Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuo 05.30 val. iki 13.57 val. t. y. 1 (viena) diena.

Bausmės atlikimo pradžia nuspręsta skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, M. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant iš M. G. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2010 Eur (du tūkstančius dešimt eurų).

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „AUDI A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, kurie grąžinti savininkei R. Z. – palikti savininko R. Z. nuosavybei;

- DVD laikmenas, 4 vnt., esančias voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 04.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, paskirtos bausmės, jos dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad nuteistajam M. G. nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą galutinę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. G. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, M. G. paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, taip pat į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas.

8. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius argumentus, kuriais sprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatų M. G. atžvilgiu taikyti nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais visiškai sutinka.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

11. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. M. G. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų – 6 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 5 kartus (Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) laisvės apribojimo bausme 1 metams 2 mėnesiams ir 30 MGL (1103,10 eurų) dydžio bauda; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, areštu 90 parų ir 30 MGL (1103,10 eurų) bauda; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausme 3 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą, 2022 m. balandžio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro), teistumui neišnykus, iš jų du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 113-122). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, ir toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė bei yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. M. G. taip pat baustas administracine tvarka, įskaitant už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo neturėdamas tam teisės, sukėlė avariją) (1 t., b. l. 136-140), dirbantis (1 t., b. l. 144-145). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo nuteistajam M. G., būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. G. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nestojo stabdomas policijos pareigūnų, mieste važiavo didesniu nei 150-170 km/h greičiu, vairavo neturėdamas tam teisės), kurios neleidžia jo apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Aplinkybės, kad nuteistasis nuo 2022 m. gruodžio 2 d. lanko Anoniminių alkoholikų grupę „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 195) ir darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 187), vertintinos teigiamai, tačiau nėra pakankamos išvadai, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Pateikta VŠĮ Šiaulių ligoninė stacionaro epikrizė patvirtina apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistojo M. G. draugė laukėsi, tačiau dėl komplikacijų nėštumas buvo nutrauktas (1 t., b. l. 194). Tai, kad M. G. pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Apelianto gynėjas apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę taip pat motyvuoja tuo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei siekia keisti savo gyvenimo būdą, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad M. G. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jau buvo įvertinta nuteistajam skiriant bausmę bei nesudaro papildomo pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Tuo tarpu teiginiai, kad apeliantas pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi naują nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nei 5 mėnesiams po jo priežiūros nutraukimo prieš terminą. Pastebėtina, kad M. G. per penkerius metus net tris kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (niekada jos nėra įgijęs). Todėl pagrįstai manytina, kad paskutinė įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jau ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai M. G. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad M. G. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą atmesti.