- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1491-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30816-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- L. G., A. V., VĮ ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-486-1019/2022 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams S. N. ir bankrutavusiai R. G. IĮ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo S. N. priešieškinį ieškovui R. G. dėl ieškovo iškeldinimo, tretieji asmenys – L. G., A. V., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu tarp E. R. ir S. N. sudarytą 2020 m. rugpjūčio 26 d. Varžytynių aktą Nr. 1, taip pat 2020 m. rugsėjo 17 d. Varžytynių aktą Nr. 1A ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti ¹/₂ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalį jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių), ir 1/240 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo R. G. nuosavybėn, atsakovui S. N. grąžinant už šį turtą sumokėtą sumą; 2) panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre dėl ¹/₂ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/240 dalių inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausymo S. N. nuosavybės teise; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 26 d. buvo gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo S. N. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jis yra priešpensijinio amžiaus (58 metai), bankroto byla ieškovo individualiai įmonei vyksta devintus metus, ieškovas yra socialiai pažeidžiamas, neturi pajamų, nes yra bedarbis ir užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje; išieškojimas yra nukreiptas į ieškovo faktinę gyvenamąją vietą – vienintelį jo būstą, gyvenimui reikalingą daiktą, be kurio negalimas asmens išgyvenimas. Už ieškinį buvo sumokėta 300,00 Eur žyminio mokesčio, o 720,00 Eur sumoje žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas. Už apeliacinį skundą turėtų būti mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis. Ieškovo turtinė padėtis bloga ir negerėjanti ir ieškovas mano, jog turi teisę ne į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, tačiau į atleidimą nuo žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė ir nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 1 020,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, apeliaciniame skunde prašydamas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą, nepateikė jokių aktualių duomenų apie jo turtinę padėtį, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad dėl ieškovo sunkios turtinės padėties būtų pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad atleisti ieškovą visiškai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes įstatymų nustatytomis sąlygomis galima atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis).
7. Nors ieškovas nurodė, kad yra bedarbis, tačiau teismas vertino, jog jis nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų apie jo gaunamas pajamas (nedarbo išmokas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui nepateikus jokių aktualių duomenų apie jo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad nėra pakankamų duomenų apie tai, kad ieškovas ir ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas atmetė ieškovo prašymą atleisti jį žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas R. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkinti. Atmetus skundą (jei taip nutiktų) prašo duoti laiko žyminio mokesčio sumokėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra bloga ir nepasikeitė nuo ieškinio iniciavimo. Taip pat nurodo, jog nedirba, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Pažymėjo, jog banko sąskaitomis nesinaudoja, nes jos bet kuriuo atveju būtų areštuotos dėl įminės bankroto bei dėl V. V. vykdomą išieškojimą per antstolį.
8.2. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir priėmė nepagrįstą nutartį. Pažymėjo, jog nesuprato nutarties dalies, jog atleisti ieškovą visiškai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes įstatymų nustatytomis sąlygomis galima atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną 1 020,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Užimtumo tarnybos pažymą bei Sodros pažymą. Ieškovo teigimu, šie įrodymai pagrindžia jo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad ieškovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-330/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
15. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
16. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, gali atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju ieškovas pateikė prašymą atleisti jį nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, nors tokia įstatyminė galimybė nėra numatyta.
18. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovo mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 1 020,00 Eur, ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio motyvuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, nedirba ir jokio turto neturi.
20. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019). Įrodinėjimo pareiga tenka pačiam asmeniui, kuris pateikia tokį prašymą (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų leidžiančių įvertinti jo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra nedarbingas ar turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo ateityje (CPK 178 straipsnis). Vien tik ieškovo argumentas, kad jis šiuo metu nedirba ir turto neturi, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo sunkią turtinę padėtį ir atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė būtinumo taikyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutą, nes nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią ir pagrįstų šio instituto taikymo reikalingumą. Be to, ieškovas nepateikė ir siūlymo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies galėtų būti atleistas ir kokią dalį jis turi galimybę sumokėti, atsižvelgiant į proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovui nepateikus jokių aktualių duomenų apie jo turtinę padėtį, nėra pakankamų duomenų apie tai, kad ieškovas ir ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 020,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 115 straipsnio 2 dalis, CPK 316 straipsnio 1 dalis).
23. Pažymėtina, jog ieškovas turi teisę reikšti motyvuotą prašymą, pagrįstą įrodymais, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 020,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Procesinis terminas ieškovui sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovui nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R. G. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.