- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-784-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01497-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- O. D., A. D.
- Atsakovas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės O. D. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą O. D., ir ieškovės O. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, suinteresuotas asmuo L. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) nustatyti, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Pagėgių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 78 ir gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašyti, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Duomenys apie kūdikį“ nurodyti pavardę Suvorovaitė; pakeisti įrašą gimimo liudijime, įrašant grafoje „Tėvas“ – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), grafoje „Pilietis“ – A. S.; 3) priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą A. D. nuo ieškinio padavimo dienos kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti uzufrukto teisės pagrindu vaiko motiną O. D., a. k. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo A. S. A. D. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo, kas mėnesį skaičiuojant po 150 Eur, iš viso 5 400 Eur; priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskirti uzufrukto teisės pagrindu vaiko motiną O. D.; 5) nustatyti A. D. gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina O. D. pagal motinos gyvenamąją vietą.
2. Šalys 2019 m. sausio 10 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą tenkino, priėmė ieškovės O. D. reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; patvirtino ieškovės ir atsakovo A. S. 2019 m. sausio 7 d. sudarytą taikos sutartį. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad iš taikos sutarties 6 punkto nustatyta, jog bylos šalys atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimų dėl tėvystės ir pavardės nustatymo, nes iki taikos sutarties sudarymo minėti patikslinto ieškinio reikalavimai buvo išspręsti notarine tvarka patvirtinus tėvystę bei suteikus pavardę, todėl ši bylos dalis nutraukiama.
3.2. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ji tvirtintina.
3.3. Atsižvelgęs į tai, kad šalys taikos sutartyje nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė O. D. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad bijojo, jo teismas nepriteis išlaikymo įsiskolinimo, todėl sutiko pasirašyti taikos sutartį. Tačiau dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo neatitinka tikrosios jos valios, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Ji prašė priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo, o teismas patvirtindamas taikos sutartį priteisė tik 400 Eur ir jo sumokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui. Išlaikymo įsiskolinimas yra vaiko pinigai. Teismas tvirtindamas šalių sutartį neatsižvelgė į šias aplinkybes, nors turėjo tai padaryti, nes taikos sutarties sąlygos išimtinai liečia nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad taikos sutarties sąlygos buvo derintos teismo posėdžio metu. Išlaikymo įsiskolinimo, kokio prašė ieškovė, nebuvo, nes jis vaiką lankė ir įvairiomis formomis teikė išlaikymą. Dėl 400 Eur nusileido tik tam, kad greičiau baigtųsi teisminis ginčas tarp šalių.
6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
10. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).
11. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. D., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą O. D., ir ieškovės O. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, suinteresuotas asmuo L. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šalys 2019 m. sausio 7 d. teismo posėdyje pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, todėl teismas paskelbė pertrauką ir sudarė šalims galimybę pateikti taikos sutartį. 2019 m. sausio 10 d. šalys pateikė taikos sutartį su prašymu civilinę bylą nutraukti. Nustatęs, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.
13. Ypatinga teismui priskirta funkcija tvirtinti sandorį byloje lemia ir jam suteiktus platesnius įgalinimus procese. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonių, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija, bylos Nr. 2-185/2009, 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. I., A. I. v. R. P., bylos Nr. 2-1218/2009).
14. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taigi apylinkės teismas, spręsdamas, ar šalių sudaryta taikos sutartis galėjo būti patvirtinta, turėjo vertinti ne tik taikos sutarties procedūrines sąlygas, tačiau ir atsižvelgti į tai, dėl ko šalys susitarė, į teisingumo principą, kuris reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. 5 400 Eur. Taikos sutartyje šalys nusimatė tik 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios dėl šios sutarties sąlygos tvirtinimo, kuri iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nes išlaikymo įsiskolinimo suma sumažinta beveik 14 kartų.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimo klausimu, netinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia šalių teises ir viešąjį interesą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinta ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės O. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo iš naujo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.