Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovės A. S. įstatyminei atstovei O. D., jos atstovui advokatui R. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. D. ir A. S., atstovaujamos įstatyminės atstovės O. D. ieškinį atsakovui A. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo, 2019 m. sausio 7 d. taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais (gimimo įrašu) nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės O. D. ir atsakovo A. S. dukra. Šalys kartu negyvena. O. D. toje pačioje byloje pradiniu ieškiniu buvo pateikusi reikalavimą nustatyti dukros A. tėvystę, tai yra, kad jos tėvas yra atsakovas, taip pat prašė pakeisti duomenis dukros gimimo įraše apie tėvystę ir pavardę. Bylos nagrinėjimo metu, po atlikto DNR tyrimo, šalys notarine tvarka patvirtino dukros A. tėvystę ir suteikė jai pavardę – S. Kadangi ieškovė 2019 m. birželio 7 d. patikslintame ieškinyje reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir gimimo įrašo duomenų pakeitimo nebereiškia, todėl teismas sprendime dėl šių reikalavimų daugiau nepasisako.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad mažametė A. S. nuo gimimo gyvena su mama, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ieškovės nepilnametė dukra ir pilnametis sūnus. Šeima gyvena socialiniame būste. Bute yra trys kambariai, virtuvė, vonia, tualetas. Butas apšildomas krosnimi. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Mažametė A. su seserimi turi atskirą kambarį. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gegužės 16 d. išvadoje nurodė, bei institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama. Išvadoje konstatuota, kad pokalbio metu mergaitė taip pat išreiškė norą gyventi su mama. Atsakovo pozicija dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Teigė, kad dukrai bus geriau jei ji gyvens su mama, o jis ją lankys. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nebesutinka dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su mama, nori, kad dukra gyventų su juo. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikas šiuo metu gyvena, su kuo jis gyvena, kokia yra vaiko nuomonė su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi ir pan. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, mergaitė nuo gimimo gyvena su mama, savo broliu ir seserimi. Mergaitė su tėvu nėra gyvenusi, tik buvo jo lankoma. Mažametė ir toliau nori gyventi su mama. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė O. D. netinkamai prižiūri dukrą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeima niekada nebuvo registruota socialinės rizikos šeimų apskaitoje, namuose yra tinkamos sąlygos vaikui augti. Mažametės gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Todėl A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama O. D. (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.168 straipsnio 1dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bet kartu objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė O. D. yra našlė, turi tris vaikus. Viena išlaiko nepilnametę dukrą ir pilnametį sūnų moksleivį, kurių tėvas yra miręs. Ji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Jos šeimos mėnesio pajamos apie 500 Eur, kurias sudaro vaikų maitintojo netekimo pašalpa, išmoka vaikams, socialinė pašalpa. Taip pat ieškovė nuo gegužės iki spalio mėnesio dirba pavienius darbus, gauna papildomai per mėnesį apie 200-250 Eur pajamų. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių. Kaip buvo nurodyta anksčiau, ji su šeima gyvena socialiniame būste.

A. S. gyvena santuokoje su trečiuoju asmeniu L. S., kitų nepilnamečių vaikų neturi. Jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas. Jo mėnesio atlyginimas apie 500 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovo sutuoktinė yra neįgali, ji gauna netekto darbingumo išmoką – apie 100 Eur per mėnesį. Atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę, taip pat nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalių dukrai šiuo metu yra 8 metai. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienai, sveikatai, mokslams, laisvalaikiui, ugdymui, būstui. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dukrai išlaikyti reikalinga apie 360 Eur suma per mėnesį. 2019 m. birželio 7 d. patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu teigė, kad dukros A. būtiniems poreikiams maistui reikalinga apie 80 Eur, rūbams, avalynei – 60 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, maisto papildams, kelionėms į gydymo įstaigas) – 100 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui – 80 Eur. Atsakovas tvirtina, kad 360 Eur suma yra per didelė, dukros išlaikymui užtektų ir 200 Eur. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui tikslių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia tiksli suma reikalinga jos būtiniems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, į aplinkybę, kad ji lanko mokyklą, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas maistui, higienai, rūbams, avalynei. Tačiau teismas ieškovės nurodytas 100 eurų išlaidas mėnesiui dukros sveikatai laiko per dideles ir jas mažina iki 50 eurų. Ieškovė ir pati nurodė, kad šiuo metu dukra neturi specialių sveikatos sutrikimų, ji serga tik peršalimo ligomis. Lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini), į kitus miestus dėl jos gydymo nevažiuoja. Pripažino, kad dukra kiekvieną mėnesį neserga. Taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad dukrai nereikia kiekvieną mėnesį pirkti mokymo, ugdymo, lavinimo priemonių, kad dukra lanko nemokamus būrelius, kad ieškovei yra skiriama valstybės parama mokinio reikmenims įsigyti, teismas ieškovės nurodytą 80 Eur sumą dukros mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui mažina iki 50 Eur per mėnesį. Taip pat teismas, įrodymų tyrimo metu nustatė, kad ieškovė moka mokesčius už socialinį būstą, vandenį, šiukšles, elektrą, internetą, perka malkas buto šildymui. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, o atsakovas turi pareigą išlaikyti tik savo dukrą, pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti būsto išlaidas - 20 Eur per mėnesį.

Taigi, teismas nustatė, kad šiuo metu šalių dukros būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 300 eurų suma per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko mėnesio poreikių išlaidoms reikalinga didesnė suma. Nors ieškovės atstovas nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma ne mažesnė nei nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, šis dydis yra orientacinis ir turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, neturi pagrindo manyti, kad mažametės A. išlaikymui pakaktų 200 Eur, kaip teigia atsakovas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kad dukrai per mėnesį užtektų mažesnės išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis). Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingas, gauna pastovias pajamas, kitų nepilnamečių vaikų neturi, todėl turi galimybę teikti vaikui priteistą išlaikymą. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl dukros išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 150 eurų per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas. Kartu teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškinys paduotas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi, pagal ieškovės prašymą iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas dukrai A., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 1 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d, jis būtų teikęs dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). A. S. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė O. D. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad atsakovo dukrai mokėtina išlaikymo suma yra 150 Eur per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 150 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo dukros A. poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 150 Eur per mėnesį išlaikymas. Byloje nustatyta, kad šalys kartu niekada negyveno. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių dukra gyveno su ieškove. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Tačiau byloje atsakovas įrodė, kad jis teikė išlaikymą dukrai iš dalies. Tai yra, nors ir nemokėjo išlaikymo periodinėmis išmokomis konkrečia pinigų suma kas mėnesį, bet pirko dukrai maistą, kai kuriuos jai reikalingus daiktus, rūbus, mokyklines prekes, ugdymo priemones, vaistus, prisidėjo prie kuro įsigijimo ir kitų dukros poreikių tenkinimo. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė, teigdama, kad atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo pirkdamas jai reikalingus daiktus, tačiau tai darydavo nereguliariai ir nepakankamai. Liudytojos N. L. bei D. M. parodė, kad atsakovas teikė dukrai dalinį išlaikymą. Abi nurodė, kad jos taip pat prisidėjo prie mergaitės išlaikymo, duodavo rūbų, pirko jai vaistų, vitaminų. Liudytoja V. S. patvirtino, kad ji nupirkdavo pagal A. S. prašymą jo dukrai reikalingus daiktus. Teismui pateiktame rašte nurodė kokius daiktus yra nupirkusi atsakovo dukrai per visą laikotarpį nuo jos gimimo, patvirtino, kad jų kainos yra tik apytikslės. Atmestina kaip neįrodyta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis per trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dukrai suteikė išlaikymo už 10 000 Eur, kaip nurodyta pateiktame rašte. Liudytoja V. S. patvirtino, kad prekės nurodytos sąraše buvo pirktos per visą 7 metų laikotarpį, kai kuriuos daiktus, pvz. – malkas, ji iš vis nepirko, ar jas pirko atsakovas, nežino. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo pareigą išlaikyti dukrą nuo jos gimimo, tačiau ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui ir sprendžiant teiktą išlaikymą aktualus laikotarpis tik nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Iš byloje ištirtų įrodymų, teismas sprendžia, kad šiuo laikotarpiu atsakovas kas mėnesį skirdavo dukters išlaikymui apie 80 Eur. Todėl iš atsakovo dukrai priteistina išlaikymo skola, po 70 Eur kas mėnesį, už trejų metų laikotarpį, viso 2520 Eur (70 Eur x 36 mėn.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. A. S. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jos mama O. D..

Nors atsakovas teigė, kad ieškovę ilgą laiką tenkino jo teikiamas išlaikymas, ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Todėl aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis tik atsiliepime nurodė, bei teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad norėtų dažniau ir ilgesnį laikotarpį bendrauti su dukra, nei nurodo ieškovė, tai yra kas antrą savaitgalį, penktadienį iki 19 val. ją pasiimant iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį ją grąžinant į namus iki 19 val. Taip pat pageidauja, kad vasaros atostogų metu dukra vieną mėnesį praleistų su juo. Dėl bendravimo kitu laiku sutinka su ieškovės nurodyta tvarka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad mažametė A. S. kartu su tėvu nėra gyvenusi, nėra buvusi jo namuose. Tačiau jį gerai pažįsta, nes atsakovas nuo gimimo ją nuolatos lankė, su ja bendravo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad pokalbio su mergaite metu, ji išreiškė norą toliau bendrauti su tėvu. Institucija išvadoje nurodė, ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia jos interesų. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas kenktų dukros interesams. Priešingai, teismas nustatė, kad tėvas turi turėti didesnę galimybę bendrauti su dukra nei patikslintu ieškiniu prašo ieškovė. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas pastaruoju metu su dukra nebendrauja. Ieškovė patvirtino, kad ji neleidžia atsakovui bendrauti su dukra nuo 2019 m. sausio mėnesio, nurodė laukianti kol teismas išspręs jų ginčą. Tokie ieškovės veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys dukros interesus, juo labiau, kad pati nurodo, jog mergaitė nori bendrauti su tėvu, jo pasiilgsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai tėvai negyvena kartu, jie turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, ginčus, kurie dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti su vienu iš tėvų. Taigi, būtent ieškovės, o ne atsakovo elgesys lėmė, kad dukra septynis mėnesius nebendravo su tėvu, o atsižvelgiant į jos amžių, tai ilgas laiko tarpas, per kurį tikėtina mergaitės ryšys su tėvu nebėra artimas. Todėl ieškovės prašymas nustatyti pereinamąjį dukros bendravimo su tėvu laikotarpį, per kurį atsakovas neturėtų teisės išsivežti dukros iš jos gyvenamosios vietos yra pagrįstas ir atitinka dukros interesus. Tačiau ieškovės nurodyta pereinamojo laikotarpio sąlyga „kol dukra pripras, būdama su tėvu jausis saugiai“ yra nekonkreti, sąlyginė, suteikianti daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Bendravimo sąlygos turi būti, kiek įmanoma paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti, kiek įmanoma, palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Apie tai šalys buvo informuotos. Todėl teismas nustato konkretų pereinamąjį laikotarpį, tai yra dviejų mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį tėvas kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 9 val. ryto bendraus su dukra keturias valandas jos gyvenamojoje vietoje, be teisės išsivežti dukrą iš gyvenamosios vietos. Per šį laikotarpį ieškovė ir atsakovas turi dėti dideles pastangas, siekdami padėti dukrai atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Pasibaigus, pereinamajam laikotarpiui, teismas nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į namus sekmadienį 18 val. Teismas taip pat nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra dvi savaites jos vasaros atostogų metu ir kitu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu laiku. Teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, suderinęs tai su ieškove ir esant mergaitės sutikimui.

Dėl 2019 m. sausio 7 d. taikos sutarties tvirtinimo

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2019 m. sausio 7 d. O. D. ir A. S. sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovė apskundė teismo nutartį, nurodydama, kad sutartyje aptartas išlaikymo įsiskolinimas neatitinka tikrosios jos valios. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, tenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perdavė iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui. Ieškovė 2019 m. birželio 7 d. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia minėtą taikos sutartį. Atsakovas nurodė, kad taikos sutartyje yra nurodytos tokios sąlygos, kokias pageidavo pati ieškovė.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Ištyrus byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad ieškovės O. D. ir atsakovo sudaryta 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartis, kurioje jie susitarė dėl išlaikymo dukrai teikimo laikotarpio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, prieštarauja viešajam interesui, tai yra pažeidžia mažamečio vaiko A. S. interesus. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovo dukrai išlaikymo skola už trejų metų laikotarpį siekia viso 2520 Eur. Taikos sutartyje šalys nusimatė tik 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tai yra, skolos suma sumažinta daugiau kaip šešis kartus. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšos yra ne motinos (ieškovės) nuosavybė, o vaiko nuosavybė, todėl šalių susitarimas mokėti tik mažą dalį išlaikymo įsiskolinimo, pažeidžia vaiko interesus. Be to, taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas dukrai 150 Eur išlaikymą teiks ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo 2019 m. sausio 1 d. Teismas atlikęs įrodymų tyrimą nustatė, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Laikytina, kad ir ši sutarties sąlyga pažeidžia vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netvirtina šalių 2019 m. sausio 7 d. sudarytos taikos sutarties. Nėra pagrindo pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia kaip patikslintu ieškiniu prašė ieškovė, nes viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir jis negalioja. Be to, teismo nepatvirtinta taikos sutartis šalims neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 42,60 Eur kelionės išlaidų, kurias turėjo vykstant su dukra į Vilnių, į Lietuvos teismo ekspertizių centrą DNR ekspertizės atlikimui. Prašymas tenkinamas. Atsakovo prašymu byloje buvo paskirta DNR ekspertizė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl ekspertizės atlikimo, ji patyrė 42,60 Eur kelionės išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš A. S.. Pažymėtina, kad nors atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų kitai šaliai mokėjimo.

Nustatyta, kad ieškovei O. D. bylos nagrinėjimo metu 2018 m. rugpjūčio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 100% valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsakovui A. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 50 % valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Trečiajam asmeniui L. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 100 % valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba.

Bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2018 m. spalio 31 d. nutartimi teismas paskyrė DNR ekspertizę, įpareigodamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių už DNR ekspertizės atlikimą apmokėti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai pagal pateiktą sąskaitą. 2018 m. gruodžio 10 d. gautas DNR ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog atsakovas A. S. yra A. biologinis tėvas. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos atliekamų ekspertinių tyrimų įkainiais, nustatyta, jog bylos šalims atlikta DNR ekspertizė kainuoja 330,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui buvo suteikta 50% valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo priteistina pusę sumos (50 %) t. y. 165,00 Eur už DNR ekspertizės atlikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui. Likusi 50 % dydžio suma už DNR ekspertizės atlikimą, atlygintina iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad šios išlaidos buvo priteistos iš atsakovo ir 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Tačiau Klaipėdos apygardos teismui panaikinus šią nutartį ir nesant duomenų, kad atsakovas šias išlaidas jau yra sumokėjęs, jos priteisiamos iš atsakovo.

Iš pateiktos į bylą patikslintos pažymos nustatyta, kad ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 311,76 Eur. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteista 127,85 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos dalis. Nors nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir ji buvo panaikinta, tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo nustatyta, kad atsakovas A. S. 2019 m. vasario 20 d. sumokėjo 127,85 Eur į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, todėl iš jo šios išlaidos nepriteisiamos. Kita išlaidų sumos dalis – 183,91 Eur padengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Pateikta pažyma patvirtina, kad trečiajam asmeniui L. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 65,00 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo tinkamą procesinį elgesį procese, šios išlaidos ar dalis jų iš atsakovo nepriteistinos, jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 130,00 Eur, tai patvirtina 2019 m. liepos 8 d. pateikta patikslinta pažyma. Nors atsakovui buvo suteikta 50 % valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau dalis šių išlaidų (75 Eur) iš jo nepriteistina atsižvelgiant į jo tinkamą procesinį elgesį, siekį sudaryti taikos sutartį. Šių išlaidų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovė O. D. nuo žyminio mokesčio priteisimo buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas taip pat iš dalies yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes dėl tinkamo atsakovo elgesio procese, iš jo žyminis mokestis nepriteisiamas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 17,30 Eur, padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės patikslintą ieškinį.

Nustatyti A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos mama O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2019 m. liepos 29 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų vaikui A. S. tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos mamą O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 2520,00 eurus už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo vaikui A. S. tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos mamą O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. S. bendravimo su nepilnamete dukra A. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: pereinamuoju laikotarpiu – du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.00 valandos ryto tėvas A. S. bendraus su dukra A. S. keturias valandas jos gyvenamojoje vietoje, be teisės išsivežti dukrą iš gyvenamosios vietos; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas A. S. bendraus su dukra A. S. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį 10.00 valandą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 18.00 valandos; Romos KB Šv. Kalėdų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - neporiniais metais, 10.00 valandą pasiimant dukrą A. S. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 valandos; Romos KB Šv. Kalėdų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - poriniais metais, 10.00 val. pasiimant dukrą A. S. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 valandos; kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir liepos 19 dieną (sekančią dieną po dukters gimtadienio), 10.00 val., pasiimant dukrą A. S. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.; A. S. vasaros atostogų metu (konkretesnį laiką suderinęs su dukros mama O. D. ne vėliau kaip prieš 7 dienas) A. S. bendraus su dukra dvi savaites, pirmą dieną pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir paskutinę dieną parvežant ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 valandos; A. S. prieš pageidavimą aplankyti dukterį ir su ja bendrauti, privalo apie tai informuoti telefonu O. D. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo dukters lankymo; A. S. įpareigojamas bendravimo su dukra metu neperduoti dukters tretiesiems asmenims.

Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Atsisakyti patvirtinti O. D. ir A. S. 2019 m. sausio 7 d. sudarytą taikos sutartį.

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei O. D. 42,60 Eur kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 125817744, 165,00 Eur už DNR ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.