Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-96-340/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-10
Bylos Nr.: e2A-96-340/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01373-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: S. P.
Trečiasis asmuo: P. V. V.

Kategorijos

3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-96-340/2025Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01373-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“ 2023-10-02 ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui P. V. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo S. P. priteisti ieškovės BUAB „Medasta“ naudai 16 977,27 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei visas ieškovės BUAB „Medasta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Kauno apygardos teismas 2023-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 iškėlė UAB „Medasta“ (toliau – Įmonė arba Bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Projektų investicijos“ ir nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų UAB „Medasta“ valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šiuo metu Įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 20700,19 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorė susipažinusi su Įmonės dokumentais, nustatė, kad Įmonės vienasmenio valdymo organo pareigas nuo 2020-02-03 užėmė S. P..

2.2. Nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovas nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti su šios pareigos nevykdymu susijusius Įmonės patirtus nuostolius. Pagal paskutinius ieškovės turimus Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui už 2021 metus, Įmonė turėjo turto už minus 4810 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas buvo minus 4810 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nurodyti 1859 Eur sumai, o nuosavas kapitalas buvo minus 6 669 Eur. Taigi, dar 2021 metais Įmonės įsipareigojimai viršijo jos turėto turto vertę, t. y. dar 2021 metais, Įmonė buvo nemoki.

2.3. Įmonė vėliausiai nuo 2021-12-31 susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebegalėjo tinkamai vykdyti turtinių prievolių. Įmonė nuo 2021-12-31 buvo nemoki ir atsakovui nuo šios datos kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d., kuomet Įmonė negalėjo atsiskaityti su atskaitingu asmeniu, turėjo suprasti, kad faktiškai Įmonė yra nemoki ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas, kaip Įmonės vadovas, geriausiai žinojo Įmonės finansinę būklę ir turėjo suprasti, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais:

3.1. Ieškovė nepagrindė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (be to, jos objektyviai šiuo atveju neegzistuoja), t. y. ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai žalai (nuostoliams) priteisti, nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, prašomos priteisti žalos fakto, priežastinio ryšio ir pan. Ieškovės pateiktame ieškinyje išdėstomos prielaidos nesudaro pagrindo konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl, atsakovo įsitikinimu, pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas.

3.2. Atsakovas nuo 1996-04-29 iki 2022-10-30 dirbo UAB „Varėnos statyba“. Vėliau UAB „Varėnos statyba“ generalinis direktorius P. V. V.2020-02-03 pasiūlė atsakovui tapti UAB „Medasta“ direktoriumi dirbant pusę etato. 55 procentus UAB „Medasta“ akcijų turi jau minėta UAB „Varėnos statyba“, o likusiais akcininkais yra P. V. V.ir S. A.. Tuo tarpu minėtas P. V. V. taip pat turi daugiau kaip 50 proc. UAB „Varėnos statyba“ akcijų, todėl jis faktiškai ir vadovavo tiek UAB „Varėnos statyba“, tiek UAB „Medasta“.

3.3. UAB „Medasta“ buvo priklausoma nuo UAB „Varėnos statybos“, o visus sprendimus dėl minėtų įmonių veiklų priimdavo būtent P. V. V.. Be to, UAB „Medasta“ savo veiklą vykdydavo tik UAB „Varėnos statyba“ objektuose, bei už UAB „Medasta“ atliktus darbus taip pat apmokėdavo UAB „Varėnos statyba“. Atsakovas UAB „Medasta“ direktoriumi buvo iki 2022-10-30.

3.4. Ieškinyje ieškovė padarė išvadą, kad dar 2021 metais UAB „Medasta“ įsipareigojimai viršijo jos turėto turto vertę ir kad neva dar 2021 metais ji buvo nemoki. Atsakovas su tokia ieškovės padaryta išvada nesutinka. Nurodo, kad padalydama minėtą išvadą ieškovė neatsižvelgė į tai, kad tuo metu UAB „Medasta“ taip pat turėjo ilgalaikio turto (kuris nebuvo nurodytas 2021 m. finansinėje ataskaitoje), t. y. pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Varėnos m. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2022-02-11 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė už 20 000 Eur. Ieškovė taip pat neatsižvelgė, kad UAB „Medasta“ 2021-12-31 d. neturėjo jokių skolų Sodrai (jų taip pat nebuvo iki 2022 m. vasaros pabaigos). Pardavus jau minėtą pastatą - sandėlį, gautos lėšos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimų išmokėjimui bei skolų susimokėjimui, kas rodo, kad įmonės situacija neblogėjo ir buvo bandoma ją gerinti. Ieškovė padarė visiškai nepagrįstą išvadą neva UAB „Medasta“ jau buvo nemoki nuo 2021-12-31 ir kad nuo minėtos datos atsakovui neva kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.5. Ieškovė, nustatinėdama UAB „Medasta“ nemokumo faktą, taip pat visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad UAB „Medasta“ debitoriumi buvo UAB „Varėnos statyba“ ir kad ji UAB „Medastai“ buvo skolinga 10 597,33 Eur, kurių neatgavo. Ieškovė ieškinyje visiškai neatsižvelgė į buvusią tikrąją UAB „Medasta“ faktinę situaciją ir į tai, kad atsakovas iki paskutinio momento tikėjosi išsaugoti įmonę, dėjo pastangas atkurti mokumą, tačiau esminė priežastis, kodėl UAB „Medasta“ subankrutavo buvo UAB „Varėnos statyba“ pablogėjusi finansinė padėtis ir galiausiai bankrutavo, dėl ko UAB „Medasta“ negavo didelės pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, UAB „Medasta“ savo veiklos nebevykdė nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, kada įmonės darbuotojai, tarp jų ir įmonės vadovas, buvo atleisti. Nors atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo ieškovės nurodomos 2021-12-31 datos, tačiau tai nebuvo bankroto priežastis ir tai nepablogino kreditorių interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo S. P. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“ naudai 16 027,27 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 944 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas iš Kauno apygardos teismo 2023-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 nustatytų aplinkybių nustatė, kad 2023 m. kovo 29 d. balanso duomenis, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 29 d. atsakovė iš viso turėjo turto už 5932 Eur, kurį iš esmės sudarė trumpalaikis turtas. Ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų atsakovė neturėjo. Atsakovės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 18 764 Eur. Nutartyje nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 4 023,21 Eur. Pagal viešus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis UAB „Medasta“ turi 523,02 Eur mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. vasario 27 d. duomenimis, UAB „Medasta“ vardu vykdoma viena vykdomoji byla 507,31 Eur sumai. Ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kuri buvo bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Medasta“ iniciatorė, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės skola Fondo biudžetui 2023 m. vasario 15 d. sudaro 3358,40 Eur, iš kurios 3270,36 Eur yra valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimas, 88,04 Eur delspinigiai. Vis dėlto, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje nėra tiesiogiai nurodyta kada bendrovė UAB „Medasta“ tapo nemokia, todėl ši aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje.

