Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Petkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei V. V. dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies ir priešieškinis tenkintinas visiškai.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovo D. K. sūnaus G. K. gim.(duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 160,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo priešieškinio teismui įteikimo dienos iki G. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192-3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kita vertus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui (b. l. 59-60). Taip pat atsakovė turi būsto išlaikymo, kuro išlaidų, vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis (b. l. 48-56). Šalių sūnus G. lanko darželį (b. l. 47). Atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos laikotarpiu nuo 2016-06 iki 2017-07 buvo kiek daugiau apie 140 Eur per mėnesį (didžiausia suma 164,71 Eur) (b. l. 57-58). Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos pajamos yra apie 1000 Eur. Atsakovės vardu registruotas automobilis Mazda 6, kuriuo ji veža sūnų į darželį (b. l. 61). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, žada eiti registruotis į darbo biržą. Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2017 m. liepos 4 d. dirba UAB “V.”, jo darbo užmokestis nėra pastovus ir siekia iki 500 Eur (b. l. 79-81). Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, nors ir buvo įpareigotas pateikti jo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, jų teismui nepateikė.

Atsakovė nurodo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau 350 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, išvadą teikiančios institucijos atstovės išdėstytą poziciją, atsakovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina ir prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį nėra per didelis.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, teismas daro išvadą, kad nors ieškovas nurodo, kad šiuo metru nedirba, žada registruotis darbo biržoje, bet to nedaro, pats nurodė, kad vyksta į užsienį, negali paaiškinti kiek laiko ten būna, taip pat nurodė, kad turėjo susitaupęs pinigų, visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, galintis dirbti ir užsidirbti. Kitų išlaikytinių, sveikatos problemų ieškovas šiuo metu neturi. Nors nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti tik po 120 Eur per mėnesį, tačiau, tiek teismo, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovės vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, yra nepakankama. Be to kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys jau buvo susitarę dėl išlaikymo dydžio po 150 Eur per mėnesį. Ieškovas duomenų, dėl ko šiuo metu vaikui turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis nepateikė.

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, suformuota teismų praktika, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur nuo priešieškinio padavimo dienos (2017-08-07) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. gegužės-birželio mėnesius – 300 Eur. Kaip nustatyta ieškovas D. K. vaikui išlaikymą teikė po 150 Eur šalių susitarimu. Nors ieškovas nurodo, kad išlaikymas buvo teikiamas pinigus pervedant į sąskaitą arba perduodant atsakovei į rankas, tačiau netikėti atsakovės parodymais, kad būtent už tuos du mėnesius ieškovas išlaikymo vaikui neteikė, neturi pagrindo. Be to iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-08-02 ieškovas atsakovei yra padaręs 8 pavedimus vaiko išlaikymui, todėl akivaizdu, kad likusiais mėnesiais ieškovas pinigus atsakovei davė grynais ir atsakovė nenurodo, kad buvo skola. Esant šioms aplinkybėms iš ieškovo priteistinas 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, šalių sūnus G. K. gyvena su atsakove. Ieškovas atsakovės prašymui jog vaiko G. K., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina V. V. neprieštarauja. Vaikui gyventi yra sudarytos geros sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga nustatyti G. K. gyvenamąją vietą su jo motina V. V..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 41Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur advokato išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 425 Eur advokato išlaidos, nuo žyminio mokesčio buvo atleista. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir patenkinus atsakovės priešieškinį, atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina dalis jos turėtų advokato išlaidų – 225 Eur.

Iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 67 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo kurio atsakovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Dėl reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovas žyminį mokestį pateikdamas ieškinį buvo sumokėjęs, jis kaip ir sutinka su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka, todėl žyminis mokestis nepriteistinas.

Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus priešieškinį iš ieškovo į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,32 Eur (LR CPK 92.) valstybei (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Vaiko G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi G. K., gimusiu(duomenys neskelbtini), jo lankymo ir auklėjimo tokią tvarką:

iki G. K. sukaks 5 (penkeri) metai D. K., bendraus ir dalyvaus sūnaus G. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., auklėjime: vaiką sveiką (nesergantį) -

- pasiimdamas su savimi, nedalyvaujant atsakovei V. V., kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val.,

- taip pat kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną, pasiimdamas sveiką (nesergantį) vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šios (Tėvo dienos -sekmadienio) 9 val. ir grąžindamas jį atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tą pačią dieną iki 19 val., apie ketinimą pasiimti su savimi sūnų įspėdamas atsakovę prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu;

G. K. sukakus 5 (penkeriems) metams, D. K., bendraus ir dalyvaus sūnaus G. K., gimusio(duomenys neskelbtini)., auklėjime, pasiimdamas vaiką sveiką (nesergantį) su savimi, nedalyvaujant atsakovei V. V. -

- taip pat kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., nedalyvaujant atsakovei V. V.,

- kas antrais poriniais kalendoriniais metais paima sūnų gruodžio 24 d., 12 val., ir parveža sūnų gruodžio 25 d. 12 val. į V. V. namus, neporiniais metais D. K. paima sūnų gruodžio 25 d., 12 val., ir parveža sūnų gruodžio 26 d. 12 val. į V. V. namus, o kas antrais neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Velykų laikotarpiu, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos prieš Šv. Velykas esantį šeštadienį 12 val. ir grąžindamas jį atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) iki 12 val., o kas antrais poriniais kalendoriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Velykų laikotarpiu, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 12 val. ir grąžindamas jį atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) iki 12 val.

- kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šios (Tėvo dienos - sekmadienio) 9 val. ir grąžindamas jį atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tą pačią dieną iki 19 val., apie ketinimą susitikti su sūnumi atsakovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu.

Priteisti iš ieškovo D. K. sūnaus G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo priešieškinio teismui įteikimo dienos – 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki G. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. G. K. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko mamą V. V..

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. gegužės ir birželio mėnesius sūnui G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. K., atsakovei V. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 5,32 (penkis eurus 32 centus) procesininių išlaidų, iš viso 72,32 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 32 centų) priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.