Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-392/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-10-10
Bylos Nr.: 2A-392/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: V. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Kategorijos

44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-392/2011Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovui V. G. ,ieškovo atstovams advokatei J. B. , G. G. ,atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei S. G. ,atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1096-260/2010 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai ir prašė teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos 5 962,84 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad 2007 m. sausio 19 d. Italijos Respublikos kompetentinga institucija – Milano teismo teisėjas, atsakingas už ikiteisminius prašymus byloje Nr. 2310/05 R.G.G.I.P. išdavė Europos arešto orderį dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. G. suėmimo ir perdavimo Italijos Respublikai, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už 12 nusikaltimų – dalyvavimą organizuotame nusikalstamame susivienijime, organizuotus ir ginkluotus apiplėšimus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, sunkų sveikatos sutrikdymą. Šio Europos arešto orderio pagrindu, po ieškovo V. G. sulaikymo, Kauno apygardos prokuratūra 2007 m. vasario 22 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo įtariamajam V. G. . Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 22 d. nutartimi paskyrė įtariamajam V. G. kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams. 2007 m. kovo 20 d. Milano teismo preliminariųjų tyrimų teisėjas toje pačioje byloje Nr. 2310/05 R.G.G.I.P. panaikino V. G. kardomąją priemonę – laikymą kalėjime, pripažino, kad nustoja galiojęs Europos arešto orderis, išduotas dėl V. G. suėmimo. 2007 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį, kuria buvo paskirtas suėmimas įtariamajam V. G. , ir nutarė jį iš suėmimo paleisti. Ieškovas nurodė, kad žala atsirado dėl to, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi 2007 m. sausio 19 d. išduotą Europos arešto orderį, perdavė jį vykdymui, nors šis orderis išduotas Lietuvos Respublikoje negaliojančiam asmens tapatybės dokumentui - pasui Nr. LC 460716 (išduotas 2000 m. sausio 25 d. Kauno Panemunės pasų poskyrio). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes nepatikrino ieškovo asmens duomenų ir nukreipė vykdyti nepagrįstą Europos arešto orderį, kuriame turėjo būti įrašyti galiojančio ieškovo paso duomenys. Ieškovo nuomone, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pažeidė 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau - Tarybos sprendimas 2002/584/TVR) 1 straipsnio 3 dalį. Mano, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra pažeidusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies c) punkte įtvirtintą pareigą patikrinti, ar Europos arešto orderyje buvo ieškovui pareikšti įtarimai pagrįsti. 2002 metais Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato valdyba atliko tyrimą ir išsiaiškino, jog Ispanijoje buvo naudotas dingęs ir padirbtas ieškovo pasas. Ispanijoje iškeltoje byloje buvo įrodytas visiškas ieškovo nekaltumas dėl pavogtų penkių prabangių automobilių. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina elektroniniu būdu užpildyto ispaniško „Pareiškimo apie nuolatinę gyvenamą vietą“ ir 2002 m. liepos 15 d. Barselonos taupomosios ir pensijų kasos rašto 1430-00 kopijos ir jų vertimai į lietuvių kalbą, televizijos TV3 laidos „Abipus sienos“ vaizdo įrašas ir 2007 m. kovo 30 d. savaitraščio „TV Publika“ 3 puslapio kopija. Pažymėjo, kad ieškovas nurodytu laiku pagal Europos arešto orderį Italijoje negalėjo būti, nes, pagal byloje esamus duomenis, iš ieškovo buvo pagrobtas pasas, ir neatmetama galimybė, kad ieškovo pasu galėjo pasinaudoti kiti asmenys, nusikalstamos veikos padarymo tikslais, įrodo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūra buvo nepakankamai atidūs ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 3 d.).

Ieškovas prašė teismo priteisti jam padarytos turtinės žalos atlyginimą 5 962,84 Lt. Pagal tuo metu galiojusią tvarką minimali mėnesio alga buvo 600 Lt. Vadovaujantis 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi ir 2009 m. balandžio 2 d. Kauno darbo biržos pažyma Nr. SI- 615-(7.5), ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. liepos 10 d. yra: 420 Lt x 3 + 600 + 380 = 2 240 Lt. Kitas išlaidas sudaro 2 000 Lt už advokato paslaugas, sprendžiant klausimą dėl ieškovo išdavimo pagal Europos arešto orderį Italijos Respublikai; 200 Lt išlaidos už vertimo iš ispanų kalbos paslaugas (tačiau per 7 metus pasimetė kvitas); 1 522,84 Lt išlaidos, susijusios su ieškovo nepagrįstu ir neteisėtu sulaikymu, t. y. ieškovo artimųjų - brolio G. G. , mamos T. G. ir sugyventinės A. P. išlaidos telefoniniams pokalbiams; 300 Lt piniginė perlaida į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau - Lukiškių TI-K); 12,11 Lt pašto išlaidos; 117,50 Lt ieškovo brolio ir ieškovo sugyventinės kelionių iš Kauno į Vilnių susitikimams su gynėju S. Lileikiu, prokurore, dokumentų pristatymui, vertimų darymui, pasimatymui; 34 Lt + 9,84 Lt = 43,84 Lt ieškovo brolio išlaidos kelionei iš Kauno į Vilnių ir perduotam maistui; 369,62 Lt ieškovo brolio ir mamos išlaidos kelionei iš Kauno į Vilnių ir prekių perdavimui; 2007 m. kovo 8 d. - 120,70 Lt ieškovo brolio ir ieškovo sugyventinės kelionės iš Kauno į Vilnių ir perduotam maistui bei prekėms; 2007 m. vasario 24 d. - 187,78 Lt ieškovo brolio ir mamos išlaidos kelionei iš Kauno į Vilnių ir prekių perdavimui. Be to, dėl nepagrįsto ir neteisėto suėmimo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Pablogėjo jo sveikata – iš 70 proc. darbingo 2006 m. gegužės 16 d. žmogaus ieškovas tapo iš dalies darbingu (50 proc.) 2007 m. lapkričio 7 d. Taip pat buvo pakenkta ieškovo reputacijai Darbo biržos darbuotojų akyse ir mokymosi vietoje - UAB Kauno Petrašiūnų darbo biržos rinkos mokymosi centre, dėl ko ieškovas patyrė psichologinę traumą, lankėsi pas psichologę; patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes negalėjo rūpintis savo sergančia motina, padėti Italijoje dvidešimt dviem mėnesiams nepagrįstai įkalintam broliui G. G. , asmenybės pažeminimą, reputacijos pablogėjimą - dėl atsakovų nerūpestingumo buvo laikomas tarptautiniu nusikaltėliu; patyrė įdarbinimo bei bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi buvo kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, informacija apie tai plačiai pasklido visuomenės informavimo priemonėse, neteko galimybės mokytis, planuoti ir sukurti bei gausinti šeimą - sužinojusi apie ieškovui pareikštus įtarimus ir suėmimą, ieškovą paliko draugė, buvo suvaržytos jo galimybės atlikti piliečio pareigas, atnešti naudą valstybei. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertina 200 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant bent vienai iš paminėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų nei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų, nei Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų, nei Kauno miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnai, prašydami teismą suimti V. G. , taip pat teismas, taikydamas kardomąją priemonę – suėmimą, vykdė Italijos Respublikos kompetentingo organo sprendimą, nes būtent Italijos teismas buvo dar 2006 m. gruodžio 6 d. nutaręs (išleidęs įsakymą) laikyti kalėjime V. G. , šio įsakymo pagrindu išdavęs Europos arešto orderį. Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnai ir teismas, vykdydami Europos arešto orderį, privalėjo išsiaiškinti, ar Europos arešto orderis atitinka tokio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar sulaikomas tikrai tas asmuo, kuris nurodytas orderyje, ir ar nėra konkretaus Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prokuratūros pareigūnai ir Kauno miesto apylinkės teismas skiriant kardomąją priemonę ieškovui būtų neįvykdę šių reikalavimų. Teismas akcentavo, kad 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniame sprendime dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) nenustatyta, kad Europos arešto orderyje privalo būti nurodytas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia aiškintis, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Byloje nagrinėjamu atveju baudžiamąjį persekiojimą pradėjo Italijos pareigūnai. Europos arešto orderyje buvo prašoma suimti ir išduoti V. G. Italijai, nurodyta, kad jis įtariamas nusikaltimais, įvykdytais Italijoje. Patikrinti, ar Europos arešto orderyje nurodytas veikas asmuo, kurį prašoma suimti, tikrai padarė, 2007 m. vasario 22 d. nei Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnai, nei Kauno miesto apylinkės teismas neturėjo galimybės ir neprivalėjo. Kadangi teismas nenustatė Lietuvos Respublikos prokuratūros ir teismo neteisėtų veiksmų, suimant ieškovą V. G. 2007 m. vasario 22 d., todėl sprendė, kad tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas formaliai nurodė, kad nenustatyta, jog Europos arešto orderyje privalo būti nurodytas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Toks teismo argumentas nepagrįstas bylos medžiaga ir vertintinas kaip nevisapusiškas ir neobjektyvus bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimas. Europos arešto orderyje yra akivaizdus ieškovo duomenų neatitikimas neteisingai nurodyta gimimo data ir vieta. Jau vien šie neatitikimai turėjo kelti abejonių Europos arešto orderio pagrįstumu 2007 metais paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą. Visapusiškai jį ištyrus šioje byloje, būtų buvęs pagrindas konstatuototi Generalinės prokuratūros ir Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo neteisėtus veiksmus - buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., CPK 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. 1 p.). Teismas neatkreipė dėmesio, kad Europos arešto orderyje yra privaloma pateikti reikalaujamo asmens nuotrauka. Ši aplinkybė taip pat nebuvo ištirta 2007 m. skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, šios aplinkybės nevertino ir netyrė teismas priimdamas skundžiamą sprendimą (CPK 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. 1 p.), o Generalinė prokuratūra nepateikė įrodymų, kad kartu su Europos arešto orderiu buvo pateikta tikra, o ne suklastota ieškovo nuotrauka ar tikras, o ne suklastotas ieškovo pasas. Lietuva dirbo bendrai su Italija ir per dvi sulaikymo paras pilnai galėjo patikrinti duomenų bazėse, ar Europos arešto orderis atitinka 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos formos ir turinio reikalavimus, ar yra duomenų apie sulaikomo asmens sienų kirtimą (tada Lietuva dar nepriklausė Šengeno erdvei) (CPK 185 str. 1 d.), ir viskas būtų buvę aišku. Sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėti tik tuo atveju, jeigu jie buvo teisėti tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto požiūriu. Todėl teismo argumentas, jog prokuratūros pareigūnai ir Kauno m. apylinkės teismas neprivalėjo patikrinti įtarimo pagrįstumą, yra teisiškai nepagrįstas, neteisingas ir negali būti teisėtas (CPK 4 str., 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. 3 p.). Bet kuris protingas, atidus ir rūpestingas žmogus, prieš suimdamas žmogų, tikrai būtų patikrinęs įtarimo, kuriuo grindžiamas sulaikymas, pagrįstumą, būtų tiksliai identifikavęs įtariamą asmenį, net nepatikrinęs Italijoje esančios baudžiamosios bylos medžiagos - kas Europos arešto orderio atveju neprivaloma. Juk žalą ieškovas prašo atlyginti ne už pristatymą į teismą, o už nepagrįstą ir todėl neteisėtą suėmimą. Teismo sprendimas traktuotinas kaip atsisakymas ginti Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintas ieškovo teises, atsisakymas vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str.) ir pareigūnų nepakankamai atsakingų ir stropių veiksmų įteisinimas, nors pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Teisingumo ministerija prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Europos arešto orderis buvo išduotas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu ieškovui skirti kardomąją priemonę suėmimą, o teismas pagrįstai šį prokuroro prašymą tenkino. 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 8 straipsnyje nurodoma kokia informacija privalo būti nurodyta Europos arešto orderyje. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje nenumatytas reikalavimas kartu su Europos arešto orderiu pateikti ir įtariamojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Todėl prokuratūros pareigūnai ir teismas rėmėsi Europos arešto orderyje esančia informacija. Be to, nei prokuratūros pareigūnams, nei teismui nenumatyta pareiga papildomai tikrinti Europos arešto orderyje nurodytus duomenis, todėl nepagrįstai ieškovas teigia, kad prokuratūros pareigūnai ir Kauno miesto apylinkės teismas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Patikrinti, ar Europos arešto orderyje nurodytas veikas asmuo, kurį prašoma suimti, tikrai padarė, 2007 m. vasario 22 d. nei prokuratūros pareigūnai, nei Kauno miesto apylinkės teismas neturėjo galimybės ir neprivalėjo. Jie sprendė, ar yra pagrindas suimti ieškovą tam, kad šis būtų perduotas kompetentingoms Italijos institucijoms, vykdančioms baudžiamąjį persekiojimą. Kaip matyti toks pagrindas tiek BPK 122 straipsnio 5 dalyje, tiek Konvencijoje yra numatytas, todėl ieškovo suėmimas buvo pagrįstas. Nenustačius visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Generalinė prokuratūra taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Europos arešto orderį išdavusios valstybės - Italijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos - Milano teismo teisėjo dr. Fabrizio D'Arcangelo 2007-01-19 surašyto Europos arešto orderio (a) punkte apie prašomą perduoti asmenį nurodyta tokia informacija: pavardė, vardas, lytis, pilietybė, gimimo data (visa ši informacija yra privalomai nurodytina). Taip pat nurodyta gimimo vieta, gyvenamoji vieta ir (arba) žinomas adresas, kalba, kurią prašomas perduoti asmuo supranta (visa ši informacija privalomai nurodytina, jeigu ji turima ir jeigu žinoma). Kartu su Europos arešto orderiu Italijos kompetentinga teisminė institucija pateikė prašomo perduoti asmens nuotrauką. 2007 m. vasario 19 d. raštu Milano teismo teisėjas dr. Fabrizio D'Arcangelo, remdamasis 2007 m. sausio 1 d. paties išduotu Europos arešto orderiu dėl V. G. ir 2006 m. gruodžio 22 d. (Italijos) Generalinės prokuratūros komunikatu Nr. 253/10-2004 dėl V. G. asmens duomenų, papildė ir pakeitė Europos arešto orderį pranešdamas, kad V. G. gimė 1961 m. rugsėjo 19 d. Šis dokumentas buvo surašytas atsakant į Interpolo kanalais perduotą prašymą dėl perduotino asmens duomenų patikslinimo, ir tai parodo, kad Lietuvos prokuratūra ėmėsi priemonių patikslinti duomenis, reikalingus V. G. kaip prašomo perduoti pagal Europos arešto orderį asmens tapatybės nustatymui. Visi Europos arešto orderį išdavusios kompetentingos teisminės institucijos pateikti dokumentai, tarp jų ir asmens nuotrauka, Generalinės prokuratūros buvo perduoti Kauno apygardos prokuratūrai. Įsitikinus, kad Lietuvoje sulaikytas ir Europos arešto orderyje nurodytas asmuo yra tas pats, Kauno apygardos prokuratūra buvo paprašyta kreiptis su pareiškimu į vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad Europos arešto orderis yra išduodamas asmeniui, o ne pasui ar kitam asmens dokumentui. Kaip jau minėta, kartu su Europos arešto orderiu Italijos kompetentinga teisminė institucija pateikė prašomo perduoti asmens nuotrauką. Ši nuotrauka prokuratūros buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su kitais dokumentais. Pastebėjo, kad ieškinyje nebuvo keliamas nuotraukos buvimo/nebuvimo ir jos tikrumo/netikrumo klausimas, ir ieškovas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis negrindė savo ieškinio reikalavimų. Taip pat pastebėjo, kad apeliantas sieja įtarimo pagrįstumą ne su baudžiamosios bylos medžiaga, o su suimamo asmens identifikacija, bei neleistinai painioja pagrįsto suėmimo ir pagrįsto įtarimo sąvokas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys netenkintas, yra pagrįstas ir teisėtas. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Dėl CK 6.272 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo sąlygų

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-364/2008). Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2009 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra nei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nei Kauno apygardos prokuratūros, nei Kauno miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų.

Pagal Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 15 straipsnio 2 dalį, jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji skubiai prašo pateikti būtiną papildomą informaciją, ypač susijusią su 3-5 ir 8 straipsniais. Šios tvarkos 8 straipsnio, apibrėžiančio Europos arešto orderio turinį ir formą, 1 dalyje nurodoma, jog Europos arešto orderyje turi būti nurodoma informacija, susijusi su prašomo perduoti asmens tapatybe ir pilietybe.

BPK 71¹ straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba neatlikęs šioje valstybėje paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnyje numatytais pagrindais ir sąlygomis perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Be to, BPK 71¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo išduotas Europos arešto orderis, arba dėl asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(¹) straipsnyje nustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir (ar) sąlygos.

BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teisingumo interesus, gali būti neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia. Nors minėtame straipsnyje kalbama apie perdavimą, pagal analogiją, su perdavimu susijusios nuostatos taikytinos ir suimant asmenį pagal Europos arešto orderį.

BPK 72 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris prašomas išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suimamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir BPK numatytais pagrindais bei tvarka, be to, be suėmimo gali būti taikomos ir kitos BPK numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų; BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

Europos arešto orderio realizavimo mechanizmas paremtas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl sprendžiant asmens perdavimo (taip pat ir suėmimo) klausimą orderyje esančių nusikaltimų aplinkybės ir kaltės įrodymai nėra tiriami, faktinių duomenų, įrodančių kaltę, pateikti nereikalaujama. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš kitos ES šalies teisminės institucijos informacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad Italijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotame Europos arešto orderyje suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant buvo padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų laikas, vieta, tačiau kai kurie apie prašomą suimti asmenį duomenys buvo netikslūs (netiksliai nurodyta ieškovo gimimo vieta ir gimimo data).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Italijos Respublikos Milano teismo teisėjo 2006 m. gruodžio 6 d. išduotas Europos arešto orderis faksu atsiųstas 2007 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 89-97). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2007 m. vasario 19 d. Milano teismo teisėjas patikslino V. G. anketinius duomenis (t. 1, b. l. 102). Tačiau byloje nėra konkrečių įrodymų, kokie duomenys buvo tikslinami. Tokių duomenų atsakovo atstovai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, byloje nėra duomenų, jog Generalinė prokuratūra kreipėsi į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos, ar pateiktos informacijos patikslinimo, kuri leistų spręsti, ar egzistuoja pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių būtent ieškovą įtarti Europos arešto orderyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra Kauno miesto apylinkės teismui skirtame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (t. 1, b. l. 70) nurodė ne Europos arešto orderyje nurodytus duomenis (gimimo data – 1961-02-19, gimimo vieta – Lietuva), o jau tikslius ieškovo duomenis (gimimo data – 1961-09-19, gimimo vieta – Rusija). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad Europos arešto orderyje esant netiksliems duomenims, prokuratūros darbuotojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, siekdami įsitikinti, ar ieškovas lankėsi Italijoje, ar apskritai kirto Lietuvos Respublikos sieną (Lietuva Europos arešto orderyje nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublika nepriklausė Šengeno erdvei, todėl ieškovo išvykimas iš Lietuvos galėjo būti užfiksuotas atitinkamų institucijų duomenų bazėse). Tokiu būdu buvo pažeistos tiek nacionalinės, tiek ES teisės nuostatos, reglamentuojančios asmens neteisėtą suėmimą.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra duomenų, jog Europos arešto orderyje buvo remtasi ieškovo prarasto paso, išduoto 2000 m. sausio 25 d., duomenimis. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyrių (t. 1, b. l. 98), pateikė prašomo suimti asmens fotonuotrauką (t. 1, b. l. 99) iš ieškovo paso (t. 1, b. l. 16), išduoto 2001 m. rugpjūčio 20 d. Nors teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu ieškovo atstovas paaiškino, kad italams nuotrauką išsiuntė Lietuvos pareigūnai, nes italai turėjo tik padirbtame pase įdėtą nuotrauką, byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 178 str.).

Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Europos arešto orderyje esant netiksliems duomenims, atitinkamos Lietuvos institucijos turėjo pareigą į tokias aplinkybes atkreipti dėmesį ir, prieš kreipiantis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, turėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Europos arešto orderyje nurodyti duomenys netikslūs. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-534/2009).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartimi, nurodant, kad teismas, paskirdamas įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nesilaikė visų BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatų, neįvertino duomenų, jog V. G. nurodytu laiku pagal Europos arešto orderį Italijoje negalėjo būti, kad nėra duomenų, jog V. G. nurodytu laikotarpiu gyveno užsienyje, kad jis turi ryšių užsienyje. Nors atsiliepimuose atsakovo atstovai teigė, kad priimant Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį, jau buvo žinoma, kad liovėsi galiojęs Europos arešto orderis išduotas V. G. atžvilgiu, nei minėta teismo nutarties, nei Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. teismo posėdžio protokolo turinys tokių atsakovo atstovų teiginių patvirtinti negali, juo labiau, kad minėto teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė panaikinti paskirtą kardomąją priemonę nurodydamas jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta (Kauno apygardos teismo byla Nr. Kpr-32-07, b. l. 17, 20-21). Tiesa, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008), tačiau nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarties motyvai svarbūs ir paminėtini dėl to, jog kardomoji priemonė buvo panaikinta ne vadovaujantis Italijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymu, o dėl visai kitų anksčiau paminėtų priežasčių.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos atliko neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme (CPK 185 str.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškinyje prašoma priteisti 5 962,84 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro atstovavimo išlaidos, negauta stipendija, kurią ieškovas būtų gavęs, jei būtų lankęs darbo biržos inicijuotus plytelių klojėjo kursus, vertimo iš ispanų kalbos išlaidos, o taip pat ieškovo artimųjų išlaidos ieškovui esant suimtam (kelionės išlaidos, išlaidos įvairioms prekėms, kurios buvo perduodamos ieškovui, pašto išlaidos ir pan.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ieškovui priteisti turtinę žalą, kurią patyrė ne ieškovas, o ieškovo artimieji (sugyventinė, brolis ar motina), nes ieškovas nėra įgaliotas kreiptis į teismą dėl turtinės žalos, kurią patyrė kiti asmenys, priteisimo. Taip pat nėra pagrindo priteisti, vertimo iš ispanų kalbos išlaidas, nes, visų pirma, į bylą nepateikti įrodymai, jog ieškovas tokias išlaidas patyrė, antra, vienareikšmiškai nėra pagrindo teigti, kad dokumentas, kuris išverstas iš ispanų klabos, tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla (ar suėmimu pagal Europos arešto orderį) (CPK 178 str.). Be to, Kauno darbo biržos pažyma dėl registracijos darbo biržoje (t. 1, b. l. 17) patvirtina, jog kursų metu bedarbiams yra mokama mokymo stipendija už faktiškai lankytas dienas. Kadangi neįmanoma nustatyti, ar ieškovas būtų lankęs kursus visas dienas, laikytina, kad ieškovas taip pat neįrodė, jog dalyvaudamas plytelių klojėjų kursuose nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. liepos 10 d., jis būtų gavęs 2 240 Lt stipendijos. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką, jeigu į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog mokama advokato teisinė pagalba šaliai ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo suteikta, negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti šias išlaidas. Proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančiu asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatui už ieškovo atstovavimą suimant pagal Europos arešto orderį sumokėjo ne pats ieškovas, o jo brolis G. G. (t. 1, b. l. 19), todėl laikytina, kad minėto dydžio turtinė žalą susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais ir yra pagrindas atlyginti ieškovui 2 000 Lt turtinę žalą.

Dėl patirtos neturtinės žalos bei priteistino žalos dydžio

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Šiuo atveju nustačius, kad valstybės institucijų pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas, o tai neabejotinai lemia asmens išgyvenimus, nepatogumus, stresą, emocinę depresiją bei nusivylimą, nestabilumą asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomi baudžiamojo persekiojimo veiksmai, taigi – ir neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad 2007 m. balandžio 3 d., t. y. iš karto po kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo, jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas su depresine reakcija. Pas gydytojus ieškovas lankėsi iki 2007 m. gruodžio 20 d., o nuo 2007 metų rudens iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio lankė psichologo konsultacijas. Tai įrodo ieškovo psichinės būklės pablogėjimą ir leidžia daryti išvadą, kad tokią būseną galėjo sukelti ginčo stresinis gyvenimo įvykis (t. 1, b. l. 32). Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad minėtos institucijos neveikė taip, jog nebūtų suimtas netinkamas asmuo ir šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.

Byloje esanti Kauno darbo biržos pažyma dėl registracijos darbo biržoje (t. 1, b. l. 17) patvirtina, kad ieškovas Kauno darbo biržoje registruotas nuo 2005 m. sausio 14 d., lankymosi darbo biržoje metu jam buvo numatytas dalyvavimas profesinio mokymo priemonėje – plytelių klojėjų kursuose nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. liepos 10 d., tačiau pradėjęs šiuos kursus lankyti, ieškovas jų nepabaigė. Teisėjų kolegijos nuomone, tuo, kad apeliantas dėl neteisėto suėmimo neteko galimybės kelti profesinę kvalifikaciją, prarado galimybę tobulėti, jam padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad kiti byloje esantys ieškovo medicininiai dokumentai nepatvirtina ieškovo teiginių, jog ieškovo suėmimas susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodytais kitais sveikatos sutrikimais, taip pat su darbingumo lygio sumažėjimu. Tokia išvada daroma, įvertinus 2006 m. gegužės 16 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kur nurodoma, jog ieškovo darbingumas – 70 proc., ir kad šis darbingumo lygis nustatytas neterminuotai (t. 1, b. l. 28), taip pat 2007 m. lapkričio 7 d. darbingumo lygio pažymą, kur nurodoma, kad 50 proc. darbingumo lygis nustatytas vieneriems metams (t. 1, b. l. 29) ir ieškovo įrodinėjamas faktines aplinkybes. Apeliantas neįrodė, jog daugiau nei po pusės metų po suėmimo jo darbingumo lygis sumažėjo būtent dėl minėtos aplinkybės. Taigi, paminėti apelianto įrodymai neturi įtakos sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau, tai, kad negalima neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir ją visiškai atlyginti, nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Taip pat konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Nesant suformuotos teismų praktikos dėl žalos atlyginimo kai neteisėtai suimamas asmuo remiantis Europos arešto orderiu, gali būti taikoma teismų praktika, suformuota dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio bylose dėl asmenų nepagrįsto suėmimo.

Svarbu pažymėti tai, kad nukrypimas nuo teismų suformuotos praktikos, turi būti ne tik argumentuotas, pagrindžiamas bei pateisinamas, tačiau ir proporcingas. Nagrinėjamu atveju apelianto prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 200 000 Lt, net keletą kartų viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo neteisėtai nuteista aštuonis mėnesius, orientuodamasis į jos neteisėto nuteisimo metu buvusį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, įvertinęs teismų nustatytas aplinkybes dėl jos išgyvenimų bei nepatogumų, sprendė, jog jai turi būti priteisiama 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi buvo palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, buvo teisiamas pirmą kartą, buvo apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu, o dėl neteisėto suėmimo buvo apribota jo judėjimo laisvė, taip pat atsižvelgiant į bendrą valstybės ekonominę padėtį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į suėmimo bei procesinių veiksmų trukmę, kitas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, į ekonominę situaciją valstybėje, apeliantui priteistina 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pinigų suma atitinka bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus, ieškovui padarytos žalos mastą, teismų praktikoje formuojamos priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui 4 000 Lt neturtinei žalai bei 2 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovė advokatė J. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (500 Lt) Lietuvos valstybei priteisimo. Kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje – Lietuvos valstybė, minėtas atstovavimo išlaidas priteisti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. G. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė