- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-1131-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01085-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- K. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3250-559/2021 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. R. 210 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis šalia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio kita ½ dalis priklauso ieškovo broliui atsakovui K. R.. Atsakovas prie jam priklausančio sklypo dalies ribos pastatė keturias baidykles. Viena baidyklė 2020 m. kovo 3 d., galimai stovėjo nepakankamai stabiliai, buvo pastatyta, nesilaikant statybos techninių reikalavimų, todėl nuo vėjo nuvirto ant jo tvoros. Ieškovo tvorai buvo padaryta žala, kuri UAB „Egsta“ vertinimu sudaro 110 Eur. Ieškovas kreipėsi į policiją dėl atsakovo veiksmų, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, neįrodžius atsakovo tyčios bei atvejį priskiriant civilinių ginčų kategorijai. Be to, atsakovas 2020 m. gegužės 17 d. prie tvoros primontavo aukštą medinį „kryžių“. Ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. pastebėjo, jog šis statinys nukritęs šalia jo automobilio, jį apibrozdindamas. UAB „Autojuta“, atlikusi automobilio remonto darbus, galutinę sąskaitą pateikė 724,25 Eur sumai. Automobilis buvo draustas, tačiau draudimo bendrovė išmokėtiną draudimo išmoką sumažino 100 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.
3. Atsakovas K. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir civilinę bylą nutraukti.
4. Nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, kad krisdamas medinis stovas sugadino ieškovo tvorą ir automobilį. Ieškovo prašymas priteisti 110 Eur pagal 2020 balandžio 24 d. lokalinę sąmatą taip pat yra nepagrįstas. Šie stovai savaime nuo vėjo negalėjo nuvirsti. Tikslinga išsiaiškinti priežastinį ryšį tarp nukritusio medinio stovo ir apgadintos tvoros. Žinant ieškovo asmenybę, jis galėjo tyčia sugadinti tvorą, keršydamas dėl asmeninių nesutarimų. Policijos medžiagoje matyti, jog stovas yra nulaužtas, nors iki tol jis buvo tvirtas. Automobilio apgadinimai, kuriuos, ieškovo teigimu, padarė medinis stovas, yra būtent tie, kuriuos jis matė, kai automobilis dar buvo užsienio valstybėje išduotais valstybiniais numeriais. Pareigūnas, apžiūrėjęs įvykio vietą, nustatė, kad pėdsakų ar požymių, jog nurodytoje vietoje būtų statomas automobilis, nenustatyta. Nors įvykio vietoje veikė vaizdo stebėjimo kamerų sistema, ieškovas policijos pareigūnams nepateikė įrašo, taip užkirsdamas kelią kvalifikuotai jį įvertinti. Ieškovas apie apgadintą automobilį pranešė policijai, bet pareigūnų nesulaukė, išvyko iš įvykio vietos, nesudaręs sąlygų pareigūnams apžiūrėti įvykio vietą, tinkamai surinkti įrodymus. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje Nr. 9 matyti įlenkimas, kurį jis matė dar iki įvykio. Tai, kad automobilis jau buvo įsigytas su nurodytais apgadinimais patvirtina ir automobilio istorijos ataskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo K. R. 80 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 603 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, kad jis savo sklypo dalyje šalia ieškovo tvoros pastatė baidykles, iš kurių viena nukrito ir pažeidė ieškovo tvoros dalį. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pastatyta nuvirtusi baidyklė buvo pritvirtinta prie plastmasinės talpos užtraukėjais dirželiais. Be to, pateiktoje fotonuotraukoje aiškiai matyti, kad nuvirtęs ir nulūžęs baidyklės medinis kotas buvo pritvirtintas prie plastikinės talpos krašto (kampo), kas akivaizdžiai negalėjo užtikrinti tokios konstrukcijos stabilumo. Darytina išvada, kad atsakovas, statydamas ir tvirtindamas šias baidykles arti kito statinio (tvoros), nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kad jo statomos baidyklės nepadarytų žalos kito asmens turtui. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes nukritus kaliausėms buvo sugadinta tvoros viršutinė lenta. Atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju padaryta žala galėjo atsirasti dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Jo nurodytos aplinkybės, kad baidyklės medinis kotas buvo sulaužytas ir baidyklė nukrito galimai dėl paties ieškovo ar jam žinomų kitų asmenų veiksmų, nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas privalo atsakyti už jo pastatytos baidyklės ieškovo tvorai padarytą žalą CK 2.666 straipsnyje numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 110 Eur žalos atlyginimui, tačiau neįrodė būtinumo dėl padaryto pažeidimo pakeisti tvoros viršutinę lentą. Be to, atsakovo pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad ir kitose tvoros vietose yra pažeistas dažų sluoksnis. Atsižvelgus, kad viršutinėje tvoros lentoje yra padarytas tik trijų centimetrų įskilimas ir ieškovas paaiškino, kad daugiau jokių sužalojimų lentoje nėra, priteistinos žalos dydis mažintinas iki 30 Eur.