6. Taip pat teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-317-775/2024) nustatė dvi iš dviejų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytų Juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“) nemokumo požymių (sąlygų): atsakovė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ir aplinkybę, kad jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Ši uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“ nemokumo būsena pagal vieną iš požymių egzistavo 2023 m. kovo 29 d.

7. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad UAB „Medasta“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio turto (kuris nebuvo nurodytas 2021 m. finansinėje ataskaitoje), t. y. pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Varėnos m. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2022-02-11 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė už 20 000 Eur, o pardavus jau minėtą pastatą - sandėlį, gautos lėšos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimų išmokėjimui bei skolų susimokėjimui nagrinėjamu atveju reiškia, kad atsakovas, būdamas Įmonės vadovu, tinkamai paskirstydamas parduoto turto pajamas 2022-02-02 - 2022-02-11 ir artimu šiai datai laikotarpiu, išvengė Įmonės nemokumo. Vis dėlto, vėliau UAB „Medasta“ vis tiek tapo nemokia, kas Įmonės vadovui, laiku nesikreipusiam dėl bankroto, sukelia neigiamas teisines pasekmes.

8. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2021-12-31 datos, tačiau tai nepaneigia atsakovo atsakomybės atlyginti žalą, kuri šiuo atveju yra išreikšta kaip nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Ieškovė, nors ir siekia įrodyti atsakovo atsakomybę nuo 2021-12-31 datos, tačiau jos ieškinys yra susijęs su atsakomybės įmonės vadovui klausimu, o tai reiškia, kad neįrodžius tam tikros aplinkybės, esant kitoms ieškovės nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad jų (vėlesnio negu 2021-12-31 nesikreipimo dėl bankroto) pakanka, kad būtų konstatuotas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei. Nors atsakovas argumentuoja, kad jo nesikreipimas dėl bankroto nuo 2021-12-31 nepablogino kreditorių interesų, tačiau ta pati priežastis – atsakovo pasyvumas lemia jo atsakomybę dėl žalos kreditoriams.

9. Teismas sprendė, kad nors nustatyta, kad UAB „Medasta“ nemokumo būsena, susijusi su aplinkybe, kad įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę jau egzistavo 2023 m. kovo 29 d., tačiau aplinkybė, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių egzistavo dar 2022 m. balandžio 30 d., nes pagal byloje esančius duomenis skolos Įmonės darbuotojams, Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo kauptis dar 2022-04-30. Nuo šios datos juridinio asmens vadovas S. P. privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Kaip jau yra nustatyta byloje, jis to nepadarė, todėl teismas nurodė, kad taiko Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Juridinio asmens vadovas S. P. pagal savo kompetenciją ir be bankroto bylą kėlusio teismo teisinio įvertinimo, savarankiškai turėjo suprasti, kad nuo 2022-04-30 jo vadovaujama įmonė tapo nemokia. Šios aplinkybės įrodo civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtą atsakovo neveikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Atsakovas byloje nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.

