Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-30891-925/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2-30891-925/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24722-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Atsakovas
V. B.
Trečiasis asmuo
UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, AB SEB bankas
Ieškovas
UAB „G4S Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-30891-925/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24722-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.3; 1.3.7.5.8; 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „G4S Lietuva“ atstovei Aistei Povilonytei,

atsakovo V. B. atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,trečiojo asmens UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, dėl turtinės žalos atlyginimo (darbo ginčo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), prašė priteisti iš atsakovo 3 317,72 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, 2019-04-24 vykdydamas darbo pareigas, atliko bankomato inkasavimą (pakrovimą). Keičiant bankomato spynos kodą nauju, atsakovo tarnybinė mobilioji programėlė sugeneravo 12 skaitmenų bankomato kodą, nors kodą turėjo sudaryti 6 skaitmenys. Susidūręs su situacija, kuomet programėlė sugeneravo kodą ne iš tiek skaitmenų, kiek turėjo būti (pagal spynos tipą), atsakovas apie situaciją pranešė pamanos viršininkui, kuris telefonu atsakovui nurodė sugalvoti savo kodą, jį užrašyti ir darbo dienos pabaigoje perkelti į kompiuterinę programą. Eidamas bankomatų operatoriaus pareigas, atsakovas privalo laikytis UAB „G4S Lietuva“ patvirtintų Bankomatų apsaugos signalizacijos išjungimo ir įjungimo, bankomatų seifų spynų atrakinimo ir užrakinimo instrukcijos I/P-206-1/8 (toliau - Instrukcija) nustatytos tvarkos, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai. Instrukcijos 9 skyriaus nuostatos įtvirtina veiksmus, kurių bankomato operatorius privalo imtis susidūręs su techninėmis kliūtimis naudojantis Lock Control programėle. Instrukcijoje nurodyta, kad minėtomis aplinkybėmis bankomatų operatorius bankomato kodo registravimą vykdo Kodų registravimo žurnale, į kurį bankomato operatorius įrašo savo atsitiktinai sugalvotą skaitmenų seką (Instrukcijos 9.6 punktas), kurią ir naudoja kaip uždarymo kodą užrakindamas bankomato seifo spyną. Griežtai draudžiama kodą užsirašyti kitur nei Kodų registravimo žurnale (Instrukcijos 9.3 punktas). Atsakovas, identifikavęs ir supratęs, kad Lock Control programėlė veikia ne įprastiniu būdu, bankomato kodą užrašė ant popieriaus lapo, nors kodą užsirašyti kitur nei į Kodų registravimo žurnalą yra griežtai draudžiama. Darbo dienos pabaigoje bankomato kodo atsakovas neužregistravo (neperkėlė) į kompiuterinę programą, kaip to reikalauja Instrukcijos 13 skyrius. Remiantis atsakovo paaiškinimais, bankomato kodą jis kelis kartus bandė perkelti į kompiuterinę programą su kolegos V. B. pagalba, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nesėkmingai. Atsakovas, neįsitikinęs, kad bankomato kodą perkėlė sėkmingai, lapą, ant kurio buvo užsirašęs savo sugalvotą kodą, suplėšė ir išmetė buitinėse patalpose. Toks atsakovo elgesys, ieškovės vertinimu, niekaip nesuderinamas ne tik su protingo ir besilaikančio bent minimalių atsargumo reikalavimų bankomatų operatoriaus standartu, bet ir su Instrukcijos keliamais reikalavimais. Ieškovė tokius neteisėtus atsakovo veiksmus vertina kaip didelį neatsargumą. Po kelių dienų, t. y. 2019-04-29, tą patį bankomatą inkasavo kitas ieškovo bankomato operatorius, kuriam nepavykus atrakinti seifo, paaiškėjo, kad bankomato uždarymo kodas, kuriuo atsakovas užrakino bankomato seifą, liko neišsaugotas, t. y. neįrašytas į Kodų registravimo žurnalą, neperkeltas į kompiuterinę programą, sunaikintas bet koks kodo egzistavimo įrodymas. Neturint bankomato kodo, seifo spynos atrakinimas tapo negalimas, o tai lėmė ieškovo aptarnaujamo, AB SEB bankui priklausančio bankomato atidarymą avariniu būdu, kuriam atlikti reikalingi darbai ir seifo pakeitimas nauju kainavo 4014,44 Eur su PVM, nurodyto dydio žalą trečiajam asmeniui AB SEB bankas atlygino ieškovas. AB SEB bankui išmokėtą sumą be PVM, sudarančią 3317,72 Eur, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už šios žalos atsiradimą asmens.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį patenkinti. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės (darbdavės) kaltus veiksmus, t. y. darbdavė numatė, kad naudojantis Lock Control programėle gali kilti techninės kliūtys, todėl atitinkamai numatė veiksmus, kurių privalėjo imtis atsakovas konkrečiomis aplinkybėmis. Veiksmai, kuriuos nagrinėjamoje situacijoje privalėjo atlikti atsakovas, aiškiai ir detaliai aprašyti Instrukcijoje, su kuria atsakovas supažindintas, ieškovė atsakovui suteikė visas reikiamas priemones, kurios leistų užtikrinti bankomato kodo išsaugojimą. Ieškovo atstovės teigimu, atsakovas buvo akivaizdžiai abejingas tinkamam ir rūpestingam darbo pareigų vykdymui, piktnaudžiavo ir nedėjo maksimalių pareigų darbo pareigoms atlikti, nesilaikė instrukcijose ir darbo praktikoje nusistovėjusios tvarkos, todėl privalo prisiimti iš to kylančią riziką. Tai, kad atsakovas neiįsaugojo bankomato kodo, lėmė banko seifo atidarymą avariniu būdu. Jeigu atsakovas būtų išsaugojęs bankomato kodą, žala nebūtų kilusi.

