- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- II-252-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00147-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- V. J.
- Advokatai
- Diana Navickienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J., jo įgaliotai atstovei advokatei Dianai Navickienei,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos m. savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1574-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė R. L., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą 2024 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2024 m. sausio 28 d., 14:39 val. Parko g. 7, Klaipėda, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 818 nustatytų reikalavimų, sustojo ir paliko lengvąjį automobilį, Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių stovėjimo vietoje skirtoje tik autobusams. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. ( aktuali redakcija) nutarimu Nr. 1950, 1pr. 528,818 punktų reikalavimus. Taip buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 eurų dydžio nuobauda.
2024 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundas dėl 2024 m. balandžio 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad kelio ženklo lentelė ”818 Autobusai“ pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-89 „Dėl kelio ženklų įrengimo iš vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ p. 28, kuriame nurodoma, jog „ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15° kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų gerai matomas vairuotojams“. Atvažiuojant į aikštelę Parko g. iš H. Manto g., papildoma lentelė Nr. „818 Autobusai“ pastatyta (sumontuota) ženklo plokštuma pasukta didesniu nei 15° kampu į važiuojamąją dalį ir atvažiuojančiam į aikštelę iš H. Manto g. pusės, nėra matoma. Vizualiai galima nustatyti, jog ženklo plokštumos pastatymo kampas Parko g. kelio ašies atžvilgiu yra nusuktas nuo vairuotojo matymo lauko, t. y. didesnis nei 90°. Dėl šio neatitikimo 2024 m. vasario 23 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su pareiškimu „Dėl kelio ženklo 818 parkavimo aikštelėje Parko g. įrengimo“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vyr. specialistė, 2024 m. kovo 25 d. imitavo atsakymą, neatsakydama į pareiškimo esmę. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 17 d. skundžiamą nutarimą bei priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teismo išlaidas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1574-2024. Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas G. P., atlikęs šio administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjui 2024 m. vasario 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su 15 Eur administraciniu nurodymu ( susimokėti iki 2024 m. kovo 14 d.). 2024 m. vasario 20 d. Viešosios tvarkos skyriui V. J. el. paštu pateikė paaiškinimą, kad su administracinio nusižengimo protokolu nesutinka, nes ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ ir papildoma lentelė Nr. 818 „Autobusai“ pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo iš vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ p. 28. Taip pat pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog parkuojant automobilį, vadovavosi matomais kelio ženklais. 2024 m. vasario 23 d. Viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė V. M. el. paštu informavo pareiškėją, kad kelio ženklas Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 818 ( nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas) Parko gatvėje, Klaipėdoje, įrengtas pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos suderintą schemą. Pareiškėjas administraciniu nurodymu paskirtos 15 Eur baudos iki nurodyto termino nesumokėjo, todėl vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas buvo laikomas negaliojančiu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vyresnioji specialistė R. L. 2024 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-1574-2024 ir už ANK 417 straipsnio 2 dalies numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 30 Eur baudą. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) patvirtintos Kelių eismo taisyklės ( toliau – KET), kurios nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET 1 priedo V skyriaus 8 punkte įtvirtinta, kad nurodomieji kelio ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką. KET nurodomasis kelio ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą. KET 1 priedo VIII skyriaus 11 punkte įtvirtinta, kad papildomos lentelės ( toliau – lentelės) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Lentelė Nr. 818 nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas; lentelė Nr. 839 – stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį. KET 1 priedo VIII skyriaus 12 punkte nustatyta, kad lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo pritvirtinta. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentai, nurodo, jog pareiškėjo skunde nurodytas faktinių aplinkybių aiškinimas yra neteisingas, prieštaringas ir klaidingas. Kaip matyti iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus pateikto pareiškimo/akto dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, pareiškėjo transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota pastatyta nurodomojo kelio ženklo Nr. 528 su papildomomis lentelėmis Nr. 818 ir Nr. 839 galiojimo zonoje. Minėtas kelio ženklas su papildomomis lentelėmis nurodo transporto priemonių stovėjimo vieta, skirtą stovėti autobusams su išjungtu varikliu. Nurodo, jog kelio ženklų įrengimo Parko gatvėje schemą 2022 m. vasario 18 d. suderino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, o priėmus Kelių įstatymo pakeitimus, kelio ženklai 2023 m. balandžio 14 d. buvo suderinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus. Taigi, kelio ženklas Parko gatvėje įrengti pagal atsakingų institucijų suderintą schemą. Pažymi, kad transporto priemonės vairuotojo pareiga yra laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų bei įsitikinti, kad automobilį palieka stovėti leistinoje vietoje, tačiau pareiškėjas tokių reikalavimų nesilaikė, nebuvo atidus ir neįsitikino, kad palieka transporto priemonę stovėti leistinoje vietoje. Pareiškėjo valdoma transporto priemonė buvo palikta stovėti šalia kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentelė Nr. 818 „Autobusai“, kuriuos pareiškėjas išlipęs iš pastatytos transporto priemonės, galėjo apžiūrėti ir įsitikinti, koks tai kelio ženklas, kokios rūšies transporto priemonei stovėti skirta papildoma lentelė Nr. 818, kuri aiškiai nurodo, kad stovėjimo vieta skirta autobusams. Nusižengimas padarytas dienos metu, kelio ženklas ir papildomos lentelės yra gerai matomos. Pažymi, kad pareiškėjas tris kartus kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl kelio ženklo Nr. 818 įrengimo parkavimo aikštelėje Parko g., ir pareiškėjui visais atvejais buvo informatyviai atsakyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teigia, kad V. J. nesilaikė KET kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 818 nustatyto reikalavimo, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atvyko į parką nuo H. Manto gatvės, važiavo Parko gatve. Matė ženklą „Gyvenvietė“, todėl jo greitis buvo nedidelis, apie 20 km per val., pamatė ženklą „Stovėjimo aikštelė“ . Pamatęs šį ženklą, pradėjo ieškoti stovėjimo vietą. Automobilį pastatė į pirmą pasitaikiusį vietą. Pastatęs automobilį, ramiai išėjo pasivaikščioti. Grįžus, rado lapelį, jog automobilį pastatė ne vietoje. Ir tik tada pamatė kelio ženklą „Autobusai“. Nurodo, kad jis yra atsakingas vairuotojas, nėra baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus. Todėl analizavo, kodėl taip pasielgė. Važiuodamas tuo pačiu keliu pastebėjo, jog minėtas kelio ženklas buvo nusuktas ir dėl to jis jo nepastebėjo. Jo manymu, dėl neteisingai pastatyto kelio ženklo, jis negali būti baudžiamas. Į parką važioja labai retai. Pastebėjo tik, kad yra ženklas, kad automobilių stovėjimas yra mokamas. Jeigu būtų matęs ženklą, tai nebūtų statęs. Paršo skundą tenkinti.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo argumentais nesutinka. Būtent dėl to, kad pareiškėjas nurodė, jog važiavo 20 km per val. greičiu, tai akivaizdžiai per didelis greitis ieškant stovėjimo vietos. Nurodytas kelias įrengtas pagal taisykles. Pareiškėjas turėjo būti atidus ir atkreipti dėmesį, kad ta vieta skirta tik autobusams. Pažymi, jog vieta yra paženklinta, t. y. išbrūkšniuota linijomis, turėjo suprasti, kad stovėti draudžiama. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvus. Pareiškėjas kreipėsi į Transporto skyrių ir jam buvo atsakyta, kad ženklas įrengtas teisėtai ir nežada jo keisti. Ženklas yra lygiagretus stovėjimo keliui. Vairuotojai privalo įvertinti tiek vertikalų tiek ir horizontalų ženklinimą. Pareiškėjas privažiavęs prie ženklo ir pastatęs automobilį turėjo pamatyti ženklą. Šiuo vietoje leidžiama sustoti ir stovėti tik autobusams. Pareiškėjui paskirta minimali bauda, įvertinta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Prašo pareiškėjo skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo veiksmuose tyčios nebuvo. KET nustato eismo keliais tvarką. Jei automobilis pastatomas neleistinoje vietoje, tokiu atveju gali būti skiriama administracinė atsakomybė. Asmeniui neturėtų ir negalėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už galimai padarytą nusižengimą. Jeigu kelio ženklinimas buvo pastatytas taip, kad jam atvažiuojant nesimatė kelio ženklinimo „stovėt ar sustoti draudžiama“ šioje stovėjimo vietoje, tuomet akivaizdu, kad asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie šioje stovėjimo vietoje esantį ribojimą ir nežinojo bei negalėjo numanyti, kad stovėjimo vieta skirta tik autobusams. Stovėjimo vieta nebuvo paženklinta kelio ženklais, kurie informuotų, kad stovėjimo vieta skirta tik autobusams. Kelio ženklas Nr. 528 „stovėjimo vieta“ yra nurodomasis kelio ženklas. „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildomą lentele Nr. 818 „Autobusai“ nurodo tik transporto rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Kaip ir nurodė pareiškėjas, kad pamatė kelio ženklą „stovėjimo vietą“ su papildomomis lentelėmis, kurios nurodo mokamą stovėjimo aikštelę nuo 8 iki 18 val. Toks ženklinimas matomas prieš stovėjimo aikštelę, kurioje pareiškėjas ir pastatė automobilį . Tai patvirtina ir pateiktos nuotraukos. Taip pat iš pateiktų nuotraukų nustatyta, kad jokio kito kelio ženklo ar ženklinimo nėra. Kitame aikštelės gale stovi kitas kelio ženklas, ženklinantis stovėjimo vietą, tačiau nuotraukoje nesimato papildomų lentelių. Pareiškėjas pamatęs aikštelę, sustojo pastatė automobilį. KET taisyklėlėse nėra reglamentuota, kad jei akivaizdžiai nesimato kelio ženklų, vairuotojas privalo išlipti iš automobilio ir jų ieškoti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo 6 skirsnio 32 punktas: „mažiausių matomumo atstumu, laikomas toks atstumas, kai 1 m. aukštyje nuo važiuojamosios dalies esanti stebėtojo akis mato 1 m. aukštyje virš važiuojamosios dalies esantį daiktą. Taisyklių 174 punkte nurodoma, kad ženklas Nr. 528 „stovėjimo vieta“ naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Toks ženklas įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. O 328 punkte nurodoma, kad papildomą lentelė Nr. 818 „autobusai“ naudojama, kai reikia nurodyti, kad ženklas galioja autobusams ir lentelę leidžiama naudoti su ženklu Nr. 528 ir kt. Taisyklių 27 punkte numatyta, kad šalia važiuojamosios dalies įrengiamų ženklų plokštumą turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15° kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams. Važiuojamojoje dalyje ženklai įrengiami kiek galima statesniu kelio ašiai kampu. Virš važiuojamosios dalies ženklai įrengiami statmenai važiuojamajai daliai arba palenkti į ją ne didesniu kaip 5° kampu. Nagrinėjamu atveju, nei kelio ženklas „Stovėjimo vieta“, nei papildomos lentelės nėra matomos kelio dalyje, kur kaip teigia institucija yra pastačiusi ir suderinusi su policija. Priešingai, iš pateiktos informacijos, kad šioje vietoje yra padaryta „gaudyklė“ surinkti baudas: pastatytas ženklas, kad stovėjimo aikštelė be papildomų lentelių, išskyrus, kad tai mokama aikštelė, o po to, pastatytas dar vienas ženklas, tačiau taip, kad nebūtų matomas atvažiuojančiam vairuotojui. Dar vienas įrodymas, kad atvažiuojant nuo H. Manto gatvės, Parko gatve važiuojantis vairuotojas, pareiškėjas, jokių kitokių ženklinimų nei ant kelio, nei pastatomo kelio ženklo (atramos), ribojančio jo transporto priemonės stovėjimą, ne tik nematė, bet ir negalėjo matyti, nes ties kelio ženklinimo atrama matosi geltona linija, kuri draudžia transporto priemonių stovėjimą, todėl logiškai manyti, kad šis kelio ženklinimas nukreipia į priekyje matomą ir esamą stovėjimo aikštelę. Taigi pareiškėjas, įvertinęs kelio ženklus, kurie buvo jam matomi, o draudžiančių kelio ženklų objektyviai nebuvo galima pastebėti iš atvažiojančio automobilio, sustojo, išlipo iš automobilio ir tik tada pamatė, arba turėjo pamatyti draudžiantį jam atitinkamai elgtis kelyje kelio ženklą taip elgtis – jis jau padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl tokiems atvejams yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 28 punktas, kuriame nurodyta, jog „ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15° kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams“. Institucija surašiusį protokolą ir priėmusi nutarimą pareiškėjo atžvilgiu nesijaučia visiškai teisi, tai rodo institucijos atsiliepime nurodomos papildomos aplinkybės ką turėtų pareiškėjas turėtų daryti atvažiavęs į aikštelę: „pareiškėjas, išlipęs iš pastatytos transporto priemonės galėjo apžiūrėti ir įsitikinti koks tai kelio ženklas, kokios rūšies transporto priemonei stovėti skirta papildoma lentelė Nr. 818“. Šios institucijos nurodomos aplinkybės aiškiai nurodo, kad kelio ženklas 528 ir papildoma lentelė 818 – nebuvo matoma atvažiuojančiam nuo H. Manto g. vairuotojui. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. pateiktų nuotraukų, ties įvažiavimu į stovėjimo aikštelę, kur buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, stovi tik vienas ženklas Nr. 528, tačiau jokių kitų ženklų, informuojančių transporto priemonių vairuotojus apie įvažiavimą į automobilių statymo zoną su tam tikrais apribojimais, nėra. Akivaizdu, kad tokia informacija galėjo suklaidinti pareiškėją. Ženklą užstoja ir medžiai. Mažiausias matomumo atstumas priklauso nuo važiavimo greičio, kai važiavimo greitis 20km/val., mažiausiai kelio ženklo matomumas – 50 metrų. Taigi eismą reguliuojantys ženklai turi būti aiškiai matomi ir iš pakankamai toli, o iš transporto priemonių vairuotojų, kurie privalo vairuoti saugiai ir stebėti kelyje esančią situaciją, negalima reikalauti jog šie pravažiuodami krūmus žvalgytųsi, ar ten galimai nėra įrengti kokie nors eismą reguliuojantys kelio ženklai. Paršo administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Iš 2024 m. kovo 25 d. V. J. skundo nustatyta, kad pareiškėjas prašo peržiūrėti stovėjimo aikštelėje Parko g. vietą 2.4 kelio ženklo įrengimo schemą ir ištaisyti pastebėtą klaidą, kad kelio ženklas būtų deramai matomas vairuotojams ( b. l. 6).
Iš 2024 m. kovo 26 d. L. Ž. el. pašto nustatyta, kad gavo pareiškėjo 2024 m. vasario 23 d. pareiškimą „Dėl kelio ženklo 818 parkavimo aikštelėje Parko g. įrengimo“. Nurodyta, kad ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ naudojamas transporto priemonėmis stovėti skirtai vietai pažymėti. Įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą, o su papildomomis lentelėmis Nr. 801-803,812,813-prieš įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos.<...>. Taip pat informuoja, kad stovėjimo vietos pažymėtos horizontaliuoju žymėjimu, iš kurio matyti, kad automobilių statymas numatytas šalia bortelio, o ne statmenai į bortelį. Lengvojo automobilio statymui numatyta 2,5 m pločio statymo vieta. Šiuo atveju parkavimas numatytas šalia bortelio ir kur kas daugiau kaip 2,5 m (b. l. 7).
Iš 2024 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus pranešimo/akto, dėl galimo administracinio nusižengimo Nr. 135369, nustatyta, kad V. Ž. užfiksavo, kad nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.9 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, tuo kliudant maršrutinio transporto eismui. Prie pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis priparkuotas už kelio ženklo Nr. 528 su dviem papildomomis lentelėmis. Po priekiniu automobilio langu, ant panelės padėtas neįgalių asmenų statymo kortelė Nr. 0045563 (b. l. 14-15).
Iš 2024 m. vasario 20 d. V. J. paaiškinimo nustatyta, kad gavo 2024 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolą. Su protokolo išvada ir nurodymu nesutinka, nes ženklas 528 „Stovėjimo vieta“ ir papildoma lentelė Nr. 818 „autobusai“ pastatytas nesilakant LR Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo iš vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ p.28, kuriame nurodoma, jog <...> ženklų plokštumą turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15° kampų į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams“. Atvažiuojant į aikštelę Parko g. iš H. Manto g., papildoma lentelė 818 „Autobusai“ pastatyta (sumontuota) ženklo plokštuma lygiagrečiai kelio ašiai, t. y. pasukta ir nėra matoma. Parkuojant automobilį, vadovavosi matomais kelio ženklais. Prie paaiškinimo pridėtos nuotraukos. Iš nuotraukos Nr. 1 matosi, kad ženklas pastatytas prie medžio. 2 nuotraukoje matosi nurodomasis kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, su papildomomis lentelėmis: su Nr. 826 galiojimo laiku, Nr. 840 mokamos paslaugos, Nr. 808 galiojimo zonos pabaiga, bei kelio ženklas Nr.332 Sustoti draudžiama. Tolumoje prie parkomato matosi kelios ženklas Nr. 528 stovėjimo vieta ( b. l. 16-17, 23-25, 53-54).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad V. J. baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos ( b. l. 43-46).
Iš 2024 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto administracijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad <.....> kadangi kelio ženklas Nr. 528 (su papildomomis lentelėmis) yra įrengtas vadovaujantis teisės aktasi, o schema suderinta su Policija, šiuo metu nei koreguoti, nei šalinti kelio ženklo neplanuoja <....> ( b. l. 50-52).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).
Skundžiamu nutarimu V. J. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2024 m. sausio 28 d., 14:39 val. Parko g. 7, Klaipėda, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 818 nustatytų reikalavimų, sustojo ir paliko lengvąjį automobilį, Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių stovėjimo vietoje skirtoje tik autobusams.
ANK 417 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
ANK 417 straipsnio 2 dalies normos dispozicija yra blanketinė, t. y., nusižengimo sudėtis yra numatyta ne tik ANK, bet ir kituose teisės aktuose. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET ženklas Nr. 528 nurodo transporto priemonių stovėjimo vieta. Kelio ženklas 818 „Autobusai“ - nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. KET 150.10 p. nurodo, kad draudžiama stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui
Pareiškėjas teismo posėdžiu metu nurodė, kad į parką važiuoja retai. Įvažiuodamas į Parko gatvę, nuo H. Manto gatvės, pastebėjo kelio ženklą „Gyvenvietė“ sulėtino greitį. Pamatė kelio ženklą „stovėjimo aikštelė“, automobilių stovėjimas yra mokamas. Pastatė automobilį. Kelio ženklą „autobusai“ pamatė tik tada, kai grįžo po pasivaikščiojimo ir kai rado lapelį, kuriame buvo nurodyta, jog pastatė automobilį netinkamoje vietoje. Jei būtų pastebėjęs ženklą, tai nebūtų statęs automobilį. Nurodo, jog papildoma lentelė 818 „Autobusai“ pastatyta (sumontuota) didesniu nei 15° kampu į važiuojamąją dalį ir atvažiuojančiam į aikštelę iš H. Manto pusės, nematoma.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. J. savo automobilį pastatė po kelio ženklu Nr. 528 su papildomomis lentelėmis Nr. 818 „autobusai“ bei Nr. 839 „ stovėti leidžiama tik išjungus variklį“. Iš Institucijos pateiktų nuotraukų matosi, jog automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas po minėtu ženklu. Taip pat nustatyta, kad iš V. J. pateiktų nuotraukų negalima vienareikšmiškai teigti, jog minėtas ženklas būtų akivaizdžiai matomas atvažiuojantiems vairuotojams nuo H.Manto gatvės (b.l. 53). Minimas ženklas gerai matosi tik iš Parko gatvės pusės. Teik teisme, tiek ir savo skunde V. J. nurodė, kad kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 818 „autobusai nepastebėjo, nes jis buvo nusuktas ir jo nesimatė. Taip pat sutiktina su pareiškėjo atstovės advokatės teiginiais, kad nei kelio ženklas, nei papildomos lentelės nematomos atvažiojant nuo H. Manto g., kelio ženklą užstoja medžiai. Todėl teismo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių šią V. J. versiją.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra – subjektyvioji pusė.
Atsižvelgiant į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. J. veiksmuose, kurie nors ir formaliai atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, neužtraukia šiuo atveju asmeniui administracinės atsakomybės, nes V. J. veiksmuose nėra vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. žinodamas, kad yra draudžiama toje vietoje statyti lengvąjį automobilį, paliko automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių stovėjimo vietoje skirtoje tik autobusams, todėl Klaipėdos m. savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1574-2024 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ buvo pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą ( Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-193-651/2023).
V. J. atstovė advokatė Diana Navickienė pateikė teismui prašymą apmokėti V. J. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pateikė 2024 m. gegužės 30 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą su suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. atžvilgiu teiseną dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukta. Taigi, iš esmės susidarė situacija, kuomet V. J., pasinaudojęs advokatės pagalba apgynęs savo teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių, t. y. patyrė finansines išlaidas. Todėl, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad yra pagrindas atlyginti V. J. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. skundą patenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1574-2024, kuriuo V. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Priteisti V. J. iš valstybės 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų atlyginimo advokatės paslaugoms apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.