- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-2173-392/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-599/2012 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. G. firmai „PREILĖ“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė priteisti iš atsakovo D. G. firmos „PREILĖ“ dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, nuo 2009-02-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-07-15 darbo sutarties pagrindu ėjo atsakovo pardavimų ir rinkodaros vadovo pareigas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2009-02-02 dieną pagal DK 128 straipsnio nuostatas, atsakovui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjus ieškovei viso jai priklausančio darbo užmokesčio. Darbo santykių pasibaigimo dieną atsakovas ieškovei nesumokėjo 11.645,95 Lt paskaičiuoto darbo užmokesčio ir DK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos išeitinės išmokos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dalį įsiskolinimo, t. y. 2.245,95 Lt, o vėliau dar ir 4.900 Lt padengė, tačiau tik 2011-09-25 dieną atsakovas sumokėjo ieškovei priklausantį likusį darbo užmokestį. Be to, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovei jai priklausančios pagal DK 140 straipsnio 2 dalį išeitinės išmokos, kuri priteistina. Taip pat iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Atsakovas su ieškove neatsiskaitė laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2011-09-25, tai sudaro 31 mėnesį ir 23 dienas, todėl turi sumokėti ieškovei 173.852,88 Lt sumą (neatskaičius mokesčių).
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. firma „PREILĖ“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš tikrųjų darbo sutartis tarp ginčo šalių buvo nutraukta šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį, todėl ieškovės reikalavimas dėl išeitinės išmokos išieškojimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iki 2011-09-25 atsakovas sumokėjo ieškovei visą 11.645,95 Lt dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimą. Ieškovė visiškai nepagrįstai uždelsimo atsiskaityti laiką skaičiuoja nuo 2009-02-02, t. y. nuo šalių pasirašytos darbo sutarties nutraukimo dienos, nes šiuo atveju šalys tarpusavio susitarimu buvo nustačiusios, jog bus atsiskaitoma ne ieškovės atleidimo iš darbo dieną, o šalių nustatytais ir sutartais terminais, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, ieškovė, reikšdama ieškinį praėjus daugiau kaip 2,5 metų nuo šalių darbo teisinių santykių nutraukimo, elgiasi nesąžiningai ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei atsakovo sąskaita siekia pasipelnyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo D. G. firmos „PREILĖ“ ieškovės L. K. naudai 10.226,64 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 14.254,52 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką bei 1.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad atsakovo argumentai dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų yra nepagrįsti bei atmestini. Teismas pažymėjo, kad darbdavio veiksmams tiek priimant darbuotoją į darbą, tiek jį atleidžiant iš darbo, yra keliami didesni profesiniai reikalavimai, nei darbuotojui, todėl atsakovo argumentai apie tai, jog jis ieškovę atleido iš užimamų pareigų vienu teisiniu pagrindu, tačiau omenyje turėjo visai kitą teisinį pagrindą, vertintini kritiškai. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad ieškovės atleidimo iš darbo teisinis pagrindas ir šalių valia buvo išreikšta būtent pagal DK 128 straipsnio nuostatas, todėl ieškovės reikalavimai dėl išeitinės išmokos išieškojimo yra pagrįsti bei tenkintini (DK 128 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat darė išvadą, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog atsakovas ieškovės atleidimo dieną pilnai su ja neatsiskaitė, kaip tai numato DK normos, ir šalys tos aplinkybės neginčijo. Tuo pačiu teismas darė išvadą, kad atsakovas per visą ginčo laikotarpį ėmėsi priemonių atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovas pagal savo finansines galimybes vykdė dalinius periodinius mokėjimus ieškovei tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas tyčia ar piktybiškai uždelsė tokį ilgą laikotarpį, visiškai neatsiskaitydamas su ieškove. Be to, abi šalys kurį laiką geranoriškai ir derybų būdu buvo sutarusios dėl įsiskolinimų išmokėjimo atidėjimo, esant sunkiai atsakovo finansinei situacijai. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir atsižvelgdamas į visas bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, jog šiuo atveju turi būti ženkliai sumažintas iš atsakovo išieškomos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Ieškovė pas atsakovą dirbo labai trumpą laiką ir į teismą su ieškiniu, siekiant apginti savo pažeistas teises, kreipėsi tik po 2,5 metų nuo atleidimo iš darbo dienos. Manyti, kad ieškovė dėl ilgo uždelsto laikotarpio buvo suklaidinta atsakovo veiksmų, nėra teisinio pagrindo, nes pati ieškovė pilnai suvokė susidariusią situaciją ir žinojo jos pasekmes abiems šalims. Ieškovę kurį laikotarpį tenkino derybos su atsakovu ir skolos mokėjimo terminų atidėjimas, be to, atsakovas per visą ginčo laikotarpį mokėjo ieškovei dalinius mokėjimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad tik po 2,5 metų ieškovės ieškinio pateikimas teismui su vienu iš reikalavimu išieškoti iš atsakovo visą vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, yra laikytinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tokiu būdu siekiant ženkliai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Teismas taip pat darė išvadą, jog išieškomos iš atsakovo kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos trumpai išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos, be to, tokia situacija iš esmės prieštarautų DK 2 bei 35 straipsnių nuostatoms. Tarp atsakovo padaryto teisės pažeidimo ir atsakovui taikomos sankcijos būtų nepagrįstai didelis neadekvatumas ir disproporcija ir tai iš esmės pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, tokie veiksmai galėtų padaryti žalos ir kitų atsakovo darbuotojų interesams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad vidutinis darbo užmokestis, skaičiuotinas už uždelstą atsiskaityti laiką, mažintinas nuo 5.113,32 Lt iki 400 Lt (neatskaičius mokesčių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. nuo 2009-02-02 iki sprendimo priėmimo dienos, laikydamas, kad jos vidutinis darbo užmokestis yra 400 Lt (neatskaičius mokesčių), pakeisti ir priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. nuo 2009-02-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, laikant, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2.000 Lt, o vidutinis dienos darbo užmokestis 90,9 Lt (neatskaičius mokesčių). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas nustatė visas atsakovo atsakomybei pagal DK nuostatas taikyti reikalingas sąlygas ir pagrindus ieškiniui tenkinti, tačiau nepagrįstai, neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, ženkliai sumažino ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovės teigimu, atsakovas nebuvo geranoriškas jos atžvilgiu ir tinkamai neatsiskaitė sąmoningai. Atsakovas visiškai aiškiai suvokė, kad privalo sumokėti ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, o taip pat žinojo, kad to nepadarius jam teks sumokėti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą išmokėti šią išmoką, tačiau atsakovas ir toliau nepagrįstai tikino, kad jis neprivalo mokėti ieškovei nei išeitinės išmokos, nei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove ne tyčia. Be to, teismas nevertino duomenų apie atsakovo finansinės būklės įtaką jo galimybei atsiskaityti su ieškove, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas geranoriškai siekė vykdyti savo prievolę, tačiau tariamai to tinkamai nepadarė dėl finansinių sunkumų. Ieškovė nurodė, kad ji atliko eilę veiksmų, kuriais teisėtais būdais, nesielgdama nesąžiningai rūpinosi savo teisėmis, todėl teigti, kad kreipdamasi į teismą tik po 2,5 metų ieškovė pasielgė pasyviai ir nepagrįstai neveikė, yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Darbdavys vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleistu darbuotoju laiką turi jam sumokėti nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dėl to kreipėsi į teismą ar ne. Be to, skundo surašymo dieną atsakovas vis dar nėra sumokėjęs ieškovei teismo priteistų sumų. Taigi, atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos tiek per laikotarpį iki bylos užvedimo, tiek ir po bylos išnagrinėjimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teismo padarytai išvadai, kad ieškovė pasielgė nesąžiningai, kreipdamasi į teismą po 2,5 metų nuo jos atleidimo, t. y. nuo pareigos atsakovui atsiskaityti atsiradimo dienos, ir juo labiau, kad taip ji siekė pasipelnyti atsakovo sąskaita. Faktas, kad ieškovė ilgą laiką leido atsakovui savo noru vykdyti prievolę, niekaip negali būti laikomas priežastimi atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo ir atsakomybės už jos nevykdymą. Ieškovės vertinimu, pagrindinė priežastis dėl kurios priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį yra sumažintas taip ženkliai (net daugiau nei 10 kartų), yra teismo motyvas, kad ieškovė tariamai piktnaudžiavo savo teisėmis. Tuo tarpu aukščiau nurodyti ieškovės argumentai šią teismo išvadą paneigia. Vidutinis darbo užmokestis būtent šiuo pagrindu apskritai neturėjo būti sumažintas, nes tai reikštų atsakovo atleidimą nuo atsakomybės vien tik tuo pagrindu, kad ieškovė per ilgai tikėjosi atsakovo geranoriško prievolės įvykdymo, nors kreipėsi į teismą nepraleidusi senaties termino. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į kitus sprendime nurodytus teismo motyvus, o konkrečiai į tai, kad visos ieškovės reikalaujamos kompensacijos priteisimas galėtų padaryti žalos atsakovo darbuotojams, mano, kad jai priteistino mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma turėtų būti 2.000 Lt neatskaičius mokesčių. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas sprendimu priteisė ieškovei tik konkrečią kompensacijos sumą iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau neišsprendė klausimo dėl mokėtinų sumų per laikotarpį kol šis sprendimas bus visiškai įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas D. G. firma „PREILĖ“ su ieškovės L. K. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismas, vadovaudamasis DK nuostatomis, nepanaikino visiškai atsakovo atsakomybės ieškovės atžvilgiu, o tik, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, pagrįstai sumažino ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį. Su ieškove atsiskaitymas užtruko dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, ką teismas pagrįstai konstatavo priimtame sprendime. Pirmiausia ieškovei buvo mokamas įsiskolinimas už darbo užmokestį, kuris dėl finansinių atsakovo sunkumų buvo pilnai išmokėtas tik 2011-09-25, o atsakovas, net ir norėdamas, niekaip negalėjo išmokėti visų priklausančių išmokų ieškovei atleidimo iš darbo momentu, todėl teigti, kad atsakovas sąmoningai nemokėjo išmokų ieškovei, nėra pagrindo. Ieškovė sunkias atsakovo finansines galimybes žinojo ir tuo pagrindu sutiko, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis būtų jai sumokėta atsiradus galimybei. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė, žinodama susidariusią situaciją, ne tik kad 2,5 metų nesikreipė į teismą, tačiau savo veiksmais (perleisdama reikalavimą UAB „Tavo alga“, vėliau jį susigrąžinusi, vedusi derybas dėl mokėtinos sumos ir kt.) papildomai klaidino atsakovą ir sudarė sunkumų atsakovui tinkamai įgyvendini pareigą atsiskaityti. Dar iki kreipimosi į teismą šalys buvo sutarusios sumažinti reikalaujamos sumos dydį, šalių susitarimu tiek mokėtinos sumos, tiek mokėjimo terminai buvo atidedami ir keičiami, todėl ieškovė, reikalaudama visos kompensacijos priteisimo, elgiasi nesąžiningai. Be to, ieškovė, turėdama visas galimybes, į teismą nesikreipė nei 2009 metais, nei 2010 metais, ieškinys teismui buvo pateiktas 2011-08-24. Kreipimosi į teismą terminas yra vienas iš kriterijų vertinant ginčo šalies sąžiningumą naudojantis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nuo 2009 metų ieškovė, žinodama savo teisę kreiptis į teismą, nesąžiningai delsė iki pat 2011 m. rugpjūčio mėn., o per visą nurodytą laikotarpį savo nesąžiningais veiksmais klaidino atsakovą, tokiu būdu ištęsdama terminą net iki 2,5 metų prie kurio taip pat papildomai priskaičiuotinas ir bylinėjimosi laikotarpis. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, į tai atsižvelgęs teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie ieškovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas ieškovės piktnaudžiavimo neišskyrė kaip pagrindinio motyvo, kurio pagrindu sumažino ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas, neišskirdamas nei vienos iš aplinkybių kaip pagrindinės, aiškiai nurodė visą faktinių aplinkybių visetą, kurios, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sudaro pagrįstą pagrindą mažinti ieškovei priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką dydį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-07-15 tarp ieškovės L. K. ir atsakovo D. G. firmos „PREILĖ“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 12 (b.l. 5-7, 50-51), kurios pagrindu ieškovė užėmė atsakovo pardavimų ir rinkodaros vadovės pareigas. 2009-02-02 darbo sutartis buvo nutraukta ieškovės pareiškimu DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui nemokant ieškovei viso priklausančio darbo užmokesčio daugiau kaip du mėnesius iš eilės (b.l. 8, 52). Darbo sutarties nutraukimo metu atsakovas su ieškove visiškai neatsiskaitė – neišmokėjo ieškovei darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2011-09-25 atsakovas iš dalies atsiskaitė, tačiau liko skolingas ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (b.l. 189-190). Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo nurodytą išeitinę išmoką, kuri sudarė 10.226,64 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. nuo 2009-02-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 129-132). Vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką dydis 2011-09-25 sudarė 173.852,88 Lt sumą (neatskaičius mokesčių) (34 mėn. x 5.113,32 Lt). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 10.226,64 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 14.254,52 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir surinktus byloje įrodymus, sprendė, kad vidutinis darbo užmokestis, skaičiuotinas už uždelstą atsiskaityti laiką, mažintinas nuo 5.113,32 Lt iki 400 Lt, todėl iš viso ieškovei priteistina 14.254,52 Lt kompensacija. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, savo reikalavimą dėl 173.852,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo sumažino iki 71.272,72 Lt, nurodydama, jog jai turėtų būti priteisiama po 2000 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį (b.l. 222-223).
Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas su ieškove jos atleidimo dieną visiškai neatsiskaitė. Su tuo sutinka ir ginčo šalys. Byloje nebuvo keliamas ieškovės kaltės dėl nesavalaikio atsiskaitymo klausimas, todėl laikytina, kad ieškovės kaltės nebuvo. Pagal šalių sudarytą susitarimą, atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti iki 2009-10-31 (b.l. 10),tačiau visos savo prievolės neįvykdė. Vadinasi, atsakovui netinkamai vykdžius savo pareigą laiku atsiskaityti su ieškove nesant pastarosios kaltės, turi būti taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisinio poveikio priemonės. Pagal šią teisės normą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito jo atleidimo dieną. Kadangi nutraukiant darbo teisinius santykius už atsiskaitymą yra atsakingas darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas tuo atveju, jeigu darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Nepaisant to, nurodyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; kt.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pas atsakovą dirbo trumpą laiką, apie 6 mėnesius nuo 2008-08-01 iki 2009-02-02. Tuo tarpu ieškovės prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką 2011-09-25 dienai, kuomet atsakovas didžiąja dalimi atsiskaitė su ieškove, sudarė 173.852,88 Lt. Teisėjų kolegija pastebi, kad ši suma žymiai viršijo atsakovo ieškovei ieškinio pateikimo metu neišmokėtų piniginių išmokų dalį (14.726,64 Lt), taip pat darbo pas atsakovą metu uždirbto darbo užmokesčio dydį (apie 30.673,92 Lt). Net ir ieškovės sumažinta 71.272,72 Lt kompensacijos suma laikytina neproporcinga nurodytų sumų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šios aplinkybės turi reikšmingos įtakos priteistinos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką dydžiui. Tais atvejais, kai darbuotoją su darbdaviu darbo santykiai siejo ypač trumpą laikotarpį, DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos išmokos nemažinimas gali reikšti pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas su ieškove laiku neatsiskaitė dėl sunkios savo finansinės padėties, bet ne dėl tyčinio neveikimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 metais lyginant su 2008 metais atsakovo pajamos sumažėjo nuo 631.946 Lt iki 85.016 Lt (b.l. 151-156). 2009 – 2011 metų laikotarpiu atsakovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija, 2009-01-28 sprendimu Valstybinė mokesčių inspekcija išieškojo iš atsakovo 26.016,74 Lt, o įsiskolinimų mokėjimas šioms valstybės įstaigoms buvo atidedamas (b.l. 71, 157-166). 2010 metais atsakovas turėjo 5.905 Lt piniginių lėšų, o 2011 metais – tik 4.182 Lt (b.l. 86, 182). Laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. pabaigos atsakovas, jo teigimu, atleido 12 darbuotojų. Todėl ieškovės prašomo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas galėtų sąlygoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Atsakovo visas turtas 2011 metais sudarė tik 65.205 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė net 62.010 Lt (b.l. 182).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad patenkinus ieškovės reikalavimą visą apimtimi, net ir tuo atveju, jeigu būtų priteistina tik 71.272,72 Lt kompensacija, būtų pažeisti kitų atsakovo darbuotojų ir kreditorių interesai, o atsakovo veiklai padaryta nepataisoma žala.
Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2011-09-25 atsakovas didžiąja dalimi atsiskaitė su ieškove (b.l. 189-190). Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas aktyviai bendradarbiavo su ieškove, siekdamas suderinti abiem šalims priimtinas atsiskaitymo sąlygas (b.l. 10, 28-29, 63, 173-178). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas tyčia vengė atsiskaityti ir veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė dėl savo sunkios finansinės padėties. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.
Nors DK nenumato išimčių, kad dėl įmonės finansinės padėties nebūtų taikomos sankcijos darbdaviui, tačiau DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien formalų šios teisės normos aiškinimą prieštarautų DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintiems darbo teisės principams, taip pat proporcingumo kaip bendrajam teisės principui, neatskiriamam nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau nurodytose bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik minėtus principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų atsakovas galėtų tapti nemokus, tai sukeltų atsakovo verslo žlugimo galimybę, dėl ko nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Visos šios aplinkybės, kaip nurodyta aukščiau, yra svarbios ir nagrinėjamos bylos kontekste.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad dar 2009-05-15 Valstybinė darbo inspekcija konstatavo ieškovės teisių pažeidimą ir įpareigojo atsakovą sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį, delspinigius, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (b.l. 201-202). 2009-09-11 susitarimu atsakovas įsipareigojo su ieškove visiškai atsiskaityti iki 2009-10-31 (b.l. 10), tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė jau tada, elgdamasi protingai ir rūpestingai, turėjo imtis aktyvių priemonių savo pažeistoms teisėms apginti. Nepaisant to, tokių veiksmų ieškovė ėmėsi tik praėjus metams nuo atsakovo pareigos atsiskaityti atsiradimo (2009-10-31), kuomet 2010-10-05 kreipėsi į UAB „Tavo alga“ dėl nesumokėtų sumų išieškojimo (b.l. 56-57), tuo tarpu teismą ieškovė kreipėsi tik 2011-08-25 (b.l. 1-4). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovę kurį laiką tenkino derybos su atsakovu ir skolos mokėjimo terminų atidėjimas, o tai yra pakankamas pagrindas iš dalies sumažinti atsakovo atsakomybės ribas.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principą ir siekdamas darbdaviui taikytinos sankcijos adekvatumo padarytam darbuotojo teisių pažeidimui, pagrįstai pagal DK 141 straipsnio 3 dalį ieškovei priteistiną kompensaciją sumažino nuo 173.852,88 Lt iki 14.254,52 Lt. Tokia kompensacija yra pakankama satisfakcija ieškovei už patirtą teisių pažeidimą.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad ji taip pat turi teisę gauti iš atsakovo darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos. Darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, be kita ko, skatina atsakovą greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą ieškovei. Atsakovui operatyviai įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo ieškovei priteistos uždelstos išmokėti išmokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti ieškovei už uždelsimą atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali būti minimizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina po 400 Lt darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už kiekvieną uždelstą mėnesį, ar 18,18 Lt už kiekviena uždelstą darbo dieną, neatskaičius mokesčių, (pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta suma) nuo 2012 m. sausio 21 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 10.226,64 Lt dydžio išeitinę išmoką (b.l. 123). Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jai už uždelstą atsiskaityti laiką iki sprendimo visiško įvykdymo turėtų būti priteista po 2.000 litų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone tokia suma būtų neadekvati darbdavio pažeidimui ir aiškiai per didelė.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovei priteistina dalis jos patirtų 1300 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 700 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovei L. K., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. G. firmos „PREILĖ“, į/k 122879114, po 18 litų 18 ct. vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012 m. sausio 21 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 10.226,64 Lt dydžio išeitinę išmoką.
Priteisti L. K. iš atsakovo D. G. firmos „PREILĖ“ 700 litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.