Atsiliepimas

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį (e. b. l. 83-88) neneigė, kad jis tam tikra apimtimi yra atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir dėl to atsiradusią turtinę žalą, tačiau tam tikra dalis atsakomybės tenka ir atsakovo darbdavei – ieškovei. Atsakovas nurodė, kad su situacija, suponavusia ginčo šioje byloje kilimą, savo darbinėje veikloje susidūrė pirmą kartą. Dėl to kreipėsi pagalbos į pamainos viršininką V. M., kuris jam paaiškino, kokius veiksmus atsakovas turėtų atlikti. Tačiau net ir po V. M. telefonu suteiktos informacijos, jam nebuvo suprantama, kaip nurodytus veiksmus įgyvendinti praktiškai. Pamainos viršininkas V. M. pasiūlė atsakovui kreiptis pagalbos į tuo metu dirbusį V. B.. Atsakovo vertinimu, šis pamainos viršininko nurodymas pažeidžia Instrukciją, kuria vadovaujantis kodų registraciją bankomatų operatorius privalo atlikti asmeniškai. Atsakovas neginčija fakto, kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su Pareiginiais nuostatais ir Instrukcija, tačiau laiko, jog tai buvo daugiau formalus veiksmas (pasirašymas minėtuose dokumentuose), tačiau faktiškai jis nebuvo tinkamai ir pakankamai apmokytas atlikti darbines pareigas, todėl, susidūręs su nežinoma situacija, nežinojo tinkamo elgesio modelio. Atsakovas pažymėjo, kad net ir nežinodamas, kaip turėtų elgtis jam nepažįstamoje situacijoje, atsakovas nesielgė savo nuožiūra, o nedelsdamas kreipėsi į pamainos viršininką. Atsakovas nurodo, kad ant lapelio užsirašytą savo sugalvotą 6 skaitmenų kodą sunaikino tik tuomet, kai su V. B. įsitikino, kad kodas perkeltas sėkmingai (mobiliajame telefone atsiradus pranešimui, jog spyna uždaryta). Atsakovas buvo įsitikinęs, jog kodo perkėlimas į kompiuterinę programą pavyko. Atsakovas pripažįsta, kad neįrašė savo sugalvoto kodo į Kodų registravimo žurnalą, tačiau laiko, jog nustatytos tvarkos nepažeidė, nes žurnalą būtina pildyti tik tuo atveju, jeigu nepavyksta įvesti kodo į programą skaitmeniniu būdu. Atsakovas laiko, kad jo pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes jis pasinaudojo kolegos telefone esančia programėle, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Atsakovas nurodo, kad jis savo tarnybiniame mobiliajame telefone neturėjo specialios programėlės, reikalingos bankomatų kodų perkėlimui iš Kodų registravimo žurnalo į Lock Control programėlę (tuo tarpu kiti darbuotojai, ilgesnį laiką einantys analogiškas pareigas, tokią programėlę savo mobiliuosiuose telefonuose turi). Atsakovas nemano, jog turtinė žala, kurios atlyginimo reikalauja ieškovė, kilo išimtinai tik dėl jo veiksmų. 2019-04-24 atsakovui teko dirbti su naujai įdiegtu bankomatu, tačiau ieškovės kompiuterinėse sistemose vis dar buvo matomi senojo tuo pačiu adresu veikusio bankomato duomenys. Būtent tai ir buvo pirmine priežastimi, sukėlusia technines kodo generavimo kliūtis, kurios sutrukdė atsakovui atlikti savo darbines pareigas įprastine tvarka. Prie kilusios žalos prisidėjo dar ir tai, kad atsakovas buvo nepakankamai praktiškai apmokytas spręsti tokią situaciją. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad priežastinis ryšys atsiradusią turtinę žalą sieja ne tik su jo, bet ir ieškovės veiksmais (neveikimu).

Trečiojo asmens UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, nurodė, kad trečiojo asmens darbuotojams atidarant AB SEB bankui priklausantį seifą avariniu būdu buvo atlikta, tai, kas būtina, visi veiksmai atlikti tinkamai.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai. Į teismo posėdį, apie kurį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę dirba nuo 2012-02-20. Bankomatų operatoriaus pareigas vykdo nuo 2018-09-10 (pagal 2018-09-06 darbo sutarties pakeitimą). Atsakovui keliamus reikalavimus, jo teises, pareigas ir atsakomybę nustato UAB „G4S Lietuva“ Bankomatų operatoriaus pareiginiai nuostatai (toliau – ir Pareiginiai nuostatai). Su jais atsakovas pasirašytinai supažindintas 2018-09-30. Bankomatų operatorius, būdamas pasirašytinai susipažinęs, privalo laikytis ieškovės patvirtintų instrukcijų, procedūrų ir vidaus tvarkos taisyklių (Pareiginių nuostatų 9.1 punktas). Eidamas bankomatų operatoriaus pareigas, atsakovas privalo laikytis ieškovės patvirtintų Bankomatų apsaugos signalizacijos išjungimo ir įjungimo, bankomatų seifų spynų atrakinimo ir užrakinimo instrukcijos l/P-206-1/8 (toliau - Instrukcija) nustatytos tvarkos, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai 2018-09-10.

Vadovaujantis DK 151 straipsniu, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Esant ginčui dėl žalos atlyginimo, darbdavys privalo įrodyti materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: darbdaviui yra padaryta žala, ji yra padaryta darbuotojo neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažeidėjo (darbuotojo) kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Šalių, jų atstovų teisme duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, 2019-04-24 vykdydamas darbo pareigas, atliko bankomato inkasavimą (pakrovimą). Keičiant bankomato spynos kodą nauju, atsakovo tarnybinė mobilioji programėlė sugeneravo 12 skaitmenų bankomato kodą, nors kodą turėjo sudaryti 6 skaitmenys. Susidūręs su situacija, kuomet programėlė sugeneravo kodą ne iš tiek skaitmenų, kiek turėjo būti (pagal spynos tipą), atsakovas apie situaciją pranešė pamanos viršininkui, kuris telefonu atsakovui nurodė sugalvoti savo kodą, jį užrašyti ir darbo dienos pabaigoje perkelti į kompiuterinę programą. Atsakovas savo sugalvotą bankomato kodą užrašė ant popieriaus lapo, nors Instrukcijos 9.3 punktas griežtai draudžia kodą užsirašyti kitur nei Kodų registravimo žurnale. Remiantis atsakovo paaiškinimais ir liudytojo V. B. parodymais, bankomato kodą atsakovas kelis kartus bandė perkelti į kompiuterinę programą su kolegos V. B. pagalba, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nesėkmingai. Atsakovas, manydamas, kad bankomato kodą perkėlė sėkmingai, lapą, ant kurio buvo užsirašęs savo sugalvotą kodą, suplėšė ir išmetė buitinėse patalpose.

Atsakovas pripažįsta, kad neįrašė savo sugalvoto kodo į Kodų registravimo žurnalą, tačiau laiko, jog nustatytos tvarkos nepažeidė, nes žurnalą būtina pildyti tik tuo atveju, jeigu nepavyksta įvesti kodo į programą skaitmeniniu būdu. Atsakovas laiko, kad jo pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes jis pasinaudojo kolegos telefone esančia programėle, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Atsakovo paaiškinimais, liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad po kelių bandymų V. B. tarnybinio telefono ekrano užsidegė žaliai „spyna uždaryta“, ir jie pagalvojo, kad viskas atlikta tinkamai, todėl atsakovas savo sugalvotą ir ant lapelio užrašytą kodą suplėšė ir išmetė.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas pamainos viršininkas V. M. iš esmės patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. V. M. savo tarnybiniame pranešime nurodo: „2019-04-24 bankomatų operatorius V. B. vakare paskambino ir pranešė, kad negali uždaryti naujo bankomato A413, kadangi kažkas negerai su kodu, kokios konkrečiai problemos, jis nedetalizavo, tik pasakė, kad per programėlę jam išmeta kažkokią klaidą, todėl jis negauna, jam negeneruoja uždarymo kodo. Kai pasitaiko tokie atvejai, bankomatų operatorius sugalvoja savo kodą ir užrašo jį į kodų knygutę. Vėliau kodas yra išsiunčiamas per puslapį, kuris yra prieinamas kiekvieno darbuotojo telefone, taip pat šis veiksmas gali būti atliktas per kompiuterį, kuris yra pamainoje. Visa tai paaiškino darbuotojui, jis pasakė, kad niekada to nėra daręs ir todėl nelabai supranta, kaip tai padaryti. Kadangi tai jau buvo po jo (V. M.) darbo valandų, pasakė, kad jis tai galės padaryti su jo pagalba prie kompiuterio, kuris yra pamainoje. Tą dieną budėjo V. B., todėl pasakė, kad jis taip pat gali padėti atlikti minėtus veiksmus. Kai balandžio 29 dieną darbuotojas H. G. nesugebėjo atidaryti bankomato, pradėjus aiškintis, suprato, kad V. B. savo sugalvotą kodą užrašė kažkur ant popieriuko ir, kad būtų paprasčiau, paprašė V. B., kad pastarasis išsiųstų jo kodą. V. B. to padaryti nepavyko ir apie tai jis pranešė V. B., tačiau pastarasis vietoj to, kad apie tai praneštų jam ar kitam pamainos viršininkui, tiesiog išmėtė savo lapelj su kodu, tokiu būdu nepalikdamas galimybės atidaryti seifo ateityje.”

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilines atsakomybės taikymo sąlygą, 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrąjį pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovas, būdamas supažindintas su Instrukcijos nuostatomis, pažeidė Instrukcijos 9.3 punktą ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bankomato uždarymo kodo užrašymu ne Kodų registravimo žurnale, o ant paprasto popieriaus lapo, nors paminėtas Instrukcijos punktas tai daryti griežtai draudė.

Atsakovui neperkėlus kodo į kompiuterinę programą ir neužrašius jo į Kodų registravimo žurnalą, bankomato atrakinimas kitu, t. y. ne avariniu būdu, tapo negalimas ir tai sąlgojo trečiajam asmeniui AB SEB bankas priklausančio bankomato atidarymą avariniu būdu, dėl ko trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 3317,92 Eur (be PVM) išlaidų. Ieškovės ir trečiojo asmens sutarties AB SEB bankas pagrindu, esant trečiojo asmens pareikalavimui (2019-06-14 AB SEB bankas prašymas dėl žalos atlyginimo), ieškovė padengė trečiojo asmens patirtus nuostolius, ką patvirtina 2019-07-02 banko pavedimas 4014,44 Eur sumai. Iš teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų avarinį seifo atidarymą vykdžiusio trečiojo asmens UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojų V. P. ir A. J. parodymų darytina išvada, kad trečiasis asmuo parinko kvalifikuotus, turinčius patirties tokio tipo bankomato seifo atidaryme darbuotojus, kurie dėjo maksimalias pastangas, jog avarinio seifo atidarymo metu seifui būtų padaryta kuo mažiau žalos, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB SEB banko ieškovei pateiktoje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma už UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ atliktus darbus yra nepagrįsto dydžio.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. jeigu atsakovas būtų užrašęs kodą į Kodų registravimo žurnalą, būtų nereikėję bankomato atidaryti avariniu būdu.

