Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-476-374/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tejudė“ ieškinį atsakovui S. C. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo S. C. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tejudė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškinio

14. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiška materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje: darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, inter alia ( be kita ko- lot.) kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (3 punktas); tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje (7 punktas). Taigi, įstatyme individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas ir visiškos materialinės atsakomybės nustatymas kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti kaip du savarankiški jos taikymo pagrindai. DK 256 str. apibrėžti darbuotojai, su kuriais dėl jų darbo pobūdžio gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis: tai darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Šiame įstatymo straipsnyje taip pat įtvirtinti reikalavimai visiškos materialinės sutarties formai – ši sutartis turi būti sudaroma raštu, bei būtinosios sutarties sąlygos – joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Tais atvejais, kai darbovietėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties arba joje tokių konkrečių darbų ar pareigų sąrašas nenurodytas, tačiau yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tokia sutartis turėtų būti taikoma. Ginčo atveju konstatavus, kad (darbuotojo) darbo pobūdis atitinka DK 256 straipsnį, ir visiškos materialinės atsakomybės ribos (sąlygos) yra aiškiai įtvirtintos ginčo šalių sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, darytina išvada, jog vien tik kolektyvinės sutarties buvimas ar nebuvimas neturi nulemti asmens, dirbančio su jam darbdavio patikėtomis materialinėmis vertybėmis, atsakomybės apimties. DK 256 straipsnio norma, kad konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali būti sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais, sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, nėra imperatyvi, o tokio sąrašo nebuvimas nedaro individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties neteisėtos, jeigu ji atitinka pirmiau aptartus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Šioje byloje nekilo ginčo, kad atsakovo darbas buvo susijęs su darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių gabenimu, pervežimu, transporto priemonės naudojimu, sutartis sudaryta rašytine forma, atsakovo pasirašyta, sutartyje nustatytos šalių pareigos, todėl nėra pagrindo laikyti sutartį negaliojančia.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas, kokio dydžio žalos atlyginimas turi būti priteistas iš darbuotojo. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

16. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas padarė žalą transporto priemonėms, kurias perveždavo savo vairuojamu autovežiu – netinkamai atliko pervežimą, nebuvo atsargus, pasikrovė per didelį krovinį/ per daug automobilių. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ( 2017 m. rugsėjo 19 d. posėdžio garso įrašas, nuo 10:00 min.) pripažino, kad visais atvejais buvo gabenami naudoti automobiliai. Ieškovė nurodė šešis atvejus, kai atsakovas padarė žalą vežtoms transporto priemonėms:

3) 2016 m. rugpjūčio 9-11 d. – avarijos metu apgadinti F. T. ( 2427,60 Eur) ir F. K. ( 2811,96 Eur);

5) 2016m. rugpjūčio 17-18 d. – apgadintas F. D. ( 1111,86 Eur);

17. Dėl pirmojo žalos epizodo ieškovė pateikė tokius įrodymus: CMR važtaraščius, gavėjo UAB „Mylios“ pretenziją, fotonuotraukas, sąskaitas už automobilio remontą, kurių pirmoji yra surašyta 2016 m. liepos 18 d. ( t.1, b.l. 16-26). Iš CMR važtaraščio 18 langelio matyti, kad pervežimą vykdęs atsakovas nebuvo įrašęs pastabų apie automobilio R. K. apgadinimus. Įvertinant, kad atsakovas, priimdamas vežti automobilius, CMR važtaraštyje nenurodė automobilio R. K. sugadinimų, sąskaita už automobilio remontą surašyta iškart po automobilio atgabenimo, nurodoma žalos suma yra nedidelė, taigi, nors ieškovė ir neatliko jokio papildomo tyrimo, kaip atsirado žala, kas yra kaltininkas, vis dėlto galima sutikti, kad atsakovas yra atsakingas už nustatytus sugadinimus, kurie įvertinti 202,60 Eur.

18. Dėl antrojo žalos epizodo ieškovė pateikė tokius įrodymus: CMR važtaraštį ( t.1, b.l. 29), užsakovo pretenziją 93 Eur sumai, sąskaitas už automobilio remontą, kurios surašytos 2016 m. rugpjūčio 3 d. Iš CMR važtaraščio 18 langelio matyti, kad atsakovas, priimdamas vežti automobilį R. K., VIN NR. (duomenys neskelbtini), neįrašė jokių šio automobilio sugadinimų. Įvertintina, kad sąskaita už sugadinimų taisymą yra surašyta neilgai trukus po automobilio atgabenimo, todėl, nors nustatant sugadinimus nebuvo iškviestas vežėjo atstovas, neatliktas išsamesnis įvykio tyrimas, tačiau žalos suma nurodoma nedidelė, vis dėlto galima sutikti, kad atsakovas turi atsakyti už automobiliui padarytus sužalojimus 93 Eur vertės.

19. Dėl trečiojo žalos epizodo ieškovė pateikė CMR važtaraštį ( t.1, b.l. 41), krovinio gavėjo pretenzijas, sąskaitas už automobilių remontą (t.1, b.l. 42-60). Tačiau iš CMR važtaraščio 18 langelio matyti, kad atsakovas S. C., priimdamas krovinį įrašė, kad kraunami automobiliai yra apibraižyti, naudoti, purvini ir pažeisti („all cars is used dirty and have damages“- toks įrašas važtaraštyje). Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad tam tiki papildomi automobilių pažeidimai atsirado būtent atsakovui atliekant pervežimą ir dėl atsakovo veiksmų, teismui nepateikta, todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su automobiliams padarytais pažeidimais. Neįrodžius bent vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų ( žr. šios nutarties 15 pastraipą) nėra pagrindo taikyti atsakovui materialinę atsakomybę ir priteisti iš jo žalos atlyginimą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinio reikalavimas atmestinas.

20. Dėl ketvirtojo epizodo ieškovė pateikė tokius įrodymus: CMR važtaraštį, kurio 18 langelyje nėra pažymėta apie vežamų automobilių apgadinimus ( t.1, b.l. 64), gavėjo UAB „Mylios“ pretenziją ( t.1, b.l. 65), fotonuotraukas ( t.1, b.l. 69-73), Starterre įmonės sąskaitas už automobilio R. S. sugadinimų taisymą, kuriose kaip vienas iš darbų įrašyta gabenimo avarijos ekspertizė ( t.1, b.l. 74-75). Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaita yra išrašyta 2016 m. rugsėjo 13 d., t.y. praėjus beveik dviems savaitėms po automobilio gabenimo dienų, nurodytų važtaraštyje ( 2016 m. rugpjūčio 24/26). Nepateikta įrodymų, kad krovinio gavėjas pranešė vežėjui apie pažeistą krovinį, pakvietė į apžiūrą, kartu užfiksavo gedimus ir atliko tyrimą. Kolegija vertina, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui pervežant krovinį įvyko avarija, kurios metu galėjo būti apgadintas automobilis, todėl nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie savo ruožtu būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Šioje dalyje sprendimas keistinas, ieškinio reikalavimas atmestinas.

21. Dėl penktojo žalos padarymo epizodo ieškovė pateikė tokius įrodymus: CMR važtaraštį ( t.1, b.l. 92), kurio 18 langelyje gauto vežti automobilio apgadinimai nenurodyti, tačiau 10-11-12 langeliuose greta krovinio pavadinimo „2B31926“ yra rodyklė ir įrašas užsienio kalba. Pateiktame važtaraščio vertime į lietuvių kalbą ( t.1, b.l. 99) nurodyta: „kėbulas B31926 stiprus smūgis į važiuoklę gale kairėje pusėje: neįskaitoma rato gaubtas išardymas“. Kas atliko įrašą važtaraštyje, nėra nurodyta. Taip pat pateikta užsakovo UAB „Mylios“ pretenzija 1111,86 Eur sumai už automobilį F. D., kėbulo numeris B31926 ( t.1, b.l. 89), sąskaitos už remonto darbus, išrašytos 2016 m. gruodžio 29 ir 30 dienomis, kai atsakovo pervežimas buvo vykdomas 2016 m. rugpjūčio 17-18 dienomis. Iš sąskaitų ( vertimai t.1, b.l. 97,98) negalima nustatyti, kokiam būtent automobiliui yra atlikti remonto darbai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė aiškių ir konkrečių įrodymų, kad atsakovas priėmė vežti nesugadintą automobilį F. D., vežimo metu padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių automobilis buvo apgadintas, ir todėl jam gali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės reikalavimas atmestinas.

22. Dėl šeštojo žalos epizodo ieškovė pateikė tokius įrodymus: CMR važtaraštį, kurio 18 langelyje įrašyta: „naudotos, purvinos“ ( t.1, b.l. 120), pretenziją iš užsakovo ( t.1, b.l.121), įmonės Starterre sąskaitą, išduotą 2017 m. kovo 20 d., kurioje įrašyta transportavimo avarija, mokėtina suma 405,87 Eur ( t.1, b.l. 125), įmonės Mecaterre 2017 m. kovo 21 d. išrašytą sąskaitą, kurioje nurodoma automobilio markė, numeris, įrašyta transportavimo avarija, nurodyti sugadinimai, mokėtina suma 487,04 Eur ( t.1, b.l. 126). Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo atlikto pervežimo metu atliktus veiksmus ir dėl jų atsiradusią žalą, teismui nebuvo pateikta. Iš ieškovės pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kada konkrečiai buvo padaryti automobilio M. C. A sugadinimai, kokia transportavimo avarija turima galvoje, kada ji įvyko, tuo labiau, kad atsakovas automobilį gabeno 2016 m. spalio 19-20 dienomis, o sugadinimai nustatyti 2017 m. kovo mėnesį. Kolegija sprendžia, kad darbdavys ( ieškovė) neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su automobiliui padarytais sugadinimais, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį šioje dalyje. Teismo sprendimas pakeistinas.

23. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimas įrodo atsakovą žinojus apie įvykius, kurių metu buvo apgadinti kroviniai, atsakovas esą apie juos informavo darbdavį ir pripažino, kad į įvykio vietą nekvietė policijos (2 t. b.l. 43-49). Tokio pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nėra pagrindo laikyti visapusišku ir objektyviu, atitinkančiu CPK 185 str. nustatytas taisykles. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra pateiktas ieškovės atstovo ir atsakovo susirašinėjimo SMS žinutėmis trijų dienų epizodai: 2017 m. rugpjūčio 28, 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 21 d. Pagal žinučių turinį ir bylos aplinkybes galima daryti prielaidą, kad antstolė padarė rašymo apsirikimą nurodydama neteisingus metus, turėtų būti ne 2017 m., o 2016 m. atitinkamos dienos.

24. Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. žinučių galima spręsti, kad atsakovas pripažino vairuodamas su pačiu autobuso galu kliudęs kelio ženklą ir jį numušęs, tačiau policijos nekvietė. Įmonės atstovas rašo, kad „didžiulė žala parėjo“, tačiau kokia ir už ką, kurio konkrečiai pervežimo metu, nenurodo, atsakovas taip pat nenurodo ir nepripažįsta, kad numušęs kelio ženklą tuo pačiu sužalojo ir vežamus automobilius/automobilį. Todėl 2016 m. rugpjūčio 28 d. susirašinėjimo negalima laikyti įrodymu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sugadintos transporto priemonės ir kad žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai.

25. Iš 2016 m. rugsėjo 29 d. trijų antstolės užfiksuotų žinučių galima spręsti, kad atsakovas, pamatęs, kad kraunamos naudotos ir su defektais mašinos, klausia, kaip jas įforminti CMR važtaraštyje, į ką įmonės atstovas jam atsako, kad reikia atsakingai įforminti automobilių apgadinimus, nufotografuoti ir į važtaraštį įrašyti konkrečius apgadinimus kiekvieno automobilio. Taigi, šios žinutės neįrodo jokių atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais jis sukėlė automobilių sugadinimus.

26. Iš 2016 m. spalio 21 d. žinučių matyti, kad atsakovas rašo įmonės atstovui: „kelio nuokalnė stati buvo, autobuso buferį galinį įplėšė ir nesuprantu, kaip galėjo“, „per vidurį įplėšta (...) per didelis krovinys ir kelio remontai“. Įmonės atstovas rašo: „pažiūrėk, gal per savaitgalį kažkaip susitvarkysi“, „sakiau, jei netelpa, nesikraut tada“. Šios žinutės gali patvirtinti tik atsakovo pripažinimą, kad buvo įplėštas autobuso galinis buferis, tačiau jokių kitų automobilių sugadinimų ir konkrečių detalių nenurodo ir nepatvirtina. Todėl atmestini pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas žinojo apie įvykius, kurių metu buvo apgadinti kroviniai. Teisėjų kolegija vertina, kad pateiktomis žinutėmis ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, gavusi pretenzijas dėl sugadintų automobilių, neatliko jokių papildomų tyrimų, nesiaiškino žalos padarymo aplinkybių, žalos dydžio, todėl nenustatė atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala, ir atitinkamai byloje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš darbuotojo materialinės atsakomybės prieš darbdavį salygos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ir priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki 295,6 Eur, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio

29. Apeliantas nurodė, kad teismas negalėjo mažinti jam priteistino darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nes jam nebuvo išmokėta daugiau negu vidutinis jo darbo užmokestis, taip pat nebuvo pagrindo skaičiuoti atsakovo teisminio proceso metu gaunamas pajamas.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo praėjo 17 mėn., todėl darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką sudarytų 8415 Eur ( 17 mėn. x 495 Eur, priskaityta suma). Nustatęs kompensacijos sumą, teismas keletą kartų šią sumą mažino: pirmiausia atėmė atsakovo kitoje darbovietėje uždirbtą sumą 6403 Eur ir gavo 2012 Eur (8415 Eur – 6403 Eur = 2012 Eur). Tuomet teismas sprendė, kad 2012 Eur suma beveik 3 kartus viršija neišmokėto darbo užmokesčio sumos dydį, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mažintina 50 proc. ir priteisė 1006 Eur. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė nepateisinamai ilgai: posėdžiai buvo atidėti dėl abiejų šalių prašymų daugiau kaip 10 kartų, atsakovas nebuvo aktyvus, nei pats domėjosi pas darbdavį dėl kokių priežasčių su juo neatsiskaito, nei kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdamas apginti savo teises, priešieškinį pareiškė tik 2018-01-17 (2 t. b.l. 58).

31. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju DK 141 str. 3 dalis buvo taikoma nevisiškai tinkamai ta prasme, kad teismas skaičiavo, kiek atsakovas uždirbo kitoje darbovietėje ir tą sumą minusavo iš paskaičiuotos kompensacijos. Taikant darbdaviui sankciją už neatsiskaitymą su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, neturi reikšmės aplinkybė, ar darbuotojas yra įsidarbinęs kitoje vietoje, kokio dydžio darbo užmokestį gauna ar gaus. Šiai sankcijai nustatyti ir pritaikyti teismų praktikoje yra nustatyti kiti kriterijai, konkrečiai, DK bendrojoje dalyje įtvirtinti proporcingumo, sąžiningumo principai, siekis nesužlugdyti darbdavio verslo, siekis, kad teisės pažeidimas ( nesumokėta darbuotojui suma atleidimo dieną) ir už tai taikoma sankcija būtų adekvatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

32. Taigi, adekvatumo kriterijus tarp darbdavio padaryto pažeidimo (neatsiskaitymo laiku) ir sankcijos šiuo atveju yra svarbus ir lemiantis priteistinos sumos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo nepilnai keturis mėnesius, nutraukęs darbo sutartį nebuvo aktyvus ir nepradėjo iškart ginti savo pažeistas teises (reikalauti negauto atlyginimo), šalys nebuvo aktyvios ir bylinėjimosi metu, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Būtent adekvatumo, proporcingumo, teisingumo kriterijais vadovaujantis, kolegija sprendžia, kad ieškovei taikytina sankcija už neatsiskaitymą su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo turi būti apribota iki keturių atsakovo darbo užmokesčių dydžio ir priteistas darbo užmokestis už keturis mėnesius, kas sudaro 1980 Eur ( 495 Eur x4 mėn., priskaityta suma). Todėl teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio atitinkamai pakeistina padidinant priteistą uždelsto atsiskaitymo sumą iki 1980 Eur. Teismui pritaikius specialioje teisės normoje ( DK 141 str. 3 dalyje) nustatytą sankciją už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju, atitinkamai atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo ( CK 6.210 str.) už priteistą darbo užmokesčio sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas 4 proc. (prašyta priteisti 7432,89 Eur žalos atlyginimo, priteisiama 295,6 Eur), priešieškinys tenkinamas 14,29 proc. ( patikslintu priešieškiniu prašyta priteisti 4793,97 Eur darbo užmokesčio, priteisiama 685 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, o teismo pritaikoma sankcija už pavėluotą atsiskaitymą neskaičiuojama, nes pritaikyta teismo pagal CPK 417 str. taisykles).

34. Ieškovės išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 999,50 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistina 40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 808,43 Eur ( 700 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 108,43 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t.2, b.l. 121a). Proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams atsakovui iš ieškovės priteistina 115,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Iš ieškovės valstybei priteistina 79,97 Eur žyminio mokesčio (3 proc. nuo 2665,69 Eur priteisiamos darbo užmokesčio sumos). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintiems reikalavimams: iš ieškovės 10 Eur, iš atsakovo 5 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. C., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Tejudė“, į/k 165778815, 295,6 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 60 ct) žalos atlyginimo ir 40 Eur ( keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tejudė“, į/k 165778815, atsakovui S. C., a/k (duomenys neskelbtini) 685,69 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 69 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 1980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 115,52 Eur (šimtą penkiolika eurų ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Tejudė“, į/k 165778815, 79,97 Eur ( septyniasdešimt devynis eurus ir 97 ct) žyminio mokesčio ir 10 Eur ( dešimt eurų) pašto išlaidų, iš atsakovo S. C., a/k (duomenys neskelbtini) 5 Eur ( penkis eurus) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.