Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tejudė“ ieškinį atsakovui S. C. dėl žalos atlyginimo, ir pagal atsakovo S. C. priešieškinį ieškovui UAB „Tejudė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas. Priešieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl ieškinio reikalavimo

Nagrinėjamu atveju ieškinyje prašoma priteisti žala padaryta 2016 m., pagal priešieškinį – darbo užmokestis neišmokėtas už 2016 m. lapkričio mėnesį, todėl taikytina Darbo kodekso redakcija, galiojusi iki 2017-07-01.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių – ieškovo UAB „Tejudė“ ir atsakovo S. C. 2016-07-07 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 58, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t. b.l. 9-10). Tą pačią dieną atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (1 t. b.l. 11). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016-11-04 darbuotojo prašymu (pagal LR DK 127 str. 1 d.) (1 t. b.l. 13).

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai).

DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas).

Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Viena pagrindinių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltė. Ja įprasta laikyti asmens elgesio, veikos ir siekiamų arba galimų žalingų padarinių – žalos atsiradimo psichinį santykį. Paprastai darbuotojo kaltę privalo įrodyti darbdavys. Pagal įsigalėjusią praktiką išimtinais atvejais darbuotojo kaltė yra preziumuojama, tai yra jis laikomas kaltu, kol įrodo savo nekaltumą (DK 246 str.). Tokia praktika taikoma, jei sužalojamas ar prarandamas turtas, kurį darbuotojas paima savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, gauna pagal įgaliojimą ar kitokį dokumentą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo kaip vairuotojo pareigas reglamentuoja darbo sutartis, Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, Pareiginiai nuostatai. Vertinant byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad S. C. su jo darbą reglamentuojančiais dokumentais buvo supažindintas pasirašytinai. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat už turą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų šalių (1 d. a) p.), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą turto, perduoto jo pareigoms atlikti, bei turto gauto pareigų vykdymo metu, saugumą (1 d. c) p.). Pareiginiuose nuostatuose apibrėžiant vairuotojo-ekspeditoriaus atsakomybę numatyta, kad vairuotojas materialiai atsako už jam perduotų siuntų bei krovinių ne pristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą (37 punktas). Nors atsakovas neigė savo kaltę dėl krovinio apgadinimo, tačiau ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimas įrodo, kad atsakovas apie įvykius, kurių metu buvo apgadinti kroviniai žinojo, apie juos informavo darbdavį ir pripažino, kad į įvykio vietą nekvietė policijos (2 t. b.l. 43-49).

Materialinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir pažeidėjo kaltė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja visos sąlygos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) ieškovas patyrė materialinę žalą (7432,89 Eur), kuri atsirado dėl krovinių sužalojimo; 2) žala padaryta atsakovo neteisėta veika, pažeidžiant pareiginės instrukcijos 37 punktą; 3) atsakovo neteisėti veiksmai turi tiesioginį ryšį su žalos atsiradimu; 4) atsakovas kaltas dėl atsiradusios žalos; 5) ieškovas ir atsakovas žalos atsiradimo momentu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalą atsakovas padarė vykdydamas darbines funkcijas. Tokiu būdu, spręstina, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų - neatsargumo dėl nerūpestingumo. Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu (DK 255 str.).

Ieškovas UAB „Tejudė“ kaip vežimo sutarties šalis, už netinkamai įvykdytą pervežimą kompensavo nukentėjusiajai šaliai UAB „Mylios“ patirtą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos. Žalą turi atlyginti už tai atsakingas asmuo. Žala, padaryta samdomų darbuotojų, turi būti atlyginama pagal LR CK 6.264 str. Tiesiogiai žalą padaręs darbuotojas arba vykdytojas pagal civilinę sutartį delikto sąlygomis tiesiogiai neatsako, jo atsakomybė regresinė. Tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsakomybės sąlygos - darbo pagal sutartį faktas ir žalos padarymas vykdant darbo funkcijas. Kaltė - įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nebuvimas - žala padaryta pasyviais veiksmais. Atsakovas ir ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas įsipareigoja atlyginti visus UAB „Tejudė" nuostolius, kurie atsiras dėl jo kaltės, t. y. veikimo / neveikimo.

Ieškovas, sudarydamas vežimo sutartį, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio išsaugojimą, patikėdamas krovinį gabenti atsakovui, tikėjosi, kad šis elgsis kaip apdairus, patikimas darbuotojas, tinkamai atliekantis pareigas, numatytas darbo sutartyje. Tačiau atsakovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai, kas prilyginama tyčiniams veiksmams. Iš pateikto darytina išvada, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai neapdairiai, krovinį gabeno neatsargiai, pažeisdamas eismo taisykles, arba netinkamai pakrovęs krovinį. Dėl atsakovo elgesio ieškovas UAB „Tejudė", sumokėjęs užsakovui UAB „Mylios“ patirtus nuostolius, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginimo iš asmens, dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala, t. y. iš atsakovo S. C..

Pažymėtina, kad ieškovas buvo sudaręs suADB „Gjensidige“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį dėl pervežamų krovinių (1 t. b.l. 129-142). Sutinkamai su Draudimo sutarties 7 d. 7.14 d) punktu, draudikas neatlygina nuostolių, pervežant naudotus automobilius, kai jų remonto/atstatymo išlaidos neviršija 75 proc. automobilių įsigijimo kainos (1 t. b.l. 139). Atsakovas įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.

Tokiu būdu, aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovas S. C. priešieškiniu, patikslinęs posėdžio metu reikalavimą, teismo prašo priteisti: 198,46 eur darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį, 1911 eur dienpinigių už 2016-07-14 – 2016-09-07 laikotarpį, ir 1663 eur dienpinigių už 2016-09-25 – 2016-11-04 laikotarpį. Iš viso – 3772,46 eur darbo užmokesčio. Reikalavimą grindžia ieškovo pateiktu atsakovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais, pažyma (2 t. b.l. 95). Atsakovo teigimu, per visą darbo laiką ieškovo įmonėje jis buvo du kartus buvo išvykęs į komandiruotę. Pirmą kartą komandiruotėje buvo nuo 2016-07-14 iki 2016-09-07 ir antrą kartą komandiruotėje buvo nuo 2016-09-25 iki 2016-11-04. Už pirmą komandiruotę, atsakovo teigimu, buvo paskaičiuota ir išmokėta 3594,29 Eur. Tai patvirtina banko sąskaitos išrašas. Už antrą komandiruotę turėjo būti priskaičiuota ir išmokėta nutraukus darbo sutartį 4006,28 Eur. Tačiau viso į atsakovo sąskaitą 2016-10-04 buvo pervesta tik 200 Eur.

Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012 ).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pripažino, kad ieškovo pateiktoje pažymoje apie atsakovui išmokėtas sumas, pažymoje nurodytos išmokėtos sumos – viso 5071,69 Eur atsakovui yra išmokėtos. Tačiau atsakovas įsitikinęs, kad priskaičiuotų sumų dalyje jam liko neišmokėtos sumos: darbo užmokestis už 2016 m. lapkričio mėn. – 198,46 Eur, dienpinigiai už laikotarpį 2016-07-14 – 2016-09-07 – 1911 Eur, ir laikotarpį 2016-09-25 – 2016-11-04 – 1663 Eur.

Ieškovo pateiktoje pažymoje dėl atsakovui S. C. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, nurodyta: priskaičiuotos išmokėti sumos viso – 5757,38 Eur, o išmokėtos sumos viso – 5071,69 Eur. Skirtumas tarp šių dviejų pozicijų – 685,69 Eur. Atsakovas šių skaičiavimų neginčijo, savo skaičiavimų nepateikė, priešingai, tikslindamas priešieškinio reikalavimą vadovavosi šia pažyma.

Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais dėl atsakovui priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Ieškovo teiginiai grindžiami į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, pinigų išmokėjimo žiniaraščiais bei banko duomenų išrašais (2 t. b.l. 14-17, 96-99). Todėl šioje dalyje priešieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš ieškovo atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį – 685,69 Eur (DK 141 str.).

Ieškovo teiginys, kad atleidžiant atsakovą iš darbo jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, vadovaujantis DK 224 str., vertintinas kritiškai. Vadovaujantis šio įstatymo normomis, išskaitos iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio gali būti atliekamos tik įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekamos darbdavio nurodymu. Toks nurodymas turi būti įforminamas darbdavio rašytiniu įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma, už ką ir kokios sumos yra išskaitomos. Su tokiu įsakymu turi būti supažindinamas darbuotojas. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, išskaita gali būti atliekama tik tais atvejais, kai darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Tokių rašytinių įrodymų ieškovas teismui nepateikė, todėl spręstina, kad jis neteisėtai neišmokėjo atsakovui darbo užmokesčio paskutinę darbuotojo darbo dieną.

Sutinkamai su LR DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju dėl darbdavio kaltės, ieškovo naudai priteistinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vyko itin ilgai: ieškinys pateiktas 2017-03-16, byla baigta nagrinėti 2018 m. kovo 30 d., t.y. daugiau nei vienerius metus. Per šį laikotarpį bylos nagrinėjimas atidėtas dėl abiejų šalių prašymų daugiau kaip 10 kartų. Be to, atsakovas, būdamas suinteresuotas savo teisių pažeidimu – jo teigimu, jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, atleidžiant iš darbo, nebuvo aktyvus. Nei pats domėjosi pas darbdavį dėl kokių priežasčių su juo neatsiskaito, nei kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekiant apginti savo teises. Priešieškinys pareikštas tik 2018-01-17 (2 t. b.l. 58). Sutinkamai su formuojama teismų praktika, ta aplinkybė, jog procesas byloje trunka nepateisinamai ilgai, gali būti priežastimi mažinti vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką sumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra - tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji buvo nustatyta, tik tuo atveju, jei ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį ji yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; kt.).

Pažymėtina, kad patikrinus SODROS duomenų bazę, nustatyta, kad atsakovas nuo 2017-03-02 iki 2018-02-28 dirbo ir gavo darbo užmokestį, kuris už šį laikotarpį sudarė 6403,13 Eur (2 t. b.l. 104-108). Ši suma išminusuotina iš priteistinos kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju: 8415 Eur – 6403 Eur = 2012 Eur.

Nors DK nenumato išimčių, kad dėl įmonės finansinės padėties nebūtų taikomos sankcijos darbdaviui, tačiau DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien formalų šios teisės normos aiškinimą prieštarautų DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintiems darbo teisės principams, taip pat proporcingumo kaip bendrajam teisės principui, neatskiriamam nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau nurodytose bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik minėtus principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų atsakovas galėtų tapti nemokus, tai sukeltų atsakovo verslo žlugimo galimybę, dėl ko nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2173-392/2012). Šioje byloje priteistino neišmokėto darbo užmokesčio suma – 685,69 Eur, o vidutinio mėnesio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką – 2012 Eur, t.y. beveik 3 kartus viršija neišmokėto darbo užmokesčio sumos dydį. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laikotarpį mažintina 50%, t.y. priteistina suma – 1006 Eur. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių priešieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 400 Eur už advokato padėjėjos pagalbą (1 t. b.l. 8), išlaidos už procesinių dokumentų vertimą iš prancūzų kalbos – 126,50 Eur (1 t. b.l. 117), 223 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 7, 116). Priešieškinį patenkinus dalinai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai: 50 proc. išlaidų už advokato pagalbą - 250 Eur (1 t. b.l. 5, 2 t. b.l. 67); valstybės naudai žyminis mokestis. Iš šalių priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93 ,96, 98 str.).

Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos- 495 Eur (neatskaičius mokesčių) išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti. Priešieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo S. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Tejudė“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas S. Neries g. 16, Kalvarija, naudai: 7432,89 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus 89 ct) žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas - 400 Eur (keturis šimtus eurų) už advokato padėjėjos pagalbą, 126,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 50 ct) išlaidų už procesinių dokumentų vertimą iš prancūzų kalbos, 223 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 2,37 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tejudė“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas S. Neries g. 16, Kalvarija, atsakovo S. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai: 685,69 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 69 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 1006 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tejudė“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas S. Neries g. 16, Kalvarija, 50,75 Eur žyminio mokesčio ir 2,37 Eur teismo pašto išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos - 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) išieškojimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.