Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-10-02 · Civilinė byla Nr. e2-28186-937/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
e2-28186-937/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16623-2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
A. K. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Lukas Kaminskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28186-937/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16623-2025- Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.5.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,dalyvaujant ieškovui A. K. L. ir jo atstovui advokatui Lukui Kaminskui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui Dainiui Vinciūnui,

liudytojams G. K. ir M. L.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. L. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, teismo prašo:

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 2432) dėl buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); visų lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K. ir visų lėšų, esančių „Swedbank”, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K.;

2) pripažinti ieškovą priėmusį savo motinos O. K. palikimą, pradėjus ieškovui valdyti turtą (butą), juo rūpintis kaip savo.

Nurodo, jog ieškovas gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvas P. L. gimė (duomenys neskelbtini), mirė. Motina O. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po O. K. mirties atsirado palikimas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris įgytas asmeniškai palikėjos vardu. Teigiama, jog nors ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jį pradėjo faktiškai valdyti.

Teigia, jog ieškovas visą gyvenimą kartu gyveno su motina minėtame bute. Butu rūpinosi kartu su motina, o po mirties butu nepertraukiamai rūpinosi tik ieškovas: mokėjo mokesčius, deklaravo gyvenamąją vietą bute. Butas vienintelis ieškovo turtas, kuriame jis gyvena. Kitos gyvenamosios vietos jis nei turėjo, nei turi.

Ieškovo motina sirgo sunkia liga, ja rūpinosi ieškovas. Po motinos mirties ieškovas buvo sukrėstas, ilgą laiką negalėjo atsigauti. Nors ieškovas butu rūpinosi, tačiau į notarą nesikreipė, manydamas, jog palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti. Aplinkybes, susijusias su faktiniu buto valdymu, gali patvirtinti su ieškovu bendravę, palaikę ryšius asmenys, giminaičiai, namo bendrijos pirmininkas.

Faktą, jog ieškovas butu rūpinosi, mokėjo mokesčius, išlaikė patvirtina: 1) Lesto atsiskaitymo knygelė su paslaugų apmokėjimo kvitais (iš viso 45 psl.) (šildymas, elektra, vanduo, kitos paslaugos), 2) Lietuvos dujos atsiskaitymo knygelė su paslaugų apmokėjimo įrodymais (iš viso 34 psl.), 3) apmokėjimai už kitas paslaugas butui, įskaitant ir Telia (televizija, internetas) paslaugas (23 psl.), 4) 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko pažyma, kuri patvirtina, jog pareiškėjas mokėjo už įvairias paslaugas, reikalingas butui tinkamai prižiūrėti, pvz. yra apmokėjęs didžiąją dalį jam tenkančių išlaidų už namo renovaciją. Pažymi, jog teikia tik dalį įrodymų, siekdamas neapsunkinti bylos nagrinėjimo. Nurodo, jog dalis įrodymų yra dingę, neišsaugoti. Pateikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovas rūpinosi butu. 2013 m. skolų bendrijai neturėjo.

Ieškiniui pagrįsti buvo surinkti duomenys iš VĮ Registrų centro, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai su istorija apie palikėjai O. K. priklausiusį nekilnojamąjį daiktą. Butas valstybei priklauso nuo 2025-05-29, remiantis palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 2432, išduotu 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos.

Remiantis Registrų centro duomenimis, palikėja nebuvo įregistravusi jos sudarytų testamentų. Jokių kitų įpėdinių nėra. Ieškovas yra vienintelis įpėdinis.

Nurodo, jog ieškovas 2025-05-30 gavo VĮ „Turto bankas“ pranešimą, kuriuo jis informuotas, jog VĮ „Turto bankas“ gavo palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo patvirtinama, jog butą paveldėjo valstybė. Buvo nurodyta, jog ieškovas iki 2025-06-03 turi susisiekti su VĮ „Turto bankas“, siekiant aptarti esamą situaciją, o to nepadarius VĮ „Turto bankas“ kreipsis į teismą dėl ieškovo iškraustymo. Ieškovo atstovas susisiekė iki nurodytos datos, gavo patvirtinimą, jog jeigu ieškovas kreipsis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei nuginčijimo, VĮ „Turto bankas“ nesiims veiksmų dėl ieškovo iškraustymo, geranoriškai padės spręsti šią situaciją.

Nurodo, jog buto praradimas ieškovui sukeltų neproporcingai dideles pasekmes visam gyvenimui. Esamos skolos, susijusios su butu, bus padengtos ieškovui pasiskolinus pinigų iš giminaičių.

Nuosavybės teisių nustatymas į butą ieškovui leistų įgyti butą, kurį pardavęs galėtų ne tik padengti skolas, o taip pat gauti papildomų pajamų, nes ieškovas neturi pragyvenimo šaltinio.

Gavus notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą buvo sužinota, jog palikėja turėjo banko sąskaitas AB SEB banke, „Swedbank”, AB banke. Mano, jog ieškovui turėtų atitekti lėšos, esančios banko sąskaitose.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu teismo prašo atmesti prašymą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo bei atmesti reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus m. 21-ojo notaro biurą išduotą 2025-05-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2432.

Atsiliepime nurodo, jog 397-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2024-09-10 raštu informavo atsakovę apie skolininkės O. K. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus (3 724,45 Eur) už turtą.

Atsakovė 2025-03-21 kreipėsi į Vilniaus miesto 21-ąjį notaro biurą dėl liudijimo išdavimo, prieš tai 2024-09-11 raštu kreiptasi į ieškovą raginant imtis veiksmų dėl palikimo priėmimo. Kiek žinoma, notaras prieš išduodamas paveldėjimo liudijimą taip pat kreipėsi į ieškovą. 2025-05-09 išduotas liudijimas, kuris, kadangi be nekilnojamojo turto buvo ir piniginės lėšos, persiųstas žiniai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Butas priklauso valstybei.

Nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas pradėjęs turtą valdyti faktiškai būtų teikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Faktiniai duomenys leidžia teigti, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, jog būtų priimtas palikimas faktiniu valdymu.

Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas neabejotinai žinojo apie mirties faktą. Ieškovas turėjo visą reikiamą informaciją apsispręsti dėl palikimo (ne)priėmimo. Ieškovas nebuvo aktyvus, nesiėmė veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo teises į palikimą. Savo valios įstatymų nustatyta tvarka ir terminais jis neišreiškė. Notaras turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas palikimo atsisako. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kodėl ieškovas 23 m. po motinos mirties nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta.

Teigia, jog notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę ir paveldėjimo bylą. Ieškovui nepriėmus palikimo, atsakovė kreipėsi į notarą, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, kuriems esant išduotas liudijimas būtų negaliojantis. Nepateikti įrodymai, jog notaras, išduodamas liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis įstatymo nuostatų.

Atsakovė patyrė ir apmokėjo išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu ir turto registracija, kitus mokėjimus, dėl ko bus pateikta pažyma.

Nurodo, jog įstatymas nenumato notarui pareigos atlikti aktyvius veiksmus informuojant asmenis apie jų teisę į palikimą. Notaras neturi nei imperatyvios pareigos, nei juo labiau prievolės savo iniciatyva ieškoti potencialių įpėdinių. Asmuo turi teisę pats nuspręsti priimti palikimą ar ne. Notaras privalo būti aktyvus ir imtis priemonių įpėdinio interesams apsaugoti tik tuo atveju, jeigu jam žinoma, kad įpėdinis yra neveiksnus ar nepilnametis asmuo.

Jeigu asmuo, žinodamas apie artimo asmens mirtį, nesiima veiksmų paveldėti turtą, jis pats prisiima riziką. Asmuo turi būti pakankamai apdairus, rūpestingas, laiku įgyvendinti savo teises. Ieškinyje nenurodoma, kokiu pagrindu ieškovas siekia panaikinti (pripažinti negaliojančiu) notaro išduotą liudijimą, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateikė prašymą (DOK-125113), kuriuo teismo prašo: 1) įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius (ESO)“ pateikti į bylą visą turimą informaciją apie elektros ir dujų sąskaitas, išrašytas ir (ne)apmokėtas laikotarpiu nuo 2002-03-30 iki 2007 m., susijusią su nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) (prašoma pateikti minėtas sąskaitas, jų mokėjimų patvirtinimus, mokėjimų kvitus ir kitą informaciją apie šias sąskaitas ir jų apmokėjimus); 2) įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti į bylą visą turimą informaciją apie vandens tiekimo sąskaitas, išrašytas ir (ne)sumokėtas laikotarpiu nuo 2002-03-30 iki 2007 m., susijusią su nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) (prašoma pateikti minėtas sąskaitas, jų mokėjimų patvirtinimus, mokėjimų kvitus ir kitą informaciją apie šias sąskaitas ir jų apmokėjimus). Prašymas priimtas 2025-08-27 protokoline nutartimi.

Nurodo, jog ieškovas po motinos mirties (duomenys neskelbtini), būdamas vienintelis įpėdinis, faktiškai priėmė palikimą pradėjo valdyti butą (duomenys neskelbtini), jame gyveno, juo rūpinosi ir mokėjo komunalinius mokesčius, todėl reikalingi įrodymai, patvirtinantys apmokėtas sąskaitas už vandenį, dujas ir elektrą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikti įrodymai patvirtina ieškovo periodinius mokėjimus už komunalines paslaugas nuo 2007 m., tačiau nėra duomenų apie mokėjimus laikotarpiu nuo 2002-03-30 iki 2007 m. Siekdamas gauti šiai bylai reikšmingą informaciją, ieškovas 2025-08-08 raštu kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius (ESO)“, UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas pateikti duomenis apie tuo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), išrašytas ir (ne)sumokėtas sąskaitas. Prašymai tiekėjams buvo pateikti elektroniniu būdu, pridėtos jų kopijos. Atsižvelgdamas į teismo nustatytą terminą papildomiems įrodymams pateikti iki 2025-08-25, ieškovas prašė duomenis pateikti kiek įmanoma operatyviau. Ieškovo prašomi duomenys nebuvo pateikti.

Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė pranešimą (DOK-125955), kuriame pateikė informaciją apie iki 2025-07-21 patirtas administravimo išlaidas, susijusias su valstybės vardu paveldėtu turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (C000005125).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė prašymą (DOK-132092), kuriuo prašė prijungti prie bylos papildomus dokumentus (2025-09-05 UAB Ignitis atsakymas, 2025-08-25 397-osios DNSB pažyma dėl priskaičiuotų ir gautų mokesčių, 2025-08-25 397-osios DNSB pažyma dėl deklaruoto ir apmokėto šalto vandens, 2025-08-12 UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymas, prašymas TELIA ir el. laiškas).

Teigia, jog pridedami dokumentai patvirtina, jog ieškovas nuo motinos mirties gyveno bute, juo naudojosi, valdė, mokėjo komunalinius mokesčius.

UAB „Ignitis“ pažymoje nurodyta, kad nuo 2002 m. kovo pabaigos iki gruodžio buvo suvartota 920 kWh elektros energijos, o vėlesniais laikotarpiais deklaruota apie 100 kWh per mėnesį. 2002 m. ieškovas neturėjo jokių įsiskolinimų, 2003 m. buvusios skolos 2004 m. sausio mėn. buvo pilnai padengtos. Nuo 2004 m. gruodžio užfiksuotos permokos, t. y. ieškovas buvo sumokėjęs daugiau nei suvartota elektros energijos. Iš pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. fiksuotos tik trys nedidelės (apie 12 Eur) skolos, kurios buvo padengtos, o kitais mėnesiais įsiskolinimų nebuvo.

UAB „Ignitis“ pažymoje nurodyta, kad 2003 m. suvartota apie 90 m³ gamtinių dujų, o mokėjimai už jas buvo atliekami. Nuo 2004 m. ieškovas nuolat turėjo permokas, todėl iki 2007 m. pabaigos nebuvo susidariusių įsiskolinimų. Tai patvirtina, kad ieškovas reguliariai ir daugiau nei reikėjo atsiskaitydavo už gamtinių dujų paslaugas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas nurodo, kad bute buvo naudojamos telekomunikacijų paslaugos (televizija, telefonas), tačiau šių aplinkybių įrodyti kol kas nepavyko, nors buvo kreiptasi į TELIA. Kadangi iki teismo posėdžio 2025-09-15 dar yra laiko, ieškovo atstovas pateiks paaiškinimus dėl papildomų įrodymų gavimo ir, jei reikės, prašys teismo juos išreikalauti. Papildomai teismui pateikiamas UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymas, patvirtinantis, jog iki 2010 m. rugsėjo už buto paslaugas atsiskaitymus vykdė 397-oji DNSB. Ieškovo atstovas taip pat kreipėsi į šią DNSB dėl paaiškinimų ir informacijos apie komunalinius mokesčius. Gautos dvi pažymos, kurios pridedamos prie rašto.

Ieškovo atstovas pažymi, kad 397-osios DNSB pirmininkas pateikė tik išlikusius išvestinius duomenis, nes dalis informacijos dėl buhalterių kaitos ir pasikeitusios apmokėjimų tvarkos nėra išsaugota. Šie duomenys rodo, kad 2002 m. kovo mėn. buvo deklaruotas 7 m³ vandens suvartojimas (2 asmenys bute – ieškovas ir jo mama), o 2002 m. gruodžio mėn., kai ieškovas gyveno vienas, – 17 m³, t. y. apie 2–2,5 m³ vienam asmeniui. Pažymoje taip pat fiksuoti atitinkami mokėjimai. Kitoje pažymoje pateikta informacija apie priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčius už 2002 m. Visus šiuos metus ieškovui buvo skaičiuojami komunaliniai mokesčiai, kurie buvo mokami, todėl nėra laikotarpių, kai ieškovas nebūtų naudojęsis butu ar nebūtų mokėjęs mokesčių.

Visi pridedami dokumentai, informacija ir paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas butu naudojosi visą laiką nuo pat savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), atlikdavo mokėjimus ir apmokėdavo mokesčius už suteiktas įvairias paslaugas bei energiją.

Liudytojas G. K. 2025-09-05 teismo posėdžio metu nurodė, su ieškovu yra pusbroliai. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1990 m. gyveno pas ieškovą ir motiną ginčo bute. Santykiai šiuo metu geri. Paliudijo, jog ieškovo mama sirgo sunkia liga, ieškovas mama rūpinosi. Iki mamos susirgimo mama rūpinosi visais buitiniais reikalais, tačiau susirgus, pareigas perėmė ieškovas. Kiek pamena, buvo atliekami atsiskaitymai per abonentines knygeles. Ieškovas mokėdavo mokesčius. Už telefoną sąžiningai mokėdavo. Motinai mirus, ieškovas pasirūpino motinos laidotuvėmis, perėmė butą, jame esančius visus daiktus. Iki šiol rūpinosi butu. Po motinos mirties buvo ne kartą bute. Niekas nepretendavo į butą. Liudytojo vertinimu, butas buvo prižiūrėtas. Negalėjo niekam kilti minčių, jog butas būtų bešeimininkis. Dažnai skambindavo ieškovui, atsiliepdavo buto telefonu. Seimo nariai, su kuriais ieškovas dirbo, lankėsi bute, tai jie galėtų paliudyti, jog butu buvo rūpinamasi. Mokėjo įmokas už renovaciją. Liudytojo vertinimu, ieškovas priėmė palikimą, valdė, naudojosi butu. Nežino, ar sistemingai, laiku mokėdavo mokesčius.

Liudytoja M. L. 2025-09-05 teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas yra jos sūnėnas, kad jis su motina ginčo bute gyveno nuo 1976 m., kuomet būtas buvo įsigytas. Mirus motinai, A. liko bute gyventi vienas. Motina labai sunkiai sirgo penkerius metus, buvo sunkus slaugymas. Visas prievoles, susijusias su butu, A. prisiėmė. Bute gyvena iki šios dienos. Lankosi pas A. bute. Kartais primindavo apie vėluojamus mokesčius. Pinigų A. turėjo, nes dirbo Seimo narių padėjėju, vėliau Strateginių tyrimų instituto direktoriumi, tačiau per stresą, išsiblaškymą pavėluodavo sumokėti mokesčius. Patvirtina, jog butą prižiūrėjo. Tą galėtų patvirtinti ir buvę motinos bendradarbiai. A. yra vienintelis buto paveldėtojas, kiti giminaičiai nepretenduoja į butą. Kuomet lankydavosi pas A., tai nekildavo minčių, jog butas neprižiūrimas. Butas buvo tvarkingas, prižiūrimas. Niekas be A. į butą nebuvo pretendentas. A. motina prieš mirtį atsakingai kalbėjo su sūnumi apie buto išlaikymą, priežiūrą.

Šalies argumentai

Ieškovo A. K. L. atstovas advokatas Lukas Kaminskas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko, jis pagrįstas. Teigė, kad byloje svarbu įrodyti ieškovo faktinį ginčo buto valdymą bei laiką, kada ir kiek butas buvo valdomas. Bylos medžiaga patvirtina, jog kitų įpėdinių, pretendentų į butą nėra ir nebuvo. Ieškovas vienintelis įpėdinis, kuriam pagrįstai atiteko butas. Bylos medžiaga patvirtina, jog butas buvo valdomas, juo buvo naudojamasi, siekiant valdyti kaip savo nuo pat ieškovo motinos O. K. mirties. Tiek per tris mėnesius po mirties, tiek ir visus 23 metus ieškovas valdė ir naudojosi butu kaip savo. Vienintelis dalykas, kurio nebuvo, tai notaro išduoto paveldėjimo liudijimo. Leidimas būtų buvęs reikalingas tuo atveju, jei ieškovas būtų siekęs disponuoti butu (parduoti), tačiau to neketino, nes tai vienintelis ieškovo būstas. Byla iš esmės atsirado todėl, kad atsirado skolų. Bendrija kreipėsi į Turto banką, siekiant pripažinti turtą kaip bešeimininkį. Faktas apie skolas ne šios bylos dalykas. Šioje byloje turi būti įrodomas juridinę reikšmę turintis faktas. Įrodymai, jog buvo mokama už komunalines ir kitas paslaugas patvirtina, jog butas buvo valdomas ieškovo. Klausimas dėl skolų giminaičiams paaiškėjo prieš keletą mėnesių inicijuojant bylą, o skolas bus pradedama grąžinti, išsprendus būsto nuosavybės klausimus. Atsakovės pateikti įrodymai, argumentai nenuginčija ieškinio reikalavimų. Liudytojai byloje patvirtino, jog tiek prieš motinos mirtį, tiek po to bute gyveno ieškovas, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Bute esantys daiktai buvo valdomi ieškovo. Ieškovo valia buvo nukreipta į siekį butą valdyti kaip savo. Ieškovo finansiniai klausimai yra nesusiję su ieškinyje iškeltais reikalavimais. Ieškovas nurodė, jog palaiko atstovo baigiamąją kalbą.

Atsiliepimas

Atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog savo pozicijos nekeičia. Nurodo, jog vienas iš esminių momentų yra ne tik daikto valdymas, bet ir rūpinimasis turtu, išlaikymas. Tai, kas svarbu ieškovui, jis mokėjo, o tai kas ne, tai nemokėjo. Bendrija niekaip kitaip negali pareikšti reikalavimo asmeniui, kuris nėra įsiregistravęs turto. Skola sudaro 3 700 Eur. Ieškovas pripažino skolą. Skola nuo 2020 m. Nenurodė, kodėl nemokėjo. Šiai dienai neatsiskaityta. Valstybė jokių kaltų veiksmų neatliko. Mokesčiai bendrijai nemokami nuo 2020 m. Skola ženkli. Ieškovas ne kartą informuotas. Pateiktas ir VĮ „Turto bankas“ pranešimas. Teiginiai, jog kažką gavo ar negavo, ar tai, jog bendrijos pirmininkas nekomunikavo, vertinti kritiškai, siekiant pateisinti savo veiksmus. Remiantis VĮ „Turto bankas“ praktika, teismų praktika, ne vienas įpėdinis, kuris gyveno valstybės paveldėtame turte, tačiau nemokėjo mokesčių, buvo iškeldinti iš būsto. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. K. L. yra O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs, sūnus (2025-06-06 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Iš 2025-06-03 Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2. p. matyti, kad po O. K. mirties liko jai nuosavybės teise pagal 1991-04-17 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 51 priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad O. K. turėjo vieną vaiką – sūnų A. K. L., kuris po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie kitus O. K. įpėdinius.

Byloje pateiktas Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos 2025-05-29 išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2432, iš kurio matyti, kad po O. K. mirties likęs jai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei visos lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K., pagal Mokesčių mokėtojų registro užklausos 2025-04-29 išrašą, visos lėšos, esančios Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K., pagal Mokesčių mokėtojų registro užklausos 2025-04-29 išrašą, perėjo valstybei. Nurodyto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2025-06-03 buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į minėtą ginčo butą (2025-06-03 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija 4.1. p.).

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo

Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos O. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Ieškovo teigimu, po motinos mirties ieškovas motinai priklausiusį butą valdė kaip savo, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Ieškovas nurodo, kad visą gyvenimą nuo pat buto įsigijimo gyveno ir šiuo metu gyvena bute, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o kitos gyvenamosios vietos nėra turėjęs ir šiuo metu neturi.

Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, jog po palikėjos mirties ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo motinos palikimą faktiniu valdymu, jog ieškovas nesirūpino turtu, nemokėjo mokesčių, buvo nerūpestingas ir neatidus. Teigia, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Ieškovas turėjo visą reikšmingą informaciją, jog būtų galima apsispręsti priimti palikimą ar ne. Byloje nėra objektyvių įrodymų, dėl ko ieškovas 23 metus po motinos mirties nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2015).

Ieškovas nurodė, kad po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi bute. Ši ieškovo nurodyta aplinkybė byloje nebuvo paneigta. Lietuvos teismų informacinės sistemos L. G. registro duomenys patvirtina, jog ieškovas minėtame bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1994-04-02. Nagrinėjamu atveju ieškovas po motinos mirties bute gyvena daugiau kaip 23 metus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nuosavybės teise ar kitais pagrindais turėtų kitą gyvenamąją vietą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bute nuolat gyveno, naudojosi bute esančiais daiktais, elgėsi kaip buto savininkas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų, ieškovo paaiškinimų, liudytojų G. K. ir M. L. parodymų nustatyta, kad ieškovas po motinos mirties rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas, be kita ko, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai, kad tam tikrais laikotarpiais mokesčiai buvo mokami ne sistemingai, buvo/yra susidariusios tam tikros skolos, nereiškia, kad ieškovas nesirūpino ginčo turtu kaip savu. Byloje pateiktas 2025-09-05 UAB „Ignitis“ atsakymas, kuriame nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. klientai už elektros energijos ir gamtinių dujų suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitymus vykdė pagal atsiskaitymo knygeles, įmokas mokant priimančiose vietose. UAB „Ignitis“ pateikė pažymą apie suvartotas gamtines dujas ir atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007-12-11 bei priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2002-03-23 iki 2007-12-11. Iš pažymos, ataskaitos nustatyta, jog mokesčiai buvo mokami, nors ir nereguliariai. Iš 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2025-08-25 pažymos apie bendrijos priskaičiuotus ir gautus mokesčius už 2002 m. suteiktas komunalines paslaugas bei pažymos dėl deklaruoto ir apmokėto šalto vandens (bendrija pažymoje pateikia tik išlikusius duomenis) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), matyti jog buvo mokami mokesčiai, tačiau nereguliariai. Į bylą pateiktos dvi LESTO atsiskaitymo knygelės už laikotarpį nuo 2013-09-24 iki 2017-09-29, iš kurios matyti, jog mokesčiai buvo mokami. Ieškovas pateikė epizodinius įrašus iš AB „Lietuvos dujos“ atsiskaitymo už gamtines dujas knygelės už laikotarpį nuo 2007-08-03 m. iki 2014 m. bei nuo 2014-06-05 iki 2015-10-04. Į bylą pateikti epizodiniai duomenys apie apmokėjimą už paslaugas UAB „Vilniaus vandenys“, 397-ąjai bendrijai, VšĮ „Atnaujinkime miestą“, AB „Telia Lietuva“. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas rūpinosi turtu pagal savo išgales, subjektyviai laikydamas šį turtą savu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą – šalių bei liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, jų visumą, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo, kad ieškovas po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, yra pagrįsti. Ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. jis atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytų motyvų pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po savo motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 2432) dėl buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); visų lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K. ir visų lėšų, esančių „Swedbank”, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusioje O. K..

CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Jau nurodyta, kad Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos 2025-05-29 išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, patvirtino, jog valstybei paveldėjimo teise pereina O. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs butas, visos lėšos, esančios bankų sąskaitose. Ieškovo teigimu, apie šią aplinkybę jis sužinojo tik 2025-05-30, gavęs atsakovės pranešimą, kuriuo jis buvo informuotas apie palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pasiūlyta iki 2025-06-03 pareiškėjui susisiekti su Turto banko atstovais, siekiant aptarti susidariusią situaciją, kitaip Turto bankas kreipsis į teismą dėl pareiškėjo iškraustymo. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovas į teismą kreipėsi 2025-06-12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovas po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, t. y. konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2025-05-29 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2432 tenkintinas kaip pagrįstas. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo (šiuo atveju – motinos) turtą po jos mirties.

Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje nepatyrė.

Teismas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepasisako, nes ieškovas nebuvo pareiškęs prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradedamas paveldėtą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro Giedriaus Remėzos išduotą 2025-05-29 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2432.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja