Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. K., M. K., J. B., I. K., R. B., T. B., N. K. dėl solidaraus skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas įpareigojo ieškovą per penkiais dienas nuo pranešimo įteikimo pateikti poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybės bei skolos išdėstymo. Per teismo nustatytą terminą ieškovas nepateikė pozicijos, jam teismo pranešimas įteiktas 2016-10-18, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ str. 10 d., elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisme 2016-11-29 gautas atsakovo R. B. atsiliepimas, kurį teismas laiko rašytiniais paaiškinimais (e. b. l. 100-111). Šiuose paaiškinimuose atsakovas nesutinka su nuomos kaina, nurodo, kad namas yra be tualeto, todėl šiuo metu skaičiuotina nuomos kaina yra per didelė. Prie rašytinių įrodymų prideda namo fotonuotraukas.

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, bylos dalyviams neišreiškus prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (e. b. l. 81).

Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pagrindinis tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas (e. b. l. 27-35). 2001-04-24 UAB „Šnipiškių ūkis“ ir V. K. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomininkui ir jo šeimos nariams. Minėtos sutarties 2.2 p., nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (e. b. l. 7-9). Būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 4). Iš į bylą pateikto Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad visi atsakovai savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini),, Vilnius, (e. b. l. 5). Šie asmenys yra nuomininko šeimos nariai (e. b. l. 15). Atsakovai nevykdė savo prievolių mokėti nuomos mokestį už gyvenamąsias patalpas nuo 2015-12-01-01 iki 2016-06-30, todėl susidarė 1 250,65 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 10, 12-13, 16-20) bei buvo priskaičiuoti 27,82 Eur delspinigiai (e. b. l. 11).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str. nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 str.).Taigi pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (6.589 str. 1 d.). Atsakovai, naudodamasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius, privalo už tai mokėti ieškovui mokestį, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, todėl nuo 2015-12-01 iki 2016-06-30 susidarė įsiskolinimas (skola – 1250,65 Eur, delspinigiai – 27,82 Eur) (e. b. l. 10). Ieškovas siuntė pretenziją atsakovams dėl susidariusio įsiskolinimo (e. b. l. 22), tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu dėl reikalaujamos priteisti sumos (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas R. B. nesutinka su nuomos kaina, kadangi jo nuomone, nuomojamo būsto kaina yra per didelė, atsižvelgiant į tai, jog būstas yra be tualeto. Mano, jog galima perskaičiuoti nuomos tarifus, atsižvelgiant į namo būklę.

Kasacinis teismas, aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-473/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad socialinio būsto nuomos šalys nėra laisvos savo apsisprendimu nusistatyti konkrečius nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas dydžius. Šie dydžiai nustatomi teisės aktuose ir socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo atvejais šalys teisės aktuose nustatytų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių dydžių yra saistomos, dėl to negali jų savavališkai didinti ar mažinti, priešingu atveju taip būtų vieni socialinio būsto nuomininkai privilegijuojami, o kiti diskriminuojami. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuompinigių dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 str.). Ieškovas nuomos mokestį skaičiuoja remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta „Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu aprašu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos“. Šiuose aktuose yra nurodyta, kad socialinio būsto nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į konkretaus būsto būklę (vertinamas jo nusidėvėjimas, aprūpinimas komunaliniais patogumais ir kt.), todėl dvejoti nuomos mokesčio dydžiu, teismas neturi pagrindo. Juolab ir atsakovas R. B. nepagrindžia aplinkybės, jog nuomos mokestis yra apskaičiuotas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atsakovo R. B. argumentus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo vertina kaip nepagrįstus, todėl atmeta. Kita vertus, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptartas savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybei priklausančios patalpos nuomininkas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 472 ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, siekdamas įgyvendinti jam suteiktą teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį, turi kreiptis į atsakingą savivaldybės vykdomąją instituciją ir pateikti prašymą bei savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, t. y. teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko prašymo ir kartu su juo pateiktinų duomenų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientą ir priimti sprendimą jį taikyti. Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, nuomos teisinių santykių ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-550/2014).

Atsakovai I. K. ir atsakovas M. K. prašo teismo pakeisti prievolės įvykdymo būdą: iš solidaraus skolos priteisimo ieškovui į skolos priteisimą lygiomis dalimis, o atsakovai R. B. ir J. B. – proporcingai užimamam kiekvieno atsakovo gyvenamajam plotui nuomojamam būste.

Solidarioji pareiga (atsakomybė) – tai dviejų ar daugiau asmenų pareiga įvykdyti vieną prievolę, taigi bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad vieno iš solidariai atsakingų skolininkų prievolės (jos dalies) įvykdymas (skolos sumokėjimas) atleidžia kitą solidariai atsakingą asmenį nuo šios prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti, tačiau visa sumokėta (išieškota) suma negali būti didesnė nei visa reikalaujama įvykdyti prievolė (išieškoma suma). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad visiems atsakovams (nuomininkui ir jo šeimos nariams) suteikiama socialinio būsto nuoma, jie visi šiuo būstu naudojasi, todėl turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir pagrindinis nuomininkas (6.589 str. 1 d.). Dar daugiau, solidarusis skolininkas įvykdęs pareigą turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu kito nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.9 str.).

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 1 250,65 Eur skolą už būsto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 str., 6.589 str. 1 d., 6.6 str. 3 d.).

CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 p. nustatyta, kad fiziniai asmenys, laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovas už neįvykdytą prievolę priskaičiavo 22,97 Eur delspinigių, ši suma yra pagrįsta ir solidariai priteistina iš atsakovų (e. b.1. 11).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 12,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.), iš viso 41,20 Eur suma.

Atsakovams išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jie privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovai I. K. ir atsakovas M. K. prašo išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą jas sumokant per tris – šešis mėnesius. Atsakovė J. B. per šešis mėnesius, atsakovas T. B. per vienerius metus. Atsakovai nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties iš karto susidariusios skolos sumokėti negali.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c b. Nr. 3K-7-61/2011).

Įvertinus prašomo taikyti civilinio proceso instituto išimtinį pobūdį bei tai, kad byloje atsakovai nėra pateikę objektyvių įrodymų, pagrindžiančių visų atsakovų sunkią materialinę padėtį, gaunamų pajamų dydį (išskyrus atsakovo R. B. 2016-04-01 pažyma apie gaunamos socialinės pašalpos dydį), duomenis apie turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, o tik raštu paaiškinę, kad skolą galėtų sumokėti per tris, šešis mėnesius ar vienerius metus, nesudaro objektyvaus pagrindo vertinti atsakovų turtinę padėtį kaip ypač sunkią, dėl ko būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismas sprendžia, kad tenkinus tokio pobūdžio prašymą, būtų suteiktas nepagrįstas atsakovų pranašumas prieš ieškovą, kuris reiškė pretenzijas atsakovams jau nuo 2015 metų gruodžio mėnesio (e. b. l. 22). Sprendimo įvykdymo išdėstymas kaip išimtinė galimybė, suteiktina tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl ypač sunkios atsakovų turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju išimtinai sunki finansinė atsakovų padėtis byloje neįrodyta, juolab kad būstu naudojasi septyni asmenys ir žino apie besitęsiantį susidariusį įsiskolinimą už būsto, kuriuo naudojasi, nuomą.

Teismas taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, kad sprendimo priėmimas byloje neužkerta kelio šalims sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui tvirtinti iki nepasibaigęs sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas (CPK 140 str. 4 d.). Taip pat pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas galimas ir sprendimo vykdymo procese (CPK 595 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 441 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kodas 124568293, iš atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 250,65 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 65 ct) skolą už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-06-30, 27,82 Eur (dvidešimt septynių eurų 82 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 278,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 41,20 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,88 Eur (penkis eurus 88 ct) sumą.

Netenkinti atsakovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti skolos sumokėjimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.