkmingai, lapą, ant kurio buvo užsirašęs savo sugalvotą kodą, suplėšė ir išmetė buitinėse patalpose.

49. 2019 m. balandžio 29 d. tą patį bankomatą inkasavo kitas operatorius. Nepavykus atrakinti bankomato seifo paaiškėjo, kad bankomato uždarymo kodas, kurį buvo sugalvojęs atsakovas ir juo užrakinęs bankomatą, nepersikėlė (neįsirašė) į kompiuterinę programą, o lapelis su kodu nebuvo išsaugotas, taigi bankomato seifo spynos atrakinimas su kodu tapo neįmanomas. Seifas buvo atidarytas avariniu būdu (atidarymas – 767,72 Eur, naujo bankomato seifo pirkimas – 2 550 Eur + PVM). Ieškovė AB SEB bankui atlygino žalą pagal 2019 m. birželio mėn. PVM sąskaitą faktūra Nr. FD 201910271 ir šiuo pagrindu dėl žalos priteisimo iš atsakovo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

50. Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė iš atsakovo išieškoti 1 700 Eur žalos atlyginimo. Sprendime DGK iš esmės nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Komisija sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė ir jos laipsnis pasiskirsto tolygiai, nes abi šalys nepilnai laikėsi Instrukcijų – ieškovės atžvilgiu dėl netinkamo darbo organizavimo bei nepakankamo darbuotojų apmokymo.

51. Nei ieškovės, nei atsakovo apeliaciniais skundais nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl visų sąlygų egzistavimo, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 – 6.249). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai nustatė, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė atsakovui pažeidus Instrukcijos 9.3 punktą ir tokiu būdu atlikus neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bankomato uždarymo kodo užrašymu ne Kodų registravimo žurnale, o ant paprasto popieriaus lapo, nors paminėtas Instrukcijos punktas tai daryti griežtai draudė. Atsakovui neperkėlus kodo į kompiuterinę programą ir neužrašius jo į Kodų registravimo žurnalą, bankomato atrakinimas kitu, t. y. ne avariniu būdu, tapo negalimas ir tai sąlygojo trečiajam asmeniui AB SEB bankas priklausančio bankomato atidarymą avariniu būdu, dėl ko trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 3 317,92 Eur (be PVM) išlaidų. Teismas taip pat įvertino priežastinio ryšio buvimą ir konstatavo, kad jeigu atsakovas būtų užrašęs kodą į Kodų registravimo žurnalą, būtų nereikėję bankomato atidaryti avariniu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo elgesys, neužrašant kodo kodų registravimo žurnale, neatitiko atidaus ir rūpestingo darbuotojo standarto. Be to, teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovo kalti veiksmai, įvertinus atsakovo darbinių pareigų pobūdį, vertintini kaip didelis atsakovo neatsargumas. Dėl konstatuotų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

52. Apeliantė ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė tam tikrais veiksmais prisidėjo prie kilusios žalos, o būtent nebuvo tinkamai apmokiusi atsakovo (konkrečiai – naudotis Lock Control programa), taip pat neapmokiusi, kaip elgtis nestandartinėse situacijose ir dėl to dalis neigiamų padarinių atsiradimo rizikos tenka ir ieškovei, kurios veiklos pobūdis suponuoja tam tikrą riziką, dėl šios priežasties sumažino iš atsakovo prašomą priteisti žalos dydį. Apeliantas atsakovas savo ruožtu apeliaciniame skunde neneigia savo civilinės atsakomybės, tik teigia, kad iš jo priteistini nuostoliai turėtų apsiriboti avariniu seifo atidarymo (767,72 Eur), o ne naujo bankomato seifo pirkimu (2 550 Eur + PVM).

53. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). DK 152 straipsnio, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas atlygintinos žalos dydį, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

54. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl DK nuostatų, galiojusių iki 2017 m. liepos 1 d., kuriomis remiantis galėjo būti mažinamas darbdaviui iš darbuotojo priteistos žalos atlyginimas, yra nurodęs, kad bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų, inter alia, nuo žalos padarymo tretiesiems asmenims grėsmės (rizikos). Pažymėtina, kad kuo pavojingesnė veikla yra vykdoma, tuo didesnis žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnis egzistuoja ir tuo yra didesnė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, daugiausia ir pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems veiklos tikslams įgyvendinti, veiksmus. Vadinasi, kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo išimtis, nustatyta, kad: nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

56. Apibendrinant teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus darytina išvada, kad bendrasis principas įpareigoja darbuotoją visiškai atlyginti padarytus nuostolius, nebent būtų nustatytos aplinkybės, jog žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės darbo sritis (darbas su bankomatais, taigi, su materialinėmis vertybėmis) suponuoja pareigą ir darbdaviui imtis didesnių atsargumo, apsaugos priemonių, taigi šioje vietoje svarbu įvertinti, ar ieškovė, kaip darbdavys, ėmėsi pakankamai efektyvių priemonių darbuotojams apmokyti, juos instruktuoti, kad sumažintų neigiamų padarinių kilimo riziką. Neginčytinai nustatyta, kad darbuotojas buvo su Instrukcijomis supažindintas pasirašytinai, jų 9.3 – 9.9 punktuose numatyta, kad darbuotojas bankomato seifo spyną privalėjo užrakinti savo sugalvota atsitiktine skaičių kombinacija. Pagal Instrukcijos 9.6.1 punktą, kodo atsitiktinai sugalvota skaičių kombinacija pirmiausia įrašoma bankomatų operatoriui asmeniškai išduotame Kodų registravimo žurnale, kuris atsakovui išduotas buvo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši funkcija nėra sudėtinga, ar reikalaujanti detalių apmokymų, jos atlikimas aiškiai detalizuotas Instrukcijų 9.3-9.9 punktuose, netgi pridėtos vaizdinės iliustracijos, nuostatose kelis kartus pakartota, kad draudžiama kodą užrašyti kur nors kitur, negu kodų registravimo žurnale. Tokius nurodymus atsakovui davęs patvirtino ir pamainos viršininkas V. M. tarnybiniame pranešime bei apklausiamas teisme liudytoju. Be to, apeliantė ieškovė nurodo, ko atsakovas neneigė, kad prieš pradedant darbą mėnesį laiko bankomatų operatoriaus funkcijas atlikinėjo važiuodamas su kitais bankomatų operatoriais, todėl elementarios funkcijos žinojimas, kaip sugalvoto kodo įrašymas į jam išduotą darbo priemonę – Kodų registravimo žurnalą –atsakovui neabejotinai turėjo būti žinomas ir suprantamas ir lengvai įvykdomas. Tačiau atsakovas šios savo pareigos neįvykdė, sugalvotąjį kodą užrašydamas ant lapelio bei jį vėliau sunaikindamas. Tiek civilinėje, tiek darbo teisėje galioja bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, domėtis savo įsipareigojimų turiniu ir juos atlikti taip, kad būtų išvengta nuostolių, be to, kasacinio teismo praktika žalos atlyginimo darbdaviui bylose leidžia teigti, kad, vykdydamas savo pareigas, darbuotojas turi būti atidus, rūpintis darbo sutarties vykdymu, šiuo atveju atsakovas tokių pareigų nesilaikė, todėl jo atsakomybė negali būti mažinama grindžiant darbdavės veiksmais.

57. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinos žalos iš darbuotojo dydį sumažino remdamasis tuo, kad atsakovas nebuvo tinkamai apmokytas naudotis Lock Control programa. Pažymėtina, kad žala yra kildinama iš atsakovo veiksmų, nesilaikant Instrukcijų 9 skyriaus nuostatų, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai šiuos veiksmus taip pat sutapatino su Instrukcijų 13 skyriuje nurodytais darbuotojo privalomais atlikti veiksmais – bankomato kodo iš Kodų registravimo žurnalo perkėlimu į Lock Control programą - kas laikytina visai atskiru veiksmu, sekusiu jau po kodo neužfiksavimo (neįrašymo) Instrukcijų nustatyta tvarka, ir tiesiogiai nelėmusiu žalos kilimo. Pažymėtina, kad Kodų registravimo žurnalas yra popierinis, ir net gi neperkėlus ar netinkamai perkėlus kodo iš registravimo žurnalo į Lock Control programą, kodas būtų išsaugotas fiziškai bei žala nebūtų kilusi, todėl argumentai, susiję su priteistinų nuostolių mažinimų neva dėl to, kad atsakovas nebuvo tinkamai apmokytas naudotis Lock Control programa, šiuo atveju nėra aktualūs ir dėl jų plačiau nepasisakytina. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo, vertino, bei priežastinį ryšį nustatė tarp atsakovo veiksmų perkeliant duomenis į kompiuterinę programą (pagal Instrukcijos 13 skyrių) bei kilusios žalos, to pasėkoje nepagrįstai padarė išvadą, kad darbdavė prisidėjo prie to, jog žala atsirado. Nors ieškovės veiklos pobūdis ir kelia finansinės rizikos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad ji ėmėsi visų reikalingų bei būtinų priemonių tokiai rizikai išvengti, savo ruožtu atsakovas tokių apdairių veiksmų neatliko, dėl ko ir kilo žala. Pažymėtina ir tai, kad pagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisiamos sumos dydžio mažinimo pagrindą nurodė DK 152 straipsnio 3 dalį (darbuotojo finansinė padėtis), kadangi atsakovas šiais argumentais nesirėmė (CPK 178 straipsnis).

58. Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingas būtų aiškinimas, jog atsakovas yra atsakingas tik už avarinį seifo atidarymą, tačiau jo atsakomybė neapimtų kitų, tiesiogiai ir neatskiriamai su tokiu atidarymu susijusių nuostolių atlyginimo, kaip šiuo atvejus seifo pakeitimo, negalint durų užsakyti atskirai. Iš byloje pateiktų duomenų (2 t., b. l. 26) matyti, kad avarinio atidarymo sumą, su kuria sutinka atsakovas (767,72 Eur) sudaro iš esmės tik darbas (seifo durų atidarymas, spynos nugręžimas, durų pjovimas, laužymas, durų nuėmimas, kitų uždėjimas). Toks aiškinimas, jog gali būti atlyginamas tik darbas atidarant seifą, tačiau ne šiame procese betarpiškai panaudotos priemonės, prieštarautų pačiam žalos atlyginimo institutui, kadangi ieškovei nebūtų atlyginamos jos patirtos išlaidos dėl avarinio seifo atidarymo. Juo labiau, kad iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog tokios situacijos, kai stiklas dūžta pirmuoju avarinio seifo atidarymo etapu, kai gręžiamos skylės grūdintame stikle, yra pasitaikančios ir dažnos. Ieškovas neįrodė, nepagrindė savo teiginių, kad šie avariniai seifo atidarymo veiksmai būtų buvę atlikti netinkamai, ne pagal gamintojo nurodytas technologijas, ar jas pažeidžiant, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis), priešingai, iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad buvo atliekama įprasta tokiose situacijose procedūra. Todėl apelianto teiginiai, jog jo atlygintinos žalos dydis negali priklausyti nuo darbuotojų pasisekimo atidarant seifą, nėra pagrįsti, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo visas faktines aplinkybes, sąlygas, reikalingas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovė iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo ir iš atsakovo ieškovei priteisė tik 2/3 patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą – priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ iš atsakovo V. B. 3 317,72 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus pilnai, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo ieškovė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nebuvo atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, nepateikė atskiro prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

61. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovės skundą tenkinus pilnai, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo ieškovė. 2020 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės UAB „G4S Lietuva“ (į. k. 122887029) apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti - ieškovės UAB „G4S Lietuva“ (į. k. 122887029) ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 317,72 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų ir septyniasdešimt du centus) turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „G4S Lietuva“ (į. k. 122887029).

Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „G4S Lietuva“ (į. k. 122887029) naudai, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „G4S Lietuva“ (į. k. 122887029) naudai, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.