Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. P. dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo S. P. sūnus. Nepilnamečio vaiko motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini).

2022 m. spalio 3 d. Tarnybos specialistė lankėsi nepilnamečio D. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktą. Aplankymo metu globėja sakė, kad visi gyvena draugiškai, visi pripratę čia gyventi, nes tai senelių namas. Gyvena ji kartu su broliu Deimantu, kurį globoja, su 18-os metų broliu Edvardu ir močiute (mamos, kuri yra mirusi – mama). A. K. teigimu, pagrindimus patiekalus (pietus, vakarienę) gamina močiutė, nes ji nedirbanti, visada būna namuose, rūpinasi maistu ir tai daro su malonumu. Anot globėjos, iš tėvo pusės nėra jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi. Per metus gali paskambinti 1-2 kartus, bet skambina išgėręs, duotų pažadų nesilaiko. Praeitais metais skambino ir žadėjo Deimantą per Kalėdų šventes pasiimti, bet taip su šventėm nei pasveikino, nei jį paėmė pas save per šventes. Globėjos teigimu, kontakto su biologiniu Deimanto tėvu nėra, ryšys silpnas, tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti, o jeigu ir parodo, tai tik neblaivus. Berniuko teigimu, jis gerai sutaria su visais šeimos nariais, jokių sunkumų nėra, gali pasitarti, pasikalbėti. Berniukas atviravo, kad kažkada dar norėjo bendrauti su tėčiu, bet dabar jau tas pats. Prisiminė, kad paskutinį kartą matė tėvą per savo gimtadienį, kai tėtis atvažiavo pasveikinti girtas ir atvažiavo tik todėl, kad jį paskatino tai padaryti sesuo. Dar per Kalėdas skambino jis sesei girtas, žadėjo jį per šventes paimti, bet neatvažiavo, su šventėm nepasveikino.

Tarnybos specialistai, įvertinę faktines aplinkybes bei siekdami apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį berniuką iš jo tėvo. Prašymas buvo patenkintas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-33705-1157/2021. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 30-2904/21 D. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. spalio 5 d., A. K. paskirta laikinąja globėja, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas. Posėdžio metu A. K. teigė, kad papildomai informavo atsakovą per socialinį tinklą Facebook dieną prieš posėdį, tačiau atsakymo negavo.

Bylos duomenys įrodo, kad vienintelis vaiko likęs įstatyminis atstovas (tėvas) akivaizdžiai vengia rūpintis vaiku (nesidomi, nelanko, nepalaiko ryšio), neteikia išlaikymo. Tėvo bei sūnaus ryšys yra iš esmės nutrūkęs. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą už vengimą išlaikyti vaiką atsakovo atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjęs 2013 m. spalio 21 d. baudžiamasis įsakymas. Atsakovas baustas ir administracine tvarka už vairavimą, esant neblaiviam, už greičio viršijimą bei kitus administracinius nusižengimus. Dėl tėvo valdžios neįgyvendinimą, nesirūpinimą vaiku 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33705-1157/2021 teismas leido paimti nepilnametį D. P. iš jo tėvo S. P.. Tačiau ir po šios nutarties priėmimo atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nekeitė savo elgesio sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nebendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, neatskleidžia savo gyvenamosios vietos, dažnai keičia telefono numerį, gavęs teismo procesinius dokumentus, šaukimą į teismo posėdį, į posėdį neatvyko, dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje neinformavo, prašymo jį atidėti nepareiškė. Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas S. P. iš esmės yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus gyvenimo, tai daro sąmoningai. Šie duomenys rodo, kad atsakovas yra abejingas savo vaiko atžvilgiu, nenori jo pats auginti ir juo rūpintis ir byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas ketina ar nori keisti savo elgesį. Toks atsakovo elgesys, kuomet atsakovas nesirūpina vaiku, neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, vengia jį auklėti, atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, toks tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovui S. P. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Paaiškintina, kad tėvas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo ir tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

2021 m. spalio 6 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 1VLA-647 pagrindu berniukas laikinai apgyvendintas A. K. gyvenamojoje vietoje ir ten gyvena iki šiol. 2021 m. gruodžio 7 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 1GVA-802 nurodyta, kad berniukas gerai sutaria su globėja, broliu Edvardu ir senele Nina. Berniukas teigė, kad viskuo yra aprūpintas. Visko, ko reikia, jam nuperka sesuo Anita. Bylos duomenys, o būtent medicininis pažymėjimas, 2022 m. kovo 16 d. išvada „Dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai“ įrodo, kad moteris (suinteresuotas asmuo) yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaiką, ji yra tinkamai pasirengusi globoti (rūpintis) nepilnamečiu berniuku. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad ji nėra teista, nebuvo bausta ir administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų apribota motinos valdžia, kad vaikas(ai) būtų nuo jos atskirti, arba jos, kaip vaiko (ų) globėjos įgaliojimai būtų nutraukti. Be to, laikinojo rūpintojo (globėjos) pareigas D. P. atžvilgiu ji vykdė ir vykdo tinkamai, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nėra nustatyta, todėl darytina išvada, kad A. K. gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdžio metu teismui susidarė tik teigiamas įspūdis apie A. K., jos pastangas rūpinantis nepilnamečiu broliu.

Pagal bylos duomenis berniukas jo gyvenamojoje vietoje su laikina rūpintoja turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikas turi savo erdvę kambaryje, rašomąjį stalą, lovą, visus būtinus reikmenis. Kartu gyvenanti senelė gamina maistą, taip pat suruošia pietus į mokyklą. 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus „Žaros“ gimnazijos rašte nurodyta, jog Deimantas yra ramus, pažangus, sąžiningas, pagarbus mokytojų atžvilgiu ir paslaugus mokinys. Visada švariai ir tvarkingai apsirengęs, dėvintis uniformą. Deimantas mokosi gerai, per pamokas visada aktyvus, mokytojai giria už pastangas. Mokinys į gimnaziją ateina laiku, pamokų nepraleidinėja, o tai įrodo, kad namuose užtikrinamas tinkamas auklėjimas, sudaromos palankios sąlygos ugdytis.

Pagal teismo išreikalautus duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro kartu su suinteresuotu asmeniu bei Deimantu gyvenančių asmenų (močiutės N. P. ir brolio E. K.) atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ar kaltinimų privataus kaltinimo byloje ar priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis E. K. baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, o N. P. nėra bausta administracine tvarka. Tiek brolis E. K., tiek močiutė N. P. raštu sutiko, kad Deimantas kartu gyventų jų šeimoje bei A. K. būtų skiriama berniuko globėja (rūpintoja).

Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad sutinka būti paskirta vaiko rūpintoja.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį A. K. nepilnamečio D. P. nuolatine rūpintoja tenkinamas.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą vaikui D. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, ugdymui, taip pat atsižvelgus į vaiko amžių, į atsakovo darbingą amžių, turimų išlaikytinių skaičių, dėl to turėtų būti priteistinas išlaikymas 200 Eur periodinis išlaikymas vaikui. Nors Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. nedirbo, tačiau tokia faktinė aplinkybė neeleminuoja atsakovo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis), o tuo pagrindu netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (bylos išnagrinėjimo metu iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi MMA sudarė 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 259 Eur), taip pat į tai, kad atsakovas yra gana jauno amžiaus, dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovo S. P. išlaikymą vaikui D. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad berniuko vardu registruota nuosavybė į tris nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus), todėl A. K. skirtina nepilnamečiam berniukui priteisto išlaikymo iš atsakovo ir jo nekilnojamojo turto administratore (CPK 493 straipsnis).

Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 25,56 Eur.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai). Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui, nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P., mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiui D. P. nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoja bei jo gaunamų lėšų ir nekilnojamojo turto administratore paskirti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. P. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.