Viena iš turtinės atsakomybės sąlygų yra kaltė. Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas). Laikoma, kad asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į visas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, t. y. kaip būtų elgęsis bonus pater familias. Nagrinėjamoje atveju teismas pripažįsta, kad atsakovo elgesys, neužrašant kodo kodų registravimo žurnale, neatitiko atidaus ir rūpestingo darbuotojo standarto. Be to, teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovo kalti veiksmai, įvertinus atsakovo darbinių pareigų pobūdį, vertintini kaip didelis atsakovo neatsargumas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vertinant, ar buvo veikiama dideliu neatsargumu, reikšminga yra tai, ar atsakovas sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo žinodoti ir suvokti kodo svarbą inkasavimo veikloje, todėl turėjo imtis būtinų, ieškovės numatyrų priemonių kodui išsaugoti, t. y. privalėjo naudotis jam suteiktu Kodų registravimo žurnalu ir tinkamai užregistruoti kodą būtent šiame žurnale. Atsakovas nagrinėjamo 2019-04-24 įvykio metu inkasuodamas bankomatą su savimi turėjo jam išduotą darbo priemonę – kodų registravimo žurnalą, tačiau šia darbo priemone nesinaudojo ir bankomato uždarymo kodo į žurnalą neurašė. Šie atsakovo veiksmai vertinti kaip didelis nerūpestingumas. Tačiau teismas kartu pažymi, kad šiuo atveju nustatant iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjusias įtakos atsakovo veikimui atitinkamu būdu. Atsakovas pas ieškovę bankomatų operatoriumi dirba nuo 2018-09-10, t. y. dirbo tose pareigose tik 7,5 mėn. iki nagrinėjamo atvejo (prieš tai nuo 2013-07-01, t.y. apie 5 metus, vykdė inkasatoriaus pareigas, t. y. vykdė kitokio pobūdžio funkcijas); susidūręs su neįprasta situacija, atsakovas nesielgė savo nuožiūra, tačiau kreipėsi pagalbos į pamainos viršininką bei vykdė jo nurodymus: įvesti savo sugalvotą kodą, kurį vėliau turėjo užregistruoti, pasitelkti į pagalbą tą dieną budėjusį V. B.. Atsakovas ant savo lapelio užsirašytą bankomato kodą sunaikino tik tada, kai turėjo pagrindą manyti, kad jie su V. B. kodą įvedė į kompiuterinę programą (tokį atsakovo manymą lėmė tai, kad V. B. telefono ekrane užsidegė žaliai - „spyna uždaryta“). Kad žalias užrašas „spyna uždaryta“ buvo užsidegęs, patvirtino ir liudytoju apklaustas V. B., kuris taip pat nurodė, kad paprastai tokiu atveju dar atsiranda ir užrašas „kodas sėkmingai įvestas“, tačiau nagrinėjamu atveju tokio užrašo nebuvo. Liudytojas V. B. parodė, kad jis nebuvo visiškai tikras, kad kodas yra tinkamai perkeltas, nes nebuvo minėto užrašo („kodas sėkmingai įvestas“). Liudytoju apklaustas V. B. paaiškino, kad jis kodą perkėlinėjo į programą jau ne pirmą kartą, žinojo, kokius veiksmus atlikti, tačiau pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai kodo nepavyksta perkelti iš pirmo karto. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė ir ieškovė šios aplinkybės neneigė, kad šį klausimą tikrinę ieškovės informacinių technologijų specialistai nustatė, kad kodas išsiųstas buvo (buvo pats duomenų siuntimo faktas), tačiau koks kodas buvo išsiųstas - neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta ir ieškovė neginčijo fakto, kad nagrinėjamu atveju buvo dirbama su naujai įdiegtu bankomatu, tačiau ieškovės kompiuterinėse sistemose vis dar buvo nurodyti senojo tuo adresu veikusio bankomato duomenys, kas, tikėtina, ir sukėlė aukščiau nurodytas technines kliūtis, dėl ko atsakovui atvykus prie bankomato jam nepavyko atlikti savo darbo veiksmų įprasta seka. Teismo vertinimu, labai tikėtina, kad kodo į kompiuterinę programą taip pat nepavyko perkelti būtent dėl to, kad ieškovės kompiuterinėse sistemose vis dar buvo nurodyti senojo tuo adresu veikusio bankomato duomenys.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio dieną pagrindiniai veiksmai, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, buvo šie: 1) užrašyti kodą į registravimo kodų žurnalą; 2) pamainos pabaigoje minėtą kodą perkelti į kompiuterinę programą. Iš Instrukcijos 13.3.1 punkto, liudytojų V. B., V. M. parodymų akivaizdu, kad kodo perkėlimui į kompiuterinę programą tarnybiniame mobiliajame telefone jokia speciali mobili aplikacija ar programėlė nėra reikalinga, tiesiog tarnybiniame mobiliajame telefone darbuotojas privalo atsidaryti interneto naršyklę ir joje suvesti nuorodą, nurodytą Instrukcijoje. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų, taip pat iš liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad atsakovo tarnybiame mobiliajame telefone nebuvo įvestas Instrukcijoje nurodomas nuorodos adresas, kas leidžia teigti, kad atsakovas V. B. minėta programėle, kurios pagalba perkeliami kodai, iš savo tarnybinio mobiliojo telefono anksčiau niekada nesinaudojo, nes jeigu atsakovas būtų šį adresą interneto naršyklėje naudojęs anksčiau, jis būtų buvęs išlikęs tarnybinio telefono atmintyje. Dėl to ir buvo nuspręsta pasinaudoti V. B. tarnybiniu telefonu. Liudytojas V. M. patvirtino, kad jam 2019-04-24 paskambinęs atsakovas informavo apie nenumatytas technines kliūtis, taip pat pranešė, jog anksčiau niekada nėra perkėlęs kodo į kompiuterinę programą ir nežino, kaip tai padaryti. V. M. pasiūlė atsakovui kreiptis pagalbos į V. B.. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, liudytojų V. M., V. B. parodymus, laiko, kad atsakovas nebuvo tinkamai apmokytas naudotis Lock Control programa, nes rašytinių Instrukcijų buvimas ir raštiškas supažindinimas savaime nereiškia, jog darbuotojui praktiškai aišku, kaip tokius veiksmus atlikti. Pamainos viršininkas V. M. patvirtino, kad atsakovas nebuvo atskirai apmokytas, kaip nurodytas Instrukcijos nuostatas, susijusias su kodo perkėlimu į kompiuterinę programą, įgyvendinti praktiškai, tuo tarpu kitas darbuotojas V. B., einantis tas pačias pareigas kaip ir atsakovas, apmokytas buvo, tą jis patvirtino ir apklausiamas teisme.

Nagrinėjamu atveju, išanalizavęs visą bylos medžiagą, teismas vertina, kad ieškovė, dirbama su materialinėmis vertybėmis, kai netinkamas darbuotojų darbo veiksmų atlikimas gali lemti ypač didelius materialinius nuostolius, nebuvo tinkamai apmokiusi atsakovo, kaip elgtis nestandartinėse situacijose ir dėl to dalis neigiamų padarinių atsiradimo rizikos tenka ir ieškovei, kurios veiklos pobūdis suponuoja tam tikrą riziką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju visos ieškovo reikalaujamos žalos sumos atlyginimo priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl įvertinus aukščiau aptartus ieškovės veiklos organizavimo aspektus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 2/3 ieškovo prašomos žalos sumos, t. y. 2211,81 Eur, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas (DK 152 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai, 3 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-08-21, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nustatytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 2/3 ieškovės ieškinio reikalavimų ir atitinkamai atmesta 1/3 ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (iš viso atsakovas byloje patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų) (CPK 98 straipsnio 1-2 dalys). Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės taip pat nepriteisiamos, kadangi jai tenkanti išlaidų dalis neviršija 3 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2211,81 Eur (du tūkstančius du šimtus vienuolika eurų 81 ct) turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „G4S Lietuva“, j. a. k. 122887029.

Priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“, j. a. k. 122887029, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. DGKS-4440 darbo byloje Nr. APS-131-12700 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė