- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-958-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. 191,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 172,80 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo D. K. 2020 m. spalio 29 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-024126 (toliau – Sutartis), ja atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai – 12 mėnesių terminui ir atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 15,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, ja pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą Sutartį.
3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. liepos 1 d. tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant darbovietės administracijai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo D. K. 191,88 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 17,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 209,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 261 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai; kitą ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai teismo procesinio sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. spalio 29 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024126. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 191,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. sausio 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021‑01/01 ir pagal šios sutarties priedą perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas 2021 m. sausio 20 d. buvo informuotas elektroniniu paštu.
4.2. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 191,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
4.3. Teismas pripažino, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine–komercine veikla interesus, dėl to delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Pripažinta, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 17,27 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų (191,88 x 0,05 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. K. 172,80 Eur delspinigių; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą 19 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai ir neteisėtai sumažino nuo prašomų priteisti 172,80 Eur iki 17,27 Eur. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau nurodo, kad Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
5.2. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 172,80 Eur iki 17,27 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, jog yra atsakingas už sutarties įvykdymą, tačiau laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo įvykdyti prievolę į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino.
5.3. Apeliantės teigimu, jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas, pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tarp jų ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigius patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo D. K. sudaryta 2020 m. spalio 29 d. nuomos sutartis Nr. BK-024126. Nurodyta sutartimi pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – baldus (pavadinimas: (duomenys neskelbtini)), o atsakovas įsipareigojo mokėti 15,99 Eur per mėnesį nuomos mokestį (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 12). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 9 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ atsakovui siųsta pretenzija patvirtina, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ (ieškovė) 2021 m. sausio 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą D. K. pagal Sutartį. Naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 20 d. informavo atsakovą D. K., kad 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 perėmė UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024126 ir į su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, kitas išlaidas) bei paragino atsakovą padengti įsiskolinimą UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė.
11. Apeliantė UAB „Legal Balance“ argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės ieškinyje prašytą priteisti 172,80 Eur delspinigių sumą iki 17,27 Eur. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Apeliantės vertinimu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią, o pirmosios instancijos teismas, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino visų su atsakovo ir ieškovės elgesiu susijusių aplinkybių.
12. Įvertintina tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo D. K. buvo sudaryta vartojimo sutartis. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kadangi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
13. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymo turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
14. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas D. K. Sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje numatyta teisė nuomininkui, tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 13 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi sukuriamų prievolių pobūdis ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
15. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja skirtingus išperkamosios nuomos sutarties ir vartojimo kredito sutarties teisinius tikslus. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo sudaryta Sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
16. Visos nutarties 15 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis). Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), o tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali sukelti tokias pasekmes: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 15 ir 16 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-01/01 pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį ieškovei UAB „Legal Balance“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant pradinei kreditorei gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos teismo praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu (t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika šiuo metu yra pasikeitusi: pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-826/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-836-777/2022 ir kt. Pažymėtina, kad teismas privalo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutarčių sąlygas ir vertinti jų sąžiningumą.
19. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.