10. Teismas pažymėjo, kad kaip yra nurodęs atsakovas, UAB „Medasta“ savo veiklą vykdydavo tik UAB „Varėnos statyba“ objektuose, bei už UAB „Medasta“ atliktus darbus taip pat apmokėdavo UAB „Varėnos statyba“, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad UAB „Medasta“ prasta finansinė padėtis po UAB „Varėnos statyba“ veiklos ir finansinių sunkumų nebuvo prasta tik laikinai, nebuvo priežasčių manyti, kad po tam tikrų vadovo pastangų ar pasikeitus neesminėms aplinkybėms Įmonė vėl galės atsiskaityti su kreditoriais ir rūpestingas bei apdairus vadovas (atsakovas) tai turėjo suprasti. Tai reiškia, kad teismas atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę taiko ne formaliais pagrindais. Pernelyg glaudžiai susijusi bendrovių „Varėnos statyba“ ir „Medasta“ veikla, kur tokį pobūdį ir tam tikrą iš esmės vieno debitoriaus riziką turėjo suprasti UAB „Medasta“ vadovas. Bendrovės UAB „Medasta“ veiklos (egzistavimo) tęsimas, nesikreipimas dėl bankroto, atlyginimų darbuotojams nemokėjimas lemia, kad šiuo metu yra neįvykdytų įsiskolinimų kreditoriams (didžiąją jų dalį sudaro Garantinio fondo, išmokėjusio darbuotojų atlyginimus, atitinkamai turinčio atgręžtinio reikalavimo teisę ir Sodros mokesčių reikalavimai), kurių nėra galimybės padengti iš bankrutuojančios Įmonės turto. Šios aplinkybės įrodo civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis).

11. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-317-775/2024) 2023-07-12, 2023-08-22, 2024-01-05 ir 2024-04-18 nutartimis buvo patvirtinti, patikslinti (išbraukti, įtraukti nauji) ir galioja šie kreditorių reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 3 443,26 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – 551,68 Eur, S. P.– 4 672,92 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kuris iš Garantinio fondo lėšų, būdamas Garantinio fondo administratorium patenkino darbuotojų A. S., V. Č., V. G., D. J. ir S. P. visus arba dalį reikalavimų – 11 532,33 Eur, V. Č. – 500 Eur, Varėnos rajono savivaldybės administracijos – 30,67 Eur. Iš viso dabar galioja kreditorių reikalavimai, kurių suma 20 730,86 Eur. Ieškovė neprašo atlyginti 30,67 Eur žalos Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei 3722,92 Eur S. P., tokia ieškovės pozicija atitinka civilinio proceso dispozityvumo ir ekonomiškumo principus. Teismas nurodė, kad nustatytas įrodymais pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas, ieškinį tenkinant iš dalies, žalos dydis yra 16027,27 Eur. Šios aplinkybės įrodo ketvirtąją iš keturių civilinės atsakomybės sąlygą – žalą ir jos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantas (atsakovas) S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Medasta“ ieškinį atsakovui S. P. dėl nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės BUAB „Medasta“ atsakovo S. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimas, o būtent reikšmingų nagrinėjamam ginčui aplinkybių neteisingas vertinimas, o kai kurių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų apskritai net nevertinimas, t. y. bylos esmės neatskleidimas, sąlygojo materialinės teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo atžvilgiu civilinės atsakomybės taikymą, pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja ir kasacinio teismo šio ginčo klausimu suformuotai praktikai.

12.2. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Medasta“ nemokumo momentą susiejo su tuo, jog nuo 2022 m. balandžio 30 d. pradėjo kauptis įmonės skolos darbuotojams, VSDFV ir VMI, ir todėl nuo šios datos atsakovas, teismo vertinimu, privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį momentą, neatsižvelgė į kitas nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, taip pat į JANĮ nuostatas, teismų praktiką, kas ir sąlygojo neteisingą BUAB „Medasta“ nemokumo momento nustatymą, tuo pačiu ir atsakovo pareigos inicijuoti įmonei nemokumo procesą atsiradimą.

12.3. Pirmosios instancijos teismas net nevertino BUAB „Medasta“ būsenos nemokumo tikimybės aspektu, kas neabejotinai turėjo įtakos, netinkamam atsakovo pareigos inicijuoti nemokumo bylą momento atsiradimui. Tai, kad 2022 m. balandžio 30 d. nebuvo pagrindo konstatuoti BUAB „Medasta“ nemokumo, tuo pačiu ir atsakovo pareigos inicijuoti įmonei nemokumo proceso pažeidimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir/ar net apskritai nevertino, ir todėl buvo pažeistos tiek materialinės, tiek proceso teisės normos, sąlygojusios neteisėto ir nepagrįsto sprendimo atsakovo atžvilgiu priėmimą.

12.4. Byloje iš esmės neginčytina aplinkybė, jog BUAB „Medasta“ veikla buvo visiškai priklausoma nuo BUAB „Varėnos statybos“ ir trečiojo asmens P. V. V. priimamų sprendimų (apeliacinio skundo 5-6 punktai). Tai, kad tikrasis ir pagrindinis BUAB „Medasta“ sprendimų priėmęs buvo būtent P. V. V.2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose patvirtino atsakovas, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta BUAB „Medasta“ buvusi buhalterė V. G.. Be to, BUAB „Medasta“ veiklą, kuri buvo susijusi su statybos rangos darbais, vykdė tik BUAB „Varėna statyba“ objektuose, todėl BUAB „Medasta“ finansinė būklė tiesiogiai priklausė tiek nuo UAB „Varėnos statyba“ veiklos (darbų apimties), tiek nuo pastarosios finansinės situacijos.

12.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Varėnos statyba“ 2023 m. kovo 29 d. buvo skolinga BUAB „Medasta“ 10 597,33 Eur sumą,4 kurios iš esmės būtų pakakę atsiskaityti su BUAB „Medasta“ darbuotojais. Tai, kad BUAB „Varėnos statyba“ buvo skolinga BUAB „Medasta“ apie 10 000 Eur, nurodė ir liudytoja V. G. 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje. Todėl atsakovas visiškai pagrįstai lūkestį atsiskaityti su įmonės darbuotojais (kreditoriais) siejo su iš BUAB „Varėnos statyba“ gautinomis lėšomis, be to, atsakovui nebuvo jokio pagrindo abejoti tokios perspektyvos realumu.

12.6. Pirmosios instancijos teismas net nevertino reikšmingo ginčui rašytinio įrodymo – AB Swedbank sąskaitos išrašo, iš kurio duomenų aiškiai matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. BUAB „Varėnos statyba“ buvo pervedusi BUAB „Medasta“ iš viso 12 863 Eur sumą, t. y. UAB „Varėnos statyba“ mažino savo įsiskolinimą BUAB „Medasta“. Taip pat minėtu laikotarpiu įmonė buvo gavusi pajamas ir iš kitų asmenų bendrai 3 287,89 Eur sumai.

12.7. 2022 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais BUAB „Medasta“ vykdė atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su VSDFV ir VMI. Be to, po pirmosios instancijos teismo nustatytos įmonės nemokumo datos – 2022 m. balandžio 30 d., BUAB „Medasta“ gavo daugiau nei 16 000 Eur pajamų, kas, lyginant su kreditorinių įsiskolinimų dydžiu, buvo reikšminga įmonei suma. Taigi, BUAB „Medasta“ nuo 2022 m. balandžio 30 d. dar vykdė savo turimas turtines prievoles, todėl, akivaizdu, jog įmonė skundžiamame sprendime nurodytu momentu neatitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytos nemokumo būsenos.

12.8. Tai, kad 2022 m. balandžio 30 d. įmonė neatitiko nemokumo būsenos patvirtina ir tai, jog tuo metu nebuvo pagrindo spręsti nei apie įmonės rimtus ilgalaikius ir sisteminius finansinius sunkumus, nei apie tai, jog atsakovas turėjo suvokti / žinoti apie įmonės nemokumą. Be to, pats pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nuo minėtos datos (2022 m. balandžio 30 d.) tik pradėjo kauptis skolos įmonės darbuotojams, VSDFV ir VMI, kas, akivaizdu, jog dar nesudaro pagrindo nemokumo proceso inicijavimui. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė, todėl tik pradėjus kauptis skoloms, juridinio asmens vadovui JANĮ nenumato pareigos iš karto inicijuoti įmonei nemokumo procesą, juo labiau esant realioms perspektyvoms atsiskaityti su darbuotojais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma.

12.9. Iš byloje esančio VMI rašto matyti, jog BUAB „Medasta“ mokestinė nepriemoka 551,68 Eur sumai, kuriai ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas nemokumo byloje, susidarė nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Iš byloje esančio VSDFV rašto matyti, jog 3 443,26 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., o Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje, kuria iškelta BUAB „Medasta“ bankroto byla, nurodyta, jog paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo gautos 2022 m. rugpjūčio 29 d.. Be to, byloje esančios UAB „Medasta“ pažymos apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvusiems įmonės darbuotojams patvirtina, jog visiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio – spalio mėnesio buvo vykdomi atsiskaitymai, tuo pačiu ir mažinami įsiskolinimai.

12.10. Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams, juo labiau, jog BUAB „Medasta“ kitų kreditorių, išskyrus buvusius darbuotojus, VSDFV ir VMI ir patį atsakovą, net neturėjo, ginčui aktualiu laikotarpiu nesudarinėjo jokių nenaudingų sandorių, kurie būtų sąlygoję naujų kreditorių atsiradimą. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai būtų nulėmę kreditorinių reikalavimų atsiradimą, be to, būtent BUAB „Medasta“ akcininkų BUAB „Varėnos statyba“ ir P. V. V. veiksmai (neveikimas), be kita ko finansavimo įmonei neteikimas, ir sąlygojo BUAB „Medasta“ nemokumą. Todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BUAB „Medasta“ veiklos (egzistavimo) tęsimas lėmė neįvykdytų įsiskolinimų kreditoriams buvimą (priežastinis ryšys) bei žalos įmonei padarymą.

12.11. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad paskutinį kartą pajamas BUAB „Medasta“ gavo ir paskutinius pavedimus (mokėjimus) atliko 2022 m. rugpjūčio mėn., be to, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio prasidėjo BUAB „Varėnos statyba“ likvidavimo procesas, kas tiesiogiai turėjo įtakos ir BUAB „Medasta“ finansinei situacijai. Todėl būtent 2022 m. rugsėjo 1 d. galima būtų laikyti atskaitos momentu, jog nuo šios datos BUAB „Medasta“ susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir įmonė gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius, kas visiškai atitiktų juridinio asmens nemokumo tikimybės būseną (JANĮ 2 straipsnio 71 dalis, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, atsakovui JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą galėjo atsirasti ne pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytu momentu (2022 m. balandžio 30 d.), o ne anksčiau nei nuo 2022 m. gruodžio 1 d.

12.12. BUAB „Medasta“ nemokumo procesą inicijavusi VSDFV, raštą dėl kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei išsiuntė 2023 m. sausio 18 d., o pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą Kauno apygardos teisme gautas 2023 m. vasario 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovui 2023 metų pradžioje inicijuoti įmonei nemokumo procesą jau nebebuvo prasmės, nes jau buvo žinoma, kad dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo į teismą kreipsis kreditorius – VSDFV.

Žemesnės instancijos teismas

12.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas padarė įmonei 16 027,27 Eur žalą. Visų pirma, pirmiau nurodyti argumentai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti teismo priteistą nuostolių sumą įrodyta. Vien dėl to, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė BUAB „Medasta“ tapimo nemokia momentą – 2022 m. balandžio 30 d., tuo pačiu ir atsakovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimą. Byloje esantis BUAB „Medasta“ kreditorių sąrašas patvirtina, jog nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, kuomet galima būtų spręsti apie atsakovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą atsiradimą, jokie nauji kreditoriniai reikalavimai neatsirado. Tik nuo 2022 m. gruodžio mėnesio išaugę kreditoriniai reikalavimai galėtų būti vertinami kaip patirti įmonės nuostoliai laiku neinicijavus nemokumo proceso, tačiau byloje ši aplinkybė neįrodyta, be to, tik tuo atveju, jei būtų įrodyta visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visuma (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog skola kreditorinius reikalavimus BUAB „Medasta“ nemokumo procese pareiškusiems kreditoriams susidarė dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo įmonei nemokumo proceso, t. y. kad dėl atsakovo veiksmų būtų išaugusi BUAB „Medasta“ skolų apimtis. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais – šiuo atveju darbuotojais, taip sumažinant jiems skolas prieš inicijuojant įmonės nemokumo procesą, kas akivaizdu, jog negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo S. P. apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; ieškovės BUAB „Medasta“ naudai iš atsakovo S. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad faktinis įmonės direktorius buvo trečiasis asmuo P. V. V.. Todėl atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo ginčyta ta aplinkybė, kad faktiniu įmonės direktoriumi buvo trečiasis asmuo P. V. V.. Kauno apygardos teismas 2023-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 iškėlė UAB „Medasta“ bankroto bylą. Iškėlus įmonei bankroto bylą nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, o turi kreditorinių įsiskolinimų. Šiuo metu įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 20 700,19 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina ir ginčo byloje nėra, kad paskutinis įmonės vadovas buvo atsakovas S. P., kuris šias pareigas užėmė nuo 2020-02-03, t. y. daugiau nei 3 metus iki įmonei iškeliant bankroto bylą.

13.2. Priešingai nei nurodo atsakovas, viso bylos nagrinėjimo metu nei atsakovo iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo P. V. V., nei atsakovo iniciatyva pakviesta į bylą liudytoja V. G. nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas buvo tik fiktyvus vadovas ir tikrasis įmonės vadovas buvo trečiasis asmuo P. V. V.. Be to, aplinkybės, kad atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas patvirtino ir trečiasis asmuo P. V. V..

13.3. Kadangi byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kad įmonė 2021-12-31 turėjo ilgalaikio turto (kuris nebuvo nurodytas 2021 m. finansinėje ataskaitoje), t. y. pastatą - sandėlį, esantį Varėnos m. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2022-02-11 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė už 20 000 Eur, o pardavus minėtą pastatą - sandėlį, gautos lėšos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimų išmokėjimui ir dalies skolų susimokėjimui. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad „nagrinėjamu atveju reiškia, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, tinkamai paskirstydamas parduoto turto pajamas 2022-02-02 - 2022-02-11 ir artimu šiai datai laikotarpiu, išvengė įmonės nemokumo,“ tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, „vis dėlto, vėliau UAB „Medasta“ vis tiek tapo nemokia, kas įmonės vadovui, laiku nesikreipusiam dėl bankroto, sukelia neigiamas teisines pasekmes.“

13.4. Bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai vienareikšmiškai patvirtina, kad nepaisant Įmonės turėto ilgalaikio turto, įmonės kreditoriniai įsipareigojimai susidarė nuo 2021-01-01 ir nuo 2022-04-30 dienos, jie kiekvieną mėnesį tik augo. Tuo tarpu jeigu atsakovas būtų realiai įvertinęs Įmonės finansinę padėtį tai dienai, tai būtų suvokęs, kad įmonė yra nemoki. Aplinkybės dėl blogos įmonės finansinės padėties yra konstatuotos ir 2023-04-17 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023, kurioje teismas padarė išvadą, kad „remiantis JANĮ nustatytais nemokumo kriterijais ir bylose 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. pateiktais pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis tik blogėja, ji negeneruoja pelno, patiria nuotolius“. Tuo tarpu atsakovas šios nutarties neskundė ir su ja sutiko. Todėl minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.

13.5. Nepaisant tai, kad atsakovas Įmonės bankroto byloje pateikė debitorių sąrašą jame nurodydamas, kad BUAB „Varėnos statyba“ 2023 m. kovo 29 d. buvo skolinga BUAB „Medasta“ 10 597,33 Eur sumą, tačiau šios sumos nedetalizavo ir jos nepagrindė jokiais Įmonės dokumentais. Iki šiol nėra aišku iš ko susideda ši suma, kada ji atsirado, kaip ji apskaičiuota ir kokie dokumentai patvirtina, kad BUAB „Varėnos statyba“ yra skolinga ieškovei šią sumą. Deja, šių aplinkybių atsakovas taip pat negalėjo paaiškinti ir šios bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas byloje neatsakė kodėl jis žinodamas apie šią skolą nesikreipė dėl jos grąžinimo ir neatstatė jo nurodomo įmonės mokumo. Tuo tarpu šiandien dienai atsakovui neperdavus nemokumo administratorei jokių skolą pagrindžiančių dokumentų, nėra jokios galimybės šią sumą net bandyti išsiieškoti iš skolininko. Be to, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų BUAB „Varėnos statyba“ yra iškelta bankroto byloje ir šiai dienai jeigu atsakovas ir pateiktų kokius nors skolą pagrindžiančius dokumentus, nors yra nurodęs nemokumo administratorei, kad tokių neturi, labai tikėtina, kad šios skolos išsiieškoti nebepavyktų.

13.6. Nepaisant to, kad liudytoja V. G. 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad BUAB „Varėnos statyba“ buvo skolinga BUAB „Medasta“ apie 10 000 Eur, tačiau jos parodymai yra neaiškūs ir nenuoseklūs. Iš pradžių liudytoja nurodė, kad UAB „Medasta“ paskolino pinigų UAB „Varėnos statyba“ kaip pagrindiniam akcininkui, nors liudininkė nežinojo ar buvo sudarytos paskolos sutartys, o vėliau tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Varėnos statyba“ buvo skolinga UAB „Medasta“ pagal sąmatas už anksčiau atliktus darbus, apie kuriuos detalesnių aplinkybių nurodyti negalėjo, nors tuo metu pati buvo įmonės buhalterė. Todėl vis tik esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovo nurodoma 10 597,33 Eur skola vertintina kritiškai. Tuo labiau, kad BUAB „Varėnos statyba“ valdybos narys ir akcininkas trečiasis asmuo P. V. V. nurodė, kad jokių skolų BUAB „Varėnos statyba“ nebuvo skolinga ieškovei.

13.7. Svarbu ir tai, kad kaip nurodo pats atsakovas, 2022 m. rugpjūčio mėnesį prasidėjo BUAB „Varėnos statyba“ likvidavimo procesas, todėl akivaizdu, kad ši įmonė daug anksčiau susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovas dar 2022 m. vasario mėnesį gavęs pinigines lėšas už įmonės parduotą ilgalaikį turtą, didesnę dalį jų be teisinio pagrindo pervedė BUAB „Varėnos statyba“ kaip finansinę pagalbą. Be to, atsakovas ne tik, kad šių lėšų nesusigrąžino, tačiau jų neteisėtą pervedimą netgi nuslėpė nuo įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir nemokumo administratorės, todėl šių piniginių lėšų ieškovė net negalėjo pareikalauti grąžinti BUAB „Varėnos statyba“. Atsakovas neturėjo jokių lūkesčių ir realių galimybių atgauti pinigines lėšas iš BUAB „Varėnos statyba“.

13.8. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad įmonė ginčo laikotarpiu generavo pajamas (3287,89 Eur) ir iš kitų šaltinių ir tai neva tai patvirtina įmonės gerą finansinę padėtį, kadangi tai buvo lėšos gautos iš paties atsakovo – 950 Eur (2022-04-19), kas patvirtina, kad įmonės buvo sunki finansinė padėtis, taip pat lėšos gautos iš VMI – 2095,89 Eur, ir 242 Eur gauti iš Šiaulių sąjungos. Todėl šios įmonės gautos lėšos esminiai nepagerino įmonės finansinės padėties.

13.9. Be to, nepaisant tai, jog nuo 2022 m. balandžio 30 d. įmonė dar šiek tiek atsiskaitinėjo su savo kreditoriais, tačiau tai buvo labai minimaliai, o už įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo 2022 m. birželio mėnesio įsiskolinimas šiai įstaigai buvo vykdomas priverstine tvarka. Akivaizdu, kad jeigu įmonė būtų buvusi moki, tai nebūtų kaupęsis darbo užmokesčio įsiskolinimas nuo 2022 m. balandžio mėnesio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebūtų pradėjusi priverstine tvarka nurašinėti įsiskolinimus.

13.10. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai klaidina teismą, nurodydamas, kad A. S., D. J. ir V. G. buvo priskaičiuoti darbo užmokesčiai didesni, nei, kad buvo patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai, teigiant, kad šia apimtimi atsakovas atsiskaitė su darbuotojais, kadangi priskaičiuotas darbo užmokestis buvo neatskaičius mokesčių, o kreditorinis reikalavimas patvirtintas atskaičius mokesčius. Todėl šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo versijos, kad jis ginčo laikotarpiu sumažino įsiskolinimą darbuotojams. Dėl atsakovo neteisėto, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio bei neveikiant įmonės interesais bei laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, Garantinis fondas, kuriam atstovauja kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo 11 532,33 Eur darbo užmokesčio darbuotojams. Jeigu atsakovas 2022-04-30 būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, tai ši suma būtų buvusi žymiai mažesnė.

13.11. Įvertinus tai, kad Įmonė 2022-02-02 gavusi pinigines lėšas už ilgalaikio turto pardavimą jas iššvaistė ir didžiąja dalimi jas panaudojo ne Įmonės interesais, atsakovas elgdamasis atidžiai ir rūpestingai vėliausiai 2022 m. balandžio 30 d., kuomet Įmonė negalėjo atsiskaityti su darbuotojais, turėjo suprasti, kad faktiškai Įmonė yra nemoki ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

13.12. Priešingai atsakovo nurodytoms aplinkybėms, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir atsakovas jų neginčija, kad skola atskaitingam asmeniui pradėjo kauptis dar 2021 metais ir 2021-12-31 dienai buvo 3722,92 Eur, o 2022 metais padidėjo 950,00 Eur. Dėl to ieškovei neprašant iš atsakovo priteisti piniginių lėšų, kurios turėtų būti grąžintinos jam pačiam, kaip kreditoriui, prašomos žalos dydis yra 16977,27 Eur (20 700,19- 3 722,92-950). Remiantis išdėstytu, atsakovas turi pareigą atlyginti Įmonės nuostolius, kurie sudaro 16977,27 Eur, kadangi tiek padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po Įmonės nemokumo momento ir pareigos atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo.

13.13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė aritmetinę klaidą ir du kartus iš bendros nurodomos sumos atėmė 950 Eur, tačiau ieškovė šioje dalyje sprendimo neskundžia ir sutinka su teismo priteistu 16 027,27 Eur žalos atlyginimu ir tai nekeičia esmės, kad atsakovas Įmonei savo neteisėtais veiksmais padarė Įmonei žalą, kurią privalo atlyginti.

13.14. Priešingai atsakovo argumentams, ieškovės BUAB „Medasta“ nemokumas nebuvo sąlygotas BUAB „Varėnos statyba“ likvidavimu ir jos nemokumo bylos iškėlimu, o buvo sąlygotas Įmonės piniginių lėšų išvaistymu, laiku nesiėmus jokių priemonių susigrąžinti neteisėtai išleistas pinigines lėšas bei auginant įmonės kreditorinius įsiskolinimus ir nesiimant jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos dalykas – Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo UAB „Medasta“ ieškinį teismas tenkino iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) S. P. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“ naudai 16 027,27 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

17. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2023-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 UAB „Medasta“ buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 (Nr. eB2-317-775/2024) nustatytos dvi iš dviejų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytų juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“) nemokumo požymių (sąlygų): atsakovė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ir aplinkybę, kad jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Ši uždarosios akcinės bendrovės „Medasta“ nemokumo būsena pagal vieną iš požymių egzistavo 2023 m. kovo 29 d.

18. Ieškovė BUAB „Medasta“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad įmonė vėliausiai nuo 2021-12-31 susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebegalėjo tinkamai vykdyti turtinių prievolių, t.y. įmonė nuo 2021-12-31 buvo nemoki ir atsakovui nuo šios datos kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d., kuomet įmonė negalėjo atsiskaityti su atskaitingu asmeniu, turėjo suprasti, kad faktiškai įmonė yra nemoki ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2021-12-31 datos, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia atsakovo atsakomybės atlyginti žalą, kuri šiuo atveju yra išreikšta kaip nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma.

20. Teismas sprendė, kad nors nustatyta, kad UAB „Medasta“ nemokumo būsena, susijusi su aplinkybe, kad įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę jau egzistavo 2023 m. kovo 29 d., tačiau aplinkybė, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių egzistavo dar 2022 m. balandžio 30 d., nes pagal byloje esančius duomenis skolos Įmonės darbuotojams, Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo kauptis dar 2022-04-30. Nuo šios datos juridinio asmens vadovas S. P. privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-811-775/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-317-775/2024) 2023-07-12, 2023-08-22, 2024-01-05 ir 2024-04-18 nutartimis buvo patvirtinti, patikslinti ir galioja kreditorių reikalavimai, kurių suma 20 730,86 Eur, teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo 16 027,27 Eur žalos atlyginimo; nepriteisė 30,67 Eur žalos Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei 3722,92 Eur S. P..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo momento nustatymo. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Medasta“ nemokumo momentą susiejo su tuo, jog nuo 2022 m. balandžio 30 d. pradėjo kauptis įmonės skolos darbuotojams, VSDFV ir VMI, todėl nepagrįstai sprendė, kad nuo šios datos atsakovas privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į kitas nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, taip pat į JANĮ nuostatas, teismų praktiką, kas ir sąlygojo neteisingą BUAB „Medasta“ nemokumo momento nustatymą, tuo pačiu ir atsakovo pareigos inicijuoti įmonei nemokumo procesą atsiradimą.

22. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas padarė įmonei 16 027,27 Eur žalą; pirma, apelianto vertinimu, teismas netinkamai nustatė įmonės tapimo nemokia momentą kartu ir atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momentą; antra, teismas neįvertino, kad paskutinius mokėjimus įmonė atliko dar 2022 m. rugpjūčio mėn. Įmonės kreditorė VSDFV išsiuntė raštą įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. sausio 18 d., kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. vasario 16 d.

23. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

24. Juridinio asmens vadovas yra tiesiogiai atsakingas už bendrovės komercinės veiklos organizavimą. Vadovas privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, veikti bendrovės naudai, vengti įmonės ir savo asmeninių interesų konflikto.

25. Suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į bendrovės kreditorių interesus. Bendrovės finansinei padėčiai tapus ypač sunkia ar net kritinei (pasiekus nemokumo ribą), vadovui kyla pareiga imtis aktyvių veiksmų, ginti kreditorių interesus.

26. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, kuris imperatyviai nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 13 straipsnio 1 dalis, numato kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.

27. Juridinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas) arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas) (JANĮ 7 straipsnis).

28. Nemokumas vertinamas ne tik pagal aukščiau nurodytus formalius likvidumo bei balanso testus, bet ir atsižvelgiant į individualią įmonės situaciją. Įmonei vis dar esant gyvybingai, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek jo pagrindu formuojama teismų praktika, skatina vadovus prioritetą teikti įmonės restruktūrizavimui, t. y. mokumo atkūrimui ir veiklos tęstinumui.

29. Atitinkamai, kiekvienoje situacijoje vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) dengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Be finansinės atskaitomybės dokumentų tokiu atveju gali būti vertinami ir pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys ūkines operacijas, įmonės sudarytos sutartys ir duomenys apie jų vykdymą, dokumentai apie turto rinkos vertę ir pan.

30. Juridinio asmens patiriami finansiniai sunkumai ar nemokumo tikimybė savaime nesukuria pareigos inicijuoti bankroto procesą. Įstatymas nenumato pareigos vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai egzistuoja tik vadinamoji juridinio asmens nemokumo tikimybė. Esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, vadovas turi tik teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip ir teisę kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

31. Teisinis reguliavimas palieka vadovui susivokti įmonės finansinėje situacijoje, apsvarstyti visus galimus finansinių sunkumų sprendimus ir neįpareigoja imtis kraštutinių priemonių atsiradus atsiskaitymo sunkumams. Vadovui suteikta veiksmų laisvė tuo pačiu reiškia, kad, nesant pagrindų rinktis įmonės restruktūrizavimo kelią ir įmonės finansinei būklei negerėjant, jo teisė inicijuoti bankrotą virsta pareiga, kurios savalaikis neįgyvendinimas gali sąlygoti asmeninę vadovo atsakomybę.

32. Pagrindas kilti vadovo civilinei atsakomybei – objektyviai nepateisinamas delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; nemokumo momento nustatymas yra reikšmingas atsakovo (įmonės vadovo) veiksmų (neveikimo) teisiniam vertinimui. Juridinio asmens nemokumo nustatymas – fakto klausimas, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes susijusias su įmonės nemokumo momento nustatymu.

34. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-2019 50 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, nors ir buvo nustatyta, kad įmonė 2022 m. balandžio 30 d. jau buvo nemoki, nes pagal byloje esančius duomenis skolos Įmonės darbuotojams, Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo kauptis nuo 2022-04-30, tačiau bylos duomenimis, įmonė dar vykdė veiklą, 2022 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais įmonė vykdė atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su VSDFV ir VMI. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad įmonė faktiškai veikė kaip su UAB „Varėnos statyba“ susijusi įmonė, priklausanti nuo jos vykdomos veiklos, netyrė įrodymų apie UAB „Varėnos statyba“ atsiskaitymus su įmone 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 5 d., nenagrinėjo UAB „Varėnos statyba“ likvidavimo nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. įtakos įmonės nemokumui.

36. Pirmosios instancijos savo išvados apie bendrovės nemokumo momento nustatymą nepagrindė byloje nustatytų aplinkybių tyrimu; teismo nustatyto fakto kad nuo 2022 m. balandžio 30 d. pradėjo kauptis skolos įmonės darbuotojams, VSDFV ir VMI nepakanka pripažinimui, kad įmonė tapo nemoki ir įmonės vadovui kilo pareiga inicijuoti nemokumo procesą nuo 2022 m. balandžio 30 d.

37. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo nevertino BUAB „Medasta“ būsenos nemokumo tikimybės aspektu, kas neabejotinai galėjo turėti įtakos, netinkamam atsakovo pareigos inicijuoti nemokumo bylą momento atsiradimui (JANĮ 2 straipsnio 7¹dalis).

38. Žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas). Įmonės nemokumo momento nustatymas yra reikšmingas žalos dydžio nustatymui, dėl to sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

40. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

41. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

42. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, kad įmonė tapo nemoki nuo 2022 m. balandžio 30 d., nes nuo šios dienos pradėjo kauptis skolos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuos atsakovo veiksmus (neveikimą) ir kreditorių patirtą žalą sieja priežastinis ryšys, todėl atsakovui kilo pareiga atlyginti žalą patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio suma.

43. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino teisiškai reikšmingų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, finansinėmis operacijomis, atsiskaitymais su kreditoriais po 2022 m. balandžio 30 d., nevertino įmonės ūkinės veiklos nemokumo tikimybės aspektu, kitų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ir priteistinos žalos atlyginimo sumos dydžio.

44. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos nutartyje išdėstytos aplinkybės. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir žalos atlyginimo dydžio nustatymo (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

atsakovo S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė