- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1-1450-1002/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30384-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (galiojusį iki 2016-12-31) (2 veikos), 281 straipsnio 7 dalį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 641 straipsniu paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti registruotam darbo biržoje, ir 30 MGL (1103,10 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dviem) metams;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta paskirta arešto bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir 30 MGL (1103,10 eurų) baudą. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-09-25.
3) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams., galutinė bausmė 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams,
4) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. G. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2019-07-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. G. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nuo 21.00 iki 9.00 val. nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. G. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 1 d. 10.02 val. iki 2018 m. spalio 2 d. 13.00 val. ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 26 d. bei bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį, t. y. M. G. laikino sulaikymo laiką 2018 m. liepos 1 d. (vieną dieną),
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2019 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, ir paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. G. atidėtas 3 metams, paskirti įpareigojimai. 2022 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2022-08-12 apie 04 val. 50 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, davė parodymus, kad naktį susitiko su draugais, vartojo alkoholį gal kokias dvi valandas ir paryčiais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sustojęs aikštelėje norėjo skambinti draugui, kad atvažiuotų pasiimti, bet tuo momentu pareigūnai prisistatė. Patikrino asmens tapatybę, davė pūsti, antrą kartą atsisakė pūsti. Įpūtė 2,05 promilių, kiek pamena. Išgėręs buvo 8 ar 9 alaus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, neįvertino tiesiog rizikos ir vairavo. Automobilis priklauso draugei. Kad važiavo girtas, draugė nežinojo. Su automobilio vertės įvertinimu – 2010 eurų – sutinka. Naują nusikaltimą padarė turbūt dėl to, kad alkoholio buvo nevartojęs ilgą laiką, o kai pavartojo, dėl to taip ir nutiko. Nusprendė, kad nebegali išvis alkoholio vartoti ar kažkokių panašių medžiagų, kurios apsvaigina.
Kaip įtariamasis 2022-08-12 apklaustas M. G., davė parodymus, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, pas narkologus niekada nesilankė. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė jam išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2022-08-12, gal apie 2 valandą, jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten buvo keli jo draugai. Jų vardų ir pavardžių nurodyti nenori, nes jie su šiuo tyrimu nėra susiję. Kartu su jais minėtoje aikštelėje gėrė alų. Galėjo išgerti gal kokias 8 skardines. Alus buvo 5 laipsnių stiprumo. Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš minėtos aikštelės, nežino. Joje buvo gal pusantros ar dvi valandas. Išvažiavo vienas. Prieš grįždamas į namus, nutarė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Jis žino, kad ten jo galima nusipirkti nelegaliai. Kokiu adresu alkoholį pardavinėja, pasakyti negali, nes nežino gatvės pavadinimo ir namo numerio. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nutarė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Ten sustojo, nes norėjo paskambinti savo draugei R. Z.. Jam dar nespėjus surinkti telefone numerio, privažiavo policijos pareigūnai. Jie pradėjo klausinėti, kodėl jis nestojo. Jis jiems sakė, kad jau kažkurį laiką stovi aikštelėje ir niekur nevažiavo. Tuo metu bijojo prisipažinti vairavęs automobilį. Policijos pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko ir pūtė į alkotesterį. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Praėjus kažkiek laiko, pareigūnai pasakė, kad reikės antrą kartą vėl pūsti į alkotesterį. Jis suprato, kad tas tikrinimas nieko nepakeis, vis tiek jam bus nustatytas didelis girtumas, todėl pūsti atsisakė. Po to, kai atvyko pareigūnai, išlipęs iš automobilio, paskambino R. ir pasakė, kas nutiko. Praėjus kažkiek laiko, ji net buvo atvažiavusi į minėtą aikštelę ir iš automobilio susirinko daiktus. Kodėl pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę, nežino. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Dar nori pasakyti, kad policijos pareigūnai jo tikrai nesivijo. Jie prie jo automobilio privažiavo be švyturėlių ir garsinės sirenos, kaip sakė, praėjus porai minučių nuo jo sustojimo. Nors automobilyje ir buvo skardinė su alumi, tačiau sustojęs aikštelėje jis jo negėrė, nes tam nebuvo laiko. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. ir yra įregistruotas jos vardu. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus, tačiau nėra oficialiai susituokę. R. automobilį nusipirko šių metų vasario mėnesį už savo uždirbtus pinigus. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nėra turėjęs. R. apie tai žino ir ji jam neleisdavo jos automobiliu važinėti. Kai jis 2022-08-12 išvažiavo iš namų, ji jau miegojo ir nematė, kaip pasiėmė automobilio užvedimo raktelį. R. pasitikėjo juo ir automobilio raktelio nuo jo niekada neslėpdavo. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones ir minėtu automobiliu pastoviai važinėja. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino ir paaiškinti negali (b. l. 105-106).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo parodymais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281-1 str. 1 d. (b. l. 5).
BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 8-10).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 11-18).
Transporto priemonės aprašu (b. l. 19-20).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (b. l. 21).
Išrašu iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, jog automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. Z.(b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame nurodyta, jog M. G. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM – 2010 € (b. l. 38).
Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2022-08-12 d. 05:34 val. M. G. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o antrą kartą jis tikrintis blaivumą atsisakė, be to, nustatyti ir užfiksuoti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (b. l. 39).
Tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, jog 2022-08-12 apie 04 val. 40 min. policijos pareigūnai, būdami prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžą dideliu greičiu važiuojantį mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurį nutarė sustabdyti. Įsijungę tarnybiniame automobilyje esančius specialiuosius šviesos signalus važiavo paskui „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie atitolo nuo minėto automobilio, nes niekaip nepavyko arčiau priartėti, kadangi automobilis važiavo labai greitai. Ties (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis pasuko į dešinę pusę. Jie pagalvojo, kad minėta transporto priemonė pasuko į degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau pravažiavę ją, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nepastebėjo. Apsisukę važiavo link (duomenys neskelbtini) ir po kaire kelio puse, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, pastebėjo su užvestu varikliu ir įjungtomis šviesomis stovintį mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustoję aikštelėje ir priėję prie minėto automobilio, pamatė prie vairo sėdintį M. G.. Paklausus asmens, kada vartojo alkoholį, atsakė, kad prieš 30 min. 05 val. 34 min. alkoholio kiekio matuokliu M. G. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Nuo pirmo pūtimo praėjus apie 20 min., asmuo atlikti antrą pūtimą atsisakė (b. l. 40-41).
Liudytojos R. Z. parodymais, kuri apklausta 2022-08-17, davė parodymus, kad M. G. yra jos sugyventinis. Jo atžvilgiu parodymus duoti sutinka. Su M. nėra susituokusi, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie metus laiko. Apie tai, kad M. 2022-08-12 naktį, būdamas neblaivus, vairavo automobilį sužinojo iš policijos pareigūno, kuris jai paskambino ryte apie 5 valandą 20 minučių. Pareigūnas jai detaliai apie įvykio aplinkybes neaiškino, tik pasakė apie M. sulaikymą ir automobilio išvežimą į automobilių saugojimo aikštelę. Pareigūnas jai paskambino, nes automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo M. , priklauso jai. Po pokalbio su pareigūnu, išsikvietusi taksi, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Šalia viešbučio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo jos automobilis. M. sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Su juo tada apie įvykio aplinkybes jai pasikalbėti nepavyko. Ji tik iš automobilio pasiėmė vertingus daiktus ir išvyko į namus. 2022-08-11 dienos metu abu su M. ir draugais buvo prie (duomenys neskelbtini). Ten M. gėrė viskį. Į namus jie grįžo gal apie 20 valandą. Matė, kad namuose jis išgėrė skardinę alaus. Apie 23 valandą nuėjo miegoti, o jis pasakė, kad yra susitaręs susitikti su draugu M.. Jo pavardės nežino. Tada tikrai nesuprato ir net nepagalvojo, kad jis gali iš namų išvažiuoti automobiliu. Manė, kad jis važiuos su M., nes dažnai jis atvažiuodavo ir pasiimdavo M. . Naktį, apie 2 valandą, buvo prabudusi. M. namuose dar nebuvo. Ji jam keletą kartų skambino į mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis vis buvo išjungtas ir su juo susisiekti nepavyko. Apie 5 val. 12 min. per „Messenger“ programėlę gavo iš M. žinutę. Jis rašė, kad kalbasi su policijos pareigūnais. Ji išsigando, jam rašė klausdama, kas nutiko, ar jis vairavo automobilį, tačiau M. jai nieko neatrašė, o po kelių minučių jai jau skambino policijos pareigūnas. Daugiau apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino. M. iki šiol vengia kalbėti šia tema. Mato, kad jis labai pergyvena, todėl jo nieko neklausinėja. M. alkoholį vartoja retai. Jis niekada su automobiliu nevažinėjo, nes neturi dar išsilaikęs vairuotojo pažymėjimo. Automobilio užvedimo raktelį visada laikydavo prieškambario stalčiuje ir jo nuo M. neslėpdavo, nes tam nebuvo būtinybės. Jeigu M. i reikėdavo kažkur važiuoti, tai dažniausiai ji jį nuveždavo arba jis prašydavo draugų. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko ji už savo uždirbtus pinigus. Jį įsigijo 2022 metų pradžioje, tikslios datos neprisimena. Tuo metu ji jau gyveno kartu su M. , tačiau jis finansiškai neprisidėjo prie automobilio pirkimo. 2022-08-12 elektroniniu paštu prokurorui išsiuntė prašymą dėl automobilio grąžinimo ir labai prašo jį jai grąžinti, nes labai reikalingas. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino ir paaiškinti negali (b. l. 45-46).
Liudytojo G. G. parodymais, kuris apklaustas 2022-09-08, davė parodymus, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2022-08-12 dirbo su to paties poskyrio vyriausiąja patrule R. J.. Apie 04 val. 45 min., ieškant iš namų išėjusios moters ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro pro (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą labai dideliu greičiu pravažiavo lengvasis automobilis. Spėjo pamatyti, kad automobilis buvo tamsios spalvos ir universalo tipo. Kadangi automobilis važiavo viršydamas mieste leidžiamą greitį, nutarė jį pasivyti ir sustabdyti. Įjungęs ant tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo, stogo esančius specialius šviesos signalus, nuvažiavo paskui šį automobilį. Važiuodamas garsinės sirenos įjungęs nebuvo, nes miesto gatvės ir kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini), buvo tušti. Važiuojant matė, kad automobilis yra „(duomenys neskelbtini)“ markės, tamsiai mėlynos spalvos. Automobilio valstybinio numerio nesimatė. Jis bandė minėtą automobilį prisivyti, tačiau jis visą laiką nuo jų automobilio tolo, nes važiavo daugiau kaip 200 km/h greičiu, o jis važiavo apie 150-170 km/h greičiu. Pravažiavus įsukimą į (duomenys neskelbtini)aplinkkelį, esantį prieš (duomenys neskelbtini)kaimą, pamatė, kad priekyje važiavęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis suka į dešinę. Kadangi iki minėto automobilio tuo metu buvo nemažas atstumas, tai jam nesimatė, kur tiksliai jis įsuka. Kad automobilis sukasi, suprato iš jo priekinių žibintų šviesų. Jis pagalvojo, kad automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini)kaime esančią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, todėl ten ir nuvažiavo, tačiau degalinės teritorija buvo tuščia. Tada iš karto apsisuko ir pradėjęs važiuoti atgal link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia motelio „(duomenys neskelbtini)“, stovi automobilis su įjungtais priekiniais žibintas. Minėtas motelis yra toje pačioje, kaip ir degalinė, kelio pusėje ir važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) įsukimas į minėtą aikštelę yra anksčiau negu įsukimas į degalinę. Automobilių stovėjimo aikštelė yra gana didelė, o automobilis stovėjo tik įvažiavus į aikštelę, kairėje jos pusėje, galu į kelią. Įvažiavęs į minėtą aikštelę, pamatė, kad jame stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie minėto automobilio, jame ant vairuotojo sėdynės pamatė sėdintį jam nepažįstamą vaikiną. Vėliau pagal jo pateiktą asmens dokumentą nustatė, kad šis asmuo yra M. G.. Minėto automobilio variklis buvo užvestas, priekiniai žibintai taip pat vis dar švietė. Šis automobilis buvo universalo tipo, tamsiai mėlynos spalvos, t.y. būtent toks, kokį jis vijosi. Automobilyje buvo tik M. G.. Automobilių stovėjimo aikštelėje jokių kitų asmenų nebuvo. Joje prie pat motelio pastato stovėjo keli automobiliai ir jis vėliau eidamas į motelį matė, kad jų langai yra aprasoję. Uždėjęs ranką ant ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio variklio dangčio juto, kad jis yra labai įkaitęs. Kai jis su kolege priėjo prie automobilio, tai M. G. tuo metu rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Jo ekranas švietė. Paklausus minėto asmens, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad vartoja alkoholį, o automobilis užvestas, nes šildosi. Rankose M. G. jokio butelio ar skardinės su alkoholiu neturėjo, tačiau matė, kad automobilio salono priekyje, virš magnetolos esančiame puodelių laikiklyje, yra įdėtas atidarytas alaus kokteilio „(duomenys neskelbtini)s“ stiklinis butelis, 0,33 l talpos. Jame gėrimo buvo šiek tiek mažiau nei pusę buteliuko. Vėliau G. G. pradėjo keisti savo parodymus, sakydamas, kad jis šioje aikštelėje jau stovi apie 20 minučių, susirašinėja balso žinutėmis su drauge ir laukia, kol ji atvažiuos. Paprašius įjungti garso žinutę, jis ją įjungė ir jis girdėjo, kaip moteriškas balsas sakė: „nedaryk nesąmonių“. Paprašius įjungti savo siųstą žinutę, išgirdo, kaip vyriškas balsas sakė: „Tuoj grįšiu“. Bendraudamas su asmeniniu juto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, be to, vengė akių kontakto, išlipęs iš automobilio pastoviai vaikščiojo. Be to, jis buvo nusiteikęs agresyviai, kalbėjo įžūliai, pakeltu tonu, vengė atsakinėti į klausimus ir vis kartojo, kad automobilio nevairavo. Paklausus, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis tvirtino, kad jį gėrė maždaug prieš pusę valandos. Paprašius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti kategoriškai atsisakė, tvirtindamas, kad to nedarys, nes niekur su automobiliu nevažiavo. Pasiteiravus, kaip jis ir automobilis čia atsirado, M. G. sakė, kad automobiliu į aikštelę atvažiavo jo draugas, o po to jis taksi automobiliu išvažiavo. Patikrinus duomenų bazėje esančią informaciją, nustatė, kad M. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai jam apie tai pasakė, jis dar labiau supyko. Pamatęs, kad prie motelio yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, ėjo išsiaiškinti, ar galima pasižiūrėti vaizdo įrašą, tačiau motelio darbuotoja pasakė, kad ji nemoka peržiūrėti kameros įrašų, o jie gali kreiptis dėl jų peržiūros į atsakingą asmenį darbo valandomis. Po to, radijo ryšio priemone apie esamą situaciją pranešė policijos budėtojui ir prašė, kad jis susisiektų su UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atsakingu asmeniu ir išsiaiškintų, ar miesto kamerų įrašuose matosi važiuojantis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Policijos budėtojas atsakė, kad nepavyksta susisiekti su bendrovės atsakingu asmeniu, bei jiems į pagalbą atsiuntė dar vieną pareigūnų ekipažą. Atvykus kolegoms, nutarė M. G. pasodinti į tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą, tačiau jis lipti į automobilį nenorėjo, todėl teko panaudoti spec. priemonę antrankius ir jėga jį pasodinti į automobilį. Dar prieš tai M. G. kartojo, kad tuoj atvažiuos jo draugė, kurios jis čia seniai laukia, pasiimti automobilio. Jis jam sakė, kad ji gali nevažiuoti, tačiau praėjus kažkuriam laikui taksi automobiliu atvyko mergina, vardu R. . Jos pavardės dabar neprisimena. Jos pavardė buvo įrašyta automobilio registracijos liudijime. Jai paaiškino, kas nutiko, ir kad M. G. atsisako tikrintis blaivumą. Tada mergina jam liepė nusiraminti ir pasitikrinti blaivumą. M. G. sutiko ir pūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Praėjus apie 20 minučių M. G. pasakė, kad reikės antrą kartą pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė, vėl tvirtindamas, kad automobilio nevairavo. Jis M. G. sakė, kad jo atsisakymas antrą kartą tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau jis vis tiek pasitikrinti nesutiko. Galėjo būti, kad kai jam tai sakė, „Body“ kameros nebuvo įjungęs. Po to buvo apžiūrėtas automobilis. Jo salone jokių kitų talpų su alkoholiniai gėrimais, išskyrus jo jau minėtą, nebuvo. Jų nematė ir lauke prie automobilio. Po apžiūros automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o M. G. pristatytas į policijos komisariate esančias Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas. Kiek tiksliai laiko galėjo praeiti nuo to momento, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dingo jam iš akiračio, ir iki tol, kol jie prie jo privažiavo, tiksliai negali pasakyti. Mano, kad gal apie 1 ar 2 minutes. Jis visiškai yra įsitikinęs, kad vijosi būtent tą patį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, ir kad jį vairavo būtent M. G.. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali (b.l. 51-53).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų pateiktų kamerų vaizdo įrašai (b. l. 56-63, 66-67).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ pateikti miesto kamerų vaizdo įrašai (b. l. 76-77).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 81-83).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti kamerų, esančių prie motelio „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašai (b. l. 84-85).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. G. kaltė įrodyta.
Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino. M. G. kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas, byloje esantis apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo, policijos pareigūno, G. G. parodymai. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. G. 2022-08-12 apie 04 val. 50 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis suvokė, kad vairavo transporto priemonę neblaivus bei vengė tikrintis neblaivumo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir to siekė (tiesioginė tyčia).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 5 kartus teistas. Paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. G. buvo atidėtas 3 metams. 2022 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. G. nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą. Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2018-09-25), vėl 2018-09-27 padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta ir su 2019 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Praeityje padaręs itin pavojingus nusižengimus, pažeidžiančius saugų kelių eismą: yra teistas dėl vairavimo neblaiviam, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės; baustas administracine tvarka dėl vairavimo, neturint teisių, yra sukėlęs avariją. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. G. laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos mediana. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas M. G. laikiname sulaikyme nuo 2022-08-12 05.30 val. iki 2022-08-12 13.57 val. išbūtas laikas (1 para) (b. l. 94-95, 97-98).
BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, M. G. iki tol jau 5 kartus buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą. Paskutinį kartą M. G. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir jam buvo paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. G. buvo atidėtas 3 metams. 2022 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. G. nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. G. padarė praėjus nepilniems 5 mėnesiams po 2022 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties priėmimo. Be to, M. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nebuvo įgijęs, policijos pareigūnas nurodė, kad kaltinamasis važiavo daugiau kaip 200 km/h greičiu, o pareigūnai važiavo apie 150-170 km/h greičiu. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis M. G. nusikalto neatsitiktinai, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). M. G. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 promilių neblaivumas), sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, praeityje yra teistas dėl vairavimo neblaiviam, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, baustas administracine tvarka dėl vairavimo, neturint teisių, yra sukėlęs avariją, todėl M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (BK 68 str., BPK 357 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant motorinę transporto priemonę. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – R. Z.), iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2010 Eur (du tūkstančiai dešimt eurų). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie M. G. daromą nusikaltimą, todėl transporto priemonė grąžintina savininkei.
M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-08-12 05.30 val. iki 2022-08-12 13.57 val. t. y. 1 (vieną) dieną.
Bausmės atlikimo pradžią nustatyti M. G. sulaikymo pagal šį nuosprendį dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 ir 72 straipsniais, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos;
- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš M. G. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2010 Eur (du tūkstančius dešimt eurų).
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, kurie grąžinti savininkei R. Z. – palikti savininko R. Z. nuosavybei;
- DVD laikmenas, 4 vnt., esančias voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.
Išaiškinti M. G., kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.