8. Ieškovo paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2020 m. gegužės 18 d. atsakovo namų valdoje esančiame tvoros stulpe atsakovo įtvirtintas medinis kryžius nukrito ir apgadino šalia ieškovo tvoros pastatytą ieškovo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo apgadintos ieškovo automobilio kairės pusės galinės durelės ir galinis sparnas. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad jis matė atsakovo sklype iškeltą medinį kryžių ir specialiai savo namų valdoje toje vietoje prie tvoros ant žolės pastatė automobilį, kad krisdamas pagalys nesužalotų jo šeimos narių. Atsakovas pripažino, kad jo sklypą juosiančios tvoros stulpe jis įtvirtino medinį pagalį-kryžių (3 metrų ilgio), kurio 2020 m. gegužės 18 d. toje vietoje jis neberado.
Žemesnės instancijos teismas
9. Automobilio istorijos ataskaitoje pažeidimų istorijoje yra užfiksuoti automobilio kairės pusės pažeidimai tik 2020 m. gegužės mėn., ankstesnių pažeidimų, padarytų iki automobilio įsigijimo, nėra užfiksuota. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad automobilio istorijoje esančiuose fotonuotraukose užfiksuoti pažeidimai yra tapatūs tiems apgadinimams, dėl kurių ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatą ir po to automobilis buvo suremontuotas bei išmokėta draudimo išmoka, nėra įrodytos byloje esančiais įrodymais ar specialisto išvada. Be to, faktas, kad draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, leidžia daryti išvadą, kad pažeidimai ar papildomi pažeidimai buvo padaryti 2020 m. gegužės 18 d. įvykio metu.
10. Atsakovas, be patikimo įtvirtinimo įrengęs savo tvoros stulpe medinį 3 m ilgio kryžių, turi pareigą atsakyti už šio įrenginio padarytą žalą CK 2.666 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. atsakomybė be kaltės. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes nukritus pagaliui (kryžiui) buvo apgadintas automobilis.
11. Automobilis buvo draustas ADB Compensa Vienna Insurance Group. Draudimo bendrovė pripažino padarytą žalą ir padengė automobilio remonto išlaidas, išskyrus sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą. Šią išskaitą sumokėjo ieškovas, todėl padarytą žalos dydį ieškovas sieja su jo sumokėtos išskaitos dydžiu.
12. Šalys patvirtino, kad jų santykiai yra konfliktiški. Pats ieškovas patvirtino, kad matydamas ir suprasdamas, jog pagalys (kryžius) gali nukristi, vietoje to, kad išvengti žalos atsiradimo ir apsaugoti save ir savo turtą, šalia tvoros pastatė automobilį, nors ši vieta nėra ir nebuvo įprasta automobilio statymo vieta. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad padarytą žalą iš dalies sąlygojo ir ieškovo veiksmai, jo didelis neatsargumas, todėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydis yra mažintinas nuo 100 Eur iki 50 Eur. Viso iš atsakovo ieškovui priteistina 80 Eur žalos atlyginimo (30 Eur + 50 Eur). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Ieškinio reikalavimai tenkinti 38 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 603 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai ir neargumentuotai sumažino už tvoros apgadinimą priteistinos žalos dydį. Teismas nenurodė, kodėl UAB „Egsta“ išvada su vėliau pateiktu išvados paaiškinimu yra ydinga, nenuosekli, prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo priteista suma neatitinka šiandieninių rinkos kainų. V. R. įrodė žalą, pateikdamas kvalifikuotą žalos įvertinimą su paaiškinimais, tačiau teismas netaikė visiško žalos atlyginimo principo. Be to, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Atsakovas, jokių ieškovo pateiktas specialistų išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas, sumažindamas žalos dydį, veikė atsakovo naudai, pažeisdamas rungimosi principą, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.
1.2. Teismas nepagrįstai sumažino už automobilio apgadinimą priteistinos žalos dydį. Ieškovo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo ar tyčios. Ieškovas neatliko jokių pavojingų ir neatsargių veiksmų. Automobilio pastatymas šalia tvoros, įvertinant, kad konstrukcija netyčia neužkristų ant žmogaus (vaiko), negali būti laikomas nukentėjusiojo tyčia. Ieškovas savo kieme automobilį gali statyti bet kur, tokios jo teisės negali pažeisti atsakovo šalia tvoros pastatytos pavojingos konstrukcijos. Teismas neargumentavo, kodėl ieškovo automobilio pastatymas jo kieme gali būti laikomas jo tyčia ar dideliu neatsargumu ir žala, sąlygota išimtinai atsakovo kryžiaus pastatymo, mažintina net 50 procentų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas sprendimo dėl tvoros apgadinimo negrindė visomis nurodytomis aplinkybėmis, netyrė vaizdo kamerų įrašų nepateikimo aplinkybių. Nėra nustatyta duomenų apie blogas meteorologines sąlygas, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad vėjas galėjo nulaužti pakankamai storą, tvirtą ir kenkėjų ar kitų veiksnių nepaveiktą pagalį. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar pagal atsakovo pateiktus įrodymus ir aplinkybes ieškovas pats tyčia neprisidėjo prie žalos atsiradimo.
2.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti, kaip įrodymus, automobilio VW PASSAT nuotraukas iš automobilio „AutoDNA“ ataskaitos, kurios buvo nufotografuotos Olandijoje, prieš jį parduodant „BCA Group“ naudotų automobilių turgavietėje internete. Pateiktos nuotraukos pagrindžia aplinkybę, kad automobilis su identiškais apgadinimais buvo dar Olandijoje 2019 m. lapkričio 26 d. Nuotraukose, kurias pateikė ieškovas su tvarkingu automobiliu, šios aplinkybės neįrodo, nes nuotraukoje greta automobilio užfiksuota pušaitė užstoja apgadinimus. nevertino ir nepasisakė, ar pagal atsakovo pateiktus įrodymus ir aplinkybes ieškovas pats tyčia neprisidėjo prie žalos atsiradimo.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neprotingos ir neproporcingos. Atsižvelgus į ginčo sumos dydį, į tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, išlaidos advokatės pagalbai apmokėti daugiau, nei septynis kartus, viršija ieškinio sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo.
18. Iš byloje pateiktų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir 2020 m. gegužės 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą dėl jam padarytos žalos. Ieškovas V. R. 2020 m. kovo 3 d. pranešime nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. 6.30 val. išėjęs į savo kiemą (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant tvoros kabančią baidyklę, kuri krisdama apgadino jo tvorą, dėl ko jis patyrė 110 Eur žalą. Baidykles, kurios stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme prie ieškovo tvoros pastebėjo 2020 m. kovo 2 d. apie 15 val. Jas buvo pastatęs K. R.. Taip pat 2020 m. gegužės 18 d. buvo registruotas ieškovo pranešimas, kad tą pačią dieną apie 06.40 val. jis išėjęs į kiemą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad apgadintas jam priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo jo privačioje valdoje šalia tvoros. Ant žemės šalia automobilio gulėjo medinis kryžius, kuris prieš tai buvo pritvirtintas jo broliui K. priklausančioje privačioje valdoje tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini). Automobiliui buvo nubrozdintas kairės pusės sparnas ir kairės pusės keleivio durelės, dėl ko jis patyrė 100 Eur žalą, kurios nepadengė draudimo išmoka.
19. Byloje pateiktose fotografijose užfiksuotos už ieškovo tvoros stovinčios baidyklės, tvora, ant jos nukritusi baidyklė, sugadinusi tvorą, už tvoros stovintis medinis kryžius, ir šalia automobilio gulintis medinis kryžius, kuris galimai jį apgadino.
20. Iš UAB „Egsta“ sąmatos matyti, kad tvoros remonto darbų kaina – 110 Eur, iš jų: sugadintų medinių elementų išardymas 2,3 m – 29,28 Eur be PVM, medinės tvoros remontas 4,15 kv. m – 60,95 Eur be PVM, statybinių šiukšlių pakrovimas į autosavivarčius rankiniu būdu ir išvežimas iki 8 km 0,05 t – 0,7 Eur be PVM, ir PVM – 19 Eur. UAB „Egsta“ 2021 m. vasario 4 d. rašte Nr. 12 nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. apžiūrėjus tvoros dalį matomas tvoros segmento viršutinės medinės lentos viršutinės dalies dažų sluoksnio pažeidimas, medinio paviršiaus deformacija bei įtrūkimai, bei įtrūkimai medinių lentų tvirtinimo vietose, kurie atsirado dėl mechaninio poveikio, todėl buvo nutarta pažeistą lentą demontuoti ir ją pakeisti nauja. Lokalinėje darbų sąmatoje nurodyta naujos lentos apdirbimo/paruošimo, tvirtinimo vietų lentoje paruošimo kaštai, tvirtinimo medžiagų, dažų bei dažymo kainos. Taip pat pažymėta, kad dėl estetinės išvaizdos numatyta perdažyti visas to segmento lentas iš ieškovo kiemo pusės dėl galimo spalvų skirtumo. Į sąmatą taip pat įtraukti atvykimo į objektą, naujų medžiagų pirkimo ir transportavimo, atliekų bei statybinių šiukšlių išvežimo kaštai.
21. Iš UAB „Autojuta“ pateiktos 2020 m. gegužės 20 d. remonto sąmata Nr. 1098434 ir 2020 m. gegužės 20 d. ADB Compensa Vienna Insurance Group žalos sąmatos Nr. 1098434 nustatyta, kad dėl įvykio 2020 m. gegužės 18 d. buvo numatyti automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto dažymo darbai, kurių kaina su PVM – 856,55 Eur. Iš 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros AJT Nr. 32254465 matyti, kad remonto darbų ir medžiagų kaina su PVM yra 724,25 Eur. ADB Compensa Vienna Insurance Group 2020 m. birželio 23 d. sprendimu (žalos byla Nr. 9147374-1) ieškovui V. R. išmokėta 624,25 Eur draudimo išmoka. Kaip matyti iš UAB „Autojuta“ 2020 m. gruodžio 1 d. pranešimo ir kvito VW Nr. 00019286, V. R. sumokėjo 2020 m. UAB „Autojuta“ pagal sąskaitą serija AJT Nr. 32254465.
22. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas, yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems atsakovo veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltei. Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).
23. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
24. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad atsakovui K. R. priklausančiame sklype, šalia ieškovo tvoros buvo pastatytos baidyklės ir medinis kryžius, kurie virsdami apgadino ieškovo turtą, ir padarydami žalą Taigi, byloje įrodyta, kad ieškovui padaryta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, kurią atsakovas privalo atlyginti.
25. Apeliantas V. R., nesutikdamas su teismo sprendimu, teigė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį.
26. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 str. 1 d.).
27. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3004/2008; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
28. Pirmosios instancijos sumažino ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo 110 Eur žalos atlyginimą iki 30 Eur, nes konstatavo, jog konkrečiu atveju ieškovas neįrodė būtinumo dėl padaryto pažeidimo pakeisti tvoros viršutinę lentą. Be to, iš atsakovo pateiktų nuotraukų nustatyta, kad ir kitose tvoros vietose yra pažeistas dažų sluoksnis. Atsižvelgiant į tai, kad viršutinėje tvoros lentoje yra padarytas tik trijų centimetrų įskilimas ir ieškovo paaiškinimu daugiau jokių sužalojimų lentoje nėra, teismas sprendė, jog yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo turtui padarytos žalos mastu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo padarytų nuostolių apskaičiavimą, įvertino realiai padarytus nuostolius ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, paremti vien apeliantės subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių paskaičiavimų, naujų įrodymų ir objektyvių argumentų, kurie patvirtintų jos apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas automobilį buvo palikęs neįprastoje vietoje prie atsakovo tvoros, kur paprastai jo nestato. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad vieta, kurioje įvykio metu stovėjo automobilis, nėra skirta automobilio stovėjimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad už tvoros atsakovas buvo pastatęs „medinį kryžių“, o atsižvelgiant į tai, jog panašus įvykis buvo 2020 m. kovo 3 d., kai virsdama baidyklė apgadino ieškovo tvorą, darytina išvada, kad toks ieškovo elgesys neatitinka protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standarto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino kaip neatsargų elgesį.
31. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju padarytą žalą iš dalies sąlygojo ir ieškovo veiksmai, jo didelis neatsargumas, todėl yra pagrindas sumažinti prašomos priteisti žalos dydį iki 50 Eur.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str. 185 str.). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo bendro pobūdžio nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos – jam palankios – faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis paties ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei visa bylos medžiaga.
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų
34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
35. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Šia teisės norma asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į apeliacinį skundą, nėra suteikta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus. Tuo atveju, jei atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, jis turėjo CPK nustatytais terminais ir tvarka paduoti apeliacinį skundą, jį apmokėjus nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. To nepadarius jis negali teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą dar pateikti ir savarankiškus reikalavimus nurodydamas kaip turi būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Dėl nurodytų priežasčių atsiliepime reiškiami savarankiški reikalavimai ir atitinkamai atsiliepimo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu žalos dydžiu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.